Baudžiamoji byla Nr. 1-61-900/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41618-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.;

(S)

1.1.8.12.; 1.2.27.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei ir Ievai Mišeikienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

kaltinamajam M. T. ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

nukentėjusiajam Mantui Kemerui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigusiam 8 klases, prieš pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę dirbęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, skirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su  Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skyrė galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metus. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu M. T. skirtos subendrintos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėjimą ir pasiuntė jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

M. T. 2016 m. rugsėjo 1 d. apie 1940 val. ties Pušyno g. 74, Kuršėnuose, Šiaulių r., pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: iš nugaros priėjo prie Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio M. Kemero, kuris vykdė tarnybines pareigas bei atliko kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens dalinę apžiūrą, ir jį smaugė, o sulaikomas įkando M. Kemerui į dešinės plaštakos V pirštą ir padarė odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

M. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 96-97, 101-102), kad 2016 m. rugsėjo 1 d. apie 1940 val. su draugais vaikščiojo po Kuršėnus. Buvo išgėręs alkoholio, tačiau viską gerai atsimena, alkoholio neturėjo įtakos jo veiksmams. Jo draugai taip pat buvo neblaivūs, vienas iš jų dėl girtumo nepaėjo, nukrito ant žemės. Jį bekeliant sustojo policijos automobilis ir priėjo pareigūnai išsiaiškinti. Pareigūnai paprašė asmens dokumentų, nes norėjo nustatyti jų tapatybes. Vienas iš pareigūnų – M. Kemeras – ieškojo jo draugo dokumento. Draugas neturėjo dokumento, todėl pareigūnai liepė jam sėsti į automobilį, sakė, kad veš jį į komisariatą. Jis (M. T.) pasipiktino, kad pareigūnai be reikalo nori sulaikyti jo draugą. Nenori sakyti, kas buvo jo draugai, kad jiems nesukeltų problemų. Priėjo iš nugaros prie pareigūno M. Kemero ir rankomis suspaudė jo kaklą. Jį (M. T.) parvertė. M. Kemeras sakė, kad jis yra sulaikomas, nes nevykdo jo reikalavimų, tačiau jis pareigūno neklausė. Jis ėmė spardytis ir neleido uždėti antrankių, įkando pareigūnui į pirštą, nes nenorėjo važiuoti į komisariatą. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.

Teismo posėdyje kaltinamasis M. T. paaiškino (b. l. 132-136, 154-158, 167-168, 201-202), kad tyrėjai duoti paaiškinimai neteisingi. Tyrėja jam pasakė, kad yra gydytojų išvados apie (nukentėjusiajam) padarytą kąstinę žaizdą. Prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes galvojo, kad taip bus geriau, norėjau greičiau iš sulaikymo būti paleistas namo. Nagrinėjamas įvykis įvyko 2016 m. rugsėjo 1 d. netoli pušyno, tikslios gatvės nepamena, galėjo būti Pušyno g. 74. Tą dieną su draugu gėrė alkoholį, paskui atėjo kitas draugas, bet jis negėrė. Su draugais išgėrė kelis „bambalius“ alaus ir butelį vyno. Jautėsi vos apsvaigęs. Kai atvyko pareigūnai, padidėjo baimė. Pamena, kad pareigūnai prašė draugo dokumento, ir viskas atrodė kitaip. Atrodė, kad tempė draugą. Atsimena, kad puolė ant pareigūno ir suėmė už kaklo. Vėliau atsidūrė automobilio gale, ten jį bandė surakinti (antrankiais). Atsigavo vežamas į PK. Neatsimena, kad būtų buvęs parverstas ant žemės, muistęsis ar spardęs automobilio sėdynę. Tarpais atsimena gal dėl to, kad jį galėjo ištikti silpnas epilepsijos priepuolis. Pareigūnai pas jį rado lyg ir vaistus iš „P“ raidės. Rasta tabletė - ne pagal receptą jam (nuo epilepsijos) skirti vaistai. Jų davė draugas, sergantis tokia pačia liga. Mano, kad jų turėjo tris. Dvi išgėrė anksčiau, ne įvykio dieną. Trečią tabletę nešiojosi kišenėje, jeigu paliks bloga. Atsimena, kad vieną kartą klausė pareigūnų, už ką jį sulaikė. Gailisi, atsiprašė pareigūno.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. Kemeras parodė (b. l. 16-17, 23-24), kad 2016 m. rugsėjo 1 d. dirbo su vyr. patruliu G. Gulbinu ekipaže „Alksna – 45“. Apie 1940 val. ties Pušyno g. 74, Kuršėnuose, važiavo maršrutu „Kuršėnai“ ir pastebėjo tris jaunuolius: vienas gulėjo, kiti du jį bandė pakelti, todėl pamanė, kad šie asmenys gali būti išgėrę. Visi trys jaunuoliai nesiorientavo aplinkoje, buvo nusiteikę agresyviai. Paklausė, ką jie čia veikia. Tie aiškino, kad policijos pagalbos jiems nereikia. Jis atliko vieno asmens dalinę apžiūrą. Kitas jaunuolis (M. T.) staiga priėjo prie jo, suspaudė už kaklo ir atsitraukė. Tada M. T. pakėlė rankas, pečių aukštyje suspaudė kumščius ir pasakė: „ateik čia“. Abu su kolega G. Gulbinu sugriebė M. T. ir, panaudoję kovinių imtynių veiksmus, pargriovė jį bei uždėjo antrankius. Nuvedė M. T. į tarnybinį automobilį. Šis vengė sulaikymo, priešinosi, spardėsi, įkando jam (M. Kemerui) į dešinės rankos mažąjį pirštą. Be to, sulaikydamas M. T. nusibrozdino kitą ranką. Nuvežė jį į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK. Tada paaiškėjo, kad sulaikytas asmuo yra M. T.. Po to kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Nustatyta, kad jam yra iškąstas piršto odos gabalėlis bei nubrozdinta kita ranka.

