Civilinė byla Nr. e2A-501-755/2023
Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01647-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 2.6.11.1; 2.6.8.11.1; 2.6.7
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS;
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023-06-01 sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tineda“ ieškinį atsakovei R. N. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės-transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Tineda“ prašė: 1) išnagrinėti tarp šalių (jos ir atsakovės R. N.) kilusį ginčą iš esmės ir pripažinti, kad atsakovės prašymas/reikalavimas - nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, ir grąžinti už automobilį sumokėtą 2 450 Eur dydžio sumą, yra nepagrįstas; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (toliau ir Sutartis) ieškovė atsakovei už 2 450 Eur pardavė naudotą (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilį Audi A3, identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) pripažino pagrįstu vartotojos R. N. reikalavimą nutraukti Sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus. Ieškovei nesutinkant su Tarnybos nutarimu, ji pateikė ieškinį.
4. Nurodė, kad Sutarties sudarymo metu automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą ir , atsižvelgiant į jo pagaminimo metus bei ridą, buvo techniškai pakankamai tvarkingos būklės, t.y. tinkamas naudoti pagal paskirtį.
5. Automobilis turėjo susidėvėjusių detalių (susidėvėjusios stabdžių kaladėlės) ir/ar atskleistų pirkėjai minimalių trūkumų (neveikė kondicionieriaus sistema). Atsakovė kartu su savo tėvu, kuris prisistatė, kaip automobilių remonto specialistas, nuodugniai apžiūrėjo automobilį tiek iš vidaus, tiek iš išorės, atliko bandomąjį važiavimą.
6. Automobilį tikrinti servise atsakovė atsisakė, todėl jai buvo padaryta 100 Eur nuolaida. Sutartyje šalys patvirtino, jog esminių daikto trūkumų nėra, o atsakovė dėl transporto priemonės išorės ir techninio stovio pretenzijų neturi.
7. Po kelių dienų atsakovė telefonu kreipėsi į ieškovę nurodydama, jog nebenori automobilio, nes, patikrinus jį servise, buvo rasti neva užslėpti defektai – bėga aušinimo skystis, susidėvėjusios stabdžių kaladėlės ir diskai bei neveikiantis kondicionierius.
8. Ieškovė geranoriškai pasiūlė atsakovei neatlygintinai sutvarkyti neva nesandarią automobilio aušinimo sistemą, tačiau atsakovė atsisakė pristatyti automobilį apžiūrai/remontui ir nurodė, jog tiesiog nebenori automobilio.
9. Tarnyba, remiantis Š. D. mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma, nustatė, kad automobilis neva turėjo užslėptų trūkumų, o minėtoje pažymoje kaip trūkumai įvardyti: galiniai amortizatoriai (išbėgę); galiniai stabdžių diskai, kaladėlės; galiniai stabdžių suportai; galinės pakabos traversas (balkis) linkęs; aušinimo skysčio radiatorius (kiauras); tepalų nuotėkis (variklio); kiauras įsiurbimo kolektorius; meta lampda sensorių klaidas, galimai išpjautas katalizatorius; variklis nedirba; duslintuvo sistema kiaura; priekiniai stabdžių diskai ir kaladėlės; išorinė granatos apsauga kairės pusės; galo valytuvai ir apiplovimo sistema; priekiniai ir galiniai žibintai, rūko žibintai; variklio dūmingumas.
10. Ieškovė teikė pastabas Tarnybos vertinimui ir išvadų grindimui prieštaringa (duomenys neskelbtini) pažyma. Nurodė, kad pirkėjai atskleidė visas žinomas aplinkybes apie automobilį, kuris neturėjo paslėptų trūkumų dėl kurių nebūtų tinkamas naudoti pagal paskirtį.
11. Pažymėjo, kad pardavimo metu, automobilis ne tik turėjo galiojančią techninę apžiūrą, bet ir jo variklis funkcionavo tinkamai, dūmų neskleidė.
12. Ieškovės nuomone, tai, kad įsigijus 19 metų senumo automobilį, reikia pasikeisti kai kurias eksploatacines detales ir/ar kai kurios detalės dėl natūralaus nusidėvėjimo yra susidėvėjusios, yra natūralu ir nesudaro pagrindo Sutarties nutraukimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023-06-01 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad R. N. prašymas/reikalavimas – nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Tineda“ ir grąžinti už automobilį sumokėtą 2 450 Eur sumą yra nepagrįstas. Priteisė iš atsakovės ieškovei 1 200 Eur advokato išlaidų, o valstybei 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
14. Teismas nustatė, kad atsakovė automobilį apžiūrėjo ir vertino sutuoktinio M. N. pagalba, kuris neturi tam reikiamos kvalifikacijos, nepasitelkė būtinų žinių turinčio specialisto ar nesikreipė kvalifikuotos pagalbos, nors tam turėjo sąlygas.
15. Teismo posėdyje apklausus liudytoją Š. D., buvo nustatytą, jog transporto priemonė paslėptų defektų neturi. Jo nurodytus pažymoje defektus turintis žinių ar patirties asmuo gali matyti. Defektai yra tokio pobūdžio, jog juos žinant galima apsispręsti pirkti ar ne automobilį.
