Civilinė byla Nr. e2A-122-516/2026 |
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00380-2023-0 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.8.10 |
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ir atsakovės biudžetinės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „InnoForce“ kreipėsi į teismą su dviem skirtingais ieškiniais, kurių pagrindu buvo pradėtos dvi civilinės bylos, vėliau sujungtos į vieną bylą, atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – ir BĮ) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Tarnyba, VMVT), prašydama:
1.1. pripažinti neteisėtu Tarnybos 2023 m. gegužės 26 d. rašte nurodytą sprendimą dėl vienašališko šalių sudarytos 2022 m. lapkričio 11 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. T2-83 (toliau – ir Sutartis) nutraukimo ir įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį;
1.2. priteisti iš atsakovės 363 955,23 Eur skolą, 4 065,04 Eur delspinigius už laiku neapmokėtą sąskaitą, 11,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už pagal Sutartį suteiktas Analizės etapo paslaugas
1.3. priteisti iš atsakovės 421 140,50 Eur skolą ir 12 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už pagal Sutartį suteiktas Projektavimo etapo paslaugas;
1.4. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 10 373,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovės atsakovei 2 809,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, taip pat nurodytų teismų procesinių sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti skolą už pirmojo Analizės etapo darbus ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „InnoForce“ iš atsakovės Tarnybos 345 805,23 Eur skolą už pirmojo Analizės etapo darbus, 3 873,01 Eur dydžio delspinigius ir 11,50 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti skolą už antrojo – Projektavimo – etapo darbus ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Ieškovė UAB „InnoForce“ dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 421 140,50 Eur skolą ir 12 proc. dydžio procesines palūkanas (reikalavimą, kuris grąžintas nagrinėti iš naujo) nurodė, kad šalys 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią buvo teikiamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – FIS) ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – AFIS) modernizavimo paslaugos, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, kurios detalizuotos atviro konkurso „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos skyriuje „Reikalavimai dokumentacijai“ buvo numatyti atskirų darbų etapai bei jų vykdymo terminai. Sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kad kiekvieno vykdymo etapo pradžiai būtų reikalingas Tarnybos leidimas.
7. Ieškovė, laiku ir tinkamai vykdydama nurodytas Sutarties sąlygas, suteikė Analizės etapo paslaugas, kurios buvo faktiškai perduotos atsakovei iki 2023 m. vasario 10 d. Jokių pastabų ar pretenzijų dėl šio etapo darbų nebuvo gauta, todėl, vadovaujantis Sutarties 5.2 papunkčiu, ieškovė 2023 m. vasario 10 d. išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti už Analizės etapo paslaugas 362 955,23 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. IF2023 042. Vadovaujantis Sutarties 2.6 papunkčiu, sąskaita privalėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo jos pateikimo dienos, t. y. iki 2023 m. kovo 12 d., tačiau atsakovė Sutartyje numatytu terminu sąskaitos neapmokėjo.
8. Įvykdžiusi Analizės etapą, ieškovė privalėjo toliau, laikydamasi griežtų terminų, pradėti vykdyti Projektavimo darbų etapą, tai ir darė, nuo 2023 m. kovo 10 d. komunikuodama su Tarnybos FIS ir AFIS projekto darbo grupe. Ieškovė 2023 m. balandžio 3 d. gavo Tarnybos raštą, kuriame nurodoma, kad susiklosčius iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, Tarnyba prašo tiekėjo sustabdyti bet kokių paslaugų teikimą pagal Sutartį iki bus pateiktas atskiras rašytinis Tarnybos nurodymas, o negavus atskiro pranešimo iš tiekėjo bus laikoma, jog tiekėjas sutinka sustabdyti paslaugų teikimą pagal Sutartį. Ieškovė 2023 m. balandžio 4 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad jau yra užbaigusi Analizės etapą, šiuo metu vykdo Projektavimo etapą, nėra gavusi pranešimų apie netinkamą Sutarties vykdymą, todėl, nesant Sutartyje numatytos galimybės stabdyti jos vykdymą, paprašė pateikti išsamią informaciją, kokios priežastys nulėmė tokio prašymo pateikimą. Atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. raštu nurodė, kad ieškovė turi veikti kliento interesais, išreiškė nesutikimą su Analizės etapo pabaigimu, pažymėjo, jog Sutartis neriboja atsakovės teisės atsisakyti priimti paslaugų rezultatą. Ieškovė 2023 m. balandžio 20 d. pateikė atsakovei išsamų motyvuotą raštą, kuriame priminė, kad Tarnybos prašymas dėl Sutarties vykdymo sustabdymo prieštarauja Sutarties sąlygoms, Sutartyje įtvirtinti konkretūs jos vykdymo terminai, kurių privalo laikytis abi šalys, todėl ieškovė privalėjo vykdyti tolesnį – Projektavimo – etapą, siekdama nepažeisti Sutartyje numatytų terminų.
9. Ieškovė turėjo Projektavimo etapą atlikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2025 m. gegužės 11 d. UAB „InnoForce“ nustatytais terminais įvykdė Projektavimo etapą, 2023 m. gegužės 9 d. paslaugų etapo darbų priėmimo–perdavimo aktu perdavė darbus atsakovei, jokių pastabų ir pretenzijų gauta nebuvo. Vis dėl to, atsakovė 2023 m. gegužės 10 d. pateikė raštą, kad negali akto priimti, nes jis parengtas neatsižvelgiant į Tarnybos interesus, savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, išreiškė abejones dėl Sutarties sudarymo procedūrų ir jos nuostatų atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau nenurodė ieškovei jokių paslaugų trūkumų ir nenustatė termino trūkumams pašalinti.
10. Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. atsiuntė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 8.4.5 papunkčiu, vienašališkai nutraukia Sutartį, nenurodant Sutarties nutraukimo pagrindų, o kadangi atsakovė nepriėmė suteiktų paslaugų, todėl jokių mokėjimų ieškovei neatliks.