Apklausiamas papildomai nukentėjusysis M. Kemeras parodė, kad kai M. T. jį smaugė, fizinio skausmo nejuto, patyrė tik diskomfortą, nes trūko oro. Jis ranka stengėsi laikyti M. T. galvą, kad šis jam nesmogtų. M. T. tyčia jam kando į dešinės rankos pirštą dantimis. Pajuto skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Dėl adrenalino iš pradžių nepastebėjo ir nejuto, kaip patyrė kairės rankos sužalojimus. Jam buvo iki kraujo nubrozdinti kairės rankos pirštai ir oda ties nykščiu išoriniame paviršiuje. Šiuos sužalojimus pastebėjo po sulaikymo, kadangi perštėjo sužalotas vietas, nesmarkiai bėgo kraujas. Mano, kad kairės rankos sužalojimai atsirado po šio įvykio, nes iki įvykio jo ranka buvo sveika.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis M. Kemeras parodė (b. l. 132-136), kad nagrinėjamas įvykis buvo 2016 m. rugsėjo 1 d. 1940 val. Vilkėdami tarnybinę aprangą, su kolega G. Gulbinu patruliavo Kuršėnuose. Važiuodami ties pušynu, ant pievos pamatė gulintį asmenį. Gulintį asmenį bandė pakelti kiti du. Pagalvojo, kad reikia pagalbos. Sustoję matė, kad asmenys neblaivūs. Teiravosi, ar viskas gerai, ar reikia pagalbos. Tie atsakė: „Mentų pagalbos nereikia, atsikniskit“. Taip sakė asmuo, kuriam jis (M. Kemeras) atliko išorinę apžiūrą, ir kaltinamasis. Asmuo, kuris buvo girtas, nieko nesakė. Pakėlė gulintį pilietį, visų paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio. Norėjo atlikti išorinę asmenų apžiūrą ir patikrinti, ar jie neturi draudžiamų dalykų. Asmenims einant prie automobilio, paprašė pateikti asmens dokumentus. Kaltinamojo asmens dokumentą įsidėjo į kišenę. Vienas iš vyrų atsakė, kad dokumento su savimi neturi, o trečias (tas, kuris gulėjo) nieko neatsakė. Prie automobilio atliko vyro, kuris sakė neturįs asmens dokumento, apžiūrą, G. Gulbinas buvo už jo (M. Kemero) nugaros, stebėjo kitus du asmenis. Staiga kaltinamasis šoko ant jo (M. Kemero) ir pradėjo smaugti. Tai truko pora sekundžių, kaltinamasis palaikė ir atšoko. Viskas įvyko labai greitai, nespėjo nieko pasakyti, nesuprato, kas vyksta. Tuo metu kolega G. Gulbinas stebėjo aplinką ir nespėjo sureaguoti. Tas vyras, kurį apžiūrinėjo, nieko blogo nepadarė. Kai kaltinamasis pradėjo jį (M. Kemerą) smaugti, apžiūrimas asmuo iš karto pabėgo. Įtaria, kad apžiūrimas vyras kišenėje galėjo turėti kažką (neleistino), dėl to, pradėjus tikrinti kišenę, M. T. puolė smaugti. Trečias vyras taip pat pasišalino.

Baigęs smaugti, kaltinamasis atsitraukė nuo jo (M. Kemero) gal per žingsnį, pakėlė rankas, lyg ketintų muštis, ir sakė: „Ateik čia“. Suprato, kad tas nori muštis. Neatsimena, ką jam atsakė. Su kolega paėmė kaltinamąjį už riešų ir norėjo sulaikyti, bet tasai sustangrino rankas, neleido nieko padaryti. Jis (M. Kemeras) paėmė kaltinamąjį iš kairės pusės, G. Gulbinas - iš dešinės. Kaltinamasis laikė rankas prieš save ir neleido jų nuleisti. Pareigūnai pargriovė kaltinamąjį ant žemės, grūmėsi su juo, tas spardėsi. Per grumtynes pametė raciją. Iš pradžių paguldė kaltinamąjį ant nugaros, paskui - ant pilvo, uždėjo antrankius, nes jis vengdamas sulaikymo priešinosi. Kaltinamasis spyrė jam (M. Kemerui) į kojas.

Įsodintas į automobilį, kaltinamasis klausė, už ką yra sulaikytas, kur jo draugai. M. Kemeras pasakė, kad jis (M. T.) nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, priešinosi. Tarnybiniame automobilyje kaltinamasis toliau spardėsi, krito ant užpakalio, nors jau buvo uždėti antrankiai. Gulėdamas kaltinamasis įspyrė ir M. Kemerui, ir į mašinos sėdynes. Sėdynės jau buvo sugedusios, todėl ikiteisminio tyrimo metu šito dalyko nebeminėjo. G. Gulbinas laikė kaltinamojo kojas, jis (M. Kemeras) - rankas. Iš pradžių jis (M. Kemeras) laikė kaltinamojo galvą, paskui uždėjo ranką ant peties ir tada kaltinamasis įkando. Laikydamas dešinę ranką ant M. T. peties, pajuto, kad yra įkandimas, bet nekreipė dėmesio. Po to pamatė, kad dešinė ranka kruvina. Kaltinamasis darė bet ką, kad jam (M. Kemerui) pakenktų. Apie 2-3 minutes G. Gulbinas laikė kaltinamąjį už kojų, M. Kemeras taip pat laikė jį prispaustą. Kaltinamasis klausinė, kas nutiko, už ką sulaikytas, galiausiai nusiramino, paprašė leisti atsisėsti. Vienu metu kaltinamasis buvo savyje, kitu metu - ne. Prieš pranešdamas budėtojams, išsitraukė kaltinamojo asmens tapatybės kortelę ir nustatė jo asmenybę. Paaiškėjo, kad sulaikė M. T.. Kai susisiekė su budėtoju, kaltinamasis jau buvo nusiraminęs. Luktelėjo dar pora minučių, paliko M. T. automobilio gale su G. Gulbinu, pats sėdo už vairo.

Policijos komisariate kaltinamasis nuolat klausinėjo, už ką jis sulaikytas, kur jo draugai. M. Kemeras paklausė, ar M. T. neserga kokia nors liga. Kaltinamasis atsakė, kad serga, tik nežino kokia. Kolegos atliko detalesnę kaltinamojo apžiūrą ir rado tabletę. Kaltinamasis sakė, kad jam būna epilepsijos priepuoliai. Kadangi kaltinamojo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, įtarė, jog rasta tabletė gali būti narkotinė medžiaga. Po 2-3 val. nukentėjusysis vežė kaltinamąjį į narkologinį skyrių. Veždamas jis (M. Kemeras) klausė M. T., ar šis suprato, ką padarė, tas atsakė: „Aš tave tik kutenau“, „Nemoku boksuotis, tik kutentis“. Nežino, ką ekspertai atsakė dėl rastos tabletės.

