Civilinė byla Nr. 2S-1623-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44773-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4; 3.4.5.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., R. D. J., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėja,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. D. 2017-12-29 kreipėsi į antstolę I. B. su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2017-11-29 patvarkymą Nr. S-17-11-40189 ir leisti laisvai disponuoti pinigų suma, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), bei grąžinti išieškotą 272,32 EUR sumą.
2. Nurodė, kad ginčo patvarkymu antstolė areštavo jo pinigines lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų banko sąskaitoje, ir išieškojo 272,32 EUR sumą, kurią jam buvo pervedę artimieji ir kuri neviršija vietos MMA. Pareiškėjo teigimu, antstolė, priimdama ginčo patvarkymą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl ieškojimo iš piniginių sumų, neviršijančių vienos MMA.

3. Antstolė 2017-12-12 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017-12-29 skundą dėl antstolio veiksmų.
4. Nurodė, kad vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0011/08/00932, Nr. 0011/12/08171 ir Nr. 0011/17/00008 dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojų R. D. J., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Pažymėjo, kad priimdama ginčo patvarkymą, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos banko sąskaitoje, nenukreipė išieškojimo į pareiškėjui priklausantį turtą, nurodytą CPK 668 straipsnyje. Pasak antstolės, CPK 739 straipsnyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas pinigų sumų, į kurias negali būti nukeiptas išieškojimas, tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jai duomenų apie gaunamas tokio pobūdžio pajamas.

5. Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigė, kad pareiškėjo piniginės lėšos, kažkada pervestos į įkalinimo vietos banko sąskaitą, savaime nepatenka į CPK 738-739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, sąrašą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išieškojimo iš piniginių sumų, neviršijančių vienos MMA, ribojimą.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigė, kad antstolis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pagrindo naikinti ginčo patvarkymą, nėra.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-08 nutartimi pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų tenkino iš dalies ir panaikino antstolės I. B. 2017-11-29 patvarkymo Nr. S-17-11-40189 vykdomojoje byloje Nr. 0011/12/08171 dalį, kuria vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo V. D. piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos. Kitą skundo dalį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad antstolė, pradėdama išieškojimą, ginčo patvarkyme nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo – vykdyti išieškojimą tik iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuotą praktiką. Nagrinėjamu atveju minėtas ribojimas turėjo būti taikomas tik priėmus patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, t. y. jeigu minėto patvarkymo priėmimo dieną pareiškėjo sąskaitoje, esančioje įkalinimo įstaigos banko sąskaitoje, buvo pinigų suma, didesnė nei viena MMA, išieškojimas vykdytinas tik iš lėšų sumos, viršijančios vieną MMA, o likusi po išskaitymo suma (lygi vienai MMA), paliekama pareiškėjui, siekiant apsaugoti jo teises. Tuo atveju, jeigu piniginių lėšų sumos, viršijančios vieną MMA, patvarkymo priėmimo dieną sąskaitoje nėra, visos lėšos, neviršijančios vienos MMA, turėtų būti paliekamos pareiškėjui. Toliau vykdant išieškojimą iš pareiškėjui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervestų lėšų, taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant ir CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Pažymėjo, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kokia pinigų suma buvo pareiškėjo sąskaitoje ginčo patvarkymo priėmimo dieną ir po patvarkymo priėmimo, kad teismas galėtų įvertinti antstolės atlikto išskaitymo teisėtumą ir tokių duomenų nepateikė pareiškėjas. Teismas sutiko, kad antstolė, priimdama ginčo patvarkymą ir nenurodydama apribojimo vykdyti išieškojimo iš lėšų sumos, neviršijančios vienos MMA, atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nesant duomenų apie tai, jog patvarkymo priėmimo metu iš pareiškėjo buvo išskaityta lėšų suma, neviršijanti vienos MMA, pagrindo visiškai panaikinti ginčo patvarkymą nnenustatė, juolab, kad šiuo metu išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas ne pagal ginčo patvarkymą, o pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo nustatyti išskaitų dydžiai. Teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo grąžinti išieškotą 272,32 EUR sumą, nes suma išieškota iki skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu V. D. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šiuo metu pareiškėjas dirba ir gauna atlyginimą, kurį taip pat nuskaičiuoja antstolė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 21, 22, 25, 27 ir 47 punktus CPK 736 str. nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar keltis kartus per mėnesį. Antstolė ne tik nurašė lėšas, kurios neviršijo 1 MMA, bet ir apeliantui įsidarbinus taip pat nuskaičiuoja kas mėnesį po 20 proc.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-02-08 nutartimi nutarė tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2018-02-08 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/12/08171 dėl žalos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos R. D. J. naudai, vykdomąją bylą Nr. 0011/17/00008 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0011/08/00932 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Antstolė, nustačiusi, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2017 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, iš viso 2 403,62 EUR sumai (v. b. Nr. 0011/12/08171 b. l. 114-115). Iš byloje pateikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad iki 2017-11-29 iš pareiškėjo buvo išieškota 272,32 EUR vykdymo išlaidų, o likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma sudaro 346,39 EUR (v. b. Nr. 0011/12/08171 b. l. 109-111). Antstolė 2017 m. lapkričio 29 d. taip pat priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo Vilniaus pataisos namų pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. iš dalies, neviršijančios vienos MMA (v. b. Nr. 0011/12/08171 b. l. 116-117). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į antstolę skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės pritaikytus apribojimus piniginėms lėšoms, neviršijančioms vienos MMA ir esančioms įkalinimo įstaigos banko sąskaitoje.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino skundžiamo patvarkymo dalį, kuria vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo V. D., piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos. Teismas vertino, kad antstolė, pradėdama išieškojimą, ginčo patvarkyme nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo – vykdyti išieškojimą tik iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuotą praktiką.
14. Apeliantas skunde iš esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės pažeidimų, tačiau apskritai išreiškia nesutikimą su piniginių lėšų nuskaitymu iš jo banko sąskaitos.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išaiškino, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t.y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė, pradėdama išieškojimą, ginčo patvarkyme nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo – vykdyti išieškojimą tik iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, todėl panaikino antstolės I. B. 2017-11-29 patvarkymo Nr. S-17-11-40189 vykdomojoje byloje Nr. 0011/12/08171 dalį, kuria vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo V. D. piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos.
16. Kasacinis teismas suformavo vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 45 p.). Kadangi apeliantas nesutinka apskritai su piniginių lėšų nuskaitymu iš jo banko sąskaitos, apeliantui išaiškinama, jog nepaisant to, kad apeliantas į savo banko sąskaitą gauna piniginių lėšų mažiau nei 1 MMA, iš šių lėšų galima vykdyti išieškojimą, tačiau turi būti pritaikyta atitinkama proporcija
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nėra pagrindo apeliantui grąžinti išieškotą 272,32 EUR sumą, kadangi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ši suma išieškota dar iki skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos. Apeliantas skunde nepateikė jokių argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė