Civilinė byla Nr. e3K-3-29-1075/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30853-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.32
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM SYSTEM“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM SYSTEM“ patikslintą ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui ir „AS Citadele banka“ Lietuvos filialui dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2006) pagrindu atliktą bendrovės lėšų įšaldymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovus „AS Citadele banka“ Lietuvos filialą ir AB SEB banką vykdyti banko sąskaitos sutartis, leidžiant ieškovei be apribojimų disponuoti banko sąskaitoje Nr. LT447290000011467153, atidarytoje „AS Citadele banka“ Lietuvos filiale, ir banko sąskaitose Nr. LT357044060006578784, LT377044060008258400, LT847044000101622870 ir LT857044060008258409, atidarytose AB SEB banke, esančiomis lėšomis.
3. Ieškovė su atsakovais AB SEB banku ir „AS Citadele banka“ Lietuvos filialu yra sudariusi banko sąskaitos sutartis, jų pagrindu ieškovės vardu buvo atidarytos banko sąskaitos. Atsakovai 2020 m. gruodžio 18 d. vienašališkai, savo iniciatyva įšaldė ieškovės turimas lėšas minėtų bankų sąskaitose, atsižvelgdami į tai, kad ieškovės akcininkas A. V. S. (A. V. S.), vadovaujantis Reglamento Nr. 765/2006 nuostatomis, 2020 m. gruodžio 17 d. įtrauktas į asmenų ir įmonių, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą, ir elektroniniu paštu informavo apie tai ieškovę. Ieškovė nurodė, kad bankai jos lėšas įšaldė nesant tam teisėto pagrindo ir tokiais veiksmais pažeidė savo prievolę vykdyti ieškovės nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias operacijas, skirtas užtikrinti ieškovės teisei netrukdomai disponuoti lėšomis.
4. Ieškovė nurodė, kad jos akcininkui A. V. S. taikomos sankcijos neapima ieškovės bei jos turto ir neturi jai sukelti jokių apribojimų ar neigiamų pasekmių. Ieškovė nuosavybės teise nepriklauso ir nėra kontroliuojama į sankcijų sąrašą įtraukto asmens – A. V. S., kadangi šiam asmeniui priklauso lygiai 50 proc. bendrovės akcijų. Ieškovė nėra kontroliuojama A. V. S. ir dėl to bankams klausimų nekilo, kadangi nenustatyti jokie bendrovės kontrolės požymiai, o bendrovės lėšos įšaldytos remiantis vien jo valdomų bendrovės akcijų skaičiumi. Bendrovės akcijas valdo du asmenys – A. V. S. ir I. S. (I. S.) valdo po 50 proc. visų bendrovės akcijų. A. V. S. neturi teisės daryti lemiamos įtakos bendrovei, kadangi jis turi tiek pat balsų visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime, kaip ir kitas bendrovės akcininkas. A. V. S. nėra laikomas kontroliuojančiu bendrovę asmeniu. Bankai, siekdami pateisinti savo neteisėtus veiksmus įšaldant ieškovės lėšas, visiškai nepagrįstai remiasi 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (toliau – Reglamentas Nr. 2580/2001). Šio reglamento paskirtis – kova su terorizmu, tačiau A. V. S. neinkriminuojami jokie teroristiniai veiksmai ir jam taikomos sankcijos neskirtos kovai su terorizmu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 24 d. Tarybos Reglamento (ES) 2021/1030, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 765/2006, 1j ir 1k straipsniuose pateikiamos apibrėžtys „juridinis asmuo, subjektas ar organizacija, įsteigti už Sąjungos ribų, kurių daugiau nei 50 proc. nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso į IX priede pateiktą sąrašą įtrauktam subjektui“ įtvirtina juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise kitam asmeniui sąvoką – turėjimą daugiau nei 50 proc. juridinio asmens akcijų, o tai, ieškovės teigimu, atitinka Europos Sąjungos institucijų išleistose gairėse bei gerosios praktikos vadove pateiktas apibrėžtis bei išaiškinimus. Teismas nusprendė, kad, vertinant Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio nuostatas, Reglamento Nr. 765/2006 1j, 1jb, 1k, 1kb straipsnius, iš jų turinio akivaizdžiai matyti, jog šiais straipsniais įtvirtinami atitinkami draudimai (ribojimai) būtent Baltarusijoje (ar už Sąjungos ribų) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų yra valstybės nuosavybė. Dėl to daryta išvada, jog nėra jokio pagrindo ieškovės, kuri yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, vertinti pagal Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnyje nurodytus kriterijus.
7. 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimo Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ (toliau – ir Geriausia praktika) B skyriaus „Finansinės ribojamosios priemonės“ III skirsnio „Finansinių ribojamųjų priemonių taikymo sritis“ 34 punkte nurodyta, kad įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kontroliuoja. To paties skyriaus VIII skirsnio „Priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“ 62 punkte nurodyta, kad kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra daugiau nei 50 proc. nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas. Geriausios praktikos 62 punkte minimoje 20 išnašoje pateikiama nuoroda į kriterijų, apibrėžtą Reglamente Nr. 2580/2001 pateiktoje apibrėžtyje. Reglamento Nr. 2580/2001 1 straipsnio 5 dalyje pateiktas apibrėžties kriterijus – „juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas – tai 50 proc. ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas“. Analogiškos nuostatos dėl priklausymo nuosavybės teise ir kontrolės su ta pačia išnaša, pateikiančia nuorodą į juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise kitam asmeniui nustatymo kriterijų, kaip tai apibrėžta Reglamente Nr. 2580/2001, yra įtvirtintos ir 2018 m. gegužės 4 d. Tarybos Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairėse (toliau – Gairės) (55a ir 55b punktuose).
8. Teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad A. V. S. priklauso 50 proc. bendrovės akcijų atsižvelgiant į Gerosios praktikos ir Gairių punktus, leido daryti išvadą, kad A. V. S. valdo ieškovę nuosavybės teise ir ieškovės lėšos yra kontroliuojamos į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą įtraukto asmens. Vienas iš įtvirtintų Gerosios praktikos 63 punkte (Gairių 55b punkte) kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, yra turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą. Vadovaujantis ieškovės įstatų 7.3 punktu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės akcininkai turi lygias akcijų dalis, be sankcionuoto asmens A. V. S. sprendimo ir sutarimo su kitu akcininku ieškovės vadovas negalėtų būti paskirtas. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovė atitinka Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, kuriems esant ieškovės lėšoms turi būti taikomos sankcijos.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „EM SYSTEM“ apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Reglamento Nr. 765/2006 straipsniai (1j, 1jb, 1k, 1zb) yra skirti Baltarusijoje (ar už Sąjungos ribų) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų yra valstybės nuosavybė, todėl negali būti taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui. Taip pat kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog A. V. S. priklauso 50 proc. bendrovės akcijų, leido spręsti, kad A. V. S. valdo ieškovę nuosavybės teise ir tai lemia, kad ieškovės lėšos kontroliuojamos į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą įtraukto asmens, taigi ieškovė atitinka Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, kuriems esant ieškovės lėšoms turi būti taikomos sankcijos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „EM SYSTEM“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio nuostatas, nes klaidingai konstatavo, jog lygiai 50 proc. bendrovės akcijų valdymas laikomas bendrovės priklausymu atitinkamam subjektui nuosavybės teise. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė yra nuosavybės teise valdoma sankcionuoto asmens A. V. S., remdamasis Reglamento Nr. 2580/2001, skirto kovai su terorizmu, nuostatomis, kartu nesivadovaudamas atitinkamomis Gerosios praktikos vadovo, Gairių bei Reglamento Nr. 2021/1030, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006, nuostatomis, kurios yra aktualios nagrinėjamam ginčui. Ieškovei jokios tarptautinės ar nacionalinės sankcijos nėra taikomos, sankcijos yra taikomos tik A. V. S.. Geriausios praktikos 62 punkte nurodyta, kad daugiau kaip 50 proc. subjekto nuosavybės teisių arba jo kontrolinio akcijų paketo turėjimas lemia, jog juridinis asmuo priklauso kitam subjektui. Reglamentas Nr. 2021/1030 taip pat nurodo ribą – daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių. Šiuo atveju A. V. S. nevaldo bendrovės nuosavybės teise, kadangi jam priklauso ne daugiau, o lygiai 50 proc. akcijų. Reglamentas yra vientisas teisės aktas, kuris turėtų būti aiškinamas sistemiškai, o ne atsietai. Atskleidžiant subjekto valdymą nuosavybės teise, neturi jokios įtakos, ar tai yra privatus juridinis asmuo, ar viešasis, ar įsteigtas Europos Sąjungoje, ar už jos ribų. Esminis kriterijus, pagal kurį nustatomas subjekto valdymas nuosavybės teise, yra būtent tam tikro akcijų skaičiaus, išreikšto procentine išraiška, valdymas. Dėl to teismų išvada, kad Europos Sąjungoje įsteigto privataus juridinio asmens valdymas nuosavybės teise nustatomas, kai asmuo valdo lygiai 50 proc. akcijų, o už Europos Sąjungos ribų įsteigto subjekto – daugiau kaip 50 proc. akcijų, yra teisiškai nepagrįsta. Visuotinis akcininkų susirinkimas, o ne atskiras akcininkas priima sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, todėl A. V. S. nėra laikomas kontroliuojančiu bendrovę asmeniu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad būtent A. V. S. vienvaldiškai skirtų bendrovės vadovą ar bendrovės struktūra būtų neįprasta, ar vadovas būtų skiriamas kokiais nors A. V. S. potvarkiais, įsakymais ar pan. Šiuo atveju galima atsižvelgti į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamą kontroliuojamo apmokestinamojo asmens sąvoką, kurioje išskirti trys požymiai neatitinka nagrinėjamos bylos situacijos.
11.2. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, grindžiamų byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog bendrovė yra nuosavybės teise valdoma ar kontroliuojama A. V. S., bendrovės lėšos neturi būti įšaldomos, kadangi A. V. S. nevaldo nuosavybės teise ir nekontroliuoja konkretaus turto – bendrovės banko sąskaitų bei jose esančių lėšų, jos nenaudojamos A. V. S. ar jo naudai. Geriausios praktikos 66 punkte nustatyta, kad priklausymas nuosavybės teise ar kontrolė nustatoma atsižvelgiant į kriterijus, t. y. pagal sutartinių santykių rūšies (pavyzdžiui, pardavimo, pirkimo ar platinimo sutarčių) tarp atitinkamų subjektų datą ir pobūdį; į sąrašą neįtraukto subjekto veiklos sektoriaus svarbą į sąrašą įtrauktam subjektui; lėšų ar ekonominių išteklių, kuriais naudotis sudaroma galimybė, ypatumus, įskaitant galimą į sąrašą įtraukto subjekto praktinį naudojimąsi jais ir tai, kaip lengvai juos galima perduoti į sąrašą įtrauktam subjektui. Europos Komisijos 2020 m. birželio 19 d. nuomonėje dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2 straipsnyje nurodyta, kad „jeigu nustatoma, kad į sąrašą įtrauktas asmuo nekontroliuoja konkrečios subjektui nuosavybės teise priklausančios banko sąskaitos, ta sąskaita pagal 2 straipsnio 1 dalį neturėtų būti įšaldyta“. Šiuo atveju nustačius, jog bendrovės banko sąskaitų A. V. S. nevaldo, turėtų būti nutrauktas banko sąskaitų įšaldymas. Ieškovės vardu sutartis su atsakovais sudarė bendrovės direktorius (ne A. V. S.), būtent jam buvo perduotos banko kortelės bei prisijungimo prie bendrovės vardu atidarytų banko sąskaitų įrenginiai, kodai bei slaptažodžiai.
11.3. Teismai nepagrįstai vadovavosi Reglamento Nr. 2580/2001 nuostatomis, nes šis reglamentas reguliuoja teisinius santykius dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, o šiuo atveju nei A. V. S., nei tuo labiau bendrovei neinkriminuojami jokie teroristiniai veiksmai ir taikomos sankcijos neskirtos kovai su terorizmu. Šiame reglamente taip pat pateikiama sąvoka „juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas“ yra platesnė nei juridinio asmens priklausymo kitam subjektui nuosavybės teise sąvoka, įtvirtinta Reglamente Nr. 765/2006. Nėra Europos Komisijos išaiškinimo, kaip, taikant Reglamentą Nr. 765/2006, aiškintina subjekto valdymo nuosavybės teise sąvoka. Bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, iš esmės vadovavosi institucijų, teikiančių išvadą byloje (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ir Užsienio reikalų ministerijos), pateikiamu valdymo nuosavybės teise kriterijaus aiškinimu, nors minėtos institucijos pačios veikė pasyviai, nesiaiškino, kaip turėtų būti aiškinamas bendrovės valdymo nuosavybės teise kriterijus taikant Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas, jos apskritai vadovavosi ginčui neaktualaus Reglamento Nr. 2580/2001 nuostatomis.
11.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė kontroliuojama sankcionuojamo asmens, peržengė šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Akcentuota tai, kad bankai ieškovės lėšas įšaldė nustatę tik vieną kriterijų – kad A. V. S. valdo bendrovę nuosavybės teise. Tačiau civilinėje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog bankai nenustatinėjo bendrovės kontrolės faktoriaus, dėl to šis faktorius neturėjo jokios įtakos įšaldant ieškovės lėšas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog bendrovė yra kontroliuojama sankcionuojamo asmens A. V. S., yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nutartyje iš esmės nepasisakė, o visiškai nepagrįstai sutapatino bendrovės valdymo nuosavybės teise ir kontrolės sąvokas. Ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu 2022 m. gegužės 30 d. buvo pateikusi prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT). Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 5 dalimi, sprendimas dėl kreipimosi į ESTT priklauso teismo diskrecijai, ieškovės įsitikinimu, tinkamas ES teisės taikymas šioje civilinėje byloje nėra toks akivaizdus ir nekeliantis pagrįstų abejonių.
11.5. Teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023 išaiškinta, jog, įgyvendinant tarptautines sankcijas, neturėtų būti suvaržomos asmens teisės daugiau, nei to reikalauja teisės aktai.
12. Atsakovai AB SEB bankas ir „AS Citadele Banka“ Lietuvos filialas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė Reglamentą Nr. 765/2006 ir tinkamai apibrėžė bendrovės valdymo nuosavybės teisės kriterijus pagal šio reglamento 2 straipsnio nuostatas. Tais atvejais, kai juridinis asmuo yra nuosavybės teise valdomas sankcionuoto asmens, juridinio asmens lėšos taip pat yra kontroliuojamos sankcionuoto asmens, todėl turi būti įšaldomos pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnį. Bendrovės lėšos nepriklauso A. V. S. nuosavybės teise, tačiau gali būti jo kontroliuojamos, nustačius, kad jis valdo bendrovę. Reglamente Nr. 765/2006 nustatytos ribojamosios priemonės privalo būti taikomos ne tik I priede nurodytų asmenų nuosavybės teise turimoms, valdomoms ar kontroliuojamoms lėšoms bei ekonominiams ištekliams, bet ir lėšoms bei ekonominiams ištekliams, kuriuos nuosavybės teise turi ar valdo arba kontroliuoja kiti subjektai, kurie patys yra priklausomi ar yra kontroliuojami I priede išvardytų asmenų. Gairėse ir Gerojoje praktikoje nurodyta, kad „nuosavybės“ nustatymui Reglamento Nr. 765/2006 įgyvendinimo prasme reikia valdyti daugiau kaip 50 proc. bendrovės akcijų. Gairėse pateikiamos nuorodos į išnašas, kurios savo ruožtu eksplicitiškai nukreipia į kitą ES teisės aktą – Reglamentą Nr. 2580/2001. Tai lemia, kad Gairėse, aiškinant priklausymo nuosavybės teise sąvoką, yra remiamasi tiesioginio taikymo teisės akte – Reglamente Nr. 2580/2001 – pateikiamomis apibrėžtimis. Nurodyta, kad vien skirtingi reglamentų tikslai jokiu būdu nereiškia, kad yra draudžiama Reglamento Nr. 765/2006 sąvokas aiškinti remiantis kito – Reglamento Nr. 2580/2001 – pateiktomis sąvokų apibrėžtimis, ypač tuo atveju, kai Gairėse, aiškinant priklausymo nuosavybės teise sąvoką, yra remiamasi būtent to Reglamento Nr. 2580/2001 sąvoka. Užsienio reikalų ministerija taip pat patvirtino teismų pateiktą nuosavybės nustatymo kriterijaus supratimą. Kadangi A. V. S. nuosavybės teise valdo 50 proc. bendrovės akcijų, tai leidžia spręsti, kad jis kontroliuoja bendrovės lėšas. Ieškovė kasaciniame skunde klaidingai pateikia nuorodas į Reglamento Nr. 765/2006 1j, 1jb, 1k ir 1kb straipsnius, siekdama įtikinti, kad šiuose straipsniuose įtvirtintos normos turi tiesioginę įtaką aiškinant subjekto valdymo nuosavybės teise kriterijų. Ieškovės lėšų banko sąskaitose įšaldymo metu – 2020 m. gruodžio 18 d. – šie Reglamento Nr. 765/2006 straipsniai net negaliojo; jie įsigaliojo tik 2021 m. birželio 24 d. Dėl to Reglamento Nr. 765/2006 pakeitimai šiam ginčui nėra ir negali būti aktualūs. Nei teismams, nei FNTT ar Užsienio reikalų ministerijos atstovams byloje nekilo klausimų dėl Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimo ar taikymo, todėl pagrindo kreiptis į ESTT nebuvo.
12.2. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog ji yra kontroliuojama sankcionuoto asmens, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kita vertus, kritikuoja tą patį teismą dėl to, kad jis nepasisakė dėl kontroliavimo kriterijaus nustatymo. Teigdama, kad sprendimus dėl vadovo skyrimo (pašalinimo) bendrovėje priima visuotinis akcininkų susirinkimas, o ne A. V. S. vienvaldiškai, ieškovė sąmoningai nutyli svarbias aplinkybes, nulemiančias, kad realybėje situacija bendrovės kontrolės atžvilgiu yra tolygi A. V. S. teisės skirti (pašalinti) administracijos vadovą turėjimui. Ieškovės įstatų 7.3 punkte nurodyta, kad jos akcininkai turi lygias akcijų dalis (po 50 proc.), be vieno iš jų (t. y. šiuo atveju be sankcionuoto asmens – A. V. S. – sprendimo) bendrovės vadovas negalėtų būti paskirtas. Taigi A. V. S. ne tik nuosavybės teise turi ar valdo ieškovę, bet ir ją kontroliuoja.