16. Teismas nurodė, kad šis liudytojas patikslino defektavimo pažymoje nurodytus defektus ir paaiškino, jog variklis neveikė taip kaip turėtų, nes, jo nuomone, neveikė vienas cilindras, dūmingumas buvo nustatytas vizualiai, jį galėjo lemti išmetimo sistemos nesandarumas ar katalizatoriaus susidėvėjimas, jo nebuvimas, ar nedirbantis vienas iš cilindrų.
17. Teismas pasisakė, kad sudaryta transporto priemonės remonto sąmata yra tik preliminari, joje nurodyti darbai gali būti atliekami, gali būti ir neatliekami, kadangi didžiosios defektų priežasties ją sudaręs liudytojas nežino. Be to, Š. D. mažosios bendrijos nurodytoje pažymoje važiuoklės – traverso defektas nėra įvardytas ir transporto priemonės techninės apžiūros metu, taip pat nenurodoma, jog neveiktų galinis valytuvas.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš automobilio techninės apžiūros duomenų matyti, jog esminis trūkumas yra variklio dūmingumas, tačiau jis tik 0,02 dalies neatitinka leistinos normos, kas rodo, jog galimai reikalingas nežymus remontas, kaip, kad nustatytas išmetimo sistemos nesandarumo pašalinimas ar variklio darbo sureguliavimas, oro filtro keitimas. Techninės apžiūros metu nesustatyta, jog transporto priemonės katalizatorius yra išpjautas (jo nėra), ar, kad variklis neveikia.
19. Dėl šių aplinkybių teismas Š. D. mažosios bendrijos surašytą transporto priemonės defektavimo pažymą bei remonto darbų sąmatą vertino kritiškai.
20. Teismas pažymėjo, kad šalys atsisakė atlikti transporto priemonės autotechninę ekspertizę ar kreiptis į autorizuotą servisą dėl transporto priemonės defektavimo paslaugos.
21. Atsižvelgęs į liudytojo M. N. parodymus, teismas pasisakė, kad apie neveikiančią automobilio kondicionavimo sistemą, stabdžių sistemos kaladėlių nusidėvėjimą, aušinimo skysčio prasisunkimą pirkėjai, atsižvelgiant į automobilio eksploatavimo amžių bei techninį jos stovį (pirko naudotą automobilį), turėjo būti žinoma, o padidėjęs dūmingumas buvo matomas vizualiai ir gali būti pašalintas minimaliu variklio darbo reguliavimu, išmetimo sistemos sandarinimu ar oro filtro keitimu. Kiti galimi defektai, teismo vertinimu, nelėmė automobilio negalėjimo eksploatuoti, jie nenustatyti transporto priemonės techninės apžiūros metu.
22. Dėl pirkėjo teisės atsisakyti Sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, teismas sprendė, kad defektavimo pažymą bei remonto darbų sąmatą vertinant kritiškai nėra duomenų, kiek kainuotų atsakovės nurodytų transporto priemonės trūkumų šalinimas.
23. Tiek byloje, tiek kreipdamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ieškovė nereikalavo ieškovės (pardavėjo), kad transporto priemonės kaina būtų sumažinta, nors tokį reikalavimą (pretenziją) pateikė ieškovei(duomenys neskelbtini).
24. Teismas taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog dėl techninės apžiūros metu nustatytų trūkumų automobilis negali būti remontuojamas ir toliau eksploatuojamas. Priešingai, iš atsakovės pateiktos UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ dokumento sprendė, jog automobilio negalima eksploatuoti tik dėl nežymių trūkumų, kurių dalis (stabdžių sistemos trūkumai, aušinimo skysčio nuotėkis) atsakovei buvo žinomi Sutarties sudarymo metu.
25. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į automobilio amžių, įsigijimo aplinkybes, kai vėliau paaiškėja automobilio kokybės trūkumai, dėl kurių pirkėjas nepraranda galimybės ir toliau pagal paskirtį naudotis automobiliu, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teisėms apginti taikytini CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punkte nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai.
26. Teismas pasisakė, kad minėto straipsnio 4 punkte nurodytas sumokėtos visos už daiktą kainos grąžinimas pirkėjai būtų neproporcinga priemonė, kurią taikant nebūtų atsižvelgta į pirkėjos naudojimosi tuo daiktu pagal jo paskirtį, susidėvėjimą ir gautą naudą, todėl jos netaikė. Pažymėjo, kad tokiu atveju nebūtų atsižvelgta ir į pardavėjos (ieškovės) interesus, nes, kaip paaiškėjo, transporto priemonė turi tik nežymius trūkumus, kurie gali būti pašalinti.
27. Kadangi atsakovė turėjo ir vis dar turi galimybę naudotis alternatyviais savo teisių gynimo būdais (atsakovė šioje byloje nereiškė priešpriešinio reikalavimo sumažinti transporto priemonės kainą), nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė prarado galimybę naudotis kuriuo nors kitu iš nurodytų teisių gynimo būdų. Dėl šio reikalavimą nutraukti Sutartį ir grąžinti šalis į pirmykštę padėtį vertino kaip neproporcingą.
28. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba, priimdama atsakovei palankų nutarimą, rėmėsi Š. D. mažosios bendrijos išduota defektavimo pažyma, kuri, teismo vertinimu prieštaringa ir dalinai neaiški, todėl, atsižvelgęs į tai, kad Tarnyba prieštaravimų netyrė, jų nepašalino, teismas Tarnybos (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytomis aplinkybėmis nesirėmė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Atsakovė R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą - nutraukti atsakovės ir ieškovės (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją - iš UAB „Tineda“ R. N. naudai priteisti už automobilį sumokėtą sumą (2 450 Eur), o automobilį grąžinti ieškovei. Tenkinus apeliacinį skundą, valstybei priteisti apeliacinės ir pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.
30. Atkreipia dėmesį, kad ginčas kilo iš vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau teismas taikė tik bendrąsias pirkimą ir pardavimą reguliuojančias teisės normas, kas galimai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
31. Sprendžiant klausimą dėl pirkėjo (vartotojo) vienašališko sutarties nutraukimo ir reikalavimo sugrąžinti sumokėtą kainą pagrįstumo, byloje taikytinas kitas (įstatyme nustatytas) kriterijus - nedidelis daikto trūkumas, kuriam esant pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį. Teismas neįvertino, jog atsakovė yra vartotoja, o vartojimo pirkimo - pardavimo sutartims įtvirtintos specialiosios teisės normos. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) formuojamos praktikos ir teisės normų išaiškinimų, konkrečiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022.
32. Priešingai nei vertino teismas, kai pirkėjas yra vartotojas, ne proporcingumo kriterijus netaikomas, bet vertinama daikto kokybės trūkumo reikšmė vartotojui. Vartotojas yra laisvas pasirinkti nurodytus teisių gynimo būdus, įskaitant ir vienašališką sutarties nutraukimą.
33. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei sudarant Sutartį, buvo žinomi ar ieškovės atskleisti automobilio trūkumai, išskyrus kondicionieriaus neveikimą. Antra, (duomenys neskelbtini) automobiliu buvo nuvykta atlikti techninių reikalavimų įvertinimą, kurio metu nustatyta, kad jis neatitinka techninių reikalavimų. Nustatyti 9 dideli trūkumai, dėl ko nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme.
34. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilio trūkumai atsirado po Sutarties sudarymo. Be to, neįrodė, jog automobiliui nėra Š. D. mažosios bendrijos defektavimo pažymoje nurodytų trūkumų. Teismui pateikta šios bendrijos sudaryta transporto priemonės remonto (trūkumų šalinimo) sąmata, kurios preliminari suma nuo 1 200 iki 2400 Eur.
35. Pastebi, kad privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta Nyderlanduose (galiojo iki (duomenys neskelbtini)), o užsienyje atlikta privalomoji techninė apžiūra pati savaime nereiškia išvados, kad automobilis atitiko ginčo sandoriu daiktui keliamus kokybės reikalavimus, nes pirkimo -pardavimo sandoris sudarytas dėl daikto, parduodamo Lietuvos Respublikoje, ir skirto dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje.
36. Pabrėžia Motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę svarbą. Ieškovė sandorio metu neatskleidė esminės informacijos apie automobilį. Tik žinodama visus automobilio trūkumus, atsakovė galėjo objektyviai nuspręsti ar pirkti automobilį už prašomą kainą. Neatskleidus visų transporto priemonės trūkumų, ieškovė pažeidė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą tvarką.
37. Teismo išvada, kad atsakovė netinkamai įvertino perkamą transporto priemonę neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutarties nutraukimas būtų neproporcinga atsakovės pažeistų teisių gynimo priemonė, nes sutarties nutraukimas yra adekvatus jos teisių pažeidimui.
38. Liudytojas Š. D. patvirtino, kad automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialių žinių ar patirties, vadinasi defektai savo esme ir pobūdžiu nesietini vien su natūraliu transporto priemonės sudėtinių dalių nusidėvėjimu, ir šie trūkumai atsakovei nebuvo matomi bei žinomi perkant automobilį. Taigi atsakovė negavo to, ko siekė pagal Sutartį.
39. Be to, teismo posėdžio metu nebuvo užtikrinta, kad neapklausti teismo liudytojai negirdėtų teismo posėdžio eigos (CPK 192 straipsnis).
40. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš apeliantės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Nurodo, kad apeliantė remiasi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, kurios aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl negali būti taikomi.
42. Teismų praktika sutarties nutraukimo teisėtumą sieja su esminių defektų buvimu. Tai, kad apeliantė, įsigijusi ginčo transporto priemonę, po kelių dienų persigalvojo, negali sudaryti pagrindo nutraukti Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį.
43. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi proporcingumo bei protingumo kriterijais, pripažindamas tam tikrus trūkumus mažareikšmiais, ir taikė tinkamas materialinės teisės normas.
44. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonė turėjo paslėptų trūkumų. Priešingai, visi trūkumai, kurie tokio senumo daiktui yra normalus eksploatacinis nusidėvėjimas, buvo akivaizdūs ir žinomi apeliantei prieš sudarant ginčo Sutartį.
45. Sutinka su teismo vertinimu, kad ginčo Sutarties nutraukimas ir visos už daikto kainos pirkėjui grąžinimas būtų neproporcinga priemonė.
46. Apeliantė, prieš sudarydama sutartį, su sutuoktiniu atliko išsamią ginčo transporto priemonės apžiūrą, kad galėtų įsivertinti transporto priemonės, kuriai buvo 19 metų, būklę. Nors procese buvo neigiama aplinkybė, jog apeliantės sutuoktinis M. N. yra automobilių remonto specialistas, tačiau ginčo transporto priemonės apžiūros metu liudytojas M. N. prisistatė, kaip specialistas, kuris išmano automobilius ir turi specialių žinių.
