Administracinė byla Nr. AS-339-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01047-2019-7

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos A. M. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, nurodydama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas) atlikto ikiteisminio tyrimo metu parengtą „atsakymą dėl apklausos protokolo gavau visiškai neatitinkantį vasario 14 d. apklausoje nurodytiems faktams“; „tyrėja dar nuo 2014 m. platina apie mane melagingą informaciją ir tuo piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi“ (kalba neredaguota).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 18 d nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą, kaip nenagrinėtiną adminstraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalies punktas įtvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. 

Teismo vertinimu, kadangi pareiškėja skunde nurodė aplinkybes dėl užfiksuotų apklausos rezultatų neteisėtumo ir skundą grindžia pareigūnų (ikiteisminio tyrimo tyrėjų) neteisėtais veiksmais, toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėja A. M. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi Policijos komisariato vyriausioji tyrėja ne tik ignoruoja pareiškėjos prašymus, bet ir agresyviai elgiasi. Taip pat pareiškėja paaiškina, kad buvo kaimynų melagingai apkaltinta dėl tariamo triukšmo ir nepilnamečio vaiko gąsdinimo. Pareiškėjos nuomone, melagingi duomenys buvo pateikti ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su Policijos komisariate atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir nėra priskirtinas teismų kompetencijai.

Pareiškėja įsitikinusi, kad byla teisminga administraciniam teismui, nes ginčas vyksta tarp pareiškėjos ir Policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo tyrėjų neteisėtų veiksmų.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Taigi, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl užfiksuotų apklausos rezultatų neteisėtumo, yra grindžiamos pareigūnų (ikiteisminio tyrimo tyrėjų) neteisėtais veiksmais, todėl yra baudžiamojo teisinio pobūdžio, reguliuojamos Baudžiamojo proceso kodekso normomis (62 str. 1 d. ir 63 str.), todėl nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje. Kadangi pareiškėjos reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2019 m. kovo 18 d nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                                                                                Veslava Ruskan

                                                                                                      Milda Vainienė