12.3. Šiuo atveju neanalizuojant pačios ieškovės kontrolės atsakovams pakako nustatyti būtent tik nuosavybės kriterijų – ieškovės 50 proc. akcijų priklausymą A. V. S., o tai yra savarankiška ir savaime pakankama aplinkybė taikyti Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalį. Nustačius ieškovės priklausymą sankcionuotam asmeniui nuosavybės teise, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, vadovaujantis Reglamento Nr. 765/2006 bei nacionalinės teisės nuostatomis, yra privalomas, kadangi tokiu atveju yra preziumuojama, jog sankcionuotas asmuo kontroliuoja ir lėšas. Ieškovė neneigia, kad FNTT priėmė individualų administracinį aktą, kuriuo ieškovė įtraukta į FNTT sąrašą asmenų, kurių atžvilgiu taikomas lėšų įšaldymas. Šis aktas yra galiojantis, nėra panaikintas ar atšauktas. Tai reiškia, kad FNTT taip pat savarankiškai patvirtino, jog ieškovė nuosavybės teise priklauso sankcionuotam asmeniui A. V. S. ir (ar) yra jo kontroliuojama.
12.4. Ieškovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-137-611/2023 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nes nurodytoje byloje pasisakyta dėl šioje byloje netaikytino reglamento nuostatų, nurodytas sprendimo teiginys nėra esminė ir nusprendžianti bylos baigtį išvada, o tik papildoma motyvavimo aplinkybė, todėl ieškovės nurodytu išaiškinimu šioje byloje neturi būti vadovaujamasi.
IV. Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio teismo priimto prejudicinio sprendimo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniai paaiškinimai
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. sausio 31 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir šios bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo gavimo sustabdė.
14. Pagrįsdama kreipimąsi dėl prejudicinio sprendimo, teisėjų kolegija nurodė, kad, siekiant išspręsti nagrinėjamą ginčą, egzistuoja poreikis patikslinti, kokie yra juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise ir kontrolės kriterijai, taip pat kokiais atvejais nuosavybės teise turimo ar kontroliuojamo juridinio asmens lėšos suprantamos kaip asmens, kuriam taikomos sankcijos, nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos.
15. Teisėjų kolegija Teisingumo Teismui pateikė šiuos klausimus:
15.1. Ar Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad į Reglamento I priedą įtrauktas asmuo turi lygiai 50 proc. bendrovės akcijų, preziumuojama, kad į Reglamento I priedą įtrauktam subjektui bendrovės lėšos priklauso nuosavybės teise, yra jo valdomos ar kontroliuojamos?
15.2. Ar nacionalinio teismo procese, tokiame kaip pagrindinėje byloje, kai bendrovė, kurios lėšos buvo įšaldytos dėl to, kad lygiai 50 proc. tos bendrovės akcijų turi į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą įtrauktas asmuo, prašo teismo įpareigoti atsakovus bankus vykdyti banko sąskaitos sutartis, leidžiant tai bendrovei be apribojimų disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, gali būti ginčijamas banko sprendimas įšaldyti jos lėšas remiantis tuo argumentu, kad bendrovės lėšos nėra naudojamos į šio reglamento I priedą įtraukto asmens ar jo naudai?
15.3. Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, pagal kokius kriterijus tokiame nacionalinio teismo procese turėtų būti vertinama, ar lėšos nėra naudojamos to į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą įtraukto asmens ar jo naudai? Ar tokios aplinkybės, kaip antai 1) bendrovės ir akcininkų turto atskirumas, 2) tai, kad bendrovės vardu veikia direktorius (ne asmuo, įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą), 3) prieiga prie bendrovės banko sąskaitų yra suteikta tik bendrovės direktoriui, galėtų būti vertinamos kaip paneigiančios bendrovės lėšų naudojimą į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą įtraukto asmens, turinčio lygiai 50 proc. tos bendrovės akcijų, naudai?
16. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2026 m. kovo 12 d. priėmęs prejudicinį sprendimą byloje EM SYSTEM, C-84/24, (toliau – Prejudicinis sprendimas), pateikė tokius išaiškinimus:
16.1. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių, iš dalies pakeisto 2012 m. lapkričio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1014/2012, 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: bendrovės, kuri nėra įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą, bet kurios lygiai 50 proc. akcijų priklauso į tą sąrašą įtrauktam asmeniui, banko sąskaitose turimos lėšos pagal šią nuostatą turi būti laikomos šio asmens valdomomis ar kontroliuojamomis lėšomis, todėl turi būti įšaldytos.
16.2. Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą neįtrauktai bendrovei, kurios lėšas privatūs subjektai įšaldė pagal to reglamento 2 straipsnio 1 dalį, motyvuodami tuo, kad šios lėšos laikytinos į šį sąrašą įtraukto asmens valdomomis ar kontroliuojamomis lėšomis, siekiant užtikrinti jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti suteikta galimybė ginčyti šią lėšų įšaldymo priemonę nacionalinėse institucijose, o vėliau prireikus – kompetentinguose nacionaliniuose teismuose ir pasiekti, kad ji būtų panaikinta, jeigu ta bendrovė įrodo, kad minėtos lėšos iš tiesų nėra valdomos ar kontroliuojamos į minėtą sąrašą įtraukto asmens.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 30 d. nutartimi atnaujintas šios civilinės bylos nagrinėjimas, pasiūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Teisingumo Teismo Prejudicinio sprendimo.
18. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Prejudicinio sprendimo, juose nurodo:
18.1. Ieškovės galimybės ginti pažeistas teises turi būti vertinamos galimai neteisėtų veiksmų atlikimo metu. Pagal nuo 2022 m. gegužės 28 d. galiojantį teisinį reguliavimą turto įšaldymas ginčijamas skundžiant FNTT sprendimą administracine teisena, tačiau tokios procedūros lėšų įšaldymo metu nebuvo. Taigi, šioje byloje ne tik gali, bet ir turi būti nagrinėjami atsakovų veiksmai įšaldant ieškovės lėšas, esančias bankų sąskaitose, tokių sprendimų ir veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, vertinant lėšų įšaldymo metu galiojantį teisinį reguliavimą, o FNTT sprendimai dėl ribojamųjų priemonių taikymo atitinkamai nagrinėjami ir vertinami administracinėse bylose vertinant nuo 2022 m. gegužės 28 d. buvusį teisinį reguliavimą.