11. Iki atsakovės 2025 m. balandžio 3 d. pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą ieškovė buvo atlikusi iš esmės visus Projektavimo etapo darbus ir jai buvo likę tik šiuos atliktų darbų rezultatus įforminti. Projektavimo etape buvo atlikti Analizės rezultatų pagrindu sistemos architektūros, duomenų struktūrų, funkcionalumų, procesų bei sąsajų detalizavimo darbai, parengti techninio projektavimo dokumentai, kuriais remiantis turėjo būti atlikti programavimo ir sistemos modernizavimo darbai. Pasiruošimas Projektavimo etapui pradėtas dar vykdant Analizės etapą, t. y. atlikti papildomi veiksmai, kurie nepatenka į galutinį analizės dokumentą, bet tampa tiesiogine medžiaga Projektavimo etapui. Projektavimo etapo darbų vykdymo metu vyko ne tik intensyvus susirašinėjimas su klientu (atsakove), aptariant etapui svarbius aspektus, bet ir vyko susitikimai – 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. kovo 17 d. ir 2023 m. kovo 24 d., kuriuose dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai. Tarnyba per 10 darbo dienų, kaip numatyta Sutartyje, nesurašė motyvuotos pretenzijos ir nenurodė jokių Projektavimo etapo trūkumų, tai laikytina faktiniu jo priėmimu. Tarnybos vengimas priimti atliktus darbus yra neteisėtas ir negali būti pagrindu uždrausti reikalauti apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus, todėl ieškovei turi būti priteistas jos pasiūlyme nustatytas fiksuotas Projektavimo etapo darbų įkainis –421 140,50 Eur su PVM.
12. Sutarties 8.7 papunktyje numatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju užsakovas apmoka už faktiškai suteiktas ir priimtas paslaugas. Ieškovei pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, turėjo teisę prašyti atmesti ieškinį remdamasi netinkama darbų kokybe ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų teisių gynimo būdą – darbų kainos sumažinimą, tačiau atsakovė, nepareiškusi jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar trūkumų, negali atsisakyti už juos apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį dėl iš naujo grąžintos bylos dalies patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „InnoForce“ iš atsakovės VMVT 277 952,73 Eur skolos, 12 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 6 485,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „InnoForce“ laimėjus atsakovės VMVT 2022 m. birželio 25 d. paskelbtą viešąjį pirkimą, tarp šalių 2022 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė (tiekėja) įsipareigojo teikti Tarnybos (perkančiosios organizacijos) Maisto kontrolės informacinės sistemos (FIS) ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos (AFIS) modernizavimo paslaugas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą. FIS ir AFIS modernizavimas turėjo apimti šiuos etapus: Analizės etapą; Projektavimo etapą; Programavimo ir (ar) diegimo etapą; Testavimo etapą; Bandomosios eksploatacijos etapą.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė, atlikusi Analizės etapą, 2023 m. vasario 10 d. pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą Analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo nurodė perduodanti atliktus Analizės etapo (detalios funkcinės specifikacijos) darbus, ir šio akto pagrindu 362 955,23 Eur (su PVM) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti iki 2023 m. kovo 12 d. Atsakovė minėto akto nepasirašė, PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo.
16. Atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. pateikė ieškovei raštą apie Sutarties vykdymo sustabdymą. Remdamasis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu persiuntė atsakovei Projektavimo etapo metu parengtus dokumentus ir paprašė pateikti pastabas (komentarus), o 2023 m. gegužės 9 d. informavo atsakovę, kad atliko visus Projektavimo etapo darbus, pateikė atsakovei pasirašyti šių paslaugų perdavimo–priėmimo aktą dėl 421 140,50 Eur (su PVM), kartu nurodydama, jog lauks pastabų per 10 darbo dienų nuo akto pateikimo. Savo ruožtu atsakovė 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 18 d. raštais atsisakė priimti ieškovės pateiktus dokumentus, teigdama, kad jie pateikti neatsižvelgiant į Tarnybos interesus, savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ignoruojant Tarnybos 2023 m. balandžio 3 d. raštą dėl paslaugų teikimo pagal Sutartį sustabdymo.
17. Įvertinęs prieš tai teismų pateiktus išaiškinimus, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir iš naujo nevertino Tarnybos nesutikimo su ieškovės reikalavimu dėl skolos už Projektavimo etapo darbus priteisimo, argumentus, susijusius su tuo, kad: a) atsakovei nepriėmus Analizės etapo darbų, neapmokėjus už šiuos darbus, Analizės etapo darbams turėjus trūkumų, ieškovė neturėjo teisės ir pagrindo toliau tęsti Sutarties vykdymą; b) ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų apie faktiškai suteiktas Projektavimo etapo paslaugas, jų apimtį, turinį, kokybę.
18. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2025 m. gegužės 5 d. ieškovė UAB „InnoForce“ realiai ir faktiškai buvo atlikusi Projektavimo etapo darbus, nurodytus jos parengtame 2025 m. gegužės 9 d. priėmimo–perdavimo akte, kurių kaina pagal ieškovės viešojo pirkimo metu teiktą 2022 m. liepos 22 d. pasiūlymą, esantį neatsiejama Sutarties dalimi, sudaro 348 050 Eur be PVM arba 421 140,50 Eur su PVM, buvo šiuos darbus perdavusi priėmimui atsakovei, taip pat paprašiusi darbus įvertinti ir dėl jų kokybės pateikti pastabas (pretenzijas), jeigu tokių atsirastų, o taip pat jog atsakovė per visą laiką nuo tokių darbų rezultato gavimo nebuvo pareiškusi ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir trūkumų, iš esmės buvo konstatuotos pirmiau įsiteisėjusiuose aukštesnės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties 61 punktą.
19. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 3.3.3 papunktį užsakovas turi teisę sulaikyti apmokėjimą už paslaugas tik jeigu nustato suteiktų paslaugų trūkumus. Sutarties 5.1 papunktyje numatyta, kad paslaugų perdavimas ir priėmimas įforminamas paslaugų priėmimo–perdavimo aktu, tačiau kartu įtvirtinta, jog užsakovas atsisako priimti paslaugas, jei nustato paslaugų trūkumus – tuomet jis per 10 darbo dienų surašo vykdytojui motyvuotą pretenziją, kurioje nurodo paslaugų trūkumus ir terminą, per kurį vykdytojas privalo trūkumus pašalinti.
