Civilinė byla Nr. e2S-686-430/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02097-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.5.11

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6806-433/2021 pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2021 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) A. C. skundas dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų. Skundu prašoma priimti nagrinėti pareiškėjo A. C. 2021 m. sausio 22 d. skundą dėl antstolio neveikimo ir tinkamai jį išnagrinėti, įvertinti antstolio neteisėtą veikimą, neteisėtus antstolio veiksmus panaikinti arba įpareigoti antstolį tokius veiksmus atlikti, t. y. išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundą ir kitus pareiškėjo skundus, pateiktus vykdomosiose bylose. Taip pat prašoma atlikti kitus veiksmus (taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238, panaikinti visus antstolio patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 ir kt.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6806-433/2021 atsisakė priimti pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 (dėl priverstinio iškeldinimo), kurią vykdė antstolis Andrius Bublys, 2020 m. lapkričio 3 d. užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Teismas vertino, kad, užbaigus vykdomąją bylą, jokie procesiniai veiksmai joje negali būti atliekami. Pažymėjo, kad teismui nepateikta įrodymų, jog antstolio priimtas procesinis dokumentas dėl vykdomosios bylos Nr. 0042/20/00237 užbaigimo panaikintas ir ši vykdomoji byla atnaujinta, dėl to vertino, jog pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų (neveikimo), atliktų (neatliktų) užbaigtoje vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00237, negali būti priimtas, nes nėra duomenų, kad pareiškėjo A. C. 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas antstoliui ir dėl šio skundo antstolis priėmė kokį nors procesinį sprendimą.

4.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir teismas, civilinėje byloje Nr. e2YT-38707-1097/2020 išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

5.       Teismas vertino, kad teismui nėra pateikta įrodymų, jog antstolis Andrius Bublys būtų išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238 ir priėmęs dėl šio skundo kokį nors patvarkymą. Be to, teismui nepateikta įrodymų, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų apskritai buvo pateiktas antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238.

6.       Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi su 2021 m. sausio 22 d. skundu tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje, ir nėra duomenų, jog pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238, dėl to, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

7.       Teismas papildomai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog skundą atsisakytina priimti, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžiamas. Be to, pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2YT-38707-1097/2020.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties, prašydamas panaikinti nutartį ir patenkinti visus prašymus pateiktus skunde.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir netinkama, priimta neįsigilinus į bylos faktines ir teisines esmines aplinkybes (jų visumą) bei šalių tarpusavio ginčo esmę.

9.2.                      Pažymi, kad teismui kartu su 2021 m. sausio 22 d. skundu buvo pateiktas antstolio vis dar neišnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų, o šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai (elektroninis laiškas) ir teismų nutartys civilinėse bylose Nr. e2YT-38707-1097/2020 ir Nr. e2S-45-656/2021. Be to, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pats teismas turėjo pagrįsti, kad antstolis neva neišnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundo dėl antstolio veiksmų ir neva antstolis negavo jam siųsto skundo. Apelianto įsitikinimu, antstolis sąmoningai ir tyčia neišnagrinėjo (ignoravo) pareiškėjo skundo, dėl to pareiškėjas pateikė 2021 m. sausio 22 d. skundą tiesiogiai teismui.

9.3.                      Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio pagrindus, kadangi ši norma taikoma atsisakant priimti ieškinį, o ne skundą dėl antstolio veiksmų. Be to, teismas, atsisakęs priimti skundą šiuo pagrindu, turėjo nurodyti pareiškėjui, į kurią instituciją ar teismą jam reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, taip pat teismas galėjo taikyti trūkumų pašalinimo institutą, nustatydamas pareiškėjui papildomą terminą įrodymams pateikti, jeigu manė, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų.

9.4.                      Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo aplinkybes dėl vykdomosios bylos Nr. 0042/20/00237 išnagrinėjimo, kadangi šios vykdomosios bylos antstolis dar nėra išnagrinėjęs, joje procesiniai vykdymo veiksmai dar atliekami ir šiuo metu antstolis persiuntęs nagrinėti teismui pirmą pareiškėjo 2020 m. kovo 22 d. skundą, taip pat turės būti nagrinėti kiti pareiškėjo skundai. Teismas turės įvertinti visus antstolio veiksmus, ar jie buvo atlikti teisėtai.