18.2. ESTT nepateikė išaiškinimo dėl Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalies taikymo šioje byloje, bet dėl minėtos normos aiškinimo ir taikymo šioje byloje turės pasisakyti bylą nagrinėjantis teismas. Europos Komisijos 2020 m. birželio 19 d. nuomonėje dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog į sąrašą įtrauktas asmuo nekontroliuoja konkrečios subjektui nuosavybės teise priklausančios banko sąskaitos, ta sąskaita pagal 2 straipsnio 1 dalį neturėtų būti įšaldyta. ESTT Prejudiciniame sprendime nenurodė konkrečių kriterijų, kuriuos įrodžius būtų laikoma, kad konkretus ieškovės turtas – lėšos, esančios banko sąskaitose, – nėra naudojamas sankcionuojamo subjekto, dėl to, net ir taikant ieškovės turto įšaldymą Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalies pagrindu, gali būti leidžiama ieškovei naudoti konkretų turtą. Šiuo konkrečiu atveju toliau nurodytos aplinkybės (kriterijai) sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės lėšos nėra naudojamos asmens, įtraukto į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą, naudai: 1) pagal teisinį reguliavimą, akcininko ir bendrovės turtas yra atskirtas, 2) bendrovei vadovauja direktorius, kuris yra kitas asmuo nei asmuo, įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą, 3) bendrovės vardu sutartis su atsakovais sudarė bendrovės direktorius, 4) bendrovės direktoriui buvo perduotos banko kortelės, kuriomis teisę naudotis turi tik kortelės turėtojas, bei prisijungimo prie bendrovės vardu atidarytų banko sąskaitų įrenginiai, kodai bei slaptažodžiai, 5) bendrovės direktorius bendrovės vardu įsipareigojo neatskleisti prisijungimo prie bendrovės sąskaitų duomenų, 6) bendrovės akcininkas neturi prisijungimų, identifikavimo kodų, prieigos nei prie bendrovės vardu atidarytos banko sąskaitos, naudojantis interneto bankininkyste, nei prie banko kortelių, 7) atsakovai turi visas galimybes stebėti ir kontroliuoti vykdomas mokėjimo operacijas, o esant poreikiui (nustačius, kad mokėjimas yra atliekamas sankcionuoto asmens naudai), mokėjimą sustabdyti, atmesti. Bendrovės lėšos, esančios ieškovės banko sąskaitose, nebuvo ir nėra naudojamos A. V. S. ar jo naudai, kadangi A. V. S. neturėjo ir neturi prisijungimų, identifikavimo kodų, prieigos nei prie bendrovės vardu atidarytos banko sąskaitos, naudojantis interneto bankininkyste, nei prie banko kortelių, dėl to egzistuoja pagrindas nedrausti ieškovei naudotis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, panaikinant konkretaus ieškovės turto įšaldymą.
19. Atsakovai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:
19.1. Prejudicinis sprendimas patvirtina, kad atsakovų sprendimas įšaldyti ieškovės lėšas buvo teisėtas, pagrįstas ir privalomas pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalį. ESTT patvirtino, kad vien fakto, jog sankcionuotam akcininkui A. V. S. priklauso lygiai 50 proc. ieškovės akcijų, nustatymo pakako tam, kad pradėtų veikti kontrolės prezumpcija ir atsakovams kiltų pareiga įšaldyti ieškovės lėšas. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovai neturėjo jokios diskrecijos pasirinkti kitokio elgesio modelio ir nurodyta aplinkybė yra pakankamas pagrindas atmesti kasacinį skundą.
19.2. Pirminė lėšų įšaldymo pareiga pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalį yra savarankiška ir nesietina su klausimu, ar lėšos faktiškai naudojamos sankcionuoto asmens naudai, nes pastarasis klausimas jau patenka į Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį. Kadangi atsakovai nagrinėjamoje situacijoje įšaldė ieškovės lėšas vadovaudamiesi lėšų kontrolės prezumpcija, šioje byloje nėra teisinio pagrindo nagrinėti ir aiškintis, ar ieškovės lėšos buvo naudojamos sankcionuoto asmens (A. V. S.) naudai.
19.3. Nors kontrolės prezumpcija jau po lėšų įšaldymo įgyvendinimo gali būti ginčijama ir paneigiama, tokio pobūdžio klausimai negali būti sprendžiami šioje civilinėje byloje – jie sprendžiami administracinėje byloje, ginčijant įtraukimą į FNTT sudarytą sąrašą.
19.4. Nors šioje byloje faktinės ieškovės lėšų kontrolės klausimas yra neaktualus (kadangi atsakovai vadovavosi lėšų kontrolės prezumpcija, kuri lemia jų pareigą lėšas įšaldyti), bylą nagrinėję teismai pasisakė ir dėl faktinės ieškovės lėšų kontrolės. Net jei šioje byloje būtų vertinamas kontrolės prezumpcijos paneigimo klausimas, tokio vertinimo rezultatas nepakeistų situacijos – ieškovės lėšų įšaldymo priemonė bet kuriuo atveju negalėtų būti panaikinta, nes galioja FNTT įsakymas, pagal kurį ieškovės lėšos turi būti įšaldytos.
19.5. Antrasis ieškovės akcininkas I. S. nuo 2024 m. gruodžio 16 d. taip pat yra įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo asmenų ir įmonių, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą, taigi, ieškovė yra visiškai kontroliuojama sankcionuotų asmenų, todėl ir jos lėšos yra faktiškai kontroliuojamos šių asmenų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendrovės, kurios 50 proc. akcijų priklauso į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą įtrauktam asmeniui, lėšų kontrolės prezumpcijos ir atsakovų (bankų) veiksmų teisėtumo taikant ieškovei ribojamąsias priemones
20. Kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė Europos Sąjungos ribojamąsias priemones reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtą lėšų kontrolės sampratą, nuspręsdami, kad atsakovai (bankai) turėjo teisinį pagrindą įšaldyti ieškovės, kurios 50 proc. akcijų priklauso į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą įtrauktam asmeniui, lėšas.
21. Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Remiantis ESTT jurisprudencija, šios nuostatos taikymo sritis yra labai plati vertinant tiek objektyviu požiūriu (turtas ir ištekliai, kurie gali būti įšaldyti), tiek subjektyviu požiūriu (fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių santykis su tuo turtu lemia tai, kad jie yra jo savininkai, jį turi, valdo ar kontroliuoja) (žr., pvz., ESTT 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo byloje Bank Sepah, C-340/20, 56 punktą ir vėlesnę ESTT praktiką dėl Europos Sąjungos ribojamąsias priemones reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo).