47. Priimdama sprendimą įsigyti automobilį, atsakovė žinojo jo būklę, kas atitiko jos, kaip pirkėjos, lūkestį. Liudytojas Š. D. patvirtino, jog transporto priemonė paslėptų defektų neturi, o atsakovė jų ir neįrodinėjo.
48. Tai, kad transporto priemonės apžiūros metu, buvo nustatyta, jog dėl tam tikrų trūkumų transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, nereiškia, jog ginčo Sutartis turi būti nutraukta. Automobilio būklė turi būti siejama ne formalių techninių reikalavimų atitikimui, o pirkėjos lūkesčiams ir žinojimui, jog įsigyjama transporto priemonė nėra nauja, 19 metų senumo ir natūralu, jog gali turėti trūkumų.
49. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Techninių reikalavimų įvertinimo dokumento (techninės apžiūros) metu nustatyti defektai yra akivaizdūs ir neabejotinai buvo apeliantės žinomi automobilio įsigijimo metu ir ,ieškovės nuomone, yra pataisomi. Pažymi, kad apeliantė nepaneigė, jog, siekiant pašalinti (duomenys neskelbtini) apžiūros centro nustatytus minimalius trūkumus, bendra remonto darbų ir eksploatacinių medžiagų keitimo kaina būtų -145,20 Eur, kas tik , patvirtina, jog ginčo sutarties nutraukimas yra ,neproporcinga ir nepagrįsta teisinė priemonė.
50. Sutinka su teismo atliktu Š. D. mažosios bendrijos pažymos vertinimu. Atkreipia dėmesį, kad pats liudytojas patvirtino, jog neturi mechaninio, inžinerinio išsilavinimo. Pažymos nepatikimumą patvirtina ir tai, kad pagal ją darbų sąmata sudarytų nuo 1 200 Eur iki 2 400 Eur, o posėdžio metu liudytojas Š. D. nurodė, jog remonto darbai gali kainuoti ir 300 Eur, ir 1 000 Eur, o tiksli defektų šalinimo kaina taip ir liko neįvardinta.
51. Nurodo, kad apeliantė nepasinaudojo teise patikrinti perkamą 19 metų senumo transporto priemonę, ko pasėkoje atsakomybė ieškovei negali būti taikoma.
52. Transporto priemonė pardavimo metu buvo važiuojanti, variklis, turbina, pavarų dėžė ir/ar kt. pagrindinės detalės nebuvo/nėra sugedę ir funkcionavo tinkamai. Tai, kad transporto priemonei po įsigijimo reikia sureguliuoti žibintus ir pakeisti oro filtrą, negali būti laikoma esminiais defektais. Apeliantės įvardinti defektai yra akivaizdūs, o ji pati atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad neturėjo lūkesčio, kad absoliučiai visos automobilio dalys bus nepriekaištingos.
53. Mano, kad pačios apeliantės argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė civilinio proceso kodekso pažeidimo, nes, nustatęs, jog liudytoja E. G. girdėjo šalių paaiškinimus, sprendime jos parodymais nesirėmė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio(-ų) skundo (-ų) motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Tineda“ (pardavėja) ir atsakovė R. N. (pirkėja) sudarė Transporto priemonės AUDI A3, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė transporto priemonę atsakovei, o atsakovė už ją sumokėjo 2 450 Eur. Sutartimi ieškovė (pardavėjas) patvirtino, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga (nenurodyti jokie trūkumai). (duomenys neskelbtini) UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, kurios metu nustatyti 9 dideli trūkumai, t.y., kad kairės pusės galinės stabdžių trinkelės per daug nusidėvėję; priekinių žibintų, lygio reguliavimo įtaisai (dešinė priekis) neveikia arba turi akivaizdžių netinkamo veikimo požymių; išbėgęs amortizatoriaus skystis, išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari (dešinė galas); aušinimo skysčio nuotėkis; bei 2 nedideli trūkumai - nedideli priekinių žibintų projekcijos sistemos (reflektoriaus, sklaidytuvo) defektai; priekinis rūko žibintas netinkamai sureguliuotas; dūmingūmas 1,05, kai riba yra 0,97 – 1,03. Pateiktoje Š. D. mažosios bendrijos pažymoje nurodoma, kad galiniai amortizatoriai išbėgę, galiniai stabdžių diskai, kaladėlės, galiniai stabdžių suportai, galinės pakabos traversas (balkis) linkęs, aušinimo skysčio radiatorius kiauras, tepalų nuotėkis (variklio), kiauras įsiurbimo kolektorius, meta lamda sensorių klaidas (galimai išpjautas katalizatorius), duslintuvo sistema kiaura, priekiniai stabdžių diskai ir kaladėlės, išorinė granatos apsauga kairės pusės, sankabos sistema (neatšoka pedalas), kondicionieriaus sistema neveikia, galiniai valytuvai, apiplovimo sistema, priekiniai ir galiniai žibintai, rūko žibintai, variklio dūmingumas. Š. D. mažosios bendrijos sudaryta transporto priemonės remonto sąmata sumai nuo 1 200 iki 2 400 Eur.
56. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir pripažindamas, kad atsakovės reikalavimas nutraukti Sutartį su ieškove, bei grąžinti už automobilį sumokėtą sumą, yra nepagrįstas, sykiu konstatavo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, liečiančias automobilio amžių, įsigijimo aplinkybes, kai vėliau paaiškėja automobilio kokybės trūkumai, dėl kurių pirkėjas nepraranda galimybės ir toliau pagal paskirtį naudotis automobiliu, leidžia pripažinti, kad atsakovės teisėms ginti taikytini CK 6.334 straipsnio 1-3 punkte nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai. O atsakovės nurodytasis šio straipsnio 4 punkte numatytas sumokėtos sumos už daiktą grąžinimas, būtų neproporcinga priemonė, kurią taikant nebūtų atsižvelgta į pirkėjo naudojimosi tuo daiktu pagal jo paskirtį, susidėvėjimą ir gautą naudą, todėl ji netaikytina. Be to, tokiu atveju nebūtų atsižvelgta ir į pardavėjos interesu, nes teismas vertino, kad parduota atsakovei transporto priemonė turi tik nežymius trūkumus, kurie gali būti pašalinti.
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad tokia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta išvada, visgi nėra pagrįsta tinkamu ir visapusišku bylos faktinių aplinkybių, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, įvertinimu.
58. Sutiktina su apeliante, kad pirmiausia šiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi transporto priemonę įsigijo fizinis asmuo - atsakovė, ji automobilį įsigijo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o ją pardavė verslininkas (juridinis asmuo, veikiantis savo verslo tikslais), t.y. ieškovė (CK 6.2281 , 6.2283 straipsniai).
59. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau ir VTAĮ) nustato, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai (VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir LAT) 2023-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023).
60. Atsakovė tokią teisę realizavo reikalaudama Transporto priemonės pirkimą - pardavimo sutartį nutraukti ir toks jos prašymas vartojimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje buvo tenkintas.
61. Jei pardavėjo ar paslaugų teikėjo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos priimtas sprendimas netenkina, kaip yra šiuo atveju, vartotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimas iš esmės pardavėjo ar paslaugų teikėjo iniciatyva gali būti perkeliamas į teismą. Nors ieškinį teisme tokiu atveju pareiškia pardavėjas ar paslaugų teikėjas (atitinkamai jis byloje dalyvauja ieškovo procesiniu statusu), teisme yra nagrinėjamas tas pats vartojimo ginčas, t. y. materialųjį reikalavimą pareiškusia ginčo materialiojo teisinio santykio šalimi išlieka vartotojas (LAT 2023-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023).
62. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis, atitinkanti CK 6.2281 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą, todėl sutiktina su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės (vartotojos) iškelto reikalavimo pardavėjai pagrįstumą, turėjo vadovautis ne tik bendrosiomis pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis, bet ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis.
63. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad vartojimo teisiniai santykiai yra grindžiami vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.
64. Apeliantė pretenzijas transporto priemonės pardavėjai (ieškovei) grindė netinkamos kokybės transporto priemonės pardavimu ir atitinkamai pardavėjai kėlė reikalavimą nutraukti Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (2 450 Eur).
65. Kadangi ginčo objektas yra naudota transporto priemonė, tai Civilinio kodekso nuostatoms neįtvirtinant specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų - taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės. CK 6.317 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.
66. Taigi pagal aptariamą normą parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. O daikto kokybei keliamus reikalavimus įtvirtina CK 6.333 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pagal šio straipsnio 4 dalį jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 dalis).
67. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai. <...> Pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus (LAT 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
68. Svarbu paminėti, kad pagal kasacinio teismo praktiką daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2017-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
69. Būtent ieškovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą atsakovei. Šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties turinys neleidžia spręsti, kad pardavėja pirkėją informavo apie kokius nors parduodamo daikto trūkumus, nors tokios pozicijos ieškovė laikėsi viso proceso metu. Ieškovė nepaneigė, kad atsakovė pasirašė ant jos pateiktos sutarties formos. Nors sutartyje yra grafa „Transporto priemonės trūkumai“, kas atitinka Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintų Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo reikalavimus, tačiau Sutartyje jokių atžymų pardavėja neatliko. Kitoje grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ yra atlikti rankraštiniai įrašai „NĖRA“ ir „Transporto priemonės išorei ir tech. būklei pretenzijų neturiu“.