20. Teismas nurodė, kad ieškovei 2025 m. gegužės mėnesį informavus atsakovę apie Projektavimo etapo darbų užbaigimą, šio etapo darbus ir jo rezultato dokumentus perdavus atsakovei kartu su priėmimo–perdavimo aktu bei paprašius už šiuos darbus atsiskaityti, iš atsakovės nei per Sutartyje nustatytą 10 darbo dienų terminą, nei vėliau iš esmės nebuvo gauta jokių pastabų ir pretenzijų dėl darbų kokybės, trūkumų, defektų, jų pobūdžio ir pan., o iki Sutarties nutraukimo atsakovės teiktuose ieškovei raštuose, taip pat ir rašte dėl Sutarties nutraukimo atsisakymas priimti darbus bei už juos atsiskaityti atsakovės buvo grindžiamas negalėjimu tokius darbus vykdyti, atsakovei prieš tai nepriėmus Analizės etapo darbų, Projektavimo etapo darbų nereikalingumu (tai teismų pripažinta nepagrįstais argumentais), ieškovės neturėjimo atlikti šiuos darbus po atsakovės 2023 m. balandžio 3 d. pranešimo apie Sutarties sustabdymą bei abstrakčiais teiginiais apie galimai netinkamą specialių žinių reikalaujančių darbų kokybę, nekonkretizuojant, kuo ji pasireiškia, kokie darbų trūkumai nustatyti, ar tie trūkumai yra esminiai, gali būti pašalinami ir pan.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad po Projektavimo darbų rezultato gavimo, nei nutraukdama Sutartį, nei prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje, nei teismo proceso metu, atsakovė nenurodė ir jokia įrodomąja medžiaga nepagrindė ieškovės jai perduotų Projektavimo etapo darbų kokybės defektų, trūkumų, jų pobūdžio, apimties, masto ir pan. Net Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 14 d. grąžinus bylos dalį dėl įsiskolinimo už Projektavimo etapo darbus ir palūkanų priteisimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei pastarajam 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų nagrinėjamoje byloje pateiktus išaiškinimus, pasiūlius atsakovei pateikti rašytinius paaiškinimus, nuomonę ir įrodymus, kiek tai susiję su Projektavimo etapo darbų galimai netinkama kokybe, darbų trūkumais, jų pobūdžiu, tinkamai (netinkamai) atliktų darbų vertėmis, darbų trūkumams pašalinti reikalingų išlaidų suma ir pan., taip pat pasiūlius svarstyti klausimą dėl specialių žinių reikalaujančios teismo ekspertizės skyrimo tikslingumo, siekiant nustatyti ir įvertinti ieškovės atliktų Projektavimo etapo darbų mastą, kokybę ir pan., atsakovė to nepadarė, specialių žinių turinčių subjektų kompetentingų išvadų, vertinimo aktų ar kitų įrodymų teismui neteikė, teismo ekspertizės skirti neprašė.
22. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė neįrodė netinkamos ieškovės faktiškai atliktų bei atsakovei 2023 m. gegužės mėn. perduotų Projektavimo etapo darbų, kurių vertė (kaina) siekia 421 140,50 Eur, ar jų dalies, kokybės.
23. Teismas pažymėjo, kad pirmiau bylą nagrinėję aukštesnės instancijos teismai nurodė, jog, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti įsiskolinimą už Projektavimo etapo darbus, būtina įvertinti, kad 2023 m. balandžio 3 d. pranešimu atsakovė paprašė ieškovės sustabdyti Sutarties vykdymą, t. y. bet kokių darbų ir paslaugų pagal Sutartį atlikimą iki atskiro atsakovės pareikalavimo dėl tam tikrų naujai atsakovei paaiškėjusių aplinkybių.
24. Viena vertus, teismo vertinimu, negavusi atsakymo į dar 2023 m. kovo 1 d. atsakovei siųstą elektroninį laišką, kuriuo prašoma atsakyti, ar planuojama pratęsti naudojimąsi programinės įrangos, veikiančios debesijos pagrindu, paslaugomis pagal 2022 m. gegužės 3 d. programinės įrangos sutartį, taip pat gavusi 2023 m. balandžio 3 d. užsakovės (perkančiosios organizacijos) pranešimą, kuriuo prašoma tam tikram laikui laikinai sustabdyti Sutarties vykdymą ir darbų pagal Sutartį atlikimą, net ir su juo nesutikdama, tačiau būdama protinga ir rūpestinga, bendradarbiaujanti su užsakovu tiekėja, ieškovė tokioje situacijoje turėjo susilaikyti nuo Sutarties vykdymo tolesnių veiksmų iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Kita vertus, Projektavimo etapo darbai turėjo būti rangovės atliekami po Analizės etapo pabaigos, t. y. nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., griežtai laikantis šių terminų, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, protinga ir pagrįsta, kad, užbaigusi Analizės etapo darbus, ieškovė, būdama rūpestinga ir atidi tiekėja, nedelsdama vykdė (pradėjo vykdyti) tolesnius Projektavimo etapo darbus. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nepaneigtos ieškovės rašytiniuose ir žodiniuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės, jog vykdant Projektavimo etapo darbus 2023 m. vasario–kovo mėn. vyko intensyvus šalių atstovų susirašinėjimas bei darbiniai susitikimai (2023 m. kovo 10 d., 2023 m. kovo 17 d., 2023 m. kovo 24 d.), kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai.
25. Nors, ieškovės teigimu, pranešimo dėl Sutarties sustabdymo metu jau faktiškai buvo atlikti visi Projektavimo etapo darbai, tačiau, teismo vertinimu, nėra objektyvios galimybės iš byloje esančių įrodymų tiksliai nustatyti ieškovės atliktų Projektavimo etapo darbų mastą ir vertę aptariamu momentu.
26. Teismas, taikydamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nusprendė, kad, esant tokiai situacijai, ieškovė UAB „InnoForce“ įgijo teisę į 2/3 dalis (arba 66 procentus) atlyginimo už 421 140,50 Eur vertės Projektavimo etapo darbus, t. y. į 277 952,73 Eur, todėl šią sumą priteisė iš atsakovės kartu su CK 6.210, 6.37 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytomis 12 procentų procesinėmis metinėmis palūkanomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
27. Ieškovė UAB „InnoForce“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškinį patenkino iš dalies, pakeisti ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai – priteisti 421 140,50 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į šioje byloje aukštesnių instancijų teismų pateiktus išaiškinimus, kad atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovei už tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus. Teismas padarė prieštaringas išvadas, nes, viena vertus, konstatavo, kad atsakovė nepaneigė ieškovės visiškai atliktų Projektavimo etapo darbų fakto bei kokybės, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė įgijo teisę tik į 2/3 dalis (arba 66 procentus) atlyginimo. Nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą už tinkamai ir kokybiškai atliktus Projektavimo etapo darbus. Atsakovė nenurodė ir jokia įrodomąja medžiaga nepagrindė jokių jai ieškovės perduotų Projektavimo etapo darbų kokybės defektų, trūkumų, jų pobūdžio, apimties, masto ir pan.
27.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į neteisėtą, nesąžiningą ir bendradarbiavimo pareigą pažeidžiantį atsakovės elgesį. Prie Projektavimo etapo buvo pereita abiem šalims bendradarbiaujant – nuo 2023 m. kovo 10 d. vyko komunikacija su atsakovės FIS ir AFIS projekto darbo grupe po to, kai tai pačiai darbo grupei buvo perduoti Analizės etapo darbai.
27.3. Atsakovė, žinodama aukštesnės instancijos teismų įsiteisėjusias nutartis, kuriomis aiškiai paskirstyta įrodinėjimo našta šioje byloje, apibrėžtos bylos aplinkybės bei faktai, kuriuos turi įrodinėti būtent atsakovė, sąmoningai pasirinko neteikti įrodymų. Dėl to teismas turėjo nuspręsti, kad sprendimas priimamas atsakovės nenaudai.
