Civilinė byla Nr. e2-401-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01400-2023-7

9.       Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“  įregistruota 2021 m. birželio 1 d.; bendrovės vadovu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. yra D. B.; bendrovės vienintelė akcininkė nuo 2021 m. lapkričio 5 d. yra mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo galia“; įmonės veikla – kraštovaizdžio tvarkymas (EVRK 813000), statybvietės paruošimas (EVRK 431200), laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (EVRK 782000).

10.       Ieškovė teigia, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 2 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 42 128,21 Eur, iš kurių – deklaruotas 1 610,05 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 76,56 Eur šio mokesčio delspinigiai; deklaruotas 589 Eur pelno mokestis ir 30,34 Eur šio mokesčio delspinigiai; deklaruotas 37 712,52 Eur PVM ir 2 008,12 Eur šio mokesčio delspinigiai; deklaruotas 97 Eur mokestis už aplinkos taršą ir 4,62 Eur šio mokesčio delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

11.       Atsakovės 42 128,21 Eur skola ieškovei susidarė nuo 2021 metų. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas VMI nėra trumpalaikis, priešingai – yra ilgalaikis ir pastovaus pobūdžio, kadangi atsakovė jau nuo 2021 metų antros pusės nepajėgia geranoriškai sumokėti susidariusio įsiskolinimo ieškovei, o ieškovei nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nepavyko priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos iš atsakovės, todėl teismas sutiko su ieškovės vertinimu, jog atsakovė nėra gyvybinga bendrovė, t. y. ji nėra pajėgi toliau tęsti veiklą bei laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus ieškovei.

12.       Atsakovės vadovas teismui yra pateikęs 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, parengtus 2023 m. lapkričio 30 d. duomenimis (1 t., b. l. 19–22), pagal 2023 metų balanso duomenis atsakovė 2023 m. lapkričio 30 d. turėjo iš viso 145 446 Eur vertės turto, bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė yra 32 716 Eur, trumpalaikio turto – 112 730 Eur, iš jo – 81 103 Eur sudarė atsargos, o 31 594 Eur – per vienerius metus gautinos sumos. Tačiau atsakovė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2022 metus, todėl teismas padarė išvadą, kad bendrovė nuo 2023 metų nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai. Be to, vertinant aplinkybę, jog 2023 m. liepos 1 d. bendrovėje nedirbo nė vienas darbuotojas, teismas padarė išvadą, kad bendrovė apskritai nevykdo veiklos ir negauna pajamų.

13.       Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad:

13.1.                      2024 m. balandžio 18 d. duomenimis, atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turėjo 3 434,52 Eur skolą.

13.2.                      VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė neturi nekilnojamojo turto.

13.3.                      VĮ „Regitra“ 2024 m. vasario 19 d. duomenimis, UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“  vardu savininko teisėmis nėra registruotų transporto priemonių. Valdytojo teise registruota viena transporto priemonė: BMW X1 XDRIVE18D, valst. Nr. KDK656, identifikavimo numeris WBAVP71040VW65461. Transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas.

13.4.                      Antstolių informacinės sistemos duomenimis, UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ atžvilgiu antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje vykdomos 8 vykdomosios bylos, iš kurių – 4 ieškovės naudai, išieškoma suma – 41 128,39 Eur, AB „Lietuvos draudimas“ naudai, išieškoma suma – 82,78 Eur, UAB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai, išieškoma suma – 801,58 Eur, AB „Lytagra“ naudai, išieškoma suma – 1 974,64 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) naudai, išieškoma suma – 3 526,48 Eur.

13.5.                      Iš atsakovės pateikto 2023 m. lapkričio 30 d. kreditorių–debitorių sąrašo matyti, kad atsakovei jos debitoriai turėtų sumokėti iš viso 55 606,07 Eur, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, jog debitorinių skolų dalies (6 409,80 Eur) nepavyks atgauti dėl skolininkės MB „Rinresta“ bankroto. Teismų praktikoje dėl debitorinių skolų priskyrimo prie įmonės realaus turimo turto vertės, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Vertindamas atsakovės vadovo nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad šios debitorinės skolos nesudaro realaus atsakovės turto.

13.6.                      Kitų duomenų apie atsakovės turto sudėtį jos vadovas į bylą nepateikė.

14.       Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį bei aplinkybę, kad bendrovė nevykdo veiklos, teismas nusprendė, jog šiuo metu bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, o duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, t. y. atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą.

15.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šiuo metu civilinių bylų, kuriose bendrovei būtų pareikšti reikalavimai, nėra. Teismas taip pat nenustatė, jog atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas.

16.       Įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo nustatytus duomenis, teismas padarė išvadą, jog atsakovė yra nemoki, laiku negali vykdyti turtinių prievolių, bei nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Todėl UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17.       Atsakovė UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

17.1.                      VSDFV nepagrįstai priėmė sprendimą neįrašyti į registrą atsakovės pateiktų duomenų už 2023 m. kovo mėn. bei kitų nuo šio sprendimo priėmimo dienos teikiamų duomenų. Nepagrįstai nurodyta, kad bendrovės darbuotojų M. B. ir D. B. valstybinio socialinio draudimo pabaiga yra 2023 m. kovo 1 d., nes iš tiesų šie asmenys realiai dirbo. Bendrovės veikla buvo vykdoma. Bendrovė 2023 m. liepos 11 d. ir 28 d. informavo VMI, kad vykdo veiklą, atlieka statybos darbus, kurių pabaiga nukelta iki kitų metų 2–3 ketvirčio. Vykdomas kelių pastatų pridavimas VĮ Registrų centrui, po to bankui bus įkeičiamas nekilnojamasis turtas, planuojama gauti iki 100 000 Eur paskolą. Be to, atsakovė verčiasi technikos ir personalo nuoma.

17.2.                      VMI priėmė nepagrįstą sprendimą išregistruoti bendrovę iš PVM mokėtojų sąrašo. Dėl šio sprendimo paduotas skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui (administracinės bylos Nr. P4-(AG4-2/21-2024)).

17.3.                      Atsakovė dar 2023 m. birželio 20 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės skolos mokėjimą nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2027 m. balandžio 25 d. Ieškovė 2023 m. liepos 28 d. sprendimu netenkino nurodyto prašymo.

17.4.                      2024 m. sausio 11 d. sudarytame ir teismui pateiktame balanse nurodyta, kad bendrovė 2023 m. lapkričio 30 d. turėjo 145 446 Eur vertės turto, kreditorių reikalavimų suma – 111 365,35 Eur. Tos pačios dienos pelno nuostolių ataskaitoje nurodyta, kad 2023 metais bendrovė gavo 9 289 Eur grynąjį pelną, t. y. dirbo pelningai. Atsakovės vadovo duomenimis, bendrovė turi 55 505,07 Eur debitorinių reikalavimų. Atsakovės turimas turtas viršija finansinius įsipareigojimus, ji gali tęsti veiklą ir sumokėti mokesčius iki jos prašyme ieškovei nurodyto termino – iki 2027 m. balandžio 25 d.

17.5.                      Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, patvirtinančią, kad bendrovė vykdo veiklą – nuo bylos pradėjimo nagrinėti teisme momento bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo. Tai pavirtina pridedama lentelė, kurioje atsispindi kreditorių finansinių reikalavimų nuo 2023 m. lapkričio 30 d. mažėjimas: 1) padengta 3 518 Eur skola UAB „BRC finance“; 2) padengta 154,55 Eur skola UAB „Laconta“; 3) padengta 1 024 Eur skola MB „Rinresta, bendrovė tapo debitore; 4) padengta 1 510 skola UAB „Apa fasadai“, bendrovė tapo debitore; 5) padengta 4 600 Eur skolos UAB „Stadona“ dalis – 400 Eur; 6) padengta dalis skolos UAB „Elektrum Lietuva“, skola nuo 442,04 Eur sumažėjo iki 289,97 Eur; 7) UAB „Bendras finansavimas“ 10 165,63 Eur skola perimta fizinio asmens – R. B., su kreditore teisme derinamos taikos sutarties sąlygos; 8) UAB „Elektroninių pinigų bitė“, skolos likutis 766 Eur; 9) vyksta derybos su UAB SME Caital 3 dėl 11 808,14 Eur skolos padengimo turtu; 10) 100 Eur skola A. P. bus padengta 2024 m. balandžio mėn.; 200 Eur skola I. B. bus padengta 2024 m. balandžio mėn.; 12)  vyksta derybos dėl 991,74 Eur skolos UAB „Ig inžinerija“ perėmimo.

