ATP-1030-238/2013;
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00275-2013-4;
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. atstovės advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
Prienų rajono apylinkės teismo 2013-08-07 nutarimu J. D. nubaustas už tai, kad jis 2013-04-02 apie 7.05 val. Prienuose, (duomenys neskelbtini), vairavo O. D. priklausantį automobilį „M. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,43 promilės, o įvertinus alkotesterio matavimo paklaidą (+/-0,017 promilės) – 0,413 promilės).
Prienų rajono apylinkės teismo 2013-08-07 nutarimu J. D. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados, kad iš teismo apklaustų pažeidėjo, liudytojų parodymų, administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnai apie 7-7.05 val. Prienuose sustabdė J. D. vairuojamą automobilį ir vairuotojui nustatė lengvą girtumo laipsnį. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole esantis raštiškas J. D. paaiškinimas patvirtina liudytojų parodymus, jog pažeidėjas neginčijo alkotesterio parodymų, nėra jokių duomenų, kad pažeidėjas policijos pareigūnams būtų nurodęs, kad prieš pat pradėdamas važiuoti, būtų vartojęs alkoholio – tokių duomenų nenurodė nei pats J. D., nei kuris nors iš apklaustų liudytojų, be to, protokole užfiksuota, jog J. D. paaiškino gėręs degtinę iš vakaro. Pažymėjo, kad pažeidėjas nevyko į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo. Akcentavo, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ instrukcijoje nurodomas reikalavimas tikrinamam asmeniui pralaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą po paskutinio oralinio alkoholio vartojimo (b. l. 41) tam, kad burnoje užsilikęs alkoholis neiškreiptų parodymų. Nurodė, kad pats pažeidėjas ir jo sutuoktinė teigė, jog tą dieną J. D. alkoholio nevartojo, o tik burną skalavo alkoholio turinčia priemone dar prieš 7 val. ryto – jie abu nurodė, kad J. D. 7 val. išvažiavo iš namų ir už 2-3 minučių jau buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Padarė išvadą, kad net ir tikint pažeidėjo versija, jog jis vartojo alkoholio turinčią burnos skalavimo priemonę, atmestina galimybė, jog dėl šios priežasties alkotesterio parodymai buvo iškreipti, nes alkotesteris J. D. girtumą užfiksavo praėjus netgi daugiau nei 20 minučių nuo galimo tokios priemonės vartojimo, t. y. 7.21 val. Teismas netikėjo liudytojų O. D. ir A. Š. parodymais, jog J. D. girtumas nustatytas praėjus vos porai minučių nuo jo sustabdymo, nes tokius jų parodymus objektyviai paneigia alkotesterio užfiksuotas tikrinimo laikas ir pačių pažeidėjo ir jo naudai liudijusių asmenų nurodytas išvykimo iš namų ir automobilio sustabdymo laikas. Šiuos parodymus teismas laikė tik šių asmenų mėginimu padėti J. D. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas atmetė versiją, jog J. D. alkotesteriu buvo tikrinamas 7.08 val. ir 7.26 val., nes alkotesterio atliktų testavimų išklotinėje užfiksuotais atvejais buvo gautas neigiamas rezultatas (b. l. 78-79), o pagal alkotesterio instrukciją, matavimo rezultatas yra parodomas, jei mėginys buvo paimtas sėkmingai. Akcentavo, kad liudytojas A. Š. nurodė, kad J. D. davė pūsti gal tris kartus, nes jis blogai pūtė, su pertraukomis – instrukcijoje nurodoma, jog tuo atveju, jei neužtenka mėginio oro tūrio, ekrane rodomas atitinkamas pranešimas, o ne fiksuojamas testavimo rezultatas (b. l. 44-45).
Įvertinus aptartas aplinkybes, teismui nekilo abejonių, jog nuo pažeidėjo galimo alkoholio turinčios burnos skalavimo priemonės vartojimo iki jo blaivumo patikrinimo praėjo ne mažiau kaip 15 minučių. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir iš esmės sutapo detalėse, jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą manyti, jog šie liudytojai gali būti suinteresuoti tyčia apkalbėti J. D., byloje nenustatyta. Akcentavo, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pažeidėjas prašė policijos pareigūnus pakartotinai patikrinti jo blaivumą alkotesteriu, tačiau jam buvo atsakyta. Nurodė, kad nesant jokių kitų įrodymų, jog J. D. neblaivumas buvo mažesnis nei 0,41 promilės, J. D. parodymai teisme vertintini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės dėl vairavimo neblaiviam.