27.4. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies atmesdamas ieškinį, nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi Sutarties vykdymo sustabdymo faktu bei data. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nenurodė tokio Sutarties vykdymo sustabdymo teisėtumo pagrindo. Ieškovės pateikti ir atsakovės nenuginčyti įrodymai patvirtino, kad ieškovė dar iki Sutarties vykdymo sustabdymo buvo atlikusi visus Projektavimo etapo darbus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog darbų įforminimo etapas galėjo pareikalauti net 1/3 visos Projektavimo darbų vertės ir šia dalimi sumažino priteistiną ieškovei sumą. Teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškovei priteistiną sumą dėl to, kad atsakovė nenuginčijo Projektavimo etapo darbų atlikimo fakto, vertės bei terminų.
27.5. Teismas nusprendė, kad ieškovė įgijo teisę į 2/3 dalis (arba 66 procentus) atlyginimo už 421 140,50 Eur vertės Projektavimo etapo darbus, t. y. į 277 952,73 Eur. Tačiau 2/3 nuo 421 140,50 Eur vertės sudaro 280 760,33 Eur. Teismas, tenkindamas ieškinį, klaidingai apskaičiavo priteistą ieškovei sumą.
28. Atsakovė VMVT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Atsakovė tiek savo elgesiu, tiek konkrečiais veiksmais buvo labai aiškiai išreiškusi valią nebetęsti ne tik kažkurio vieno etapo, tačiau visos Sutarties vykdymo, t. y. nepriėmė ir neatsiskaitė su ieškove už pirmojo etapo darbus, nepratęsė SAP programinės įrangos ir debesijos paslaugų, kurios buvo būtinoji techninė sąlyga tolesniam Sutarties vykdymui, prenumeratos. Galiausiai 2023 m. balandžio 3 d. pranešė ieškovei apie Sutarties vykdymo sustabdymą. Pranešimo apie tolesnio Sutarties vykdymo stabdymą momentas (2023 m. balandžio 3 d.) turėjo būti tas atskaitos taškas, kuriame turėjo būti fiksuojamas faktinis iki tol atliktų ieškovės darbų rezultatas. Toks Sutarties vykdymo sustabdymo dieną faktiškai atliktų Projektavimo etapo darbų ir pasiekto rezultato įkainojimas bei atsiskaitymas už jį būtų atitikęs ne tik atsakovės, kaip rangos darbų užsakovės, valią, bet ir rangos teisinių santykių esmę. Nepaisant to, ieškovė, 2023 m. balandžio 3 d. gavusi atsakovės pranešimą, elgėsi priešingai – tęsė Projektavimo etapo darbus, kol galiausiai 2023 m. gegužės 5 d. pateikė pirmines Nefunkcinės techninės specifikacijos, Integracinių sąsajų specifikacijos ir Duomenų migravimo plano versijas, kurios atsakovei buvo visiškai nereikalingos ir nepanaudotinos. Ieškovės savavališkas veikimas po Sutarties sustabdymo yra akivaizdžiai nesuderinamas su CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais sutarčių vykdymo principais.
28.2. Be nurodomų trijų susitikimų, ieškovė į bylą nebuvo pateikusi jokių duomenų nei apie Projektavimo etapo darbų vykdymo pradžią, nei apie jų įvykdymo apimtis iki 2023 m. balandžio 3 d. Jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovės deklaruotą Projektavimo darbų vykdymą nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. balandžio 3 d., ieškovė iš viso neįrodinėjo. Pati ieškovė savo 2025 m. rugsėjo 19 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad jai 2023 m. balandžio 3 d. dar buvo likę parengti visą Projektavimo etapo dokumentaciją. Tą pripažindama, ieškovė bandė neva kaip mažareikšmį pateikti esminio Projektavimo etapo darbų rezultato – projektinės dokumentacijos – parengimo faktą. Taigi esminius Projektavimo etapo darbus ieškovė vykdė jau po to, kai atsakovė buvo pranešusi jai apie Sutarties vykdymo sustabdymą.
28.3. Ieškovė Projektavimo etapo darbus vykdė nekokybiško, su trūkumais parengto pirmojo etapo – DAD – pagrindu. Tai, kad DAD buvo atliktas su trūkumais, remiantis byloje esančia Ekspertinio vertinimo ataskaita (žr. 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepimo priedą Nr. 1.1), nutartyje konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė esminius Projektavimo etapo darbus vykdė (t. y. rengė projektinę dokumentaciją) laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 5 d., arba, kitaip tariant, 1/3 Projektavimo etapui skirto laiko tarpą. Be to, šie darbai buvo vykdomi ne visos apimties, su trūkumais atlikto DAD dokumento pagrindu. Dėl to maksimali ieškovei priteistina suma negalėjo būti didesnė nei 1/3 dalis visos Projektavimo etapo darbų kainos.
28.4. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas ieškovei priteistinos sumos nustatymo būdas yra ydingas, nes jis prieštarauja pačiai rangos teisinių santykių sampratai bei esmei, kuri lemia, kad užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu kyla už jo faktiškai pasiektą ir užsakovui perduotą atliktų darbų rezultatą. Teismas priteistiną sumą už Projektavimo etapo darbus suskaičiavo atsižvelgdamas ne į faktiškai ieškovės iki Sutarties vykdymo stabdymo (2023 m. balandžio 3 d.) atliktų darbų kiekį (mastą), bet išimtinai tik į bendrą Projektavimo etapo trukmę. Teismas turėjo įvertinti ir pačios Ieškovės veiksmų pagrįstumą, teisėtumą bei sąžiningumą. Ieškovė nuo pat 2023 m. balandžio 3 d. veikė išimtinai savo rizika ir atsakovei už tai negali kilti jokia sutartinė civilinė atsakomybė.
29. Ieškovė UAB „InnoForce“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Atsakovė atsisakė įrodinėti aplinkybes, kurios paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus ir nurodytus faktus. Atsakovė nenurodė ir jokia įrodomąja medžiaga nepagrindė jai ieškovės perduotų Projektavimo etapo darbų kokybės defektų, trūkumų, jų pobūdžio, apimties, masto ir pan.
29.2. Iki 2023 m. balandžio mėnesį gauto rašto dėl Sutarties vykdymo sustabdymo, atsakovė nei žodžiu, nei raštu nenurodė, jog ketina stabdyti Sutarties vykdymą ir jos ateityje nebevykdyti. Atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, kad neketina pratęsti SAP programinės įrangos sutarties galiojimo ir ieškovė to nežinojo.
