Civilinė byla Nr. e2-7373-892/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01963-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija:
3.2.6.6.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „L. B.“ ieškinį atsakovui I. T. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas UAB „L. B.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo I. T. 400 Eur negrąžinto kredito, 376 Eur bendros kredito kainos, 328,33 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
2. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas (CK 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis). CK 6.101 straipsnio 1 dalis kreditoriui suteikia teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
4. Atlikus formalų pateiktų įrodymų tyrimą ir vertinimą, nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB ,,Ferratum Finance“ ir atsakovo I. T. 2017 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 257467, kurios pagrindu I. T. buvo suteiktas 400 Eur dydžio kreditas dvidešimt keturių mėnesių terminui (iki 2019 m. balandžio 2 d.), taip pat atsakovas įsipareigojo sumokėti 376 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Kredito išmokėjimo atsakovui faktą patvirtina ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2014 m. balandžio 12 d. UAB banko sąskaitos išrašas. Civilinės bylos duomenimis, pradinis kreditorius tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pervedė atsakovui sutarto dydžio kredito sumą, tačiau dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo suteiktas kreditas bei paskolos mokestis laiku nebuvo grąžinti. Pradinis kreditorius UAB ,,Ferratum Finance“ 2019 m. gegužės 9 d. Subrogacijos sutartimi reikalavimą į atsakovo skolą perleido UAB „Credit day“. 2019 m. gegužės 10 d. tarp UAB „Credit day“ ir ieškovo UAB „L. B.“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovui buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo pranešta raštu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas I. T. būtų savalaikiai ir tinkamai atsiskaitęs su pirminiu kreditoriumi arba ieškovu (CPK 178 straipsnis).
5. Kredito sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Analogiška atsakovės sutartinė prievolė grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą yra nustatyta ir Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte.
6. Iš ieškovo pateiktų įrodymų spręstina, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę laiku grąžinti kreditą. Byloje duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu, taip pat, kad prievolė būtų pasibaigusi kitais įstatymų numatytais būdais, nėra. Kadangi atsakovas yra neatsiskaitęs su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti negrąžintą 400 Eur dydžio kreditą tenkinamas. Taip pat, atsižvelgiant į Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 papunktį, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 376 Eur bendrą kredito kainą (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1. papunktis).
7. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 328,33 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. (už 400 dienų), nuo 400 Eur negrąžintos kredito dalies, taikant 74,90 proc. metinę palūkanų normą, remiantis Kredito sutarties specialiosiomis sąlygomis ir bendrųjų sąlygų 10.1 punktu. Ieškovas nurodė, kad šios prašomos priteisti palūkanos atlieka minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją.
8. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (74,90 proc.) ženkliai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (400 dienų), taip pat yra ženkliai ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (180 dienų). Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į šiuos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus ribojimus nebuvo atsižvelgiama ir nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. birželio 9 d. išleido „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą“, kurioje buvo aptarti aktualiausi teismų praktikoje iš vartojimo kredito teisinių santykių kylantys klausimai, tame tarpe ir klausimai dėl kompensacinių palūkanų, nurodant, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtinta šias taisykles: „Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.“ Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jo realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 36 Eur (400 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) kompensacines palūkanas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje prašymas dėl kompensacinių palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Ieškinį patenkinus iš dalies (74 proc.), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas byloje sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už teisinę pagalbą, iš viso patyrė 146 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 108,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (146 Eur x 74 proc.).
11. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur), šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „L. B.“ (į. k. 302528679) 400 Eur negrąžinto kredito, 376 Eur bendros kredito kainos, 36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, iš viso – 812 Eur (aštuonis šimtus dvylika eurų), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (812 Eur) nuo 2020 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,04 Eur (vieną šimtą keturis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Teisėja Ieva Pluirienė