22. ESTT Prejudiciniame sprendime nurodė, kad iš Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalies nuostatos teksto galima daryti išvadą, jog ji apima įvairius į šio reglamento I priede pateiktą sąrašą įtraukto asmens, subjekto arba institucijos teisinius santykius, susijusius su atitinkamomis lėšomis ir ekonominiais ištekliais: nuo plačiausių, t. y. nuosavybės, iki situacijų, kai asmuo, subjektas ar institucija gali tiesiogiai ar netiesiogiai vykdyti faktinę tų lėšų ar išteklių kontrolę. Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas žodžių junginys „jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai“ turi būti aiškinamas kaip apimantis juridinio asmens, subjekto ar institucijos, kurie patys nėra įtraukti į šio reglamento I priede pateiktą sąrašą, lėšas, jeigu šis juridinis asmuo, subjektas ar institucija yra valdomi ar kontroliuojami į sąrašą įtraukto asmens, subjekto ar institucijos. Taigi, Reglamente Nr. 765/2006 nustatytos ribojamosios priemonės taikomos ne tik šio reglamento I priedo sąraše tiesiogiai nurodytiems asmenims, bet ir subjektams, kurie laikomi jų valdomais ar kontroliuojamais.
23. ESTT Prejudiciniame sprendime pažymėjo, kad sąvokas „valdymas“ ir „kontrolė, vykdoma juridinio asmens, subjekto ar institucijos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalį, būtina aiškinti plačiai ir ribojamąsias priemones būtina taikyti kuo platesniam asmenų, grupių ar subjektų ratui. ESTT sutiko su generalinės advokatės išvados teiginiu, kad, aiškinant šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas „valdymas“ ir „kontrolė“, reikia atsižvelgti ir į tiesioginius, ir į netiesioginius būdus daryti įtaką su į sąrašą įtrauktu asmeniu susijusio asmens, subjekto ar institucijos lėšų ir ekonominių išteklių naudojimui (Prejudicinio sprendimo 78–80 punktai).
24. Atsižvelgdamas į generalinės advokatės poziciją, kad kai asmuo turi 50 proc. bendrovės akcijų, jis paprastai gali diktuoti tam tikrus šios bendrovės sprendimus arba užkirsti kelią jų priėmimui, arba bent jau užtikrinti, kad minėtos bendrovės reikalai būtų tvarkomi pagal jo valią, ESTT Prejudiciniame sprendime išaiškino, kad reikia daryti prielaidą, jog, turint lygiai 50 proc. bendrovės akcijų, galima kontroliuoti ne tik šią bendrovę, bet ir jos lėšas bei ekonominius išteklius (Prejudicinio sprendimo 90, 91 punktai).
25. Remiantis ESTT pateiktu išaiškinimu, bendrovės, kuri nėra įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą, bet kurios lygiai 50 proc. akcijų priklauso į tą sąrašą įtrauktam asmeniui, banko sąskaitose turimos lėšos pagal šią nuostatą turi būti laikomos šio asmens valdomomis ar kontroliuojamomis lėšomis, todėl turi būti įšaldytos.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sankcionuojamam asmeniui A. V. S. priklauso 50 proc. ieškovės akcijų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Prejudiciniame sprendime pateiktus išaiškinimus, sutinka su atsakovų pozicija, jog vien šio fakto pakako tam, kad būtų taikoma kontrolės prezumpcija ir atsakovams kiltų pareiga įšaldyti ieškovės lėšas. Kaip teisingai nurodo atsakovai, nagrinėjamoje situacijoje jie neturėjo jokios diskrecijos pasirinkti kitokio elgesio modelio kaip tik, pritaikius pirminę patikrą remiantis prezumpcija, įšaldyti ieškovės lėšas. Taigi atsakovai (bankai), įvertinę Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių reglamentavimą, jų įgyvendinimo praktiką bei iš sankcijų režimo kylančią pareigą užtikrinti prevencinį ir veiksmingą ribojamųjų priemonių taikymą, turėjo teisinį pagrindą įšaldyti ieškovės lėšas.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl atsakovų veiksmų teisėtumo taikant lėšų įšaldymą ieškovės banko sąskaitoms, remiantis faktine aplinkybe, kad į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą įtrauktam A. V. S. priklauso 50 proc. ieškovės akcijų, atitinka ESTT Prejudiciniame sprendime pateiktą Europos Sąjungos teisės aiškinimą dėl lėšų valdymo ir kontrolės nustatymo įgyvendinant ribojamąsias priemones.
Dėl ieškovės lėšų kontrolės prezumpcijos nuginčijimo siekiant panaikinti lėšų įšaldymą
28. Prejudiciniame sprendime taip pat išaiškinta, kad, pagal Chartijos 47 straipsnį ir ESS 19 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo, subjektas ar institucija, kurie nėra įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą, bet kurių lėšos buvo įšaldytos pagal šio reglamento 2 straipsnio 1 dalį motyvuojant tuo, kad juos kontroliuoja ar valdo į šį sąrašą įtrauktas asmuo, siekiant užtikrinti jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą, turi galėti ginčyti šią lėšų įšaldymo priemonę nacionalinėse institucijose, o vėliau prireikus – kompetentinguose nacionaliniuose teismuose ir būti užtikrinti, kad bus paisoma jų teisės į gynybą.
29. Taigi užtikrinant ieškovės teisę į gynybą, jai siekiant panaikinti lėšų įšaldymą, jai turi būti sudarytos sąlygos paneigti lėšų kontrolės prezumpciją įrodant, kad į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą įtrauktas asmuo nevaldo ar faktiškai nekontroliuoja jos lėšų ar ekonominių išteklių.
