Civilinė byla Nr. 2-1170-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00487-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3429-262/2018 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos ypatingajam archyvui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, Rusijos federacijos ambasadai Lietuvos Respublikoje, VRV Tomsko VRM IC dėl turtinės ir neturtinės žalos. Tretieji asmenys: Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje, VRV Archangelsko VRM IC, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Centrinis Jungtinės Karalystės bankas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos ypatingajam archyvui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, Rusijos federacijos ambasadai Lietuvos Respublikoje, VRV Tomsko VRM IC dėl turtinės ir neturtinės žalos. Trečiais asmenimis ieškovas nurodė Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvos Respublikoje, VRV Archangelsko VRM IC, Tarptautinių atsiskaitymų banką, Centrinį Jungtinės Karalystės banką.
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2018 m. balandžio 16 d. ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 12 d. gautas ieškovo A. M. procesinis dokumentas, kuris pavadintas „Ieškinys (su pašalintais trūkumais)“ (toliau – patikslintas ieškinys).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų: nenurodė Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos; nepateikė išverstų procesinių dokumentų; aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo, t. y.  nepatikslino nei reikalavimų, nei aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Todėl sprendė, jog yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalimi.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybė ir teisminė valdžia turi jam garantuoti teisinės pagalbos ir vertimo paslaugų suteikimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir jį jam grąžino, konstatuodamas, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi nekvestionuojamą teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-207-701/2017).
9. CPK 135 straipsnio teisinis reglamentavimas, be kitko, įpareigoja, kad ieškovas, besikreipdamas į teismą su ieškiniu dėl jo pažeistų teisių gynimo, privalo ieškinyje aiškiai suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką) bei išdėstyti faktinio pobūdžio aplinkybes, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką (ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), nes ieškovo ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas. Nesilaikant šių ieškiniui keliamų specialių reikalavimų, tinkamas ir teisingas teisminis procesas apskritai negalimas, nes tiek teismas, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys nebūtų tinkamai informuoti apie tai, dėl ko yra kilęs ginčas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė ieškovo ieškinio trūkumus, tarp jų ir tai, kad nebuvo tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas. Šios nutarties ieškovas apeliacine tvarka neginčijo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino. Ieškovo atskirojo skundo argumentai taipogi netekia pagrindo vertinti, kad ieškinio trūkumai buvo pašalinti tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą, remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Dėl šios priežasties skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Egidijus Žironas