J. D. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą dėl J. D. pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubaudimo 1 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą J. D. atžvilgiu pagal LR ATPK 126 str. 1 d., nutraukti, nenustačius jo veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų J. D. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Teigia, kad J. D. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARCK-0042, gautais duomenimis. Pažymi, kad tokių techninių priemonių panaudojimas yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeista minėto alkotesterio naudojimo instrukcija, kurioje nurodyta, kad intervalas tarp pūtimų turi būti 20 minučių. Kad šios intrukcijos griežtai laikosi patvirtino teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai T. P. ir M. C.. Jie nurodė, kad visada laukiama, kol praeina 20 minučių nuo transporto priemonės sustabdymo. Akcentuoja, kad J. D. teigė, jog jam buvo duota pūsti iš karto po jo vairuojamos transporto priemonės sustabdymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad pažeidimas padarytas 07 val. 05 min. Analizuojant alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ atminties duomenis, akivaizdu, kad girtumas J. D. buvo tikrintas tris kartus: 07 val. 08 min., 07 val. 21 min. ir 07 val. 26 min. Pažymi, kad teisme pareigūnai davė parodymus apie tai, kad J. D. pažeidimo dieną jų ekipažui buvo paskutinis sustabdytas vairuotojas (baigėsi patruliavimo laikas), kurį nušalinę nuo vairavimo, parvežė iki jo namų. Pagal alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ atminties duomenis paskutinis girtumas 2013-04-02 ryte tikrintas 07 val. 26 min., kurio rezultatai yra nulis. J. D. teigimu jis pūtė net keletą kartų. Kelia klausimą, kodėl teismas kaip pagrindą ėmė alkotesterio rodmenis užfiskuotus būtent 07 val. 21 min, o ne 07 val. 26 min. Pareigūnai teisme aiškino, kad tuo atveju, kai asmuo pučia per trumpai arba per mažai, prietaisas apskritai neužfiksuoja jokių duomenų ir tie bandymai prietaiso atmintyje neužsifiksuoja. Teigia, kad bet kokiu atveju, girtumas J. D. buvo tikrintas nepraėjus 20 minučių nuo jo vairuojamo automobilio sustabdymo. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARCK-0042“ paklaida yra 0,02 promilės, o teismas nurodo, kad matavimo prietaiso paklaida yra 0,017 promilės. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad atsižvelgiant į galimą matavimo paklaidą, ją vertinant pažeidėjo naudai, laikytina, jog tikrinimo alkoholio matuokliu metu J. D. nustatytas 0,447 - 0,413 promilių neblaivumas, t. y. lengvas girtumo laipsnis. Mano, kad neblaivumo laipsnio suapvalinimas jo didinimo linkme nesiderina su principu in dublio pro reo. Aplinkybės, kurias patvirtino J. D. bei jo žmona O. D., apie tai, kad jis prieš pat išvykstant iš namų skalavosi burną tam skirtu gaivikliu bei įsidėjo dantų protezus, kuriuos nakčiai buvo pamerkęs į skystį, turintį alkoholio kaip ir burnos skalavimo skytis, turėjo įtakos alkotestrerio užfiksuotiems duomenims. Pažeidimo dieną naudoto alkotesterio instrukcijoje yra nurodyta, kad parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai, alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai. Mano, kad dėl šių skysčių pavartojimo duomenys gali būti iškreipti. Pažymi, kad alkoholio kiekio nustatymo kraujyje būdas laikytinas patikimesniu nei neblaivumo nustatymas alkotesteriu, tačiau pasak apklaustų policijos pareigūnų, jie neaiškina pažeidėjiems jų teisės pasitikrinti savo girtumą kreipiantis į medicinos įstaigas, nors būtent pagal jų surašytą siuntimą imamas iš asmens kraujas bei tikrinamas jo girtumas. Nurodo, kad J. D. nebuvo žinoma apie šią jo teisę, jos neišaiškino ir pareigūnai. Teismas skundžiamame nutarime, pastebėjo, jog nenustatyta ir aplinkybių, galėjusių sutrukdyti pažeidėjui, nesutinkančiam su alkotesterio parodymais, nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo. Teigia, kad J. D., kuris niekada nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimą apie tokią galimybę net nebuvo žinoma.