Kaltinamasis jam (M. Kemerui) įkando į dešinės rankos V pirštą ir subraižė kairės rankos I-III pirštus, riešą. Ligoninėje viską užfiksavo, paskui nuvyko pas teismo ekspertus. M. T. prieš teismo posėdį jo atsiprašė, jis (M. Kemeras) kaltinamajam atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. Gulbinas parodė (b. l. 28-29), kad 2016 m. rugsėjo 1 d. apie 1940 val. ties Pušyno g. 74, Kuršėnuose, su vyr. patruliu M. Kemeru pastebėjo tris jaunuolius: vienas gulėjo, kiti du jį bandė pakelti. Pamanė, kad šie asmenys gali būti išgėrę, ir jiems reikia pagalbos. Asmenys buvo neblaivūs, nesiorientavo aplinkoje, nuo jų sklido alkoholio kvapas, buvo agresyviai nusiteikę, šūkavo, nepagarbiai bendravo, jį su kolega vadindami „mentais“. M. Kemeras atliko vieno iš asmenų dalinę apžiūrą, ieškodamas jo asmens dokumentų, kitas (M. T.) staiga priėjo prie M. Kemero, suspaudė jį už kaklo ir tuoj pat atsitraukė. Tada M. T. atsistojo į kovinę pozą: pakėlė rankas, suspaudė kumščius pečių aukštyje ir kvietė M. Kemerą ateiti. Tuo metu kiti du vaikinai pabėgo. Jis su M. Kemeru griebė M. T. ir, panaudoję kovinių imtynių veiksmus, pargriovė jį ant žemės. Ne vieną kartą sakė M. T., kad šis sulaikomas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, tačiau M. T. priešinosi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nepaisė jo teisėtų reikalavimų nustoti priešintis, stangrino rankas, muistėsi, todėl buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Sulaikomas M. T. įkando M. Kemerui į rankos pirštą. M. Kemero pirštas kraujavo, todėl jis išvyko į ligoninę, po apžiūros grįžo į tarnybą. M. T. buvo pristatytas į Šiaulių apskrities VPK OVS patalpas Purienų g. 48, Šiauliuose.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas G. Gulbinas parodė (b. l. 154-158), kad įvykio dieną su kolega M. Kemeru patruliavo Kuršėnuose, užtikrino viešąją tvarką. Važiavo autobusiuko tipo mašina „ Ford Transit“. Važiuojant jų dėmesį patraukė, kai pamatė, kad du asmenys kėlė vieną žmogų. Tai vyko šalia pušyno, aplink buvo gyvenamųjų namų, vaikščiojo žmonės. Prisiartinę prie trijulės paklausė, ar jiems reikia pagalbos. Jie pareigūnus išvadino „mentais“ ir pasakė: „Ko čia prie mūsų kabinėjatės?“. Po šių žodžių visus tris asmenis sustatė prie tarnybinio automobilio ir vienam asmeniui M. Kemeras atliko dalinę apžiūrą, o G. Gulbinas stebėjo aplinką. M. T. prišoko prie M. Kemero ir, užkabinęs už kaklo alkūne, suspaudė jam kaklą, smaugė. Tai truko kelias sekundes. Tada M. T. atsistojo į kovinę stovėseną ir pasakė: „Ateik čia“. Jis ištiesė į priekį rankas ir sugniaužė kumščius. Su kolega sulaikė kaltinamąjį. M. T. priešinosi, nesileido surakinamas. Pargriovė kaltinamąjį ant asfaltuotos gatvės, uždėjo antrankius. Nuo M. T. sklido alkoholio kvapas. M. T. gal kokius penkis kartus klausė, už ką yra sulaikytas. Kai uždėjo antrankius, pasakė M. T., kad jis sulaikytas už pasipriešinimą ir už girto pasirodymą viešoje vietoje. Su kolega nuvedė kaltinamąjį nuo šaligatvio iki tarnybinio automobilio. M. T. ėjo savarankiškai, jo nešti nereikėjo, bet muistėsi, priešinosi. M. T. nelipo į tarnybinį automobilį, todėl M. Kemeras paėmė jį už viršutinės kūno dalies, nepamena, už kur tiksliai, jis (G. Gulbinas) paėmė už kojų ir taip įkėlė kaltinamąjį į mašiną. Pasodino kaltinamąjį ant galinės sėdynės. Įkeltas jis spardėsi.