17.6.                      Nors atsakovė turi 42 099,61 Eur finansinį įsipareigojimą VMI, tačiau ši skola egzistuoja dėl nesutarimo su VMI ir dėl atsakovės vadovo siekio, kad įsiskolinimas būtų išdėstytas. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės vadovas inicijuoja bendrovės restruktūrizavimo procesą. Įmonė yra gyvybinga, tačiau susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Bendrovė veiklą vykdo, šiais metais planuojama ne mažesnė kaip 150 000 – 200 000 Eur bendrovės apyvarta.

17.7.                      Bankroto bylos iškėlimas bendrovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, siekia restruktūrizavimo, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, taip pat ir kreditorės interesui gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą.

17.8.                      Atsakovės turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo, nes atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turto. Bendrovė šiuo metu vykdo veiklą, iš byloje esančių duomenų tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditore ir vykdyti prievoles laiku.

18.       Ieškovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Atskirajame skunde atsakovės nurodyti argumentai dėl bendrovės veiklos vykdymo jau buvo įvertinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje pabrėžiant būtent atsakovės pareigą įrodyti savo gyvybingumą, tačiau gyvybingumą atsakovė grindė iš esmės tik procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nepateikdama jokių tokias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios intencijos teismui atsakovė ir jos vadovas papildomų paaiškinimų ar įrodymų nepateikė.

18.2.                      Iš viešai VSDFV teikiamų ir visiems prieinamų draudėjų duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) akivaizdu, kad ir šio atsiliepimo rengimo dieną (2024 m. gegužės 3 d.), apdraustųjų asmenų bendrovėje nėra. Bendrovė į bylą nėra pateikusi objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies dengia kreditorinius įsiskolinimus arba per protingą terminą turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais, nepagrindžia savo teiginių, kurie įrodytų, kad bendrovė yra gyvybinga ir netrukus generuos pajamas, reikalingas mokumui atkurti, įsiskolinimams padengti.

18.3.                      Atsakovė neteisingai interpretuoja JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, nurodydama, kad juridinis asmuo yra nemokus tik tuomet, kai jo įsipareigojimai viršija turto vertę. Minėta teisės norma yra alternatyvi ir numato, jog juridinis asmuo yra nemokus ir tuomet, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių. VMI pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo išsamiai nurodė aplinkybes, kurios patvirtina jos nemokumą. Bendrovės finansinė būklė ir šio atsiliepimo rengimo dienai nėra pagerėjusi. Atsakovės mokestinė nepriemoka VMI nuo bankroto bylos nagrinėjimo teisme pradžios ne tik kad nesumažėjo, bet nežymiai padidėjo (nuo 42 099,61 Eur iki 42 133,93 Eur), atsakovės vardu nuosavybės teise nėra įregistruota nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių, Antstolių kontorose iš bendrovės VMI naudai vykdomos 4 vykdomosios bylos, išieškojimo bendra suma padidėjo nuo 41 255,81 Eur iki 42 128,81 Eur, bendrovėje šio atsiliepimo rengimo dieną dirbančiųjų nebuvo. Įsiskolinimo VMI susidarymo pradžia skaičiuotina nuo 2022 m. sausio 26 d., taigi bendrovė jau daugiau kaip dvejus metus nesugeba atsiskaityti su kreditore. VMI nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos nei iš atsakovės sąskaitų, nei iš turto, nors priverstinio išieškojimo veiksmai bendrovės atžvilgiu taikomi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

18.4.                      VMI neturėjo teisinio pagrindo sudaryti su atsakove susitarimo dėl pagalbos pagal bendrovės 2024 m. sausio 31 d. pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo. Apie tai bendrovė informuota 2024 m. vasario 5 d. raštu Nr. RNA-3743 „Dėl susitarimo dėl pagalbos“. Pažymėtina ir tai, kad VMI buvo sudariusi 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokestinės paskolos sutartis su bendrove, kurios buvo nutrauktos dėl to, kad bendrovė nevykdė šių sutarčių sąlygų. VMI, vykdydama savo įgaliojimus, svarstydama bendrovės prašymus, susijusius su mokestinės nepriemokos išdėstymu, veikė išimtinai teisės aktų jai priskirtos kompetencijos ribose, ir jos sprendimai neįtakojo bendrovės mokestinės nepriemokos susidarymo.