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, siekė įrodyti, kad sankcionuojamas asmuo A. V. S. faktiškai negalėjo naudotis jos lėšomis. Ieškovei kasaciniame skunde keliant klausimą dėl banko sąskaitų įšaldymo nutraukimo, argumentuojant, kad A. V. S. nevaldo ieškovės banko sąskaitų, reikia atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu Lietuvoje įvykusius tarptautinių sankcijų įgyvendinimo teisinio reglamentavimo pokyčius ir pirmiausia atsakyti į klausimą, ar aplinkybių, galinčių paneigti pirmiau konstatuotą ieškovės lėšų kontrolės prezumpciją, nustatymas yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šiai bylai aktualių įvykių chronologiją:
31.1. 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovės akcininkas A. V. S. įtrauktas į asmenų ir įmonių, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą;
31.2. 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovai (bankai) savo iniciatyva įšaldė ieškovės turimas lėšas bankų sąskaitose ir informavo ieškovę apie tai ir apie tokio sprendimo motyvus;
31.3. 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį šioje civilinėje byloje ir prašė įpareigoti atsakovus vykdyti banko sąskaitos sutartis, leidžiant ieškovei be apribojimų disponuoti lėšomis banko sąskaitose;
31.4. 2022 m. gegužės 17 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo redakcija, kuria išplėstos FNTT kaip tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros institucijos funkcijos, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams;
31.5. 2022 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašas, kurio 13.2 punkte įtvirtinta FNTT kompetencija savo iniciatyva arba užsienio valstybių kompetentingų institucijų, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų ar kitų subjektų pateiktos informacijos pagrindu, pagal tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kriterijus nustačius, kad juridinis asmuo ar kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamas subjekto, kuriam taikomos sankcijos, priimti įsakymą, kuriuo nustatoma, kad finansinės sankcijos turi būti taikomos ir tam nuosavybės teise priklausomam ar kontroliuojamam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, neturinčiai juridinio asmens statuso;
31.6. 2022 m. spalio 14 d. FNTT direktoriaus įsakymu Nr. V-222 ieškovė buvo įtraukta į Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą;
31.7. 2023 m. vasario 20 d. ieškovė dėl šio įsakymo panaikinimo kreipėsi į Regionų administracinį teismą; administracinė byla Nr. eI2-146-595/2026 yra sustabdyta, iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
32. Taigi po to, kai atsakovai įšaldė ieškovės lėšas, esančias bankų sąskaitose, pasikeitus teisiniam reguliavimui, ribojamųjų priemonių ieškovei taikymo pagrindą (lėšų kontrolės prezumpciją) formalizavo taip pat ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, priėmusi pirmiau nurodytą įsakymą.
33. Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys (1 dalis). Būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (ar) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (2 dalis). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams (Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Remiantis Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo 15 punktu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje.
34. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, FNTT direktoriaus 2022 m. spalio 14 d. įsakymas sukėlė ieškovei teisinio pobūdžio pasekmes ir nulėmė pareigą finansų įstaigoms (tarp jų ir atsakovams) vykdyti lėšų įšaldymą.
35. Šioje civilinėje byloje pareikštas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus vykdyti banko sąskaitos sutartis, leidžiant ieškovei be apribojimų disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, iš esmės reiškia reikalavimą nutraukti ribojamųjų priemonių (lėšų įšaldymo) taikymą. Ieškovė siekia būtent tokio teisinio rezultato – lėšų įšaldymo nutraukimo. Tačiau, kaip minėta, FNTT direktoriaus 2022 m. spalio 14 d. įsakymas jau sukėlė teisines pasekmes ir jo nenuginčijus šioje byloje tokių teisinių pasekmių neįmanoma pasiekti. Todėl ir ieškovės lėšų kontrolės prezumpcijos nuginčijimas (faktinių aplinkybių, kad lėšų kontrolės nėra, nustatymas) gali sukelti teisinius padarinius (ribojamųjų priemonių taikymo nutraukimą) tik panaikinus FNTT direktoriaus įsakymą, kuriuo ieškovė įtraukta į juridinių asmenų, kontroliuojamų subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą. Pažymėtina, kad atsakovai yra atsakingi tik už pirminės patikros atlikimą prezumpcijos pagrindu ir kontrolės įgyvendinimą ir šią kontrolę, kaip minėta pirmiau, įgyvendino nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
36. Taigi ieškinio reikalavimas šiuo atveju yra nukreiptas ne į atsakovų (bankų) civilinės atsakomybės ar sutartinių pareigų vykdymo vertinimą, bet į kompetentingos valstybės institucijos (FNTT) priimto viešojo administravimo akto pagrįstumo paneigimą. Tačiau FNTT įsakymo teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas tik administracinėje byloje.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju veiksminga ieškovės teisminė gynyba ginčijant jos lėšų kontrolės prezumpcijos taikymą turi būti įgyvendinama procese, kuriame vertinamas kompetentingos institucijos (FNTT) sprendimo įtraukti ieškovę į sankcionuotų asmenų kontroliuojamų subjektų sąrašą teisėtumas ir pagrįstumas. Tai reiškia, kad klausimai dėl lėšų kontrolės prezumpcijos paneigimo, faktinės kontrolės nebuvimo ar sankcionuojamo asmens negalėjimo naudotis konkrečiomis lėšomis turi būti nagrinėjami atitinkamoje administracinėje byloje, kurioje ieškovė ginčija FNTT priimtą administracinį aktą. Šios civilinės bylos, kurioje atsakovai yra ieškovės lėšų įšaldymą pritaikę privatūs subjektai – bankai, nagrinėjimo dalyką sudaro tik aplinkybių, ar atsakovai atlikę pirminę patikrą prezumpcijos pagrindu priėmė teisėtą sprendimą taikyti ieškovės lėšų įšaldymą, nustatymas. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl ieškovės teiktų įrodymų, jog A. V. S. nevaldo nuosavybės teise bei nekontroliuoja konkretaus turto – ieškovės banko sąskaitų bei jose esančių lėšų – ir jis nenaudojamas A. V. S. ar jo naudai, vertinimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė argumentuotą ir Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių teisinį reguliavimą bei ESTT išaiškinimus atitinkančią išvadą, jog ieškovės lėšos kontroliuojamos į Reglamento I priedo sąrašą įtraukto asmens, taigi ieškovė atitinka Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus ir atsakovų sprendimas šiuo pagrindu įšaldyti ieškovės lėšas yra teisėtas. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, atsakovams iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.
