Civilinė byla Nr. e2-993-734-2020

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20495-2019-1

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.8.; 2.6.10.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2020 m. sausio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,

sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Kakliui,

atsakovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Gaveliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl žalos atlyginimo,

Teismas

 n u s t a t ė:

        ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22 136,79 Eur žalos atlyginimą, 5 534,20 Eur palūkanų; 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovas nurodė, jog atsakovas nuo 2011-08-29 iki 2016-05-26 ėjo UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ (toliau VSEC) direktoriaus pareigas. 2011-08-29 ieškovo kasoje buvo 43,24 Lt. Šią faktinę aplinkybę patvirtina VSEC sąskaitų apyvarta už 2011-08-29 - 2011-08-31 (žr. pridedamos baudžiamosios bylos medžiagos II tomo 77 lapą), o taip pat 2018-03-12 FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada dėl VSEC ūkinės finansinės veiklos (baudžiamosios bylos III tomo 15-36 lapai), kurioje į 1 klausimą „Koks 2011-08-29 buvo UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ pinigų likutis kasoje bei banko sąskaitoje?“ pateikta išvada: „Pagal tyrimui pateiktą buhalterinės apskaitos registrą „Kasa“, UAB „ Vilniaus saugaus eismo centras“ pinigų likutis kasoje 2011-08-29 apskaitytas 43,24 Lt <...>“.

        2014-12-31 atsakovas, kuris kartu buvo ir bendrovės kasininkas, išsirašė kasos išlaidų orderį Nr. 12 kasos likučiui 22 059,05 Eur (76 165,50 Lt), pagal kurį V. Č. gavo 76 165,50 Lt (22 059,05 Eur) sumą. Sumos paskirtis - avansas ūkio išlaidoms. Dėl galimai nusikalstamų atsakovo veiksmų pasisavinant 22 059,05 Eur (76 165,50 Lt) sumą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-18 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-701-1015/2019, kuris yra įsiteisėjęs, nusprendė atsakovą V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 90 MGL, t.y. 3389,40 eurų baudą.  Šiuo  teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad V. Č. nuo 2011-08-26 iki 2016-05-26 būdamas UAB „ Vilniaus saugaus eismo centras“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais  ir šio įstatymo 13 str. nuostatas, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkio operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu, o būtent: jis, žinodamas, kad jo UAB Vilniaus saugaus eismo centras “ išrašytų 97 kasos pajamų orderių (bendrai sumai 986 920,00 Lt) dalis nepagrįsta buhalteriniais dokumentais, nes 117 vnt. pinigų priėmimo kvitų (bendrai 76 410 Lt sumai) nepasirašyti pinigus įmokėjusių asmenų ir nepagrįsti dokumentais (sutartimis, protokolais), o dėl nustatytų pažeidimų šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu 2013-10-01 būdamas laikinai nušalintas nuo pareigų ir įpareigotas sutvarkyti bendrovėje esančius nustatytus trūkumus, juos apskaitė UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ buhalterinėje apskaitoje (Sąskaita Nr. 272 „KASA“ ir žinodamas, kad bendrovės kasoje realiai nėra 76 165,50 litų (ekvivalentas 22 059,05 eurai), neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X~574 12 str. 1 dalies nuostatas - „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu “ ir šio įstatymo 13 str. nuostatas - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkio operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu “, išrašė ir apskaitė 2014-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 12 76 165,50 litų (ekvivalentas 22 059,05 eurai) sumai, nors šios pinigų sumos kasoje nebuvo ir tokia finansinė operacija realiai neįvyko, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB Vilniaus saugaus eismo centras“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 76 165,50 litų (ekvivalentas 22 059,05 eurai) sumai už laikotarpį nuo 2011-08-29 iki 2014-12-31. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 str. 1 dalyje. Įsiteisėjęs 2019-01-18 teismo baudžiamasis Įsakymas patvirtina, kad V. Č. 22 059,05 Eur (76 165,50 Lt) sumos iš kasos realiai nepasiėmė, nes kasoje pinigų faktiškai nebuvo. Aplinkybę, kad 2014-12-31 pinigų kasoje faktiškai nebuvo patvirtina ir 2018-03-12 Specialisto išvada. Nors pinigų kasoje 2014-12-31 faktiškai nebuvo, tačiau VSEC kasoje 2014-12-31 pagal VSEC buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo būti 22 136,79 Eur suma. V. Č. buvo VSEC kasininkas, VSEC gaunamus pinigus už vairuotojų mokymo paslaugų teikimą iš klientų imdavo grynaisiais,  ir juos tvarkė bei apskaitė savo nuožiūra - dėdavo ir laikydavo juos savo piniginėje, o pinigų priėmimo kvitų neinventorizuodavo, nenumeruodavo ir nerengdavo panaudotų grynųjų pinigų priėmimo kvitų nurašymo aktų. Grynuosius pinigus iš kasos (faktiškai savo piniginės) V. Č. įnešdavo į VSEC banko sąskaitą 1-5 kartus per mėnesį, tačiau po 2013-05-31 nustojo pinigus iš VSEC kasos (faktiškai savo piniginės) įnešinėti į banką. Tokiu būdu V. Č. padarė bendrovei žalą, lygią neperduotai sumai, t.y. 22 136,79 Eur.

        Atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus (t.2 el.b.l. 21-26) ir nurodė, jog ieškovas apie savo tariamai pažeistas teises vėliausiai sužinojo jau nuo 2014 m. lapkričio 27 d., visuotinio ieškovo akcininkų susirinkimo, kuriame, anot ieškovo, atsakovas žadėjo grąžinti susidariusį įsiskolinimą, tačiau jo negrąžino iki šios dienos, tačiau teisminės gynybos kreipėsi tik praėjus beveik penkeriems metams. Atsakovo atsakomybė kildindamas iš delikto. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ieškovas ženkliai praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams byloje reikšti, todėl turi būti taikomas CK 1.131 str. 1 d. ir ieškovo ieškinys turi būti atmestas. Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad atsakovas pasisavino 22136,79 Eur. Atsakovo kaltę paneigia Vilniaus apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. G. 2018-10-17 nutarimas, kuriame teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. Č. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą LR BK 183 str. 2 d, todėl darytina išvada, jog atsakovo kaltę pasisavinus ieškovo prašomas priteisti lėšas paneigia vienos iš civilinė atsakomybės sąlygų, kaltės, nebuvimas, todėl ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai atsakovui privalo būti atmesti.         Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovas teigia, jog atsakovo aplaidus buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas lėmė žalos atsiradimą, tai yra, jog faktiškai kasoje nebuvo 22 136,79 Eur. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog atsakovas nepasisavino 22 136,79 Eur sumos, todėl tarp ieškovo nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų, aplaidaus apskaitos tvarkymo, ir ieškovo nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio. Ieškovas neįrodė, jog jo įvardijami atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui žalą. Ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyta, jog atsakovas padarė materialios žalos ieškovui. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

        CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. 

        Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šiaulių lyra“ v. AB „Liumenas“ darbuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Raimondas ir draugai“ v. UAB „H.P.L. Alytus“, bylos Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje B. Vaitkaus įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

        Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

        Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 baudžiamuoju įsakymu  atsakovas V. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, t.y. baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2011-08-26 iki 2016-05-26, būdamas UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies nuostatas, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir šio įstatymo 13 str. nuostatas, kad įrašai apskaitos registruose daromi pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkio operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto > nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu, jis, žinodamas, kad jo UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ išrašytų 97 kasos pajamų orderių bendrai sumai 986 920,00 Lt, dalis nepagrįsta buhalteriniais dokumentais, nes 117 vnt. pinigų priėmimo kvitų (bendrai 76 410 Lt sumai) nepasirašyti pinigus įmokėjusių asmenų ir nepagrįsti dokumentais - sutartimis, protokolais, o dėl nustatytų pažeidimų šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2013-10-01 būdamas laikinai nušalintas nuo pareigų ir įpareigotas sutvarkyti bendrovėje esančius nustatytus trūkumus, juos apskaitė UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ buhalterinėje apskaitoje ir, žinodamas, kad bendrovės kasoje realiai nėra 76 165,50 litų, neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti, išrašė ir apskaitė 2014-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 12, 76 165,50 litų (ekvivalentas 22 059,05  Eur) sumai, nors šios pinigų sumos kasoje nebuvo ir tokia finansinė operacija realiai neįvyko, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 76 165,50 litų (ekvivalentas 22 059,05 eurai) sumai už laikotarpį nuo 2011-08-29 iki 2014-12-31 ( t.1 el.b.l.1549-1565).

        Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

        Taigi, kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, jo kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios   22 059,05 Eur žalos ( LR CK 6.246 str.,6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.), t.y. baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas neapskaitė pinigų priėmimo iš trečiųjų asmenų kvitų, atsakovas, žinodamas, kad bendrovės kasoje realiai trūksta  76 165,50 litų, išrašė ir apskaitė 2014-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 12, 76 165,50 litų (ekvivalentas 22 059,05 eurai) sumai, nors realiai ieškovo kasoje tokių lėšų nebuvo. Šios aplinkybės nustatytos ir nurodytos baudžiamojoje byloje teismo priimtame baudžiamajame įsakyme. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, atsakovas savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino.  Remiantis šiais argumentais, atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos, tokia atsakovo pozicija vertintina kaip gynybos pozicija šioje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 baudžiamasis įsakymas, kuriuo  atsakovas V. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, yra įsiteisėjęs. Atsakovo deliktinei atsakomybei kilti nėra reikšminga aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl inkriminuoto jam nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 d. , t.y. dėl lėšų pasisavinimo.

        Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovo ieškinys  tenkintinas  iš dalies, t.y. iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant  22 059,05 Eur žalai atlyginti ( 76 165,50 litų ).

        Kitoje dalyje ieškovo ieškinys netenkintinas. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 77,74 Eur pagal 2014-11-06 kasos išlaidų orderius Nr.9 ir Nr.10, pagal kuriuos, neva tai, atsakovas  nurodytų lėšų neperdavė VSEC valdybos pirmininkui A. P. ( t.2 el.b.l. 72, 73). Nustatyta, jog šių kasos išlaidų orderiuose grafoje „gavau“ yra parašai. Ieškovas šį reikalavimą įrodinėja UAB „Grenetos apskaita“ 2019-06-14 pažyma ( t.1 el.b.l. 15), kurioje teigiama, kad minėti kasos išlaidų orderiai nepasirašyti pinigus gavusio asmens, ši nustatyta aplinkybė prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms, t.y. kaip minėta aukščiau 2014-11-06 kasos išlaidų orderiuose Nr.9 ir Nr.10 yra parašas asmens, kuriam išmokėti pinigai ( t.2 el.b.l. 72,73). Ieškovas neprašė teismo skirti rašysenos ekspertizę, tikslu nustatyti, ar minėtus kasos išlaidų orderius pasirašė asmuo, kuriam išmokėtos lėšos. Esant šiems prieštaravimams, darytina išvada, jog ieškovas reikalavimo priteisti 77,74 Eur žalą iš atsakovo neįrodė. Pažymėtina, jog ieškovas, teikdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo bendrovės lėšų pasisavinimo, nurodė tik 22 059,05 Eur žalą, padarytą nusikalstamais atsakovo veiksmais, 77,74 Eur žala pagal 2014-11-06 kasos išlaidų orderius Nr.9 ir Nr.10, neminima. O be to, ieškovas neįrodinėjo, kodėl dėl žalos, kuri padaryta jam 2014 -11-06, į teismą kreipėsi tik 2019-07-08. Kadangi atsakovas visam ieškinio reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas yra praleidęs  šiam reikalavimui 3 metų ieškinio senatį, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas ir dėl to, kad yra suėjusi ieškinio senatis ( LR CK 1.125 str. 8d., 1.131 str.). Apibendrinant aukščiau nurodytą, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 77,74 Eur žalą pagal 2014-11-06 kasos išlaidų orderius Nr.9 ir Nr.10, atmestinas kaip neįrodytas ( LR CPK 178 str.),  bei dėl ieškinio senaties.

        Dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimui priteisti 22 059,05 Eur žalą:

        Sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, jog ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo 2014 m. lapkričio 27 d., visuotinio ieškovo akcininkų susirinkimo metu, kuriame, anot ieškovo, atsakovas žadėjo grąžinti susidariusį įsiskolinimą. Tačiau nesutiktina su atsakovo argumentais, jog  ieškovas teisminės gynybos kreipėsi tik praėjus beveik penkeriems metams. Kaip nustatyta, į prokuratūrą ieškovas pareiškimu dėl V. Č. svetimo turto ,t.y. ieškovo 22058,91 Eur lėšų iššvaistymo, kreipėsi 2016-04-11 (t.1,el.b.l.25), 2017-01-05 pareiškimu ieškovas šioje baudžiamojoje byloje prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu (t.1 el.b.l. 68), 2017-02-01 pateiktas ieškovo ieškinys 22058,91 Eur žalos sumai (t.1 el.b.l. 72), 2017-02-17 VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ASIS skyriaus tyrėjos nutarimu VSEC pripažintas civiliniu ieškovu (t.1 el.b.l. 80-81). Baudžiamoji byla užbaigta 2019-01-18 teismo baudžiamuoju įsakymu (t.1, el.b.l. 1549), tačiau civilinis ieškinys liko neišnagrinėtas, ieškovas su ieškiniu civiline tvarka kreipėsi į teismą 2019-07-08,  todėl, nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas teisminės gynybos kreipėsi suėjus ieškinio senaties terminui, (LR CK  1.124 str., 1.125 str. 8d., 1.130str.5d.).

        Teismas nesivadovauja rašytiniais ieškovo akcininkų, kaip liudytojų, parodymais (t.2, el.b.l. 65-69), kadangi šie įrodymai neatitinka  LR CPK 192 str. 8 d. nuostatų, t.y. jie nepatvirtinti notaro.

        Taip pat, teismas, vadovaudamasis LR CPK 182 str. 1 d.3 p. pagrindu, esant įsiteisėjusiam teismo baudžiamajam įsakymui, netiria ieškovo prie ieškinio pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ( įtariamojo V. Č. apklausos protokolų, liudytojų apklausos protokolų ir pnš.), ši ieškovo pateikta medžiaga laikytina pertekline.  

        Tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkis metus, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ( LR CK 6.37 str.1 d., 6.210 str.1 d., 1.125 str. 9d.) – kas sudaro 5514,76 Eur ( 22059,05 x 5 proc. x 5 metų), bei pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str.1 d. -5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 22059,05 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų:

        Ieškovas, kreipdamasis į teismą,  sumokėjo 661 Eur žyminį mokestį ( t.1 el.b.l. 11).

        LR CPK 83 str. 1 d. 4 p numato, jog  ieškovai  atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo  bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

        Ieškinys atsakovui pareikštas dėl jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ieškovui. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu įstatyminiu reglamentavimu, ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo reiškiant tokio pobūdžio ieškinį. Kadangi pateikdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 661 Eur žyminį mokestį ( mokėjimo pavedimu 2019-07-08, unikalus mokėjimo kodas 188659752, per Swedbanką), pastarasis grąžintinas ieškovui (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.), nurodant dėl žyminio mokesčio grąžinimo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ( LR CPK 87 str. 3d.).

        Ieškovas patyrė 1452 Eur išlaidų už advokato paslaugas (t.2 el.b.l. 83,84).

        Vadovaujantis  LR CPK 93 str. nuostatomis, įvertinus aplinkybę, kad ieškovo ieškinys patenkintas 99,64 procentų, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos ieškovo patirtos išlaidos už advokato paslaugas 1446,77 Eur (1452 x 99,64 proc).  

        Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei  apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 1,79 Eur pašto išlaidų, netaikytinos LR CPK 96 str. nuostatos.  

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 -271 str.,

N u s p r e n d ė : 

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Č. ieškovo UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ naudai  22059,05 žalos, 55514,76 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 22059,05 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1446,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui 661 Eur žyminį mokestį, (mokėjimo pavedimas 2019-07-08, unikalus mokėjimo kodas 188659752, per Swedbank, AB), nurodyti dėl žyminio mokesčio grąžinimo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.  

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė