Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-444-766-10].doc
Bylos nr.: N-444-766-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. N-444-766/2010

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario 22 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarimo R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 12 d. surašė R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 8.31 val., kelio A-12 49 kilometre vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 0,46 promilės), kai 2008 m. sausio 14 d. buvo paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

 

II.

 

Joniškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 9 d. nutarimu R. T. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2009 m. sausio 12 d., 8.31 val. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr.18702 patrulis T. B. nustatė R. T. 0,46 promilių neblaivumą, su šiais rodmenimis R. T. kategoriškai nesutiko teigdamas, kad tokios pačios rūšies alkotesteriu savo neblaivumą jis tikrinosi prieš išvažiuodamas iš bendrovės apie 7.30 val. ir alkotesteris rodė tik 0,2 promilių neblaivumą, be to, prieš sustabdant jis rūkė. Byloje esančio alkotesterio naudotojo instrukcijos 8 dalyje „Būtina ir negalima“ nurodoma, kad negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, jog tiriamas asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15 – 20 minučių arba rūkė per paskutines dvi minutes, joje akcentuojama, kad šios instrukcijos laikytis būtina, o instrukcijos 3 dalyje yra reglamentuojama blaivumo testo procedūra, pagal kurią pirmasis blaivumą tikrinančiųjų veiksmas – įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15 – 20 minučių ir nerūkė per paskutines dvi minutes, jei reikia tikrinantysis turi palaukti. Teismas pabrėžė, jog visa tai minėtu atveju padaryta nebuvo, nes tiek iš R. T., tiek ir policijos patrulio T. B. parodymų matyti, kad jokie parengiamieji klausimai asmeniui nebuvo užduoti. R. T. ir liudytojas J. J. parodė, kad jie, važiuodami į Šiaulius, rūkė, R. T. cigaretę užgesino tik tada, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, pareigūnai savo alkotesterį laikė ir jį išsitraukė iš tarnybinio automobilio bagažinės, nors buvo vėsus oras, be to, R. T. nurodė, kad jis nematė, ar buvo keistas alkotesterio antgalis, jam pačiam to antgalio išpakuoti pareigūnai nedavė, nors instrukcijos 3.4 punkte nurodoma, kad pasyvus testas be antgalio parodo tik apytikslę alkoholio koncentraciją, kuri gali būti neteisinga, ir jei pasyvus testas aptinka alkoholį, būtina atlikti normalų blaivumo testą su vienkartiniu antgaliu.

Teismas pabrėžė, jog iš byloje esančio 2009 m. sausio 12 d. patikrinimo akto matyti, kad Darginių žemės ūkio bendrovės komisija 2009 m. sausio 12 d., 7.30 val., prieš R. T. išvažiuojant į Šiaulius, bendrovės alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr.33078 patikrino R. T. blaivumą ir jam buvo nustatytas tik 0,21 promilių neblaivumas, o sustabdžius asmenį po valandos, pareigūnai tokios pačios markės alkotesteriu nustatė jau 0,46 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnai patvirtina, kad R. T. minėjo, jog savo blaivumą tikrinosi darbovietėje, matė, kad po jų patikrinimo jis tikrinosi blaivumą savo turėtu alkotesteriu ir kalbėjo, kad alkotesterio parodymai neviršija leistinos neblaivumo normos. Teismas pažymėjo, jog policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, įvertinus matavimo paklaidą pažeidėjo naudai, būtų 0,41 promilių neblaivumas, t. y. neblaivumas, kuris visiškai yra artimas 0,40 promilių neblaivumui, už kurį atsakomybė nenustatyta. Be to, iš 2009 m. balandžio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro alkotesterio „Lion alcometer 500“ Nr.18702 teismui pateiktos alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad neįrašytas 2009 m. sausio 12 d. R. T. atlikto blaivumo patikrinimo laikas – valanda ir minutės. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvados, jog R. T. blaivumo testas atliktas pažeidžiant alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudotojo instrukciją, todėl visus byloje esančius prieštaravimus vertina pažeidėjo naudai ir testo rodmenimis nesiremia.

 

III.