70. Trečią po automobilio nusipirkimo dieną ((duomenys neskelbtini)) automobiliui UAB „Panevėžio techninės apžiūros centre“ buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, kurios metu patikrintinus transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninę būklę ir veikimą , stabdžių trinkeles, nustatyta, jog antdėklas arba trinkelė per daug nusidėvėję (pasiekta minimali žyma)(kairės galas). Taip pat nustatyta, kad neveikia galinio stiklo ploviklis. Patikrinus priekinius žibintus nustatyta, kad lygio reguliavimo įtaisas neveikia arba turi akivaizdžių netinkamo veikimo požymių (dešinė priekis). Tikrinant priekinius ir galinius rūko žibintus, jų sureguliavimą nustatyta, jog šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų riba. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibinto būklės ir veikimo įvertinimo metu nustatyta, kad yra šviesos šaltinio defektų, kai tai yra pavienis šviesos šaltinis arba pažeisti visi daugialypiai šviesos šaltiniai (dešinė galas). Po pakabos patikrinimo nustatyta, kad amortizatorius pažeistas (sugedęs) ir yra skysčio nutekėjimas arba akivaizdu, kad amortizatorius neveikia (dešinė galas kairė galas) (išbėgęs skystis). Patikrinus važiuoklės ir prie jos tvirtinamus mazgus, išmetimo vamzdį ir duslintuvą, specialistai padarė išvadą, kad išmetimo sistema nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari (nesandari dešinė galas). Įvertinus benzininio variklio išmetamųjų dujų kiekį, nustatyta, kad Lambda vertė nepatenka į intervalą 1 ± 0,03 arba neatitinka gamintojo specifikacijų. Dėl kitos taršos, skysčių nuotėkių, dešinėje priekinėje pusėje yra aušinimo skysčio nuotėkis. Likę du trūkumai, susiję su žibintų būkle ir reguliavimu priskirtini prie nedidelių trūkumų.
71. Pirmiau paminėti net devyni trūkumai pagal tuo metu galiojusius Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau ir Reikalavimai), priskirtini prie didelių trūkumų, kurie reiškia, kad transporto priemonės įrengimo ir techninių savybių nustatytų reikalavimų neatitikimai gali kelti (kelia) pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai (19.3 punktas). Tad pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad parduota transporto priemonė turėjo tik nežymius trūkumus, ar, kaip, kad teigia ieškovė – mažareikšmius trūkumus, laikytinas prieštaraujančiu į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams ir tuo laikotarpiu aktualiam, pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui.
72. Pirmosios instancijos teismo kritiškai įvertinta Š. D. mažosios bendrijos, jau po techninės apžiūros specialistų atlikto įvertinimo, sudaryta transporto priemonės defektus detalizuojanti pažyma ir remonto sąmata, nepaneigia pirmiau aptarto įrodymo svarbos ir parduoto daikto trūkumų pobūdžio ir apimties.
73. Defektavimo pažyma iš esmės atitinka UAB „Panevėžio techninės apžiūros centre“ atliktos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatus, o tai, kad joje Š. D. atlikęs nuodugnią automobilio apžiūrą nustatė ir papildomų defektų, įrašė savo pastebėjimus dėl variklio darbo savaime nerodo, kad jos nepagrįstumo ir prieštaringumo kitiems bylos įrodymams.
74. Sąmata tik papildomai pagrindžia kokia būtų trūkumų pašalinimo apytikslė kaina, tačiau atsakovei nereiškiant reikalavimo sumažinti atitinkamai sutarties kainos ar kompensuoti išlaidas automobilio remontui, šis įrodymas nepaneigia apeliantės teisės pasinaudoti tokiu savo teisių gynybos būdu, kaip reikalauti Sutarties nutraukimo ir atitinkamų pasekmių – šalių grąžinimo į iki sutartinę padėtį.
75. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė jai priskirtą įrodinėjimo pareigą įvykdė, kadangi nėra paneigtas jos pateikto įrodymo – UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ sudarytas ginčo transporto priemonės techninių reikalavimų įvertinimo akto, kuriuo šio apžiūros centro specialistai nustatė net devynis didelius transporto priemonės techninės būklės trūkumus, dėl kurių akivaizdu toks automobilis faktiškai negali būti eksploatuojamas pagal paskirtį, kuriai jis atsakovės ir buvo įsigytas.
76. Pirmosios instancijos teismo sprendime dėstomos išvados, susijusios su transporto priemonės defektų galimu pašalinimu atliekant tam tikrus šalių nenurodytus remonto darbus, ar konstatuojant, kad tam nereikės patirti didelių sąnaudų, nors kartu kritikuojami liudytojo, kaip asmens turinčio specialių žinių, Š. D. paaiškinimai ir jo kompetencija šiuo klausimu, jo sudarytą sąmatą vertinant kaip prieštaringą, bei pripažįstant, kad šalys atsisakė atlikti transporto priemonės autotechninę ekspertizę ar kreiptis į autorizuotą servizą dėl transporto priemonės defektavimo paslaugos, vertintinos kaip hipotetinio pobūdžio, nes nėra paremtos į bylą pateiktų įrodymų analize ar specialių žinių turinčių asmenų paaiškinimais.
77. Kita vertus, teismas pripažindamas, kad parduota transporto priemonė paslėptų defektų neturėjo, visgi rėmėsi liudytojos Š. D. paaiškinimais, kuris nurodė, kad tokie defektai yra matomi ir turintis patirties ar žinių asmuo gali juos matyti ir juos žinant galima apsispręsti pirkti tokį automobilį ar ne.
78. Šiuo atveju reikšminga, kad pardavėjui neabejotinai buvo žinoma kokiu tikslu buvo įsigyta transporto priemonė, t.y. dalyvavimui viešajame eisme. Pagal techninės apžiūros duomenis tokia transporto priemonė negali dalyvauti eisme, todėl nepaisant to, kad transporto priemonė yra pakankamai ilgai naudota- atsakovė įsigijo 19 metų senumo automobilį, natūralu, kad atsakovė objektyviai tikėjosi, kad automobiliu galės naudotis iš karto, nes, kaip minėta, sutartyje nėra nurodyta, kad automobilis yra netinkamas eksploatuoti, ar kad jis parduodamas „detalėms“, ar su kokiomis nors išlygomis ir pan.
79. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti - t.y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (LAT 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).
80. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi (LAT 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
81. Sprendimo 55 punkte aptarti trūkumai, teisėjų kolegijos vertinimu neturint ne tik, kad specialių techninių žinių, bet ir atitinkamos įrangos, visgi pirkėjai, kaip vartotojai, negalėjo būti akivaizdūs. Tai, kad pirkėjai ir su ja atvykusiam asmeniui pardavėjas pripažino, jog neveikia automobilio kondicionierius, kuris iš esmės neužkerta kelio transporto priemonės dalyvavimui eisme, ar, kad tikėtinai buvo nurodyta, jog ateityje reikės pasikeisti ir stabdžių kaladėles, atsižvelgiant net ir į likusių trūkumų kiekį ir pobūdį, nesudaro pagrindo išvadai, kad iš pardavėjo pusės buvo atskleista tikroji automobilio techninė būklė. Spręsti, kad minėti trūkumai, kurie kvalifikuotų specialistų oficialioje pažymoje įvardyti kaip dideli, nėra esminiai, nėra pagrindo. Juolab, kad Sutartyje pardavėja aiškiai patvirtino, kad jokių defektų nėra.
82. Pagal CK 6.3641 straipsnio nuostatas esant esminiam prekės trūkumui, vartotojas nėra įpareigotas pirma pasinaudoti tokiais jo teisių užtikrinimo būdais, t.y. – prašyti taisyti ar pakeisti prekę, – jis iškart turi teisę reikalauti prekės kainos sumažinimo ar pinigų grąžinimo. CK 6.364 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prekės (<...>) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas. Pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (LAT 2019-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).
83. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip vartotoja ginčo automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini), kurio trūkumai nustatyti (duomenys neskelbtini), po UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ apžiūros. Kaip minėta Sutartyje nebuvo nurodyti ir aptarti jokie transporto priemonės trūkumai ar defektai. Atsižvelgusi į techninės būklės patikros rezultatus ir gautą sąmatą nustatytiems trūkumams pašalinti, vartotoja (duomenys neskelbtini) pirmiausia su pretenzija kreipėsi į pardavėją dėl prekės kainos sumažinimo arba Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo. Pirkėja pažymėjo, kad automobilis turi didelių ir esminių trūkumų, kurių pašalinimas artimas automobilio kainai, kas akivaizdu, jog neatitiko pirkėjos lūkesčių sudarant Sutartį. Šiuo atveju vienerių metų terminas nebuvo praleistas ir vartotoja dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo kreipėsi į ikiteisminę instituciją Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
84. Ieškovė įrodinėjo, kad ginčo automobilis, atsižvelgiant į jo naudojimo laikotarpį, normalų nusidėvėjimą buvo pakankamai techniškai tvarkingos būklės, turėjo galiojančią (užsienio valstybėje atliktą) techninę apžiūrą, kartu ji pripažino, kad turėjo tam tikrų susidėvėjusių detalių, t.y. buvo susidėvėję stabdžių kaladėlės ir neveikė kondicionierius. Nors ieškovė nepaneigė apžiūros metu nustatytų trūkumų egzistavimo, tačiau savo poziciją dėl atsakovės reikalavimo nepagrįstumo šiuo aspektu grindė tuo, kad tiek automobilio pirkėjai, tiek ją lydinčią asmeniui, kuris ,jos teigimu, prisistatė kaip asmuo, turintis specialių žinių, buvo sudarytos galimybės perkamą automobilį apžiūrėti, juo pavažiuoti ir netgi pasiūlyta pasitikrinti automobilį autorizuotame servise. Pastarąją aplinkybę atsakovė kategoriškai paneigė.
85. Kita vertu, tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (LAT 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
86. Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės šalių argumentai, susiję su tuo, kad pardavėja siūlė/nesiūlė pirkėjai patikrinti automobilį autoservise ar techninių apžiūrų centre, o pastaroji šia galimybe nepasinaudojo, kadangi pirkėjos nepasinaudojimas savo teise patikrinti automobilį servise, nepanaikino pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.
87. Pabrėžtina, kad būtent pardavėja turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą atsakovei. Atsakovė jai priskirtą įrodinėjimo pareigą įvykdė, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje buvo nustatytas esminių automobilio trūkumų faktas, dėl kurių automobilis faktiškai negali dalyvauti eisme, t.y. nenaudotinas pagal paskirtį. Aplinkybė, jog perkant transporto priemonę buvo nurodyta, kad neveikia kondicionierius ar ateityje reikės pasikeisti stabdžių kaladėlės nepaneigė pardavėjos pareigos Sutartyje nurodyti bent tuos transporto priemonės trūkumus ir defektus.
88. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (LAT 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Tad teisinės reikšmės neturi ir ta aplinkybė, kad ir pati atsakovė, nors ir versliškai užsiima automobilių prekyba, galėjo nežinoti apie vienus ar kitus parduodamo automobilio defektus (trūkumus).
