Civilinė byla Nr. 2S-687-464/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17050-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 129.5.; 129.11.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio M. D. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys R. K., I. L. ir L. M., ir

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

antstolis M. D. 2011-11-03 su pareiškimu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė išduoti leidimą įeiti į gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir areštuoti skolininko D. M. turtą. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas 30 528,81 Lt skolos išieškojimas iš skolininko D. M. išieškotojo R. K. naudai. 2011-06-01 mėgino įeiti į skolininko faktinę gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įleistas nebuvo.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-11-07 nutartimi (b.l. 4) pareiškimą tenkino ir leido antstoliui M. D. įeiti į skolininko D. M. gyvenamąsias patalpas, esančias adresu(duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo D. M. 2011-11-18 atskiruoju skundu (b.l. 8-9) prašė panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-07 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-11-22 nutartimi (b.l. 12) sutiko su atskiruoju skundu, pasinaikino 2011-11-07 nutartį ir antstolio M. D. pareiškimą paskyrė nagrinėti iš naujo rašytinio proceso tvarka, suinteresuotais asmenimis į bylos nagrinėjimą įtraukė R. K., I. L. ir L. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-12-08 nutartimi (b.l. 16-17) antstolio pareiškimą patenkino ir leido antstoliui M. D. įeiti į skolininko D. M. gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, jog butas, esantis  adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1998 m. priklauso I. L.. Šiame bute nuo 1990 m. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi skolininko sutuoktinė L. M.. 2011-02-01 antstolis nuvyko į skolininko sutuoktinės deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau duris atidariusi skolininko dukra pasakė, kad namie nieko nėra. 2011-06-01 antstolis pakartotinai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarę skolininkas D. M. ir jo sutuoktinė L. M. atsisakė antstolį įleisti į butą. Teismas sprendė, jog šie vykdomosios bylos duomenys ir antstolio pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad skolininkas faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad 2011-11-07 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis, skirta skolininkui D. M., jam asmeniškai buvo įteikta adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į įsiskolinimo sumos dydį bei faktą, kad kito turto antstolis neranda, pripažino, kad antstoliui reikalinga įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas surasti ir areštuoti skolininko turtą.

III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo D. M. atskiruoju skundu (b.l. 21-22) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-08 nutartį ir atmesti antstolio M. D. pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), D. M. negyvena, būna nereguliariai, kai atvyksta aplankyti dukters. Šiame bute nėra D. M. nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog D. M. faktiškai gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę paneigia 2011-05-30 panaudos sutartis, perdavimo – priėmimo aktas, nekilnojamojo turto registro duomenys. Panaudos sutarties faktas nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011-11-30, t.y. dar iki skundžiamos nutarties priėmimo.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skolos suma yra didelė, o antstolis kito turto neranda. Skolos išieškojimas R. K. naudai yra vykdomas kiekvieną mėnesį iš D. M. darbo užmokesčio. Skolos likutis yra mažesnis, negu nurodytas antstolio – 30 464,43 Lt. Be to, antstolis nepareikalavo D. M. pateikti duomenis apie kitą jo turimą turtą ir jo buvimo pas trečiuosius asmenis vietą. Patekimas į gyvenamąsias patalpas yra kraštutinė priemonė, kurią galima naudoti tik tuo atveju, kai, antstoliui pareikalavus, skolininkas pats neteikia informacijos apie turimą turtą ar galima pagrįstai manyti, jog pateikė ne visą informaciją, ar slapstosi. Tokio reikalavimo D. M. iš antstolio nebuvo gavęs.

