(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Odetai Bielskytei,

dalyvaujant ieškovei T. O. ir jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei teisininkei V. P., 

atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei teisininkei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis, tretieji asmenys ieškovės pusėje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – A. O., S. O..

Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovės reikalavimas ir nurodomas jo faktinis pagrindas

1.       Ieškovė prašo pripažinti ją H. O. šeimos nariu; įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis, priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su H. O.. H. O. 2001 m. gegužės 29 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Vilko pėda“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios 1 punktu H. O. ir jo šeimos nariams buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti 40,69 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo dieną H. O. šeimą sudarė ieškovė ir ieškovės ir H. O. vaikai – S. O., A. O. ir I. O.. Ieškovės ir H. O. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovė, H. O. ir jų vaikai liko gyventi ginčo bute, bendrai mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius, prižiūrėjo ir naudojosi butu. H. O. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties ieškovė toliau naudojosi ginčo butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktos pažymos apie įsiskolinimų už ginčo butui teikiamas paslaugas nebuvimo. Ginčo bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę trys H. O. šeimos nariai.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, kuriuo, be kita ko, nusprendė nutraukti tarp H. O. ir UAB „Vilko pėda“ sudarytą ginčo patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti ieškovę ir trečiuosius asmenis S. O. ir A. O. iš ginčo patalpos. Teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Atsižvelgdama į tai, kad nurodytoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nesprendė klausimo dėl pagrindinio nuomininko pakeitimo, taip pat į tai, kad ieškovė ir toliau gyvena ginčo bute ir juo rūpinasi, ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama sudaryti su ja ginčo buto nuomos sutartį. Ieškovės atstovė 2019 m. balandžio 29 d. gavo atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ raštą, kuriuo nutarta netenkinti ieškovės prašymo. Ieškovė nesutinka su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimtu sprendimu.

4.       Ieškovė pažymi, kad jos ir H. O. santykiai atitinka sugyventinių statusą, kadangi jie kartu gyveno po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) metais, kartu augino vaikus, juos toliau siejo artimi santykiai, emocinis prisirišimas. Šias aplinkybes gali patvirtinti tiek ieškovės vaikai, tiek kiti artimi giminaičiai, kaimynai. Per 2 mėnesius nuo H. O. mirties Vilniaus miesto savivaldybės buvo informuota apie pagrindinio ginčo buto nuomininko mirtį, tačiau sutartis su ieškove nebuvo sudaryta. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama sudaryti su ja ginčo buto nuomos sutartį kaip su pagrindinio nuomininko šeimos nariu, tačiau kiekvieną kartą gaudavo atsakymą, kad ji yra praleidusi terminą kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo, reikalavo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį socialinio būsto sąlygomis, o ne savivaldybės būsto fondo sąlygomis.

Atsakovių atsiliepimai.

5.       Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

6.       Nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, kadangi neturi kompetencijos sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį nesant Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo.

7.       Pažymi, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti ieškovę H. O. šeimos nariu. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtų asmenų bendro ūkio vedimo faktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 priteisė iš ieškovės ir trečiųjų asmenų skolą ir iškeldino juos iš ginčo buto. Tai patvirtina, kad mokesčiai už ginčo buto nebuvo mokami arba buvo mokami netinkamai. Trečiasis asmuo A. O. teikė prašymą atnaujinti procesą nurodytoje byloje ir ieškinį atmesti, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Šio asmens pateiktas atskirasis skundas atmestas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-65-345/2016, o jo pateiktas kasacinis skundas netenkintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi. Atsiliepimo pateikimo metu yra vykdoma ieškovės ir trečiųjų asmenų iškeldinimo iš ginčo buto procedūra.

8.       Atsakovė pažymi, kad H. O. ir ieškovė savo valią nutraukti tarpusavio santykius išreiškė nutraukdami santuoką. Nėra pagrindo teigti, kad jie buvo sugyventiniais. Pažymi, kad savivaldybės būsto paskirtis yra speciali – socialinė, jam nuomoti taikomas specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame į pateiktą šeimos sąvoką nepatenka nei sugyventiniai, nei buvę sutuoktiniai. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų apie pagrindinio būsto nuomininko sutikimą, kad ieškovė taptų pagrindine būsto nuomininke.