9.5.                      Apelianto įsitikinimu, vykdomosiose bylose yra įrodymai, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundas buvo gautas ir turėjo būti įregistruotas antstolio kontoroje, dėl to antstolis turėjo pareigą išnagrinėti skundą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis priimta ignoruojant šias esmines faktines ir teisines bylos aplinkybes (įrodymus), dėl to turi būti panaikinta arba pakeista.

9.6.                      Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-38707-1097/2020 išnagrinėjo pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, kad nutartis minėtoje byloje neturi jokios prejudicinės reikšmės sprendžiant pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuris antstolio nebuvo išnagrinėtas, dėl to pareiškėjas turėjo teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui.

9.7.                      Pažymėjo, kad teismas nebuvo aktyvus, nors ypatingosios teisenos bylose (kaip ši) privalo būti aktyvus ir imtis visų priemonių, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės dėl galimų antstolio neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas to nedarė, nors galėjo pareikalauti iš antstolio atsiųsti elektroniniu paštu gautą tą dieną laiškų išklotinę, kuri parodytų, jog toks skundas buvo gautas.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6806-433/2021, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, kuris buvo pateiktas tiesiogiai apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13.       Bylos dėl antstolių veiksmų priskiriamos prie bylų, kurios teisme nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Skundų dėl antstolių veiksmų padavimą ir jų nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXI skyriuje įtvirtintos teisės normos. Remiantis šiame skyriuje įtvirtintu reglamentavimu, skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas susideda iš ikiteisminės nagrinėjimo stadijos ir teisminio nagrinėjimo.

14.       CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (šio straipsnio 2 dalis). Gautą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (šio straipsnio 3 dalis). CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013 ir kt.).

16.       Teismas, spręsdamas skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti šiuo atveju skundą. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, kada teismas atsisako priimti skundą dėl antstolio veiksmų (ieškinį), yra kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

17.       Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė. Taigi, įstatymo nustatytos išankstinės antstolių veiksmų apskundimo tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo A. C. 2020 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas antstoliui Andriui Bubliui. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad pareiškėjas kartu su skundu buvo pateikęs apylinkės teismui tikėtinų įrodymų apie šio skundo pateikimą antstoliui elektroniniu paštu (skundo priedas įvardintas „Skundo siuntimo patvirtinimas 1116“), t. y. iš šio priedo matyti, kad pareiškėjas teikė skundą antstoliui elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių (šio skundo priedo) nevertino, aplinkybes dėl skundo pateikimo antstoliui įvertino iš esmės formaliai, dėl to padarė neteisingas išvadas. Pabrėžtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kitoje nagrinėtoje byloje taip pat pažymėta aplinkybė, jog toks pareiškėjo A. C. 2020 m. lapkričio 16 d. skundas buvo gautas antstolio Andriaus Bublio kontoroje (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-45-656/2021, kurioje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo klausimas, ir buvo pažymėta, kad pareiškėjas A. C. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų 2020 m. lapkričio 16 d. išsiuntė antstoliui ir tą pačią dieną pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismui). Kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021, kurioje buvo sprendžiamas kitų antstolio Andriaus Bublio veiksmų teisėtumo klausimas tose pačiose vykdomosiose bylose, taip pat buvo konstatuotos prejudicinę reikšmę turinčios šiai bylai aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas A. C. nuolat teikia antstoliui Andriui Bubliui ta pačia tvarka (elektroniniu paštu) skundus dėl konkrečių šio antstolio veiksmų ar neveikimo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje civilinėje byloje nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad elektroniniai laiškai nepatvirtina aplinkybių apie skundo gavimą antstolio kontoroje, padarė priešingą išvadą, t. y. kad (pateikus įrodymus apie skundų siuntimą elektroniniu laišku, kai pareiškėjas nuolat bendrauja su antstoliu elektroniniais laiškais) labiau tikėtina, jog skundai buvo gauti antstolio kontoroje. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat daro analogišką tikėtiną išvadą, kad 2020 m. lapkričio 16 d. skundas buvo pateiktas antstoliui Andriui Bubliui elektroniniu paštu ir kad šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus pareiškėjas apylinkės teismui kartu su skundu pateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nebuvo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo sąlygų, kadangi pareiškėjas pateikė įrodymus, jog laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