29.3. Nesutinka su atsakove, kad pranešimo apie tolesnio Sutarties vykdymo stabdymą momentas (2023 m. balandžio 3 d.) turėjo būti tas atskaitos taškas, kuriame turėjo būti fiksuojamas faktinis iki tol atliktų ieškovės darbų rezultatas. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad iki atsakovės pranešimo stabdyti Sutarties vykdymą ji jau buvo atlikusi visus Projektavimo etapo darbus. Atsakovė šio fakto nepaneigė.
29.4. Atsakovė klaidiną teismą, įrodinėdama, kad neva visus darbus ieškovė vykdė po Sutarties vykdymo sustabdymo, tai būtų objektyviai neįmanoma. Projektavimo etapo darbų esmė yra atskirų dokumentų dalių parengimas, skirtas pasirengti diegimo etapui. Tai vyksta viso projektavimo etapo darbų atlikimo metu, kuomet rengiama projektinė dokumentacija. Bendradarbiaujant su atsakovės atstovais atskiromis dalimis buvo parengti Projektavimo etapo darbų dokumentai turinio prasme, kurie vėliau tik įforminti kaip galutinis susistemintas darbų rezultatas.
29.5. Atsakovė visiškai nepagrįstai savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovė Projektavimo etapo darbus vykdė nekokybiško, su trūkumais parengto pirmojo etapo – DAD – pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmojo etapo atliktų darbų trūkumai neesminiai ir dėl to atsakovė neturėjo teisės atsisakyti priimti visus pirmojo etapo darbus. Atsakovė net neįrodinėjo atliktų Projektavimo etapo darbų trūkumų.
30. Atsakovė VMVT pateikė atsiliepimą, prašydama ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Atsakovė, kaip yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje, pagrįstai ir teisėtai veikdama, ieškovės prašė stabdyti paslaugų teikimą pagal Sutartį. Taigi nagrinėjamoje byloje Sutarties vykdymo stabdymo klausimas jau išspręstas, todėl ieškovė nepagrįstai šį klausimą kelia dar kartą. Ieškovės elgesys, kai projektavimo paslaugos vykdomos po Sutarties sustabdymo, žinant, kad nebus objektyvių galimybių suprogramuoti sistemos pagal projektavimo darbus, vertintinas kaip itin nesąžiningas, pažeidžiantis CK įtvirtintą šalių bendradarbiavimo pareigą bei kaip veikimas prieš kitos Sutarties šalies interesus.
30.2. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad iki 2023 m. balandžio 3 d. ieškovė buvo atlikusi projektavimo darbus. Analizės etapo darbai nebuvo atlikti visa apimtimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad projektavimo darbai galėjo būti atlikti visiškai. Negalima suprojektuoti to, kas nėra išanalizuota.
30.3. Ieškovė reikalauja apmokėjimo už projektavimo darbus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, koks buvo faktiškai atliktų projektavimo darbų mastas atsakovės pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą momentu. Ieškovei kyla pareiga įrodyti tinkamą projektavimo darbų atlikimo ir pateikimo atsakovei faktą. Nesant įrodymų dėl projektavimo darbų atlikimo fakto iki Sutarties sustabdymo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.
30.4. Ieškovė nuo pat 2023 m. balandžio 3 d. veikė išimtinai savo rizika ir atsakovei už tai negali kilti jokia sutartinė civilinė atsakomybė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, apeliacijos objekto ir bylos nagrinėjimo ribų
32. Byloje nustatyta, kad atsakovė VMVT (perkančioji organizacija) ir ieškovė UAB „InnoForce“ (tiekėja) 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti FIS ir AFIS modernizavimo paslaugas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą. Paslaugos buvo detalizuotos pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje (Sutarties 1.1 papunktis). Techninėje specifikacijoje, be kita ko, nurodyta, kad Sutartis vykdoma penkiais etapais: 1) Analizės; 2) Projektavimo; 3) Kūrimo (Programavimo); 4) Testavimo; 5) Bandomosios eksploatacijos. Analizės etapo darbai, remiantis technine specifikacija, turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos (iki 2022 m. vasario 11 d.), Projektavimo etapo darbai – ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos (iki 2022 m. gegužės 11 d.).
33. Ieškovė UAB „InnoForce“, atlikusi pirmąjį – Analizės darbų – etapą, 2023 m. vasario 10 d. pateikė atsakovei pasirašytą Analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ir išrašytą 362 955,23 Eur PVM sąskaitą faktūrą, o 2023 m. gegužės 9 d. informavo atsakovę, kad visiškai atliko antrojo – Projektavimo – etapo darbus, pateikė atsakovei pasirašymui Projektavimo etapo perdavimo–priėmimo aktą 421 140,50 Eur sumai, nurodydama, jog lauks pastabų per 10 darbo dienų nuo akto pateikimo.
34. Atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. raštu informavo ieškovę apie Sutarties vykdymo sustabdymą, kuriame nurodė, kad, susiklosčius iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, prašo sustabdyti bet kokių paslaugų teikimą pagal Sutartį iki bus pateiktas atskiras rašytinis Tarnybos nurodymas šiuo klausimu. Iki pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą (2023 m. balandžio 3 d.) ieškovė buvo atlikusi pirmojo Analizės etapo darbus, pateikusi atsakovei šių darbų perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitą faktūrą bei atlikusi tiksliai nenustatytos apimties antrojo – Projektavimo – etapo darbus, kuriuos, kaip minėta, perdavė 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo–priėmimo aktu.
35. Ieškovė nesutiko su Sutarties vykdymo sustabdymu, 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. raštuose nurodžiusi, kad Sutartyje nėra numatyta galimybė stabdyti Sutarties vykdymą Tarnybos nurodytais pagrindais, todėl turi toliau vykdyti Sutartį, o atsakovė – peržiūrėti Projektavimo etapo paslaugų dokumentaciją.
36. Atsakovė VMVT 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 18 d. raštais atsisakė priimti ieškovės pateiktus dokumentus, nurodžiusi, kad jie pateikti neatsižvelgiant į Tarnybos interesus, savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ignoruojant 2023 m. balandžio 3 d. raštą dėl paslaugų teikimo pagal Sutartį sustabdymo, be to, esant nepasirašytam Analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktui.
37. Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. raštu informavo ieškovę, kad, vadovaujantis CK 6.271 straipsnyje numatyta besąlygine kliento teise vienašališkai nutraukti sutartį, taip pat šalių sudarytos Sutarties 8.4.5 papunktyje numatyta teise, VMVT vienašališkai nutraukia Sutartį suėjus 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, nenurodant Sutarties nutraukimo pagrindų. Kartu VMVT pažymėjo, kad jai nėra suteiktos tinkamos paslaugos, paslaugų ji nėra priėmusi, todėl jokie mokėjimai ieškovei negalimi.
38. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą (2023 m. gegužės 26 d.) ieškovė buvo atlikusi ir pateikusi atsakovei pirmų dviejų etapų (Analizės ir Projektavimo) perdavimo–priėmimo aktus. Atsakovė jai perduotų pirmojo ir antrojo etapo darbų nepriėmė, šių darbų perdavimo–priėmimo aktų nepasirašė, jai išrašytų sąskaitų faktūrų neapmokėjo.
39. Pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama jau ne pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025 konstatavęs, kad šalių sudaryta Sutartis buvo nutraukta teisėtai, be to, kvalifikavęs ginčo teisinius santykius kaip rangos teisinius santykius bei nurodęs, jog bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK teisės normos nenustato užsakovo teisės atsisakyti priimti atliktus darbus, o nustato tik teisę priimti darbus su išlygomis dėl darbų trūkumų, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalis atmesti ieškinių reikalavimus dėl skolos priteisimo, ir šią bylos dalį dėl skolos ieškovei priteisimo grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovės VMVT 345 805,23 Eur skolą už pirmojo – Analizės – etapo darbus, o ieškinio reikalavimas dėl skolos už antrojo – Projektavimo – etapo darbus priteisimo buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
40. Taigi šios civilinės bylos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo, kuriuo, ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteista 277 952,73 Eur skola už antrojo – Projektavimo – etapo darbus pagal rangos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
41. Ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu jos ieškinį patenkinti iš dalies, teigdama, kad atsakovė turi pareigą apmokėti už tinkamai ir kokybiškai atliktus Projektavimo etapo darbus, nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti 421 140,50 Eur skolą iki 277 952,73 Eur, nes atsakovė neįrodė Projektavimo etapo darbų kokybės trūkumų. Savo ruožtu atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu įrodinėja, kad buvo aiškiai išreiškusi valią nebetęsti Sutarties vykdymo, pranešė ieškovei apie Sutarties vykdymo sustabdymą, tačiau, nepaisant to, ieškovė tęsė Projektavimo etapo darbus, tokiu būdu veikdama savo rizika. Dėl to, atsakovės manymu, jai negali kilti jokia sutartinė civilinė atsakomybė. Be to, atsakovės teigimu, Projektavimo etapo darbus ieškovė vykdė nekokybiško, su trūkumais parengto pirmojo – Analizės – etapo pagrindu.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už Projektavimo etapo darbus
42. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26 punktas; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 66 punktas).
43. Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultato perdavimo–priėmimo procedūra yra neatsiejamai susijusi su atliktų darbų rezultato kokybės įvertinimu. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 67 punktas).
44. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 40 punktas; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 68 punktas).
45. Kaip jau buvo minėta, nesutikimą su priteista skola už Projektavimo etapo darbus, atsakovė iš esmės grindė tuo, kad ieškovė veikė savo rizika, nes antrojo etapo darbus tęsė po pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą pateikimo, taip pat tuo, kad antrojo – Projektavimo – etapo darbai buvo nekokybiški, atlikti su trūkumais parengto pirmojo – Analizės – etapo pagrindu.
46. Pagal šalių pasirašytos Sutarties 5.1 papunktį, paslaugų perdavimas ir priėmimas įforminamas paslaugų perdavimo–priėmimo aktu (-ais). Jeigu užsakovas (atsakovė) nustato paslaugų trūkumus ir atsisako priimti paslaugas, jis per 10 darbo dienų surašo motyvuotą pretenziją vykdytojui (ieškovei), kurioje nurodo paslaugų trūkumus ir terminą, per kurį vykdytojas privalo trūkumus pašalinti. Pagal Sutarties 3.3.3 papunktį, užsakovas turi teisę sulaikyti paslaugų apmokėjimą, jei nustato suteiktų paslaugų trūkumus.
47. Minėta, kad ieškovė Sutartyje nustatytais terminais atliko pirmų dviejų etapų – Analizės ir Projektavimo – darbus ir iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą perdavė atsakovei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus: 2023 m. vasario 10 d. perdavė Analizės etapo, o 2023 m. gegužės 9 d. – Projektavimo etapo darbus. Pažymėtina, kad Projektavimo etapo darbai turėjo būti atliekami po Analizės etapo pabaigos, t. y. nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. Praėjus beveik 2/3 antrojo – Projektavimo – etapo darbų atlikimo terminui atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. informavo ieškovę apie Sutarties vykdymo sustabdymą, o ieškovei darbus pridavus – atsakovė atsisakė juos priimti ir neatsiskaitė. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų teikusi ieškovei motyvuotą pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų, kaip tai nustatyta Sutarties 5.1 papunktyje. Savo poziciją dėl atliktų darbų atsakovė išdėstė tik pranešime apie Sutarties nutraukimą, kuriame, be kita ko, dėl Projektavimo etapo darbų nurodė, kad jie atlikti piktnaudžiaujant teise ir ignoruojant atsakovės pranešimą apie Sutarties vykdymo sustabdymą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė įrodinėja, kad jai nekyla pareiga už šiuos darbus atsiskaityti.
48. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės (atsakovės) skundo argumentu ir pažymi, kad, remiantis šalių pasirašytos Sutarties 8.7 papunkčiu, Sutarties nutraukimo atveju užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti už faktiškai suteiktas ir priimtas paslaugas.
49. Taigi remiantis tiek prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, tiek šalių pasirašytos Sutarties nuostatomis, atsakovė, ieškovei atlikus ir perdavus darbus, turėjo arba juos priimti ir atsiskaityti, arba per Sutarties 5.1 papunktyje nurodytą terminą pateikti motyvuotą pretenziją dėl darbų trūkumų, jei tokius nustato, ir reikalauti trūkumus ištaisyti, arba, kaip kad šiuo atveju, nusprendusi nutraukti Sutartį, atsiskaityti su ieškove už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus (rezultatą) (Sutarties 8.7 papunktis). Priešingai nei teigia atsakovė, vien tai, kad po 2023 m. balandžio 3 d. pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą ieškovė tęsė Projektavimo etapo darbus, kurie, kaip nurodo atsakovė, jai tapo nebereikalingi, nėra pakankamas ir pagrįstas pagrindas atsisakyti apmokėti už visus Projektavimo etapo metu atliktus darbus. Sutiktina su atsakove, kad pranešimo apie tolesnio Sutarties vykdymo sustabdymą momentas galėtų būti vertinamas nebent kaip tas atskaitos taškas, kuomet fiksuojamas iki tol atliktų ieškovės darbų rezultatas, o ieškovei darbus po tokio pranešimo tęsiant – sprendžiama dėl Projektavimo darbų kainos mažinimo, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas (dėl šiuo pagrindu priteistos mažesnės skolos pagrįstumo bus pasisakyta vėlesniuose nutarties punktuose), bet ši aplinkybė – darbų tęsimas po pranešimo apie Sutarties stabdymą, kaip minėta, negali būti pagrindu visiškai atsisakyti sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus.
