Civilinė byla Nr. 2A-1746-480/2014

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00580-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 121.18; 121.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-714/2014 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui J. V. bei atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei D. V. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-11-523/2012 pagal ieškovės D. V. ieškinį ir atsakovo J. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino santuokoje įgytą turtą. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje, kuria padalintas šalių jungtinės nuosavybės teise turimas turtas ir turtas priteistas buvusių sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikino, bylą šioje dalyje perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, viralinę, ūkio pastatą, daržinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei priteisti turto 29 287,00 Lt sumai: ½ 0,2924 ha žemės sklypo, 1/3 gyvenamojo namo, 1/3 pastato-viralinės, 1/3 pastato-ūkinio pastato, 1/3 pastato-daržinės, ½ pastato-ūkinio pastato, ½ kitų statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 63 900,55 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovui priteisti turto 172 512,55 Lt sumai: ½ 0,2924 ha žemės sklypo, 2/3 gyvenamojo namo, 2/3 pastato-viralinės, 2/3 pastato-ūkinio pastato, 2/3  pastato-daržinės, ½ pastato-ūkinio pastato, ½ kitų statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); kilnojamojo turto 100 660,00 Lt sumai; 13 570,55 Lt lėšų už parduotą karvę.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė ieškovei priteisti kilnojamojo turto 7846,00 Lt sumai, atsakovui priteisti žemės sklypą ir kilnojamojo turto bendrai 75 720,00 Lt sumai; priteisti ieškovei iš atsakovo 33 937,00Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, išmokamą per penkerius metus. Atsakovas nesutiko, kad būtų tarp šalių dalinamas namas ir kiti statiniai, kadangi jie įgyti iki santuokos sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priešieškinį tenkino iš dalies; gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) pripažino J. V. ir D. V. bendrąja jungtine nuosavybe; padalino J. V. ir D. V. santuokoje įgytą turtą taip: 1) priteisė D. V. ir pripažino jai asmeninės nuosavybės teises natūra į ½ dalį 0,2924 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 2) priteisė J. V. ir pripažino jam asmeninės nuosavybės teises natūra į: ½ dalį 0,2924 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); kilnojamąjį turtą: transporto priemonę Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8500,00Lt; transporto priemonę Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minkštų baldų komplektą su foteliu, žurnalinį staliuką, tamsiai rudos spalvos sekciją, stalą su kėdėmis, užuolaidas, roletus 4 vnt., šviestuvus 2 vnt., virtuvės baldus, šaldytuvą BEKO, dujinę BOSCH, garintuvą, šaldiklį BEKO, roletus, mėsmalę, miegamojo komplektą, televizorių ir DVD grotuvą, užuolaidas, kilimą, šviestuvus 2 vnt., paveikslą, pakabą, prieškambario baldus, dulkių siurblį, žaliuzes, skalbimo mašiną BOSCH, grūdų malūną, kompresorių, ventiliatorių, trimerį, pjūklą, purkštuvą, įrankius, galąstuvą, sėjamąją, kombainą, presą, kultivatorių, plūgą, bulviakasę, bačką, vištas; uosines malkas, lentas, kuro cisterną, karučius, kapotas malkas, varstotą, traktorių MTZ Belarus 820, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viso kilnojamojo turto už 75 832,00 Lt; 3) priteisė iš atsakovo J. V. ieškovės D. V. naudai 37 191,00 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, taip pat 11 425,00 Lt piniginę kompensaciją už sunaudotas pinigines lėšas iš sąskaitos ir parduotą karvę, iš viso 48 616,00 Lt; taip pat 2 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo jų šeima apsigyveno (duomenys neskelbtini) esančiame gyvename name,  kurį J. V. dovanojo tėvai. Namas buvo įrengtas tik iš dalies, tinkamas gyventi buvo tik pirmas aukštas (99 kv. m bendro naudingo ploto). Gyvendami kartu šalys namą prižiūrėjo ir išlaikė iš bendrų lėšų, jį remontavo, įrengė naujas patalpas, keitė stogą, langus, atliko kitus darbus. Abi šalys, išgyvenusios santuokoje daugiau kaip trisdešimt metų, buvo dirbantys asmenys, šalys ne tik sukaupė pakankamai daug turto, technikos, gyvulių, bet užaugino ir išleido į mokslus du vaikus. Gyvendamos santuokoje šalys tvarkėsi pagal bendros jungtinės veiklos principus ne tik kaip sutuoktiniai, bet ir kaip ūkininko ūkio nariai. Todėl, jeigu vieno iš jų uždirbamos ar gautos pajamos per tiek metų galėjo būti panaudotos išlaikyti šeimą, išlaikyti ir lavinti vaikus ar pan., o kito sutuoktinio lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamosios patalpos gerinimui, negalima daryti išvados, kad tas kitas sutuoktinis nėra prisidėjęs prie turto ir jo vertės padidėjimo. Abiejų šalių veikimas