19.       Pabrėžtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar antstolis Andrius Bublys galėjo nagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ir pats pareiškėjas A. C. skunde teismui buvo nurodęs, kad buvo pateikęs antstoliui daugiau skundų dėl šio antstolio veiksmų ar neveikimo, kurie vis dar nagrinėjami. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad minimos vykdomosios bylos Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 buvo pateiktos teismui nagrinėti kitą pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų (civilinės bylos Nr. e2S-183-467/2021 pastabų skiltyje pažymėta, kad šios vykdomosios bylos prijungtos prie šios civilinės bylos). Sprendimų vykdymo instrukcijoje (57 punkte) nustatyta, kad tuo atveju, jeigu persiųsdamas teismui skundą antstolis vykdomosios bylos nesustabdo, antstolis tęsia vykdymo veiksmus elektroninėje vykdomojoje byloje arba pasidaro vykdomosios bylos kopiją, jeigu vykdomoji byla yra popierinė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar antstolis Andrius Bublys turėjo šias vykdomąsias bylas (pasidaręs jų kopijas po pagrindinių bylų išsiuntimo apylinkės teismui), ar buvo sustabdęs ir persiuntęs nagrinėti apylinkės teismui, nepalikęs jų kopijų. 

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje taip pat pasisakė, kad, remiantis Antstolių informacinės sistemos registro informacija, vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 užbaigta, dėl to jokie procesiniai veiksmai joje negalėjo būti atliekami (vykdomi). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, jog vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas, ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, tačiau kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad turi būti išnagrinėti visi pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų, kurie buvo pateikti pagal nustatytą tvarką laiku ir privaloma juos išspręsti pagal nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Nors registre pažymėta, kad vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 užbaigta 2020 m. lapkričio 3 d., tačiau, 2021 m. vasario 4 d. nutarties, priimtos Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-183-467/2021, duomenimis, antstolis Andrius Bublys atliko šioje vykdomojoje byloje eilę vykdymo veiksmų, su kuriais pareiškėjas A. C. nesutiko ir teikė skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo), tačiau ne dėl visų pareiškėjo pateiktų skundų yra priimti teismo arba antstolio procesiniai sprendimai, kaip to reikalauja CPK 510 straipsnio 2 dalis, dėl to jie grąžinti nagrinėti antstoliui Andriui Bubliui (t. y. teismas įpareigojo antstolį išnagrinėti ir, jei reikia, persiųsti teismui pareiškėjo 2020 m. gegužės 6 d., birželio 22 d., liepos 30 d., liepos 31 d., rugpjūčio 22 d., rugpjūčio 27 d. skundus). Daugelis skundžiamų antstolio veiksmų susiję su vykdomąja byla Nr. 0042/20/00237, pvz., antstolio patvarkymai dėl iškeldinimo, kurių panaikinimo atveju iš esmės nebūtų galimas vykdomosios bylos užbaigimas. Be to, nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00237 buvo grąžintas ją išdavusiai institucijai kaip įvykdytas.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo pateikimo aplinkybes vertino pernelyg formaliai, neįvertinęs ir visų pateiktų skundo priedų, dėl to neužtikrino pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio neveikimo teismui pateiktas su trūkumais ar kad trūksta tam tikrų duomenų, turėjo nustatyti terminą jiems pašalinti arba įpareigoti pateikti papildomus įrodymus, o, esant neaiškiai situacijai, buvo galima užklausti antstolio dėl pareiškėjo nurodytų skundo pateikimo aplinkybių (sulaukti iš antstolio rašytinio atsakymo, ar antstolio kontoroje buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo A. C. 2020 m. lapkričio 16 d. skundas, taip pat ar dėl šio skundo, jeigu jis buvo gautas ir užregistruotas, buvo priimtas procesinis sprendimas).

22.       Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų priėmimą. Kadangi skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

            Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą tenkinti.

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                                                         Loreta Braždienė