Teisėjas A. Rimkevičius

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

          Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko,  sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,  dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Elvyrai Baltrušaitienei, nuteistajam S. B. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. -  1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtoji  bausmė subendrinta BK 64 str. 2 d. pagrindu su 2006-05-31 Pasvalio r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2 MGL bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 8 (aštuonis) mėnesiai laisvės atėmimo ir 2 MGL (250 Lt) bauda, ir

    n u s t a t ė :

S. B. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 rugpjūčio 30 d. apie 24 val. Savanorių pr. 366, Kaune, pasinaudodamas iš nukentėjusios S. S. pagrobtais automobilio rakteliais, pagrobė jai priklausantį automobilį Ford Probe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 litų vertės.

Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-13 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. B. išteisinti dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir teisme nustatyta, kad jis S. S. automobilio raktelių nevogė, o juos rado. Pareiškimu pati S. S. yra patvirtinusi, kad ji jam davė tuos raktelius, kad parvarytų jos mašiną iki namų. Nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad jis vairavo automobilį, nes iš tikrųjų jį vairavo jo brolis V. B. . Tai nustatyta Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-01-20 nutarimu, kad jis važiavo nurodytu automobiliu  ir jame buvo sulaikytas.  Ikiteisminis tyrimas dėl V. B. buvo nutrauktas, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. padarymo. Dėl to nuteistasis S. B. nesutinka su teismo nuosprendžiu, kad jis pavogė automobilį, nes jis buvo priverstas prisiimti kaltę dėl įvykio. Teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, ir nepagrįstai jį nuteisė. Be to, raktelius jis rado, dėl to  bausmė jam turėtų būti paskirta švelnesnė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis skunde nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, tai yra su tuo, kad jis savavališkai paėmė iš nukentėjusios S. S. jai priklausantį automobilį ir jo negrąžino.  Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai S. B. pripažino kaltu, padarius  jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuteistasis S. B. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai.  Be kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusioji S. S. parodė, kad tą vakarą broliai B. kibo prie jos, apsikabinėjo ir, jos manymu, tuo metu iš jos rūbų ar rankinuko ištraukė automobilio raktus, po to staiga ją paliko ramybėje ir grįžo atgal. Truputį pavaikščiojusi ji grįžo atgal prie savo automobilio ir pamatė, kad jos automobilis išvažiuoja. Nukentėjusioji S. S. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad pagrobtas jos automobilis.  Asmenis, pagrobusius raktelius, ji atpažino. Savo duotų parodymų nukentėjusioji nekeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais. Teismas teisingai nustatė, kad S. B. pagrobė nukentėjusiosios automobilio raktus ir jais atrakinęs automobilį, jį pagrobė, todėl jo versiją, kad rado raktelius, teismas teisingai įvertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms.  Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Kauno miesto  apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėję esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas  padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl S. B. padarytos  nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d.  padarymo.

 Apeliacinio skundo argumentą, kad S. B. nuteistas  pernelyg griežta bausme, kolegija atmeta.  Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas bausmę S. B. , jos skyrimą motyvavo.  Teismas teisingai atsižvelgė į  nuteistojo asmenybę: jis anksčiau baustas administracine tvarka (b.l. 87), teistas 4 kartus (b.l. 92 - 108), yra atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, nusikalto nepraėjus metams jį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nėra sumokėjęs teismo nuosprendžiu paskirtos baudos, jo teistumas neišnykęs. Be to, teismas įvertino  atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad  jis prisipažino padarę jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis būdamas anksčiau teistas, pagrobdamas svetimą automobilį, turėjo suprasti atsakomybę už daromą nusikalstamą veiką, bausmės neišvengiamumą, tačiau vis tiek darė nusikaltimą, todėl atsižvelgiant į BK 56 str., teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę teisingai. Teismo paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar per griežta.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma S. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtino.  Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti  įstatyminio pagrindo nėra.  

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

         Nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

          Kolegijos pirmininkas                                                                 Valdas   Vitunskas

         Teisėjai                                                                          Danguolė Šiugždinytė                                                                                                                   

                                                                                                                Gytis   Večerskas