40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
41. Atsakovai prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 18 475,59 Eur – AB SEB banko išlaidas; 18 419,77 Eur – atsakovo „AS Citadele banka“ Lietuvos filialo išlaidas. Šios išlaidos patirtos apmokant tokias atsakovams suteiktas advokatų paslaugas:
41.1. atsakovų atsiliepimo į kasacinį skundą rengimas (po 4 114 Eur, AB SEB banko apmokėta 2023 m. spalio 27 d., „AS Citadele banka“ Lietuvos filialo – 2023 m. lapkričio 22 d.);
41.2. pranešimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašymo atsisakyti priimti ieškovės prašymą kreiptis į ESTT arba nustatyti terminą atsiliepimui pateikti, prašymo dėl FNTT ir Užsienio reikalų ministerijos pozicijos išklausymo ESTT užduotinais klausimais rengimas, pozicijos dėl ESTT užduotinų klausimų rengimas (po 2 395,80 Eur, AB SEB banko apmokėta 2024 m. vasario 22 d., „AS Citadele banka“ Lietuvos filialo – 2024 m. kovo 25 d.);
41.3. rašytinių pastabų ESTT rengimas (po 1 426,32 Eur, AB SEB banko apmokėta 2024 m. liepos 1 d., „AS Citadele banka“ Lietuvos filialo – 2024 m. liepos 3 d.), 709,67 Eur AB SEB banko apmokėta 2024 m. lapkričio 14 d. ir 643,43 Eur „AS Citadele banka“ Lietuvos filialo – 2024 m. lapkričio 8 d.);
41.4. pranešimo ESTT dėl dalyvavimo posėdyje, pranešimo ESTT rengimas, pasirengimas ESTT posėdžiui (po 1 413,52 Eur), kelionės į ESTT posėdį išlaidos (po 502,15 Eur) – atsakovų apmokėta 2025 m. kovo 26 d.;
41.5. pasirengimas ir atstovavimas ESTT posėdyje (po 5 846,48 Eur), kelionės į ESTT posėdį išlaidos (po 413,82 Eur), transporto į ESTT posėdį išlaidos (20,33 Eur apmokėta AB SEB banko ir 30,75 Eur „AS Citadele banka“ Lietuvos filialo), AB SEB banko apmokėta 2025 m. balandžio 15 d., „AS Citadele banka“ Lietuvos filialo – 2025 m. gegužės 30 d.;
41.6. rašytinių paaiškinimų kasaciniam teismui rengimas (po 1 633,50 Eur, atsakovai yra įsipareigoję šias sąskaitas apmokėti).
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų pozicija procese sutapo ir procesinius dokumentus jie teikė kartu, dėl to priteistinas išlaidų advokato pagalbai rengiant atitinkamus dokumentus dydis apskaičiuotinas kaip už vieną dokumentą.
43. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14, 8.16, 8.17 punktais, maksimali už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistina suma šiuo atveju yra 3 400,17 Eur, už kitų prašymų kasaciniam teismui rengimą – po 807,28 Eur (3 × 807,28 Eur = 2 421,84 Eur), pranešimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių rengimą – 201,82 Eur, rašytinių paaiškinimų po ESTT Prejudicinio sprendimo rengimą – 1 010,72 Eur. Taigi iš viso atsakovams priteistina po 3 517,28 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginti.
44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nustatant išlaidų už rašytinių paaiškinimų Teisingumo Teismui parengimą dydį, įstatymo analogijos pagrindu gali būti taikomas Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas koeficientas už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą; nustatant išlaidų už atstovavimą Teisingumo Teismo posėdyje dydį, gali būti taikomas Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą; už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu Teisingumo Teismo bylos procese, parengimą dydį galėtų būti taikomas Rekomendacijų 8.17 punkte nustatytas koeficientas už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-611/2019, 22, 23 punktai; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 131 punktas; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023, 89 punktas).
45. Atsakovų prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų Teisingumo Teismui parengimą atlyginimo maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.2 punktą yra 5 491 Eur, atsakovų faktiškai patirtų išlaidų šioms paslaugoms suma yra mažesnė, dėl to AB SEB bankui priteistina 2 135,99 Eur, o „AS Citadele banka“ Lietuvos filialui – 2 069,75 Eur šių išlaidų atlyginimo. Išlaidų už kitus dokumentus, susijusius su bylos procesu Teisingumo Teisme, atlyginimo maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.17 punktą yra 223,79 Eur (teikti 2 tokie dokumentai). Išlaidų už pasiruošimą ir atstovavimą Teisingumo Teisme atlyginimo maksimalus dydis skaičiuojamas, atsižvelgiant į šių veiksmų trukmę, tačiau atsakovų pateiktuose išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nei pasiruošimo posėdžiui, nei posėdžio trukmė nenurodyta, dėl to neįmanoma apskaičiuoti priteistina tokių išlaidų atlyginimo suma. Taigi atsakovams atlygintina advokato išlaidų, susijusių su bylos procesu Teisingumo Teisme, suma – 2 359,78 Eur AB SEB bankui ir 2 293,54 Eur – „AS Citadele banka“ Lietuvos filialui.
46. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl vykimo į Teisingumo Teismą ir gyvenamojo ploto nuomos Liuksemburge galimų priteisti dydžių, pagal analogiją vadovautinasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. Nr. 526 nutarimu dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023, 91 punktas).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovai nurodytoms kaip patirtoms kelionės į Liuksemburgą ir iš jo bei nakvynės išlaidoms įrodyti pateikė tik 830 Eur apmokėtą sąskaitą faktūrą už dviejų advokatų lėktuvo bilietus ir 684 Eur apmokėtą sąskaitą faktūrą už viešbutį, o kitos nurodytos išlaidos išskirtos tik atsakovų prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų kaip vietinio transporto išlaidos, tačiau nepagrįstos konkrečiais mokėjimo dokumentais, nusprendžia, jog 1 514 Eur viršijančios atsakovų nurodytos kelionės išlaidos pripažintinos nepagrįstomis, todėl jų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis Vyriausybės nutarimo dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo priedu (2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 504 redakcija), gyvenamojo ploto nuomos dienos norma Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje sudaro iki 280 Eur už vieną naktį. Taigi atsakovams iš ieškovės priteistinas 1390 Eur (280 × 2 + 830) vykimo į Teisingumo Teismą ir gyvenamojo ploto nuomos Liuksemburge išlaidų atlyginimas – po 695 Eur kiekvienam atsakovui.
48. Iš viso atsakovams iš ieškovės priteistina: AB SEB bankui – 6 572,06 Eur, o „AS Citadele banka“ Lietuvos filialui – 6 505,82 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme ir Teisingumo Teisme atlyginimo.
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Nr. DOK-3949 atidėjo ieškovei 109 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus kasacinį skundą, nesumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės valstybės naudai.
50. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EM SYSTEM“ (j. a. k. 302244522) 6 572,06 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 6 ct) atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui (j. a. k. 112021238) ir 6 505,82 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkis eurus 82 ct) atsakovui „AS Citadele banka“ Lietuvos filialui (j. a. k. 304940934) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EM SYSTEM“ (j. a. k. 302244522) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Jūratė Varanauskaitė