buvo nukreiptas į vieną bendrą tikslą, šeimos gyvenimo sąlygų gerinimą, vaikų auginimą ir lavinimą, ir ta aplinkybė, kad šeimos gyvenamasis namas su priklausiniais buvo vienam iš jų padovanota, nesudaro pagrindo jam vienam pasinaudoti tais pagerinimais. Kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai turi būti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe konstatavo ir kiti du teismai, nagrinėję bylą pirmąja ir apeliacine instancija. Atsakovas nepateikė jokių papildomų naujų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą  išvadą. Iš byloje esančių UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė 2012-01-25 dienai buvo 173 500 Lt, o atliktų namo rekonstrukcijos darbų vertė yra 136 000 Lt. Šios ataskaitos nėra nuginčytos ir yra galiojančios. Dėl rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotas padidėjo iki 235,31 kv. m. Todėl gyvenamąjį namą teismas pripažino J. V. ir D. V. bendrąja jungtine nuosavybe ir padalino tarp jų nustatant dalis, atsižvelgiant į tą namo dalį, kuri J. V. buvo padovanota, kas sudaro apie 1/3 turto. Likusius du trečdalius padalino šalims lygiomis dalimis. Kitas nekilnojamasis turtas (0,2924 ha ploto žemės sklypas, ūkinis pastatas, kiti kiemo statiniai), kuris buvo įgytas šalių gyvenant santuokoje, padalintas lygiomis dalimis. Kilnojamasis turtas: transporto priemonės, žemės ūkio technika, namo įranga, kietasis kuras, statybinės medžiagos, baldai, buitinė technika ir kt. yra (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. juo naudojasi atsakovas J. V.. Jis ūkininkauja, naudoja techniką, gyvena name, kuris įrengtas sustatant specialiai to namo patalpoms pritaikytus baldus, buitinę techniką ir dekoravimo elementus, kurių daugelio atskyrimas neįmanomas, nepadarant žalos pačiam būstui. Teismas sprendė, kad tikslinga visą kilnojamąjį turtą palikti ir toliau naudotis J. V., priteisiant iš jo piniginę kompensaciją ieškovei, skaičiuojant ½ dalį to turto vertės. Dalis turto (kaip vandens šildytuvas, kampinė vonia) jau įskaityti į namo pagerinimo kaštus, iš dalytino turto turėtų būti pašalinta sena siuvimo mašina, kurią šalys teigia esant gauta iš D. V. tėvų. Skaičiuojant mažesnę šalių nurodytą daiktų vertę, nustatyta, kad bendra kilnojamojo turto vertė yra 75 382,00 Lt, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteista  37 191,00 Lt piniginė kompensacija. 2011-05-16 J. V. iš sąskaitos nurašė 19850,00 Lt, maždaug tuo pačiu laikotarpiu pardavė 3 000,00Lt vertės karvę. Ieškinys teismui paduotas 2011-05-18, todėl teismas sprendė, kad tai jis padarė jau žinodamas, kad D. V. ketina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, kartu jie nebegyveno, bendro ūkio nevedė, tačiau tiek lėšos, tiek naminis gyvulys buvo jų bendras turtas, kuriuo disponuoti galima tik sutinkant abiems sutuoktiniams. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad bendras lėšas jis panaudojo abiejų sutuoktinių naudai. Todėl teismas iš jo ieškovei priteisė  11 425,00 Lt kompensaciją už atsakovo asmeniškai sunaudotą bendrą turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. V. apeliaciniu skundu (4 t. b. l. 72-80) prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantui padovanotas gyvenamasis namas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės už bendras sutuoktinių lėšas. Ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas už jo asmenines lėšas. Pirmą kartą - 1995 m. buvo įrengta gyvenamojo namo antrasis aukštas-mansarda, jos grindys buvo sudėtos dar prieš pradedant ieškovei su atsakovu gyventi name, o medžiagas kambariams įrengti pirko J. V. motina. Ieškovė su atsakovu savo bendromis lėšomis sumokėjo tik meistrams už mansardos įrengimo darbus. Darbų metu buvo įrengtos pertvaros (sienos), suformuotos atskiros patalpos, ištapetuotos jų sienos. Šie pagerinimai savo esme negali būti laikomi esminiais. Dėl jų gyvenamojo namo bendrasis plotas nepadidėjo, o pati namo vertė padidėjo nežymiai. Tai, kad jo ir D. V. bendromis lėšomis buvo prisidėta prie mansardos rengimo, nesudaro pakankamo pagrindo gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Antrą kartą gyvenamojo namo remontas buvo atliktas 2007 m. dėl dukters vestuvių. Šeimoje augo du vaikai, uždirbtos lėšos daugiausia buvo skiriamos šeimos pragyvenimui. Kadangi pagrindinės šeimos pajamos buvo gaunamos iš žemės ūkio veiklos, sutaupytos lėšos buvo skiriamos žemės ūkio technikai įsigyti. Santaupų remontui atlikti nebuvo, todėl remontas buvo atliktas už lėšas, gautas pardavus 3 ha J. V. 2001-05-02 jo motinos dovanotą mišką. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už parduotą medieną buvo gauta virš 90 000 Lt, už kuriuos  pakeista stogo danga, langai, atliktas vidaus remontas. Asmenine J. V. nuosavybe esantis gyvenamasis namas buvo suremontuotas lėšomis, gautomis realizavus kitą asmeninę J. V. nuosavybe esantį turtą.