18.5.                      VMI, priešingai nei kiti kreditoriai (verslo subjektai ar bendrovės darbuotojai), negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai. Bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditorės VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, yra nemoki, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu. Bendrovės mokestinė nepriemoka ilgą laiką nemažėja, bendrovė turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl bendrovė yra faktiškai nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl apeliantės teikiamų naujų įrodymų

20.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teikia lentelę dėl įsipareigojimų kreditoriams pokyčių, kuria grindžia bendrovės įsipareigojimų kreditoriams nuo 2023 m. lapkričio 30 d. mažėjimą, bendrovės mokumą ir gyvybingumą, veiklos vykdymą bei galimybę ateityje atsiskaityti su kreditore ir vykdyti prievoles laiku.

21.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

22.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

23.       Viena vertus, apeliantės nurodyta lentelė, kaip atskiras dokumentas, prie atskirojo skundo nėra pridėta; kita vertus, apeliantės teikiami nauji duomenys apie įsipareigojimų kreditoriams pokyčius yra išdėstyti atskirajame skunde. Taigi naujo įrodymų priėmimo klausimas nesvarstomas, nes toks prašymas nėra pareikštas, o dėl atskirojo skundo argumentų bus pasisakyta nagrinėjant bylą iš esmės.

Dėl atsakovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo

24.       JANĮ 21

25.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

26.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

27.       Minėta, kad pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

28.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-202-910/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 28 – 37 punktuose nurodė aplinkybes, kurias reikia išsiaiškinti sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei (ne)kėlimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas teismo posėdį nagrinėti iš naujo bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą, pasiūlė ieškovei ir atsakovei pateikti papildomus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentus. Ieškovė pasinaudojo šia teise ir pateikė teismui atnaujintus duomenis, atsakovė ir jos vadovas jokių papildomų paaiškinimų ir (ar) duomenų teismui nepateikė.

29.       Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs bendrovės finansinę padėtį, iškėlė bankroto bylą UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atsisakyti iškelti bankroto bylą bendrovei, motyvuodama tuo, kad: bendrovė nėra nemoki (turi pakankamai turto, kad padengtų įsipareigojimus kreditoriams, atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turto); jos patiriami finansiniai sunkumai yra tik laikini, ji pajėgi vykdyti veiklą ir sumokėti mokesčius iki jos prašyme ieškovei nurodyto termino – iki 2027 m. balandžio 25 d.; bendrovė planuoja gauti pajamų, padengti įsiskolinimus kreditoriams (per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 23 d. sumažino įsipareigojimus); nors atsakovė turi 42 099,61 Eur finansinį įsipareigojimą VMI, tačiau ši skola egzistuoja dėl nesutarimo su VMI ir dėl atsakovės vadovo siekio, kad įsiskolinimas būtų išdėstytas; VMI priėmė nepagrįstą sprendimą išregistruoti bendrovę iš PVM mokėtojų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę situaciją ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ yra nemoki ir jai bankroto byla iškelta pagrįstai.

30.       Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Šiuo principu yra grindžiama civiliniame procese taikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Minėta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2014). Teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia, kad teismas privalo būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1582/2014).

31.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad jis (teismas), skirdamas teismo posėdį nagrinėti bankroto bylos kėlimo atsakovei klausimą, pasiūlė ieškovei ir atsakovei pateikti papildomus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, tačiau atsakovė ir jos vadovas jokių papildomų paaiškinimų ir (ar) duomenų nepateikė. Kaip atsiliepime pagrįstai nurodo ieškovė, iš viešai VSDFV teikiamų ir visiems prieinamų draudėjų duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad atsiliepimo rengimo dieną (2024 m. gegužės 3 d.), apdraustųjų asmenų bendrovėje nėra. Bendrovė į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies dengia kreditorinius įsiskolinimus arba per protingą terminą turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais, nepagrindžia savo teiginių, kurie įrodytų, kad bendrovė yra gyvybinga ir kad netrukus generuos pajamas, reikalingas mokumui atkurti, įsiskolinimams padengti.

32.       Apeliantė teigia, kad VSDFV be pagrindo priėmė sprendimą neįtraukti į registrą jos pateiktų pranešimų duomenų, tokiu būdu nepagrįstai padarant išvadą, jog M. B. ir D. B. valstybinio socialinio draudimo pabaiga – 2023 m. kovo 1 d., nors iš tiesų šie asmenys realiai dirbo. Nurodo, kad bendrovė vykdo statybos darbus, kurių pabaiga nukelta iki kitų metų 2–3 ketvirčio, numato įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui, planuoja gauti paskolą, 2024 metų apyvartą nuo 150 000 – 200 000 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šie atsakovės argumentai jau buvo išdėstyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-202-910/2024, kurioje pažymėta, kad „būtent Atsakovei tenka pareiga įrodyti ne tik savo mokumą, bet ir gyvybingumą, pagrindžiant realias galimybes susidoroti su ištikusiais finansiniais sunkumais (CPK 12, 178 straipsniai). Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Atsakovė savo gyvybingumą įrodinėja pranešimais kreditoriams apie tai, kad ketina kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes, jog VSDFV nepagrįstai neįrašė į registrą duomenų apie Atsakovės darbuotojus, kurie faktiškai dirbo, ir konstatavo jų socialinio draudimo pabaigą dar 2023 m. kovo 1 d. Pasak atsakovės, bendrovė vykdo statybos darbus, tačiau jų pabaiga nukelta vėlesniam laikui; planuojama užbaigti nekilnojamojo daikto suformavimo viešajame registre darbus ir, įkeitus pastatytą nekilnojamąjį turtą bankui, gauti apie 100 000 Eur paskolą. Atsakovės teigimu, šiais metais planuojama ne mažesnė kaip 150 000 – 200 000 Eur apyvarta. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bendrovės gyvybingumą atsakovė grindžia iš esmės tik procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nepateikdama jokių tokias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie atsakovės vykdomus projektus, kurie jai generuos pajamas ateityje, o planuojamos gauti pajamos, neįvertinus veiklos kaštų, savaime nėra pakankamas rodiklis bendrovės gyvybingumui ir realioms galimybėms atkurti mokumą konstatuoti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė konkrečių duomenų apie bendrovės faktiškai vykdomą veiklą, pasirašytas sutartis ir kitus įsipareigojimus įgyvendinant projektus (pvz., sudarytų sutarčių datų, objektų aprašymo, projektų įgyvendinimo terminų ir pan.). Atsakovė savo gyvybingumui, pajėgumui generuoti pajamas bei atkurti savo mokumą įrodyti neteikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).“ Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, jas paneigiančių įrodymų, bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovė nepateikė.

33.       Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019) juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt.

34.       Bylos duomenimis nustatyta ir apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepimo argumentams, kad visi byloje pateikti duomenys pagrindžia, jog atsakovė nėra pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje mokestinė nepriemoka mažės, o patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovei, atitinka visuomenės ir kitų verslo subjektų interesus.

35.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl bendrovės nemokumo, nes bendrovės turtas pagal 2024 m. sausio 11 d. sudarytą balansą viršija jos įsipareigojimus; 2023 metais bendrovė dirbo pelningai, todėl, pasak apeliantės, bendrovės turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto apibrėžimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip neįrodytus ir pažymi, jog apeliantė neteisingai interpretuoja JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, nurodydama, kad juridinis asmuo yra nemokus tik tuomet, kai jo įsipareigojimai viršija jo turto vertę, nes, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pagal JANĮ nuostatas juridinis asmuo yra nemokus ir tuomet, kai jis  laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

36.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018). Vertinant bendrovės nemokumą, turi būti atsižvelgta į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės. Šiuo atveju ieškovė pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nurodė ir pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kurios patvirtina atsakovės nemokumą. Bendrovės finansinė būklė nėra pagerėjusi ir šiai aplinkybei paneigti įrodymų nėra pateikta.

37.       Byloje nustatyta, kad UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ mokestinė nepriemoka VMI  nuo bankroto bylos nagrinėjimo teisme pradžios ne tik kad nesumažėjo, bet padidėjo (nuo 42 099,61 Eur iki 42 133,93 Eur), Bendrovės vardu nuosavybės teise nėra įregistruota nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių, Antstolių kontorose iš bendrovės VMI naudai vykdomos 4 vykdomosios bylos, išieškojimo bendra suma padidėjo nuo 41 255,81 Eur iki 42 128,81 Eur, Bendrovėje dirbančiųjų nėra. Įsiskolinimo VMI susidarymo pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. sausio 26 d., taigi bendrovė jau daugiau kaip dvejus metus neatsiskaito su kreditore. VMI taip pat nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos nei iš bendrovės sąskaitų, nei iš turto, nors priverstinio išieškojimo veiksmai atsakovės atžvilgiu taikomi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditorės VMI naudai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio, kadangi bendrovė ilgą laiką nepajėgia sumokėti susidariusio įsiskolinimo VMI, taigi atsakovė nėra pajėgi laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Minėti duomenys pagrindė, jog tokia UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

38.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Pagalbinė ranga ir partneriai“ negali laiku įvykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai viršija turto vertę, dėl to ji yra nemoki.