Įsodintas kaltinamasis nebuvo praradęs sąmonės, sustingęs, atlošęs galvos. Neatrodė, kad jis būtų vartojęs ką nors draudžiamo. Tarnybinį automobilį vairavo M. Kemeras, o jis (G. Gulbinas) sėdėjo šalia M. T.. Pakeliui į Šiaulius M. T. nusiramino ir nebesimuistė, nebesispardė, tik toliau klausinėjo, už ką yra sulaikytas.

Po to pastebėjo, kad M. Kemero ranka kraujuoja. Nepamena, iš kur tiksliai bėgo kraujas. M. Kemeras sakė, kad pajautė, jog M. T. jam įkando, kai buvo sodinamas į mašiną. Negirdėjo, kad kolega būtų dėl to sušukęs.

Kai nuvežė M. T. į PK, budėtojai pasakė, kad pas jį rado tabletę, ir paprašė nuvežti kaltinamąjį į ligoninę ištirti. Su M. Kemeru nuvežė ir parvežė M. T. iš ligoninės atgal.

Kol sulaikinėjo M. T., kiti du asmenys pasišalino. Nežino, kas jie tokie buvo, nes vienas neturėjo asmens dokumento, o kito nespėjo patikrinti. Dalinę apžiūrą M. Kemeras atliko tam asmeniui, kuris kėlė kitą. M. T. buvo vienas iš tų, kurie kėlė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Parskaudienė parodė (b. l. 154-158), kad dirba tyrėja, nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Pirmą pranešimą apie įtarimą surašė pagal M. Kemero apžiūros ligoninėje išrašo kopiją. Joje buvo nurodyta kąstinė žaizda, ją ir nurodė pranešime apie įtarimą. Mano, kad kai apklausinėjo M. T., medžiagoje buvo tik tarnybiniai pranešimai. Vėliau apklausė abu pareigūnus. Iš viso buvo dvi pareigūnų apklausos.

M. T. apklausa vyko areštinėje. Prieš apklausą M. T. įteikė pranešimą apie įtarimą. Įtariamasis pirmiausia perskaitė pranešimą apie įtarimą. Jam viskas buvo aišku. Apie įvykio aplinkybes M. T. pasakojo bendrai. Ji (R. Parskaudienė) paklausė, kodėl iškando pareigūnui pirštą. M. T. atsakė, kad įkando, ne iškando. Nurodė, kad medikas apžiūrėjo nukentėjusįjį ir konstatavo, kad odos gabalas „iškąstas“. Kadangi M. T. prisipažino, jog įkando, daugiau jo apie tai nebeklausinėjo. Mano, M. T. suvokė ir atsiminė įkandimo aplinkybes, nes klausimas apie kąstinę žaizdą M. T. nenustebino, tik jis teigė įkandęs, o ne iškandęs.

Iš M. T. žodžių surašė apklausos protokolą. M. T. per apklausą buvo visiškai koordinuotas, kalbėjo rišliai, nuosekliai, atsakinėjo, pasirašė. Nekilo klausimų dėl jo sveikatos, alkoholio kvapo nebuvo, jis niekuo nesiskundė. M. T. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikaltimą savanoriškai, prievartos prieš jį nevartojo. Apklaususi M. T. paleido iš laikino sulaikymo. M. T. apklausoje gynėjas nedalyvavo, nes M. T. buvo sulaikytas laikinai.