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-08-07 nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas J. D. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas nutarimą apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas J. D. pagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. D. kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodyta.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas J. D. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad apelianto lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilių) buvo nustatytas iš byloje esančio asmens blaivumo testo, atlikto 2013-04-02, 7.21 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK 0042 (b. l. 6). Administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas nurodė, jog jis automobilį vairavo, iš vakaro išgėręs degtinės, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 2). Pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas). Vadovaujantis transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, bet iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų nematyti, kad J. D. būtų atlikęs tokius veiksmus. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Aukštesniojo teismo vertinimu, J. D. blaivumo tikrinimo metu neginčijant alkotesteriu nustatomo blaivumo patikimumo ir paaiškinant, kad vairavo automobilį iš vakaro išgėręs degtinės, policijos pareigūnams nekilo pareigos apie galimybę kreiptis į medicinos įstaigą papildomam blaivumo nustatymui, kadangi nebuvo jokių abejonių dėl asmens blaivumo nustatymo.
Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ buvo tinkamas naudoti ir jo meteorologinė patikra buvo galiojanti. Alkotesterio instrukcijoje prietaisui numatyta leistina matavimo ribų paklaida, kuri iki 1 prom. etilo alkoholio yra 0,017 prom. (b. l. 58). Apylinkės teismas šią aplinkybę įvertino ir teisingai nustatė, kad tikrinimo alkoholio matuokliu metu J. D. nustatytas neblaivumas - lengvas girtumo laipsnis, net ir įvertinus leistiną paklaidą.
Pažymėtina, kad alkotesterio panaudojimo instrukcija nebuvo pažeista. Apylinkės teismas įvertino J. D., jo sutuoktinės O. D. parodymus dėl burnos skalavimo priemonės panaudojimo (J. D. vartojo alkoholio turinčią burnos skalavimo priemonę dar prieš 7 val. ryto). Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad net ir tikint pažeidėjo versija, jog jis vartojo alkoholio turinčią burnos skalavimo priemonę, atmestina galimybė, jog dėl šios priežasties alkotesterio parodymai buvo iškreipti, nes alkotesteris J. D. girtumą užfiksavo praėjus netgi daugiau nei 20 minučių nuo galimo tokios priemonės vartojimo, t. y. 7.21 val.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, J. D. atstovė kelia klausimą, kodėl apylinkės teismas rėmėsi J. D. 7.21 val. blaivumo tikrinimo rezultatu, o ne 7.08 val. ar 7.26 val. rezultatu. Kaip matyti iš J. D. blaivumo tikrinimo rezultato, jame nurodytas laikas yra 2013-04-02 07:21:09 val., duomenų teisingumą pats J. D. patvirtino savo parašu po tikrinimo rezultatu (b. l. 6). Pažymėtina, kad liudytojas A. Š. nurodė, kad J. D. davė pūsti gal tris kartus, nes jis blogai pūtė, su pertraukomis. Alkotesterio instrukcijoje nurodoma, jog tuo atveju, jei neužtenka mėginio oro tūrio, ekrane rodomas atitinkamas pranešimas, o ne fiksuojamas testavimo rezultatas (b. l. 44-45). Todėl versija, jog J. D. alkotesteriu buvo tikrinamas 7.08 val. ir dar kartą 7.26 val., atmestina kaip nepagrįsta gynybinė versija bandant suklaidinti teismą, nes kaip matyti iš alkotesteriu atliktų testavimų išklotinės (b. l. 78-79), 7.08 val. ir 7.26 val. testavimo rezultatas buvo parodytas, o tai reiškia, kad mėginys buvo paimtas sėkmingai, tai akivaizdžiai prieštarauja kartu su J. D. vykusio ir jam iš esmės palankius parodymus davusio jo kaimyno A. Š. parodymams.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog vairuodamas automobilį apeliantas buvo neblaivus: alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ buvo užfiksuotas nustatytą leistiną normą viršijantis neblaivumas – 0,43 promilės. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju J. D. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Advokatės Rasos Malinauskienės skundo netenkinti. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Danguolė Šiugždinytė