Antstolis M. D. atsiliepimu (b.l. 33-34) prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad skolininkas D. M. piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą, atsidaro naujas sąskaitas banke, siekdamas išvengti piniginių lėšų arešto. 2011-05-30 panaudos sutartis Nr. 01 kelia abejonių. Ši sutartis buvo pasirašyta dvi dienos prieš antstolio padėjėjui apsilankant skolininko gyvenamojoje vietoje(duomenys neskelbtini). 2011-06-01 nei skolininkas, nei jo sutuoktinė neinformavo, jog yra pasirašyta buto ir jame esančio turto panaudos sutartis, ir todėl visas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir negali būti areštuotas. Be to, ši panaudos sutartis buvo įregistruota tik 2011-11-30, kai antstolis pateikė teismui prašymą leisti patekti į gyvenamąsias patalpas(duomenys neskelbtini), taigi žinodamas apie tokį pareiškimą. Skolininkas nevykdo CPK 644 str. numatytų pareigų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka reiškia priimto teismo procesinio sprendimo patikrinimą faktiniu ir teisiniu aspektais, atsižvelgiant į tuos atgrumentus, kurie išdėstyti skunde (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ir vykdomosios bylų medžiagas, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su bendrosiomis vykdymo veiksmų atlikimo taisyklėmis, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko gyvenamųjų patalpų apžiūrą, todėl šį klausimą išsprendė neteisingai. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina, o antstolio M. D. 2011-11-03 pareiškimas dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo išspręstinas iš esmės, tokio pareiškimo netenkinant (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Nustatyta, jog antstolis M. D. vykdomojoje byloje Nr. 2-1834-262/2009  2009-10-20 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009-09-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl 30 528,81 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojui BUAB „Eliptica“ (v.b.l. 4-6). Vykdomojoje byloje buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje buvo nustatyta, jog skolininkas D. M. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 10), skolininko sutuoktinės L. M. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 9). Tai reiškia, kad  raginimas įvykdyti sprendimą geruoju 2009-10-23 buvo įteiktas ne tuo adresu, kuriuo, pasak antstolio, skolininkas faktiškai gyvena, o jo  deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 7-8). Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nekilnojamojo turto, registruoto jų vardu, neturi (v.b.l. 12, 14). Skolininkui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – 1983 m. gamybos automobilis (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 13). Buvo areštuotos bankuose esančios skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose esančios lėšos (v.b.l. 18-20). 2011-02-07 reikalavimo perleidimo sutartimi išieškotojas BUAB „Eliptica“ perleido savo reikalavimo teises į skolininko D. M. skolą (30 528 Lt) bei į skolininko R. S. skolą (15 725,41 Lt) naujam kreditoriui – R. K. (v.b.l. 78). Minėtos 2011-02-07 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinis išieškotojas BUAB „Eliptica“ buvo pakeistas kitu -R. K. (v.b.l. 88).

CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 str. Pagal minėtos normos 1 d., atlikdamas vykdymo veiksmus gyvenamojoje patalpoje antstolis joje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį (CPK 615 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas reikalingumą patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas motyvavo tuo, kad įsiskolinimo suma yra didelė, o skolininko turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis neranda. Antstolis savo teiginius, kad skolininkas faktiškai gyvena ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), o kartu su sutuoktine bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso I. L. (v.b.l. 77), grindžia vykdomojoje byloje padarytais įrašais ant vykdomosios bylos viršelio. Šių įrašų turinys patvirtina, jog 2011-02-01 antstolis, nuvykęs į skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo informuotas, jog šiuo adresu skolininkas negyvena. Antstolis tą pačią dieną (2011-02-01) nuvyko į skolininko sutuoktinės gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nei tą dieną, nei 2011-06-01 į šį butą jam patekti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ?PK 654 str. nustato antstolio veiksmus, kurių jis gali imtis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, t. y. kviestis skolininką, išaiškinti jam jo teises ir pareigas, išklausyti pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Vienas tokių veiksmų yra skolininko užklausimas apie jam priklausantį turtą. CPK 645 str. nustato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vykdomojoje byloje Nr. 2-1834-262/2009, siekdamas nustatyti skolininkui priklausantį turtą, antstolis apsiribojo tik užklausų viešuose registruose atlikimu ir mėgino patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, kad jas būtų galima apžiūrėti. Pradiniam išieškotojui BUAB „Eliptica“ prašant antstolio pateikti informaciją apie vykdomosios bylos eigą (v.b.l. 71), antstolis apsiribojo informacija apie tęsiamą skolininko turto (transporto priemonės) paiešką (v.b.l. 72). Duomenų, kad antstolis pasinaudojo savo teise pareikalauti informacijos apie turimą turtą ir jo buvimo vietas iš paties skolininko, pavyzdžiui, pristatyti areštui automobilį, byloje nesama. Kadangi skolininkas dirba, ir, jo teigimu, daromos išskaitos iš darbo užmokesčio, vykdomojoje byloje  taip pat turėtų būti informacija, kiek laiko užtruktų išieškojimas pagal CPK 733 str. -736 str. taisykles (CPK 663 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ne visos įstatymo leidžiamos priemones sprendimui įvykdyti buvo išsemtos prieš prašant taikyti tokias kraštutines priemones, kaip pateikimas į būstą, nuosavybės teise skolininkui net nepriklausantį.