 

Nesutikdama su Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino R. T. turėto alkotesterio rezultatus, nes apie tokio prietaiso metrologinę patikrą byloje duomenų nėra, o asmuo, nesutikdamas su pareigūnų turėto alkotesterio rodmenimis, į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nusistatyti nesikreipė. Pažymi, jog teismas netinkamai pritaikė matavimo priemonės leidžiamą paklaidą, kurią įvertinus gaunamas 0,437 promilių girtumas, o net ir esant girtumui artimam jo leidžiamai ribai – atsakomybė visgi taikytina. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareigūnas R. T. rūkančio nematė, be to, nuo automobilio sustabdymo, kada R. T. teigia nustojęs rūkyti, iki patikrinimo pradžios praėjo daugiau nei dvi minutės, nes sustabdžius automobilį pirmiausia atliekamas dokumentų patikrinimas, be to, alkotesteris automatiškai atlieka savęs patikrinimo procedūrą, kuri trunka apie vieną minutę ir tik po to būna pasiruošęs darbui. Teigia, jog teismas nepagrįstai abejoja dėl prietaiso tinkamumo priklausomai nuo aplinkos temperatūros, nes prietaiso instrukcijoje nurodyta, kad „savęs patikrinimas“ įeina ir temperatūros patikrinimas, be to, alkotesterio kvite asmeniui nustatyto girtumo laikas ir data aiškiai fiksuoti, o byloje objektyvių duomenų apie tai, kad buvo atliekamas pasyvus testas be antgalio, nėra.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, R. T. prašo jį atmesti palaikydamas Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimo motyvus. Nurodo, jog Darginių žemės ūkio bendrovės turimas alkotesteris yra metrologiškai patikrintas, patikros data 2009 m. vasario 2 d., išduotas patikros sertifikatas Nr.0452403. Pažymi, jog į medicinos įstaigą neblaivumui pasitikrinti nesikreipė, nes nesiryžo palikti jam patikėto automobilio, kuris priklausė lizingo bendrovei, todėl laukė, kol atvyks pareigūnų iškviestas vilkikas, be to, nežinojo, jog pasitikrinti neblaivumą gali ir vėliau, t. y. nebūtinai vienos valandos laikotarpiu.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. T. veikoje nėra ATPK 1302 straipsnyje įtvirtintos pažeidimo sudėties.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentacijos, Institucija nesutinka su pirmosios instancijos nutarimu teigdama, jog Joniškio rajono apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjant bylą šiuo aspektu, pasakytina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, kuri nebuvo pakankama administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotam administraciniam kaltinimui patvirtinti. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija priešinga policijos pareigūnų teikiamai, o asmens versija visame administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese nekito (kaip ir yra šiuo atveju). Iš bylos medžiagos matyti, jog asmens teiktus teisme paaiškinimus visiškai atitiko pareigūnų parodymai bei liudytojo J. J., kartu su R. T. važiavusio keleivio, parodymai, taigi juos atmesti pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas  R. T. turėto alkotesterio rezultatais nesirėmė, kaip teigia apeliantas, o esmine byloje esančia abejone, leidžiusia, įvertinus bylos įrodymų visumą, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, laikė tai, jog byloje nepaneigta liko aplinkybė, kad asmens girtumas tikrintas pažeidžiant matavimo priemonės instrukcijos 8 dalyje „Būtina ir negalima“ draudimą atlikti blaivumo testą, kai asmuo rūkė per paskutines dvi minutes. Apeliantas teigia, jog asmuo buvo patikrintas vėliau nei po dviejų minučių po rūkymo, nes iš pradžių buvo tikrinami asmens dokumentai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš teisme apklausto policijos pareigūno T. B. parodymų matyti, kad R. T. vairuotas automobilis stabdytas vykdant pareigūnams priemonę „neblaivumo tikrinimas“, kas nepašalina anksčiau paminėtos abejonės, nes dokumentams pateikti ir patikrinti ilgo laiko tarpo nereikia, juolab kai pareigūnų veiksmai buvo nukreipti pirmiausia nustatyti, ar asmuo vairuoja blaivus.

Dėl apelianto teiginio, jog teismas neteisingai paskaičiavo galimą panaudoto prietaiso – alkotesterio – paklaidą, pasakytina, jog ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes byla nutraukta nesant pašalintų byloje abejonių dėl asmens konkretaus neblaivumo laipsnio neteisingo nustatymo, o ne dėl girtumo nebuvimo įvertinus galimą paklaidą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                          Antanas Ablingis

 

 

                                                                                        Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                        Virgilijus Valančius