Administracinė byla Nr. A-2466-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00741-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas S. P. su skundu (b. l. 4–10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 31 d. netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, jog patalpose trūko ploto, kurį dar labiau mažino patalpoje esantys baldai. Gyvenamųjų patalpų stogas buvo šiferinis, kuris, esant stipriam vėjui, dažnai būdavo nuplėšiamas, todėl šiferio ir asbesto dulkės pasklisdavo ore ir patekdavo į gyvenamąsias patalpas. Nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose trūko ploto, langai buvo neskaidrūs, visur grotos, silpnas apšvietimas, neveikė ventiliacija, buvo maži pasivaikščiojimo kiemeliai, kamerose nuo drėgmės buvo atšokęs tinkas. Dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų pareiškėjui teko patirti papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 21–28) prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose bei uždarosios zonos kamerose asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Atsakovo teigimu, nei baldų, nei sanitarinio mazgo plotas neturi būti išskaičiuojamas iš bendro ploto. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į atsakovo Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Taip pat pareiškėjas skundų dėl apšvietimo, blogų sienų, gultų, spintelių, stiklo paketų, stogo dangos neteikė. Atsakovas pažymėjo, jog gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, tačiau įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

II.

5.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo S. P. skundą atmetė. 

6.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis (b. l. 21, 31, 34), nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 15 būrį 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 33,16 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,31 kv. m. Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. buvo paskirtas gyventi į 20 būrį 6 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,82 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,25 kv. m. Nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrį 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 66,50 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,16 kv. m. Nuo 2017 m. sausio 31 d. paskirtas gyventi į 18 būrį 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 86,29 kv. m, joje įrengta 27 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,19 kv. m. Taip pat teismas nustatė, jog nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 13 d., nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 27 d. pareiškėjas paskirtas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas 14,20 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,73 kv. m. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. kovo 16 d. paskirtą nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 19, kurios plotas 14,43 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo bei kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto norma.

7.       Teismas pažymėjo, jog net ir nustačius, jog Pravieniškių PN-AK buvo asbesto, jis negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų, kadangi asbesto plaušeliai į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nėra pavojingi tol, kol konstrukcijos nejudinamos. Byloje nebuvo duomenų, kad įstaigoje būtų vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, informacijos apie tai, kada buvo remontuoti įstaigos pastatų stogai, ar kada buvo vėjo nuplėšti šiferio dangos lakštai, nėra. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai.

8.       Pareiškėjo argumentą dėl netinkamo dydžio pasivaikščiojimo kiemelių teismas laikė deklaratyviu ir nepagrįstu, kadangi galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio.

9.       Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas netinkamos apšvietos, ventiliacijos, atšokusio tinko. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos, ventiliacijos, atšokusio tinko galėjo patirti papildomus nepatogumus. Be to, nebuvo nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (apšvietos, ventiliacijos, atšokusio tinko) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, atšokusio tinko neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų teismas laikė nepagrįstais.

III.

10.       Pareiškėjas S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

11.       Pareiškėjas teigia, jog remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, senaties terminas neturėtų būti taikomas. Pareiškėjas pažymi, kad kalinimo laikotarpiu jis susirgo tuberkulioze, kuri gali pažeisti žmogaus organus ar audinius, tačiau teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Taip pat teismas neatsižvelgė į gyvenamųjų patalpų normų pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, skaičiuojant jam tekusį kameros plotą, jam turi tekti 4 kv. m, išskaičiavus baldų užimamą plotą. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos teise, kadangi ji prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai.

12.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13.       Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir teigia, jog apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, jame nenurodyti jokie motyvai, kurias remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą Pravieniškių PN-AK 2016 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 31 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

15.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. tik dėl argumentų, kuriais pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas vienam asmeniui tekusį plotą, turėjo išskaičiuoti baldus, be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17.       Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo kalėjimu Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 31 d., teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 111.2 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

18.       Remdamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui buvo užtikrintas ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui gyvenamųjų patalpų plotas, o kamerų tipo patalpose ne mažesnis kaip 3,6 kv. m gyvenamasis plotas, t. y. nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 15 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 33,16 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,31 kv. m.; nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 20 būrio 6 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,82 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,25 kv. m; nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 66,50 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. Nuo 2017 m. sausio 31 d. paskirtas gyventi į 18 būrį 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 86,29 kv. m, joje įrengta 27 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,19 kv. m. Taip pat nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 13 d., nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 27 d. pareiškėjas paskirtas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas 14,20 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,73 kv. m. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. kovo 16 d. paskirtą nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 19, kurios plotas 14,43 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,6 kv. m. (b. l. 21–22). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodytus duomenis (b. l. 10–11), taip pat Pravieniškių PN-AK pažymas dėl nuteistojo S. P. (b. l. 29, 31–34) ir kitus duomenis, su nustatytomis aplinkybėmis sutinka. Taigi ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Pravieniškių PN-AK nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam sąlygomis, kad jam bendrabučio tipo patalpose tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose ir 3,6 kv. m gyvenamojo ploto kameros tipo patalpose.

19.       Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

20.       Kiek tai susiję su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr. EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Cocchiarella prieš Italiją).

21.       Pagal minėtą subsidiarumo doktriną, pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi, pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir EŽTT išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją).

22.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė