Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-449-544-2009].doc
Bylos nr.: 2S-449-544/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                                             

Pirmosios instancijos teismo                                                     Civilinė byla Nr. 2S-449-544/2009;

Teisėjas Vygintas Mažuika                                      Proceso Nr. 2-08-3-02677-2009-6;

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 104.2;  104.10; 122.3; 124.2.7; 124.2.9;129.3;                                                       

(S)

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 13 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5133-828/2009 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-216-400/2008 pagal išieškotojo E. R. prašymą skolininkui P. K., suinteresuotiems asmenims  J. K., antstoliui S. R..

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,             

 

N U S T A T Ė:

 

Pareiškėja J. K. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-216-400/2008, kurioje 2008-03-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pagal išieškotojo E. R. pareiškimą buvo pripažinta, kad J. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, esančiame Parko g. 57-45, Panevėžyje, unikalus Nr. 2797-9003-7010:0001, ½ dalis priklauso skolininkui P. K. CK 3.88 str. pagrindu, taip pat buvo nustatyta naudojimosi minėtu butu tvarka. Nurodė, kad minėtas butas, nors ir įgytas santuokoje su P. K., įgytas iš jos asmeninių lėšų ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Tačiau 2009 metų vasario mėnesį  pradėjus  spręsti skyrybų klausimus P. K. jai apsakė, jog, jog jai nežinant teismo sprendimu buvo pripažinta, kad ½ dalis minėto buto priklauso jam, kad buvo nustatyta naudojimosi butu tvarka bei kad buto dalis buvo pardavinėjama iš varžytinių. Nebuvo įtraukta dalyvauti šioje byloje ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą nebuvo žinoma, jokių procesinių dokumentų negavo. Galutinai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2009-02-18, kada jos atstovas susipažino su byla dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Todėl mano, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių proceso atnaujinimo terminas yra nepraleistas Šis sprendimas turėtų būti pakeistas, nes visas butas, kuriame nustatyta skolininko P. K. nuosavybės dalis dalis, asmeninės nuosavybės teise priklauso tik jai. Procesą prašo atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatytu pagrindu, nes sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-06-30 nutartimi pareiškėjos J. K. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-216-400/2008. Teismas nustatė, kad prašymas pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino. Tačiau, teismo nuomone,  atsižvelgiant į pareiškime nurodytą faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, prašymas turėtų būti grindžiamas ne CPK 366 str. 1 d. 7 p., bet to paties straipsnio 9 p. nurodytu pagrindu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Tačiau, kaip teigia pareiškėja,  ji faktiškai nežinojo apie bylą ir jos eigą, ir tai patvirtina jos parašų ant teismo šaukimų ir panešimų nebuvimas. Toks pagrindas atitiktų proceso atnaujinimo pagrindą, kai priimant sprendimą padaryta aiški teisės normos - CPK 234 str. – taikymo klaida, nes teismas išnagrinėjo bylą apie teismo posėdį tinkamai nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad apie teismo posėdį pareiškėjai buvo pranešta tinkamai, ką patvirtina adresuoto pareiškėjai šaukimo į teismo posėdį pažymoje esanti 2008-02-15 teismo kurjerio žyma apie tai, kad „teismo šaukimą priimti atsisakė“, bei kitų bylos Nr. 2-216-400/2008 procesinių dokumentų įteikimo pažymose esančios teismo kurjerių žymos (šaukimo, adresuoto pareiškėjai, pažymoje yra 2007-11-20 teismo kurjerio žyma - „apie posėdį pranešta, dokumentus atsiimti vengia sąmoningai“, šaukimo, adresuoto suinteresuotam asmeniui P. K., pažymoje yra 2007-11-20 teismo kurjerio žyma - „apie posėdį pranešta, dokumentus atsiimti sąmoningai vengia“, šaukimo į posėdį, adresuoto suinteresuotam asmeniui P. K. pažymoje 2008-02-15 teismo kurjerio žyma - „žmona šaukimą priimti atsisakė, pranešimas, „P. K. dokumentų atsiimti neatvyksta“). Teismas atmetė kaip nepagrįstus paaiškinimus apie tai, kad apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai nebuvo žinoma, kad procesiniai dokumentai iš teismo jai nebuvo įteikti, nes juos visus priimdavo suinteresuotas asmuo P. K.. Minėtos teismo kurjerių žymos procesinių dokumentų įteikimo pažymose patvirtina, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo atsisakydavo priimti jiems siunčiamus dokumentus. Pagal CPK 124 str. 2 d., atsisakymas priimti šaukimą, procesinius dokumentus prilyginamas jo įteikimui. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, todėl, nustatęs, kad nėra CPK 366 str. 1 d. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, prašymo netenkino.

Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 nutartį ir patenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-216-400/2008 ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas pagrįstai proceso atnaujinimo pagrindą - kad priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida - vertino ne tik pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., bet ir pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindą. Nesutinka su teismo atsisakymo atnaujinti procesą motyvais ir laiko juos formaliais. Pirmiausia, pareiškėja  nebuvo suinteresuota neginti savo teisių ir, jei tik būtų žinojusi apie nesąžiningam sutuoktiniui iškeltą byl`, būtų pateikusi atsiliepimą ir įrodinėjusi, kad butas priklauso jai. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 124 str. 2 d. ir nepagrįstai konstatavo, kad jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismo kurjerio atžymų teismas neturėjo vertinamos kaip patikimų. Posėdžio metu nustatyta, kad P. K. elgėsi nesąžiningai, nes priiminėjo jai skirtus teismo dokumentus ir nuslėpė juos nuo pareiškėjos. Teismo kurjeris galėjo sąmoningai įrašyti nurodytas frazes į pažymas, vengdamas atlikti savo pareigas. Nesant patikimų duomenų dėl kurjerio veiklos tinkamumo, teismas privalėjo neatsisakyti atnaujinti proceso vien formaliuoju pagrindu. Faktą, kad ji nežinojo apie bylą patvirtina tas faktas, kad ant teismo šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo dokumentų nėra jos parašų. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Procesas turi būti atnaujintas, jei yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmėm teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).  Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200710-24 nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; ir kt.). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų procesui atnaujinti, tiek su  motyvais ir argumentais, dėl kurių tokios išvados  padarytos.

CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.  Iš civilinės bylos Nr. 2-216-400-08 matyti, kad pareiškėja J. K. buvo įtraukta į minėtą bylą pagal išieškotojo E. R. pareikšimą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir skolininko turto dalies naudojimosi tvarkos nustatymo (b. l. 4-5). To neneigia ir pati apeliantė, tačiau šį įtraukimą į bylą vertina formaliu, nes ji nežinojo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, apie tai jai tinkamai nepranešta, ką patvirtina jos parašų ant teismo dokumentų nebuvimas. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina nepagrįstu ir mano, kad  CPK 234 str. nuostatos, jog civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims, aiškios taikymo klaidos nebuvo padaryta. Iš civilinės bylos Nr. 2-216-400-08 dokumentų matyti, kad 2007-10-22  J. K. adresuotas pareiškimas dėl turto dalies nustatymo, teismo nutartis įteikti P. K. (b. l. 16). Toks įteikimas pagal CPK 123 str. 1 d., 3 d. nuostatas yra tinkamas, nes neginčijama, kad  P. K. buvo pareiškėjos  šeimos pilnametis narys, sutuoktinis nuo  1995-11-11 (b. l. 3-4). Nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis turėjo priešingą nei apeliantė teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes, jei kaip teigia apeliantė, butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, tai, įrodžius šį faktą, P. K. būtų faktiškai išvengęs skolos išieškojimo iš turto arba bent išieškojimas būtų apsunkintas (b. l. 3-4). Be to, jis atsiliepime ir nurodė, kad butas pirktas žmonos ir jos tėvų lėšomis (b. l. 22). Byloje esančių procesinių dokumentų, šaukimų įrašai patvirtina, kad tiek J. K., tiek P. K. 2007-11-20 bei 2008-02-15 atsisakė priimti teismo šaukimus, informuojančius juos apie 2007-11-22 d. ir 2008-03-07 teismo posėdžius (b. l. 25, 26, 38-39). CPK 124 str. nustatyta, kad atsisakymas priimti šaukimą ar ieškinio nuorašą arba pasirašyti apie jų gavimą pažymoje yra prilyginamas jų įteikimui. Atsisakymo priimti procesinį dokumentą pasekmės Civiliniame kodekse nustatytos siekiant išvengti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, užkirsti kelią proceso vilkinimui. Teismo kurjerio įrašu netikėti nėra jokio pagrindo, o atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu yra argumentuojami nepagrįstomis prielaidomis. Be to, teismo šaukimus į 2008-01-24 teismo posėdį įteikė antstolis A. B. vykdydamas vykdomąją bylą dėl procesinių dokumentų įteikimo įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 34-37). Argumentų apie tai, kad ir šis antstolio įvykdytas teismo dokumento įteikimas netinkamas, nenurodyta nei pareiškime, nei skunde. 

Dėl išdėstyto ir atsižvelgiant į atskirojo skundo ribas, daroma išvada, kad atskirojo skundo   motyvais naikinti ir keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK  337 str. 1 p.,

 

NUTARIA:

             

              Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

    Teisėjų kolegija:                                                                              Ramunė Čeknienė

Birutė Valiulienė

Birutė Jonaitienė