89. Atsakovė (vartotoja) reiškė reikalavimą nutraukti Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už ją sumokėtus pinigus, nes automobilis turi paslėptų trūkumų, kurie išaiškėjo netrukus po jo įsigijimo, nustatyti trūkumai yra esminiai, t. y. vartotoja yra aiškiai išreiškusi procesinę poziciją pasinaudoti CK 6.3641 straipsnyje numatyta vartotojo teise.
90. Sprendimo 71 punkte aptartuose Reikalavimų 18 punkto nuostatose yra nurodoma, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme. Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašas, kurio 3 punktas taip pat numato, kad naudoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neišduoti tai patvirtinantys dokumentai, draudžiama.
91. Techninės apžiūros rezultatų ataskaita (nagrinėjamu atveju UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ atliktas transporto priemonės techninių reikalavimų įvertinimas) patvirtina, kad apžiūros metu nustatyti trūkumai, įskaitant 9 didelius, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme.
92. Ieškovė priešingų įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė, todėl jos argumentai dėl tokių trūkumų mažareikšmiškumo, ar tai, kad jie nesudaro kliūčių transporto priemonės naudojimui, atmestini kaip neįrodyti.
93. Nustačius, kad įsigyta transporto priemone dalyvauti eisme negalima, akivaizdu, jog atsakovė kol defektai nepašalinti negali naudoti jos pagal tiesioginę paskirtį. Spręsti, kad įsigyjant automobilį, atsakovei minėtos techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai buvo akivaizdūs, ar tinkamai atskleisti pardavėjos, nėra pagrindo. Atsižvelgus į trūkumų nustatymo laikotarpį ir aplinkybes, vertintina, kad trūkumai išaiškėjo iš karto po Sutarties sudarymo, taigi, negalėjo atsirasti dėl atsakovės veiksmų, o nesant duomenų, kad jie visi buvo akivaizdūs, daroma išvada, kad jie buvo paslėpti, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, todėl atsakovė pagrįstai reikalavo taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalį.
94. Esant aptartoms aplinkybėms, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašoma taikyti priemonė negali būti laikoma neproporcinga, nes įsigyta transporto priemone naudotis pirkėja tiek dėl savo, tiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo negali, nors jos neįsigijo tikslu laikyti nenaudojamą. Be to, pardavėjas negali nuspręsti už pirkėją, kokia teise jis gali naudotis, siekdamas apginti turtinius interesus, todėl argumentai dėl nepagrįstai nutrauktos sutarties atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
95. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent pardavėjas, norėdamas išvengti atsakomybės dėl parduoto automobilio trūkumų, yra suinteresuotas nurodyti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje visas sąlygas, reikšmingas sutarties vykdymui. Nepasinaudojęs šia galimybe, jis negali remtis trūkumų atskleidimo ir aptarimo išlyga (CK 6.189 straipsnis). Primintina, kad pardavėjas turi pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą bei į pirkimo pardavimo sutartį įrašyti visus parduodamos prekės trūkumus ir nurodyti sąlygas, reikšmingas sutarties vykdymui. To nepadarydamas, jis turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.
96. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminiams ieškovės parduotos atsakovei transporto priemonės trūkumams, lėmusiems negalėjimą nurodyta transporto priemone dalyvauti eisme, išaiškėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiūros, pirkėja negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėja pirkimo – pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
97. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trūkumus nustatančias teisės normas (CK 6.333 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), neįvertino, kad viena iš ginčo santykių šalių yra vartotoja, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, padarė neteisingas išvadas, tai lėmė neteisingą ir kartu nepagrįstą teismo sprendimą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartais argumentais, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
98. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ginčo šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nutrauktina ir taikytina restitucija - atsakovei grąžintina už daiktą sumokėta 2 450 Eur suma, kuri priteisiama iš ieškovės, o atsakovė įpareigotina per 7 dienas UAB „Tineda“ grąžinti transporto priemonę Audi A3, identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), sudarant sąlygas ieškovei UAB „Tineda“ pasiimti ir transportuoti automobilį iš šios transporto priemonės saugojimo vietos.
99. Atitinkamai yra pagrindas perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys atmetamas, tai ieškovei bylinėjimosi išlaidos, jos patirtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
100. Atsakovei (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo pirmosios instancijos teismo proceso metu susidarė 256 Eur tokių išlaidų. Tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu tokia pagalba atsakovei buvo teikiama ir apeliacinės instancijos teisme. (duomenys neskelbtini) Prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo, patvirtina, kad apeliantės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 200 Eur sumą. Už atsakovės pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 105 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis).
101. Kadangi atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis ir pirmiau paminėtos teisinės pagalbos išlaidos pilna apimtimi priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
atsakovės R. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023-06-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „Tineda“ ieškinį atmesti. (duomenys neskelbtini) sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją - R. N. grąžinti už transporto priemonę Audi A3, (duomenys neskelbtini) m. gamybos, identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), sumokėtą 2 450 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt eurų) sumą, kuri priteisiama iš uždarosios akcinės bendrovės „Tineda“ R. N. naudai.
Įpareigoti R. N. per 7 dienas uždarajai akcinei bendrovei „Tineda“ grąžinti transporto priemonę Audi A3, 2003 m. gamybos, identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), sudarant sąlygas ieškovei pasiimti ir transportuoti automobilį iš jo saugojimo vietos.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tineda“ valstybei 105 Eur (šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660), ir 456 (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Teisėjai Eigirdas Činka
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Dalia Pranckienė