Vėliau nutarė antrą kartą apklausti M. T., nes pirminė apklausa nebuvo išsami, atidžiai neperskaitė tarnybinio pranešimo, kad du (pasišalinę) asmenys nebuvo nustatyti. Apklausiamas antrą kartą M. T. nepasakė, kas buvo tie kiti asmenys. Jų nustatyti nepavyko. Abi apklausos turbūt buvo atliktos per savaitę. Apklausiamas antrą kartą M. T. nebebuvo sulaikytas, buvo iškviestas telefonu, nieko keisti nenorėjo, liko prie pirminių paaiškinimų. Abu kartus M. T. perskaitė apklausos protokolą ir pasakė, kad viskas surašyta teisingai.

Pirminėje medžiagoje nebuvo nieko parašyta apie M. T. apsvaigimą, tik vėliau ji (R. Parskaudienė) tai sužinojo. Klausė M. T.: „Ar ras ką nors, nes tada kviečiu advokatą?“. M. T. pasakė, kad nieko neras. Klausė, ar M. T. serga psichinėmis ligomis, ar yra apsvaigęs nuo narkotikų. M. T. atsakė neigiamai. Jis du kartus užtikrino, kad nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. M. T. sakė, kad alkoholio vartojimas įtakos jo veiksmams neturėjo. Apie pas M. T. rastas neleistinas medžiagas ji (R. Parskaudienė) sužinojo po antros apklausos. Nustebo, nes įtariamasis tikino, kad nieko neras. Byloje nebuvo dokumentų apie asmens apžiūrą (ir rastą tabletę), nors turėjo būti.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulis M. Kemeras 2016 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 36), kad 2016 m. rugsėjo 1 d. dirbo su vyr. patruliu G. Gulbinu. Ties Pušyno g. 74 pastebėjo tris jaunuolius, du iš jų kėlė trečią. Dėl to įtarė, kad asmenys išgėrę. Apie 1940 val. sustojo prie jų. Jie atrodė neblaivūs, nesiorientavo aplinkoje, buvo nusiteikę agresyviai: šūkavo, nepagarbiai bendravo. Atliekant vieno asmens, kurio asmens tapatybės nustatyti nepavyko, dalinę apžiūrą, šalia stovėjęs asmuo iš tos pačios kompanijos staiga priėjo prie jo (M. Kemero) ir suspaudė rankomis kaklą. Tada atsitraukė per žingsnį, suspaudė kumščius, pakėlė rankas pečių aukštyje ir pasakė: „ateik čia“. Su G. Gulbinu sugriebė šį žmogų, panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir jis (M. Kemeras) parvertė jį ant žemės. Žmogus priešinosi, stangrino rankas, muistėsi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nepaisė teisėtų reikalavimų nustoti priešintis sulaikomam, įkando jam (M. Kemerui) į pirštą. Siekdamas išvengti didesnių sužalojimų, nusibrozdino rankos pirštus. Panaudojo antrankius. Įvykį matė ir girdėjo pašaliniai asmenys. Vėliau paaiškėjo, kad sulaikytas asmuo yra M. T., jį pristatė į Šiaulių apskrities VPK OVS patalpas. Kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl mažojo piršto įkandimo ir kitų rankos nubrozdinimų, prideda išrašą iš ligoninės.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis G. Gulbinas 2016 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 37) aprašė nagrinėjamą įvykį, analogiškai kaip ir Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulis M. Kemeras.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės 2016 m. rugsėjo 1 d. išrašo ir 2016 m. rugsėjo 1 d. alkotesterio rodmenų kopijoje (b. l. 34) nurodyta, kad M. Kemeras 2016 m. rugsėjo 1 d. atvyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, teigė, kad darbo metu į dešinės plaštakos V pirštą įkando sulaikytas asmuo. Diagnozuota dešinės plaštakos V piršto kąstinė žaizda. 2110 val. alkotesteriu patikrintas M. Kemero blaivumas, nustatyta 0,00 promilių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2016 m. rugsėjo 2 d. išvadoje Nr. G 1193/2016(04) (b. l. 35) nustatyta, kad M. Kemerui padaryti šie sužalojimai: kąstinė žaizda dešinės plaštakos V piršte, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 4 trauminių poveikių, kietais bukais daiktais paveikus abi plaštakas; galėjo būti padaryti nusikalstamos veikos laiku ir aplinkybėmis. Odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje galėjo atsirasti tiek dėl tiesioginio trauminio poveikio, tiek dėl griuviminės traumos. M. Kemerui padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apskrities VPK OVS vyr. postinis T. Baranauskas 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 143), kad 2016 m. rugsėjo 1 d. apie 2017 val. į Šiaulių apskrities VPK OVS patalpas buvo pristatytas M. T.. Apie 2025 val., atlikdamas asmens ir daiktų apžiūrą, paprašė M. T. ištraukti iš kišenių visus turimus daiktus. Jis ištraukė daiktus. Paklausė, ar daugiau neturi draudžiamų daiktų. M. T. atsakė neigiamai. Paprašė M. T. atsistoti prie sienos, kad galėtų patikrinti ir įsitikinti, ar jis tikrai nepasiliko jokių daiktų. Apžiūrėdamas M. T., sportinio bliuzono dešinėje kišenėje apčiuopė stačiakampio formos rožinės spalvos tabletę su užrašu „PIN“. M. T. pasakė, kad tai – medikų skirta „Neurozan“ tabletė. M. T. akių vyzdžiai buvo smarkiai išsiplėtę, jį labai troškino, dažnai prašė atsigerti vandens. Įtarė, kad rasta tabletė gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, informavo operatyvinę grupę.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2016 m. rugsėjo 2 d. protokole užfiksuota (b. l. 144-145), kad Šiaulių apskrities VPK OVS vyr. postinis T. Baranauskas, įtardamas, kad tai gali būti narkotinė ar psichotropinė medžiaga, pateikė stačiakampio formos rožinės spalvos tabletę su užrašu „PIN“, kurią aptiko M. T. bliuzono dešinėje kišenėje.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus tyrėja S. Latišaitė 2016 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 147), kad tyrimo metu su tyrėju A. Marcinkumi nuvyko į „Eurovaistinę“, esančią Tilžės g. 36, Šiauliuose, ir bendravo su farmacinės veiklos vadove, vaistinės filialo vedėja V. J.. Parodė jai pas M. T. rastą rožinės spalvos tabletę su užrašu „PIN“. V. J. teigimu, tokios tabletės savo darbo praktikoje nėra mačiusi, tai nėra vaistas „Neurozan“. Negali pasakyti, ar tai vaistai, nes ant tablečių nebūna jokių užrašų ar paveikslėlių - užrašai būna ant vaistų dėžutės ar informacijos lapelio.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenyse (b. l. 45) užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. 2019 val. M. T. alkotesteriu nustatytas lengvas – 1,34 promilių – girtumo laipsnis.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos 2016 m. rugsėjo 1 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 195 pažymėta (b. l. 148-149), kad M. T. yra vartojęs psichoaktyvių medžiagų – amfetaminą, ekstazi, metamfetaminą.

