Baudžiamoji byla Nr.1- 908-158-2011
Proceso Nr. 1-33-1-00197-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m spalio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Kristinai Stankevičiūtei , dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nukentėjusiajai D. D. , teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir
n u s t a t ė:
G. D. vengia išlaikyti savo vaiką.
Jis pagal 2006-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą turėdamas pareigą mokėti vaiko L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2006-02-20 iki jo pilnametystės, būdamas darbingas, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui , taip vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus išlaikymui, dėl ko įsiskolinimas D. D. iki 2011 m balandžio 1 d. sudarė 13550 litų.
Kaltinamasis G. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad po skyrybų su buvusia žmona susitarė, jog alimentų jis nemokės. Jam buvo pasiūlyta išsikelti iš buto, tačiau jis liko jame gyventi ir tebegyvena iki šiol visi viename bute. Jam buvusi žmona dėl alimentų nemokėjimo nepriekaištavo, nes jis sūnumi rūpinosi. Kai turėjo verslą ir važinėjo į Lenkiją, pirko jam rūbus, valgį , mokyklines priemones, yra nupirkęs dviratį, kompiuterį. Jis jokio vykdomojo rašto ar raginimo mokėti alimentus nėra gavęs, tik per ikiteisminį tyrimą sužinojo, kiek yra įsiskolinęs . Dabar galimybių panaikinti įsiskolinimą neturi, nes šiuo metu jo įmonė savo veiklą nutraukė, jis neturi pastovaus darbo, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, susirgo sunkia liga.
G. D. kaltę, be jo parodymų, įrodo nukentėjusiosios, liudytojų parodymai , kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji D. D. parodė, kad su kaltinamuoju yra išsituokusi, kartu nebegyvena nuo 2006 m. Jis pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo ir nemoka, nors pagal teismo sprendimą tai privalo daryti . Kaltinamasis anksčiau turėjo individualią įmonę, tačiau jokių pinigų jai neduodavo, alimentų ji nėra gavusi ir per antstolį. Per visą laiką G. D. sūnui yra nupirkęs striukę, kelnes, panaudotą kompiuterį, dviratį . Jie su sūnumi bendrauja, tačiau materialiai jis prie išlaikymo neprisideda.Viską perka ji- ir maistą, ir rūbus , ir mokyklines prekes. Antstolio raginimą jis buvo gavęs, tačiau jį ignoravo. Šeima ir iširo dėl to, kad jis niekur nedirbo. Šiuo metu jis didelių turi įsiskolinimų už butą, neturi lėšų nusipirkti maisto, sirgo, gulėjo ligoninėje.
Liudytoja L. N. parodė, kad vykdomąją bylą dėl išlaikymo L. D. iš kitos antstolės ji gavo prieš du metus. Iš bylos matyti, kad gavus prašymą, G. D. buvo išsiųstas raginimas , tačiau jis nereagavo. Į siųstus užklausimus buvo gautii atsakymai, kad G. D. lėšų bankuose neturi, turi individualią įmonę. Pagal susiklosčiusią praktiką, raginimas tokiu atveju nesiunčiamas, nes jis ten pradanginamas. Kitur G. D. nedirbo . Šiuo metu jo skola siekia 16369 litus.
Liudytojas L. D., kurio parodymai vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. perskaityti parodė, kad su tėčiu jis kartais sutaria gerai, pažaidžia kortomis, retkarčiais tėtis jam duoda po litą ar du , nusipirkti ką nors skanaus, kur nors nusiveda, bet taip būna du-tris kartus per mėnesį, o kartais ir rečiau. Pernai nupirko striukę, batus, anksčiau yra nupirkęs kelnes. Buvo nupirkęs ir mobilųjį telefoną, bet paskui atsiėmė ( b.l. 49-51).
Liudytoja I. G., kurios parodymai, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. perskaityti, parodė, kad 2008-01-21 Vaikų išlaikymo fonde buvo gautas D. D. prašymas dėl išmokų L. D. gavimo ir nuo tos dienos šios išmokos pradėtos mokėti.Duomenų apie G. D. darbovietę Fondo administracija nėra gavusi.
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies.
Kaltinamojo parodymai , kad jis sūnui yra nupirkęs dviratį, kompiuterį, rūbų , mokyklinių prekių, kad jį pamaitina, nėra paneigti, tačiau nustatyta, kad tai jis darė ne reguliariai, o epizodiškai. Teismo nustatytą pareigą teikti išlaikymą vaikui privaloma tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas ir rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 straipsnį nešalina.
Iš byloje esančių bei teisme išnagrinėtų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad G. D. nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-20 sprendimu nustatytos pareigos mokėti D. D. kas mėnesį po 200 litų sūnaus Luko išlaikymui iki jo pilnametystės ir įsiskolinimas 2011 m balandžio 1 d. sudarė 13550 litų .
Tokį G. D. elgesį pateisinančių objektyvių priežasčių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingas, todėl išlaikymą vaikui mokėti jis gali. Jo parodymus, kad išlaikymo vaikui nemoka, nes neva, taip buvo susitaręs su jo motina, D. D. paneigė. Ji parodė, kad su kaltinamuoju buvo kalba apie išlaikymo nemokėjimą , jeigu pastarasis išsikeltų iš buto, tačiau jis tai daryti atsisakė, o alimentų niekada nemokėjo, nors ji to reikalavo.
Nustatytos aplinkybėms patvirtina, kad kaltinamasis teismo nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdo sąmoningai, sistemingai , nesant jokių svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes laikytina, kad G. D. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 str. kvalifikaciją.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus , tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Padaryta veika nėra laikoma sunkia, tačiau tai tyčinė veika, ja daroma žala ne tik valstybei , bet ir pažeidžiami vaiko interesai.
Kaltinamasis neteistas, nedirba, neigdamas kaltę , pripažino, kad priteisto išlaikymo neteikė sąmoningai, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teismo posėdžio įsiskolinimo ne tik kad nesumažino, o priešingai- jį padidino . Tai rodo , jog kaltinamasis savo veikos kritiškai nevertina.
Nors teismui ir nepateikta duomenų apie pablogėjusią kaltinamojo sveikatos būklę, tačiau nukentėjusiajai patvirtinus, kad pastaruoju metu jis sirgo ir gydėsi, skirdamas bausmę teismas į tai atsižvelgia.
Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str.
n u s p r e n d ž i a :
G. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.. ir paskirti jam bausmę - 9 mėnesius laisvės apribojimo , įpareigojant jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje .
Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus , panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Zita Romanovaitė