50. Atsisakyti priteisti ieškovės reikalaujamą skolą už antrojo Projektavimo etapo darbus nesudaro pagrindo ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad šio etapo darbus ieškovė vykdė nekokybiško, su trūkumais parengto pirmojo – Analizės – etapo pagrindu.
51. Kaip jau minėta, užsakovui (atsakovei) grindžiant atsisakymą priimti rangos darbus ir sumokėti rangovui (ieškovei) už atliktus rangos darbus darbų trūkumais ir jų netinkama kokybe, būtent užsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą ir kad darbai (rezultatas) neatitinka kokybės reikalavimų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, bendrosios rangos sutartį reglamentuojančios CK normos nenustato užsakovo teisės atsisakyti priimti atliktus darbus, o nustato tik teisę priimti darbus su išlygomis dėl darbų trūkumų. Vadinasi, ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su šiuo reikalavimu, turėjo teisę, remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti jį atmesti taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą, o teismas – vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir spręsti, ar, remiantis atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo turėtų būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 69 punktas).
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad tam tikri pirmojo – Analizės – etapo darbų trūkumai vis tik buvo nustatyti ir konstatuoti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (žr. minimos nutarties 41 punktą). Kita vertus, aptariamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis darbų buvo atlikta tinkamai, darbų trūkumai yra ištaisomi, trūkumų nėra pagrindo laikyti esminiais ir sudarančiais pagrindą darbų nepriimti ir už juos neatsiskaityti. Teisėjų kolegija pastebi, kad suma, kuria Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje sumažino ieškovei mokėtiną už Analizės etapo darbus kainą, nesiekia nė 5 proc. visos šio etapo darbų kainos. Taigi Analizės etapo darbų trūkumas buvo mažareikšmis, todėl negali nulemti visų tolesnio etapo darbų netinkamos kokybės. Pažymėtina, kad nors antrasis – Projektavimo – etapas yra tolesnė pirmojo – Analizės – etapo tąsa, tačiau, nepaisant nustatytų Analizės etapo darbų trūkumų, atsakovė nei po Projektavimo darbų etapo perdavimo, nei vėliau nutraukdama Sutartį, nenurodė ieškovei jokių jos atliktų Projektavimo etapo darbų trūkumų, jų pobūdžio, apimties, masto ir pan. Be to, teisėjų kolegija, vertindama atsakovės argumentą, kad Projektavimo etapo darbai buvo parengti nekokybiško Analizės etapo darbų pagrindu, atkreipia dėmesį į tai, jog pirmojo etapo darbai buvo atlikti ir atsakovei perduoti 2023 m. vasario 10 d. Nepaisant to, atsakovė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė, per Sutarties 5.1 papunktyje nurodytą terminą pretenzijos dėl šio etapo darbų trūkumų ieškovei nereiškė (darbų nepriėmė), nors suprato (turėjo suprasti), kad ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, toliau tęs antrojo – Projektavimo – etapo darbus. Taigi šiuo atveju atsakovė, pati elgdamasi pasyviai, nesilaikydama Sutarties 5.1 papunktyje nustatytos darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, prisiėmė riziką, kad tolesnio etapo darbai, rangovės tinkamai ir laiku neinformavus apie pirmesnio etapo darbų trūkumus, gali būti tęsiami su trūkumais parengto pirmojo etapo darbų pagrindu.
53. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skolos už Projektavimo darbų etapą priteisimo iš naujo, 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų pateiktus išaiškinimus, buvo pasiūlęs atsakovei pateikti rašytinius paaiškinimus, nuomonę ir įrodymus, kiek tai susiję su Projektavimo etapo darbų galimai netinkama kokybe, darbų trūkumais, jų pobūdžiu, tinkamai (netinkamai) atliktų darbų vertėmis, darbų trūkumams pašalinti reikalingų išlaidų suma, taip pat svarstyti klausimą dėl specialių žinių reikalaujančios teismo ekspertizės skyrimo tikslingumo, siekiant nustatyti ir įvertinti ieškovės atliktų Projektavimo etapo darbų mastą, kokybę ir pan. Tokia teise atsakovė nepasinaudojo ir duomenų, įrodančių antrojo Projektavimo etapo darbų trūkumus, teismui neteikė, ekspertizės skirti neprašė.
54. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
55. Taigi nepaisant nustatytų pirmojo – Analizės – etapo darbų trūkumų, atsakovė neįrodė, kokie konkretūs antrojo – Projektavimo – etapo darbų trūkumai, jų mastas buvo nustatyti, kokia apimtimi pirmojo etapo metu nustatyti trūkumai turėjo (galėjo turėti) įtakos paskesnio etapo darbų kokybei, kokia netinkamai atliktų darbų vertė ir pan. (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu teismas, remdamasis vien atsakovės nurodyta aplinkybe apie nustatytus Analizės etapo darbų trūkumus ir nesant byloje jokių kitų įrodymų, konstatuoti Projektavimo etapo darbų trūkumų negali.
56. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė antrojo Projektavimo etapo darbų trūkumų, dėl to mažinti pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistą skolą už Projektavimo etapo darbus ar šios skolos išvis nepriteisti, remiantis darbų trūkumų faktu, nėra teisinio pagrindo.
57. Konstatavus, kad ieškovė Projektavimo etapo darbus faktiškai atliko ir perdavė atsakovei, toliau vertintina, ar pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieškovės reikalautą 421 140,50 Eur skolą iki 277 952,73 Eur tuo pagrindu, jog ieškovė, gavusi atsakovės pranešimą apie Sutarties vykdymo sustabdymą, toliau tęsė Projektavimo darbus.
58. Kaip jau buvo minėta, ieškovė, atlikusi ir 2023 m. vasario 10 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavusi atsakovei Analizės etapo darbus, toliau tęsė antrojo – Projektavimo – etapo darbus, kuriuos, remiantis Sutarties nuostatomis, turėjo atlikti iki 2023 m. gegužės 11 d. Ieškovei daugiau nei įpusėjus antrojo etapo darbų atlikimą (bent jau termino jiems atlikti požiūriu), atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. pranešimu informavo apie Sutarties vykdymo sustabdymą. Nepaisant to, ieškovė 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. raštais informavo, kad nesutinka su Sutarties sustabdymu, toliau tęsė Projektavimo darbus ir, juos atlikusi, 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovei.
59. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, viena vertus, atsakovės pranešimas apie Sutarties vykdymo sustabdymą, pateiktas praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Projektavimo etapo darbų atlikimo termino pradžios ir likus mėnesiui iki jo pabaigos, t. y. kai buvo praėję apie 2/3 Projektavimo etapo darbų atlikimui skirto laiko, negali būti pagrindu atsisakyti sumokėti ieškovei už pastarosios faktiškai atliktus antrojo etapo darbus. Juo labiau kad atsakovė galėjo ir turėjo suvokti, jog tokio pranešimo pateikimo metu rūpestingas ir atidus rangovas jau galimai bus atlikęs didžiąją dalį Projektavimo etapo darbų. Kita vertus, ieškovė, gavusi atsakovės pranešimą, kuriuo prašoma laikinai sustabdyti Sutarties vykdymą ir darbų pagal Sutartį atlikimą, net ir nesutikdama su tokiu pranešimu, tačiau būdama protinga, rūpestinga ir bendradarbiaujanti, vis tik turėjo susilaikyti nuo Sutarties vykdymo ir tolesnių darbų atlikimo iki bus išspręstas Sutarties sustabdymo pagrįstumas bei tolesnis Sutarties galiojimas. Tęsdama Projektavimo etapo darbus, ieškovė veikė savo rizika, kad už šiuos darbus, atliktus po atsakovės pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą pateikimo, jai gali būti neatlyginta. Ypač atsižvelgiant į tai, kad vėliau Sutartis vienašališku atsakovės sprendimu buvo nutraukta, o Sutarties nutraukimas teismų buvo pripažintas teisėtu.
60. Nors apeliantės (ieškovės) UAB „InnoForce“ teigimu, nebuvo jokio pagrindo mažinti prašomą priteisti skolą, nes Projektavimo etapo darbai buvo atlikti kokybiškai ir tinkamai, be to, ieškovė dar iki Sutarties vykdymo sustabdymo buvo atlikusi visus Projektavimo etapo darbus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, visų pirma, ieškovei priteista skola už antrojo etapo darbus nebuvo sumažinta tuo pagrindu, jog darbai atlikti nekokybiškai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė Projektavimo etapo darbų trūkumų. Antra, iš byloje esančių įrodymų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra objektyvios galimybės tiksliai nustatyti ieškovės atliktų antrojo – Projektavimo – etapo darbų masto ir vertės pranešimo apie Sutarties sustabdymą dieną (2023 m. balandžio 3 d.). Taigi vien ieškovės teiginiai apie 2023 m. balandžio 3 d. neva visiškai atliktus Projektavimo etapo darbus, kurie, kaip minėta, atsakovei buvo perduoti 2023 m. gegužės 9 d., nėra pakankami tokiai aplinkybei konstatuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, gavusi atsakovės pranešimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo, ieškovė jokiais objektyviais duomenimis neužfiksavo atliktų Projektavimo etapo darbų apimties, neperdavė šių (jos teigimu visiškai atliktų) darbų užsakovei, darbus perdavė dar daugiau kaip po mėnesio. Tai paneigia ieškovės argumentą, kad 2022 m. balandžio 3 d. ji buvo atlikusi visus Projektavimo etapo darbus.
61. Projektavimo darbai savo esme yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikros informacijos surinkimo, jos apibendrinimo, įforminimo tam tikra fizine forma (skaitmenine, rašytine ar pan.). Todėl ieškovės iš esmės neginčijama aplinkybė, kad Sutarties vykdymo sustabdymo momentu jai buvo likę dokumentacijos parengimo, įforminimo darbai, kurių vertinės išraiškos ji neišskyrė, tačiau kurie užtruko daugiau negu mėnesį, lemia išvadą, jog visų Projektavimo etapo darbų ieškovė 2022 m. birželio 3 d. nebuvo atlikusi, juos tęsė po Sutarties vykdymo sustabdymo ir tai ji darė savo rizika.
62. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog nėra galimybės tiksliai, remiantis objektyviais įrodymais, nustatyti ieškovės atliktų antrojo Projektavimo etapo darbų masto ir vertės pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą dieną (2023 m. balandžio 3 d.), visiškai pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nusprendė sumažinti ieškovės reikalautą 421 140,50 Eur skolą ir priteisti iš atsakovės 2/3 dalis (66 proc.) atlyginimo už antrojo Projektavimo etapo darbus.
63. Apeliantė UAB „InnoForce“ atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė įgijo teisę į 2/3 dalis (arba 66 proc.) atlyginimo už 421 140,50 Eur vertės Projektavimo etapo darbus, neteisingai suskaičiavo priteistą sumą, nes 2/3 nuo 421 140,50 Eur darbų vertės sudaro ne 277 952,73 Eur, o 280 760,33 Eur.
64. Teisėjų kolegija tokį apeliantės skundo argumentą laiko pagrįstu ir pažymi, kad 2/3 dalys, skaičiuojant nuo 421 140,50 Eur, sudaro ne 277 952,73 Eur, o 280 760,33 Eur (421 140,50 Eur : 3 x 2). Atsižvelgdama į tai, kad ši priteista įsiskolinimo suma neteisingai buvo nurodyta, tikėtina, dėl skaičiavimo klaidos, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslina, nurodydama, jog ieškovei iš atsakovės priteisiama 280 760,33 Eur skola už antrojo – Projektavimo – etapo darbus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino rangos teisinius santykius, atliktų darbų priėmimą bei rangos darbų trūkumų nustatymą reglamentuojančias CK normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, tinkamai įvertino atsakovės pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą įtaką ieškovės reikalavimui priteisti įsiskolinimą už Projektavimo etapo darbus, todėl, ieškinį patenkinęs iš dalies ir reikalautą skolą sumažinęs, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinių skundų argumentais, nėra teisinio pagrindo.
66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovės neturtinis reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas, o turtiniai reikalavimai dėl skolos už Analizės etapo darbus ir Projektavimo etapo darbus buvo patenkinti iš dalies, laikė, jog galutinai procese buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų ir, atitinkamai, atmesta 50 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgdamas į šią proporciją, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kiekviena iš šalių įgijo teisę į 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų ir, atlikęs įskaitymą, priteisė ieškovei iš atsakovės iš viso 6 485,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo sprendimo patikslinimas nelemia šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų kitokio paskirstymo.
67. Ieškovės UAB „InnoForce“ ir atsakovės VMVT apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytą priteistos skolos dydį, nurodant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“ (juridinio asmens kodas 302676496) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (juridinio asmens kodas 188601279) priteisiama 280 760,33 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų ir 33 ct) skola.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Alma Urbanavičienė