VšĮ Šiaulių rajono PSPC 2016 m. rugsėjo 3 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta (b. l. 127), kad M. T. diagnozuota epilepsija (G. 40.9).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. medicinos dokumentų išrašų kopijose (b. l. 162-163) nurodyta, kad M. T. diagnozuota epilepsija (G40.20), buvo penki didieji priepuoliai su sąmonės netekimu, skirti vaistai.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. sausio 11 d. – 2017 m. vasario 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-29/2017 nustatyta (b. l. 183-186), kad atlikus galvos smegenų KT jokia patologija nenustatyta; atminties, dėmesio koncentracijos pakitimų nepastebima. Tiriamasis buvo linkęs akcentuoti neįprastus epizodinius trumpalaikius psichinius patyrimus, gali būti, simuliacijos tikslu. M. T. asmenybė impulsyvi, konfliktiška, asociali, nestabilių emocijų. M. T. 2016 m. rugsėjo 1 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos metu teisingai suprato savo ir kitų asmenų veiksmų esmę, galėjo tinkamai valdyti savo veiksmus. Inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu nesirgo psichikos liga, nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Šiuo metu teisingai supranta savo veiksmų esmę, gali tinkamai juos valdyti, neserga psichikos liga, nėra laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Gali atlikti bausmę, jeigu ji būtų skirta. Nereikia taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones.