2. Teismas neteisingai aiškino ir vertino aplinkybę, kad J. V. 1980-09-29 dovanojimo sutartimi buvo padovanota tik 1/3 dalis gyvenamojo namo, o santuokos metu įgytos (pagerintos) 2/3 dalys, kurios dalinant turtą padalintos po lygiai. Gyvenamasis namas apeliantui buvo padovanotas su rūsiu. Faktą, kad rūsys buvo įrengtas statant namą 1978 m., o nebuvo įrengtas santuokos metu, patvirtina Namų valdos techninės apskaitos byla. Po santuokos sudarymo šalims įsikėlus gyventi į padovanotą gyvenamąjį namą, name buvo visiškai įrengtas pirmasis namo aukštas, antrame namo aukšte buvo sudėtos tik grindys. Rūsyje buvo įrengta centrinio šildymo katilas, vonia, tualetas, garažas, bulvinė, sandėliukas ir kitos patalpos. Taip pat buvo netinkamai įvertinta gyvenamojo namo ploto padidėjimo aplinkybė. Dovanojimo sutartyje buvo išskirtas ir nurodytas gyvenamasis plotas - 99 m, į šį plotą neįskaitant rūsio ploto. Gyvenamasis namas tris kartus padidintas negalėjo būti be statybos projekto ir leidimo, o tokių dokumentų byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei ją palaikantys liudytojai neminėjo, jog santuokos metu namas buvo išdidintas - pastatytas rūsys, antras aukštas ar priestatas.

3. Teismas be pagrindo gyvenamąjį namą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. 1980-09-29 sudarant gyvenamojo namo su priklausiniais dovanojimo sutartį, namui nebuvo atlikta inventorizacija. Pirmą kartą inventorizuojant gyvenamąjį namą 1987-12-10 sudarytoje gyvenamojo namo inventorizacinėje byloje užfiksuota, kad namo plotas buvo 176,40 kv. m. Atliekant 1995-02-09 inventorizaciją – name ploto 235,31 kv. m, iš jų: gyvenamojo aukšto plotas 87,97 kv. m, rūsio plotas 68,34 kv. m, garažo plotas 20,02 kv. m ir jau santuokoje gyvenant su D. V. įrengtos mansardos plotas sudarė 58,98 kv. m. Būtent dėl mansardos dokumentuose padidėjo namo gyvenamasis plotas, tačiau faktiškai jis nesikeitė. Kadangi tiek garažas, tiek rūsys įrengti po namu, tai jų per 1980-1987 metus papildomai įrengti tikrai niekas negalėjo, nes tam nebūtų jokių techninių galimybių, be to, tokių aplinkybių neįrodinėjo net pati ieškovė, todėl konstatuoti, kad 1980-09-29 name buvo tik 99 kv. m viso ploto, teismui nebuvo jokio pagrindo. Pagal VĮ Registrų centro duomenis 235,31 m2 yra bendras namo plotas, iš kurio naudingas plotas yra 132,79 m2, o gyvenamasis plotas tik 90,62 m2. Nustatyta 173 500,00 Lt vertė yra ne vien gyvenamojo namo, bet ir ūkinių pastatų ir žemės sklypo. 