9.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė niekada nebuvo sudariusi su ieškove jokios ginčo buto nuomos sutarties. Pažymi, kad ieškovė po pagrindinio nuomininko mirties dėl nuomos sutarties perrašymo į Vilniaus miesto savivaldybę per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.602 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 2 mėnesių terminą nesikreipė. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-644-728/2017 netenkintas ieškovės ieškinys dėl ginčo buto privatizavimo. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad ieškovė nesirūpino ir nesidomėjo būsto privatizavimo eiga. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-711-614/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

11.       Atsakovė nurodo faktines aplinkybes apie civilinės bylos dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų iškeldinimo iš ginčo buto procesą, taip pat aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintos šeimos nario sąvokos, kurių teismas neatkartoja, nes šie argumentai sutampa su atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nurodytais argumentais.

12.       Byla nagrinėjama nedalyvaujant į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims, nes jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jų dalyvavimas nepripažintas būtinu (e/bylos priedo l. 12, 13, CPK 247 straipsnis).

13.       Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pagrindinis ginčo buto nuomininkas buvo buvęs sutuoktinis. Jam mirus ji toliau liko gyventi bute, duktė S. buvo nepilnametė. Kreipėsi į savivaldybę, kad su ja būtų sudaryta buto nuomos sutartis, tačiau tuo metu už butą buvo skolų, todėl sutarties su ja nesudarė. Ji buvo įsitikinusi, kad vyras buvo privatizavęs butą. Visą laikotarpį po vyro mirties ji gyveno ginčo bute. Buto nuomą pradėjo mokėti tik 2010-2011 merais. Ieškovė šiuo metu yra registruota darbo biržoje.

14.       Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti – 2015 metų byloje yra pranešimas, kad ieškovė privatizavimo dieną buvo H. O. sutuoktinė; privatizavimo procedūra nebuvo baigta; ieškovės išsilavinimas nebaigtas vidurinis; vyras vedė asocialų gyvenimo būdą. Nors teismas nevertino šių įrodymų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sudaryta sutartis dėl socialinio būsto. Šalys buvo išsiskyrusios, tačiau ir po skyrybų gyveno kartu, todėl nėra pagrindo ieškovės nepripažinti H. O. šeimos nariu. Akcentavo, kad būsto suteikimo metu jie buvo šeima, turėjo nepilnametę dukrą. Be to, nebuvo skaičiuojamas nuomos mokestis, kas sąlygojo supratimą, kad būstas buvo privatizuotas.  

15.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad prašo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad yra teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo, jis yra įsiteisėjęs. Ieškovė ginčo bute gyvena be teisėto pagrindo. Sutarties sudaryti nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl kalbėti apie šeimos narį negalima. Be to, buto nuomos sutartyje nėra nurodyta apie šeimos narius.

16.       Vilniaus miesto būsto atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko savivaldybės poziciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje ginčo byloje. Be to, yra 2015 m. vasario 20 d. priimtas teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto, o šioje byloje ieškovės keliamas reikalavimas prieštarauja priimtam teismo sprendimui.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai

17.       Byloje nustatyta, kad 2001 m. gegužės 29 d. su H. O. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 79, kuria H. O. ir jo šeimos nariams buvo išnuomotas 40,69 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8-10, 11). Ginčo butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei pagal LR Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 870 (1999 m. spalio 6 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1646-01) (t. 1., b. l. 54-55).

18.       Į bylą pateiktas santuokos sudarymo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė santuoką su H. O. sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp ieškovės ir H. O. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 14). H. O. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15). Į bylą ieškovė pateikė raštus iš Savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būsto, UAB „Vilkpėdės būstas“ bei UAB „Vilniaus vandenys“, kad 2017 m. kovo 31 d. dienai už butui adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas bei už buto nuomą yra atsiskaityta (t. 1, b. l. 16, 17, 18). Ginčo bute ieškovė, kaip ir buvęs sutuoktinis H. O., gyvenamąją vietą deklaravę nuo 1988 m. spalio 10 d. (t. 1, b. l. 19, 30).  

19.       Šalių nurodytas aplinkybes dėl ieškovės iškeldinimo patvirtina į bylą pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys ieškovės ir trečiųjų asmenų atžvilgiu dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo buvo tenkintas ir ieškovė iškeldinta iš ginčo buto, kopija. Sprendime teismas pažymėjo, kad 2001 m. spalio 10 d. mirus pagrindiniam buto nuomininkui H. O. ieškovė dėl nuomos sutarties perrašymo į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė (CK 6.602 straipsnio 2 dalis); nors ieškovė buvo ne kartą įspėta dėl nuomos sutarties perrašymo, todėl teismas vertino, kad ieškovė nesiekė sudaryti ginčo buto nuomos sutarties.

20.       2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. A2-39993-465/2015 A. O. ir S. O. prašymai dėl proceso atnaujinimo nebuvo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. vasario 11 d. pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 5 nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi sutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentais ir 2016 m. vasario 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

21.       Ieškovės reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą pripažinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-644-728/2017 buvo atmestas. Teismas sprendime pažymėjo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta su H. O., su ieškove tokia sutartis nebuvo sudaryta ir tą patvirtina teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vien prašymo pateikimas nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu, o dėl buto privatizavimo buvo kreiptasi po 24 metų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą ir nurodė, kad vien 1992 m. ieškovės pateikto prašymo ir susitarimo privatizuoti butą po patalpų perdavimo savivaldybei nepakanka tam, kad ieškovei būtų pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 18 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tame pačiame punkte nurodė, kad „Viena iš būtinų sąlygų, norint privatizuoti butą jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, yra įrodyti, kad teisė, kurią norima įgyvendinti įstatymui nustojus galioti, buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokia ieškovės teisė buvo pažeista. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įstatymo galiojimo metu būsto privatizavimo proceso ieškovė negalėjo įgyvendinti dėl institucijos, veikiančios valstybės vardu neveiklumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neatitinka Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų butų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis kriterijų, nes ji neatliko per įstatyme nustatytą terminą visų veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, t. y. tarp jos ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese nesusiklostė teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo.”

22.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartyje (19 punktas) nurodė, kad ieškovė nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo sprendimu Nr. 2-5024-728/2015 buvo iškeldinta iš ginčo buto. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės nuomos santykiai nutrūko.

23.       Ieškovė savo reikalavimus reiškia dviem atsakovėms – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

24.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130, 9.14 punkte įtvirtinta, kad Savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovės ieškinys atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atžvilgiu dėl ieškovės pripažinimo H. O. šeimos nariu bei įpareigojimo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis negali būti reiškiamas, todėl ieškinys SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atmetamas kaip pareikštas ne tam atsakovui (CPK 45 straipsnis).

Dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis

25.       Ieškovė nurodo, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, o pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Toks reglamentavimas yra nurodytas CK 6.588 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kas yra nuomininko šeimos nariai, t.y. kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. CK 6.602 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu.

26.       CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per 2 mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.

27.       Ginčo byloje nustatyta, kad su pagrindiniu buto nuomininku H. O. ieškovė santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau kaip pati teigia, po santuokos nutraukimo liko gyventi ginčo bute. Buto nuomininkas H. O. mirė (duomenys neskelbtini). Teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 konstatavo, kad ieškovė po pagrindinio buto nuomininko H. O. mirties dėl nuomos sutarties perrašymo į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė, kas sąlygojo teismo išvadą, kad nuomos santykiai nutrūktini ir teismo sprendimu buvo nutarta iškeldinti ieškovę iš ginčo buto (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taip pat civilinėje byloje Nr. e2-644-728/2017 yra netenkintas ieškovės reikalavimas leisti jai lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, pažymėjo, kad rėmėsi 2015 m. vasario 20 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis – ieškovė nebuvo sudariusi nuomos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe, todėl ieškovę ir trečiuosius asmenis buvo nutarta iškeldinti iš ginčo buto.

28.       Ieškovės atstovės teisminio nagrinėjimo metu (14 šio teismo sprendimo punktas) išdėstytus argumentus, kad kiti teismai nevertino aplinkybių, kad ieškovė privatizavimo dieną buvo H. O. sutuoktinė; kad privatizavimo procedūra nebuvo baigta, paneigia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-711-614/2018 pateikta teismo išvada, kad vien pareiškimo dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo įstatymo nustatytu terminu pateikimo nepakanka kad būtų pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas (Vilniaus apygardos teismo nutarties 18 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuomos santykiai dėl ginčo gyvenamosios patalpos tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo nutraukti 2015 m. vasario 20 d. teismo sprendimu (nutarties 19 punktas, CPK 182 straipsnio 2 punktas).

29.       Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovę jos buvusio sutuoktinio H. O., mirusio 2005 m. spalio 10 d., šeimos nariu esant 2015 m. vasario 20 d. teismo sprendimui, kuriuo buvo nutraukti nuomos santykiai su ieškove nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodyto ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.       Ieškinį atmetus, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl teismo dokumentų siuntimo, priteisiamos iš ieškovės, viso 13,93 Eur (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,93 Eur teismo patirtų pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                           Renata Kasimovienė