Įvykio vietos apžiūros 2016 m. rugsėjo 2 d. protokole su fotolentele (b. l. 10-13) užfiksuota įvykio vieta, esanti Pušyno g.74, Kuršėnuose, Šiaulių r.

k o n s t a t u o j a :

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie, išskyrus kaltinamojo paaiškinimus, vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą. Nustatyta, kad kaltinamasis puolė ant tarnybines pareigas vykdžiusio policijos pareigūno ir smaugė jį, priešindamasis (prieštaraudamas) pareigūno atliekamai dalinei jo draugo apžiūrai, sulaikomas įkando pareigūnui į dešinės plaštakos V pirštą ir padarė odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų [...] (BK 286 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.): kaltinamasis suvokė, kad M. Kemeras yra policijos pareigūnas, kad priešinasi jam, naudodamas fizinį smurtą, ir norėjo taip veikti. BK 286 straipsnyje numatytam nusikaltimui būdinga nepagarba nustatytai valdymo tvarkai, pareigūnų įgaliojimams. Kaltinamasis yra jauno amžiaus (19 m.), nuo 2016 m. spalio 11 d. iki pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę dirbo UAB „Plus Windows“ darbininku / operatoriumi-surinkėju (b. l.164-165). Tris kartus baustas administracine tvarka už smulkius ir grubius KET pažeidimus, už melagingų parodymų davimą ir policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą bei pasipriešiną (b. l. 83-85). Teistas tris kartus vien tik už kvalifikuotas vagystes (b. l. 48-81). Panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 192-193). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis prisipažino iš dalies, paneigė ikiteisminio tyrimo metu savo duotus paaiškinimus, kaip išgalvotus tyrėjos arba jo prikurtus, kad būtų greičiau paleistas iš laikino sulaikymo, savo aptemusią sąmonę, atmintį aiškino epilepsijos priepuoliu, atsisakė nurodyti kartu su juo buvusių draugų tapatybes. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. sausio 11 d. – 2017 m. vasario 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-29/2017 nepatvirtino kaltinamojo versijos apie jį įvykio metu ištikusį epilepsijos priepuolį. Nors bylos nagrinėjimo pabaigoje kaltinamasis sutiko, jog galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis prisipažino labiau prispaustas įrodymų ir skatinamas asmeninių tikslų, nei būdamas atviras, sąžiningas, nuoširdus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už inkriminuoto nusikaltimo padarymą galėtų būti griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas šiek tiek mažesnį už sankcijos vidurkį – 1 metus.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirta galutine subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi - 1 metais 12 dienų (įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d., laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 2 d.) ir skiriama galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aptariamoje byloje kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 1940 val. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. 1130 val. (vieną parą) (b. l. 86, 90). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą laisvės atėmimo bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (ATK Nr. 13648771, prisegta prie bylos viršelio) paėmimas (b. l. 103-104, 109-110) – panaikinamos nelaukiant, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamąjį gynė advokatė J. Šlapaitienė (b. l. 122, 124). Kadangi gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka jam buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 170,81 € (b. l. 196-197) – iš kaltinamojo nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014) (BPK 106 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens (M. T.) ambulatorinio gydymo Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje apskaitos kortelės Nr. XVIT-9924 ir Nr. XVIT-12390 (b. l. 176-177), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos ambulatorinė asmens (M. T.) sveikatos istorija (b. l. 178-179) grąžinamos VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei; VšĮ Šiaulių rajono PSPC (M. T.) ambulatorinė kortelė (b. l. 180-181) grąžinama VšĮ Šiaulių rajono PSPC (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. T. skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. T. skirtą sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirta galutine subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi - 1 metais 12 dienų (įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d., laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 2 d.) ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti M. T. laikino sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

M. T. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (ATK Nr. 13648771, prisegto prie bylos viršelio) paėmimą – panaikinti nelaukiant, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. T. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens (M. T.) ambulatorinio gydymo Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje apskaitos korteles Nr. XVIT-9924 ir Nr. XVIT-12390, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos ambulatorinė asmens (M. T.) sveikatos istoriją grąžinti VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei; VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (M. T.) ambulatorinę kortelę – VšĮ Šiaulių rajono PSPC.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančio M. T. – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                    Alma Berniūnaitė