Vertindamas aplinkybių visumą, iš kurių antstolis nusprendė, jog skolininko faktinė gyvenamoji vieta yra adresu(duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį ir į tai, jog antstolis šiuo adresu lankėsi du kartus: pirmąjį - 2011-02-01, kuomet skolininko duktė pasakė, jog nieko nėra namie, antrąjį kartą antstolis atvyko tik 2011-06-01, t.y. po 3 mėnesių, nors pakartotinai adresu (duomenys neskelbtini) , antstolis apsilankęs nebuvo. Procesiniuose dokumentuose savo gyvenamosios vietos adresą pats skolininkas įvardija (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-22). Kaip buvo minėta, šiuo adresu buvo siųstas ir 2009-10-23 įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą (v.b.l. 7-8). Šios aplinkybės neleidžia visiškai paneigti skolininko argumentų dėl jo apsilankymų žmonos ir dukros gyvenamojoje vietoje(duomenys neskelbtini), epizodiškumo. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog skolininko faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir šioje gyvenamojoje vietoje skolininkas laiko jam nuosavybes teise priklausančius daiktus, vykdomojoje byloje nesama. Dar daugiau, pripažįstant, kad skolininko gyvenamoji vieta yra kita, nei ten, kur buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, galėtų būti kvestionuojamas ir tokio raginimo jam įteikimo, o kartu ir priverstinių turto paieškos veiksmų teisėtumas.  

Byloje nėra ir pakankamai duomenų, patvirtinančių antstolio teiginių dėl skolininko piktybiško vengimo įvykdyti teismo sprendimą ar CPK nustatytų skolininko pareigų nevykdymo teisingumą. Antai vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog už kurio nors antstolio reikalavimo ar patvarkymo neįvykdymą be svarbių priežasčių skolininkui būtų taikytos procesinio poveikio priemones - baudos (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Nėra duomenų ir apie tai, kas kliudo patekti į paties skolininko ne kartą įvardijamą savo gyvenamąja vieta, įskaitytinai ir šioje byloje, butą adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir areštuoti jam priklausantį turtą.  Manytina, kad pats antstolis nebuvo pakankamai iniciatyvus ir aktyvus siekiant, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, pavyzdžiui nepasinaudojo jau minėta teisės norima (CPK 645 str.) ir nepareikalavo paties skolininko pateikti informaciją apie jo turimą turtą ir šio turto buvimo vietą, prieš bandydamas pasinaudoti kraštutine priemone - patekimu į būstą, kuriame, kaip matyti iš bylos aplinkybių, gyvena ir nepilnametis vaikas.  

Apeliacinės instancijos teismas negali nepastebėti ir tokio fakto, kad išieškojimas buvo pradėtas vykdyti nuo 2009-10-20, o pradinis išieškotojas buvo bankrutuojanti įmonė - BUAB „Eliptica“ (skolininkas – jos buvęs darbuotojas, neteisėtai pasisavinęs bendrovei priklausiusias lėšas), ir kurios naudai, vykdant išieškojimą, kartu būtų ginamas ir viešasis (kreditorių) interesas. Tuo metu bet kurios panašios priemonės, nustatant galimas skolininko turto buvimo vietas, būtų galimai pateisintos siekiu apsaugoti viešąjį interesą. Tačiau viešojo intereso gynimas buvo eliminuotas, kuomet 2011-02-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis išieškotojas BUAB „Eliptica“ savo reikalavimo teises į skolininką D. M. (skola 30 258 Lt) ir skolininką R. S. (skola 15 725,41 Lt) perleido naujam kreditoriui R. K., už kurias buvo sumokėta vos 100 Lt suma (v.b.l. 78). Minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis į antstolio kontorą buvo pateikta 2011-04-08. Tai reiškia, kad vertinti išieškotiną sumą kaip didelę būtent išieškotojui R. K. (fiziniam asmeniui),  kas taip pat suponuotų kurių nors išimtinių vykdymo priemonių taikymą, nagrinėjamos bylos atveju netenka. Įgydamas už itin simbolinę kainą reikalavimo teises į du asmenis, jis turėjo pasverti galimai sunkesnio ir ilgesnio išieškojimo riziką, juolab, pačios bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių naudai nebuvo išieškota.  

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 39), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir antstolio M. D. pareiškimą atmesti.

Teisėja                                                                                                                Dalia Kačinskienė