39.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantė nėra gyvybinga, yra teisingos ir pagrįstos.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovė, atskiruoju skundu skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, turėjo pareigą paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo ir negyvybingumo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tokių duomenų nepateikė, o jos pateikti duomenys nėra pakankami tam, jog patvirtintų bendrovės gerą turtinę padėtį ir ūkinės komercinės veiklos vykdymą, augant bendrovės skolai biudžetui, konstatuojama, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aptartus motyvus, padaro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendrovės nemokumo faktą, kad bendrovės vykdoma veikla ir generuojamos pajamos yra nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais.

42.       Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2023 m. birželio 20 d. kreipėsi į VMI su prašymais, kad būtų išdėstytas mokestinės nepriemokos sumokėjimas, tačiau ieškovė prašymų netenkino, o bendrovės įsiskolinimas egzistuoja dėl nesutarimo su ieškove ir dėl atsakovės vadovo siekio, jog įsiskolinimas būtų išdėstytas. Apeliantės teigimu, bendrovė pajėgi vykdyti veiklą ir sumokėti mokesčius iki jos prašyme ieškovei nurodyto termino – iki 2027 m. balandžio 25 d., bet ieškovė nepagrįstai jos prašymo netenkina. VMI su šia apeliantės pozicija atsiliepime nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tam nepritarti. 

43.       VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad gavo bendrovės 2024 m. sausio 31 d. pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriuo bendrovė prašė sudaryti susitarimą dėl pagalbos, atidedant skolos sumokėjimą ir sudarant susitarimą, pagal kurį skolos mokėjimas būtų pradedamas vykdyti praėjus 6 mėnesiams po susitarimo sudarymo, skolą sumokant lygiomis dalimis per 4 metų laikotarpį, mokėjimus atliekant kas 6 mėnesius. Tačiau pagal viešai Teisės aktų registre paskelbtos Juridinių asmenų nemokumo ir fizinių asmenų bankroto procesuose priimamų sprendimų, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, metodikos, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. VA-160 (VMI prie FM viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. VA-39 redakcija) 15 punkte nurodytus kriterijus, VMI neturėjo teisinio pagrindo sudaryti su bendrove susitarimo dėl pagalbos pagal bendrovės pateiktą pasiūlymą. Apie tai bendrovė informuota 2024 m. vasario 5 d. raštu Nr. RNA-3743 „Dėl susitarimo dėl pagalbos“. Be to, VMI buvo sudariusi 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokestinės paskolos sutartis su bendrove, kurios buvo nutrauktos dėl to, kad bendrovė nevykdė šių sutarčių sąlygų. Šių aplinkybių apeliantė nepaneigė ir jos suponuoja apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad VMI, vykdydama savo įgaliojimus, svarstydama bendrovės prašymus, susijusius su mokestinės nepriemokos išdėstymu, veikė teisės aktų jai priskirtos kompetencijos ribose, ir jos sprendimai neįtakojo bendrovės mokestinės nepriemokos susidarymo.

44.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-202-910/2024 (nutarties 34 punktas) jau buvo konstatavęs, jog atsakovės siekis susidariusią mokestinę nepriemoką sumokėti būtent jos norimomis sąlygomis, kurios neatitinka metodikos nuostatų, nesiūlant trumpesnio mokestinės skolos sumokėjimo termino, viena vertus, leidžia spręsti apie rimtus sunkumus, vykdant finansines prievoles, kita vertus, suponuoja pagrindą abejoti atsakovės deklaruojamu bendrovės gyvybingumu ir galimybių įveikti kilusius finansinius sunkumus realumu. Kitokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

45.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad bendrovės vadovas inicijuoja įmonės restruktūrizavimo procesą, nurodo, jog prioritetas turi būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui, kad atsakovė nėra patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos ar neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą ir stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, neturi duomenų, jog atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo procesas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

46.       Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jei: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nė viena minėtų sąlygų, todėl atsisakyti iškelti bankroto bylą nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių ir iš viešųjų registrų nustatytų bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias bendrovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog bendrovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                Alma Urbanavičienė