4. Nepagrįstas teismo teiginys, kad jeigu vieno iš sutuoktinių uždirbamos ar gautos pajamos per tiek metų galėjo būti panaudotos išlaikyti šeimą, išlaikyti ar lavinti vaikus ar pan., o kito sutuoktinio lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamosios patalpos gerinimui, negalima daryti išvados, kad tas kitas sutuoktinis nėra prisidėjęs prie turto ir jo vertės padidėjimo. Šiuo teiginiu klaidingai aiškinama CK 3.90 str. 1 d. esmė sudarant prielaidas pažeisti vieno iš sutuoktinių interesus. J. V. tėvų padovanotas asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas buvo pagerintas išimtinai lėšomis, gautomis pardavus kitą J. V. padovanotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - medieną. D. V. savo asmeninėmis lėšomis ar darbu esmingai prie pagerinimo neprisidėjo. Minėtas teismo teiginys pažeidžia atsakovo turtines teises. Ieškovės indėlis šeimai išlaikyti ar įrengiant mansardą pinigine išraiška nebuvo lygiavertis ieškovo indėliui į namo remontą, kainavusį virš 90 000 Lt.

5. Teismas bendrąja jungtine nuosavybe nepagrįstai pripažino ir viralinę, ūkinį pastatą, daržinę, kiemo statinius, kurie buvo pastatyti 1977 m. ir J. V. tėvų padovanoti kartu su gyvenamuoju namu 1980-09-29 dovanojimo sutartimi po santuokos sudarymo. Santuokos metu šie statiniai bendromis ar D. V. asmeninėmis lėšomis pagerinti nebuvo, jie nuo pat jų pastatymo remontuojami nebuvo. Santuokos metu - 1985 m. buvo pastatytas kiemo statinys-rūkykla, kuris šiuo metu yra beveik sugriuvęs ir kurį remontuoti yra netikslinga, 1992 m. pastatytas 14 m2 ūkinis pastatas bei iš valstybės išpirktas žemės sklypas po gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Apeliantas pripažįsta, kad kiemo statinys-rūkykla, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė ir dalintini lygiomis dalimis.

6. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės inicijuota ir teismui pateikta UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaita, nes 2012-08-13 Turto vertinimo priežiūros tarnybos sprendimu pripažinta, kad UAB „Robinta“ atlikta J. V. nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Už nustatytų reikalavimų pažeidimą 2012-10-02 Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto vertinimą atlikusiam turto vertintojui A. P. B. paskyrė drausminę nuobaudą - papeikimą. Teismas negalėjo remtis duomenimis, gautais pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus.

7. Teismas nepagrįstai visą kilnojamąjį turtą priteisė J. V., o D. V. 37191,00 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilimą, metalinę pakabą, 2 vnt. dujų balionų, prieškambario baldus, televizorių su video, elektrinę mėsmalę, paveikslą, šaldiklį BEKO, svetainės kampą, žurnalinį stalą, sekciją „Neris“, sulankstomą stalą, 2 vnt. 3 lempų šviestuvų, 4 vnt. užuolaidų su karnizais. Išvardinti kilnojamieji daiktai, kuriuos buvo prašoma priteisti ieškovei, nėra neatsiejamai susieti su gyvenamojo namo patalpomis ar būtini ūkyje, tuo labiau, kad ieškovei buvo priteista 1/3 gyvenamojo namo. Be to, teismo sprendimo dalyje, kurioje nuspręsta dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, padaryta aritmetinė klaida. Nurodyta, kad J. V. priteistina kilnojamojo turto už 75 832,00 Lt, tačiau iš tikrųjų pagal nurodytas vertes bendra priteisto kilnojamojo turto vertė yra 74 382 Lt.

8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog J. V., žinodamas, kad D. V. ketina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, 2011-05-16 iš sąskaitos nurašė 19 850,00 Lt bei maždaug tuo pačiu laikotarpiu už 3 000 Lt pardavė karvę. Apeliantas apie D. V. ketinimą nutraukti santuoką sužinojo tik 2011-05-24 gavęs ieškinį ir teismo pranešimą apie terminą atsiliepimui pateikti. Karvė buvo parduota atsakovui dar nieko nežinant apie ieškovės rengimąsi santuokos nutraukimui bei pageidaujant ir raginant pačiai ieškovei. Gauti pinigai būtų buvę skirti šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė be sutuoktinio žinios ir sutikimo pasiėmė iš bendrų lėšų 6 060,00 Lt sumą grynaisiais. Dėl šios paimtos sumos apeliantas ieškovei pretenzijų nereiškė, todėl kompensacijos už bendro ūkio vedimo metu parduotą karvę priteisimas ieškovei pažeidžia apelianto turtines teises ir teisingumo principą. Pinigai iš atsakovo banko sąskaitos nuimti prieš tai, kai jis sužinojo apie sutuoktinės ieškinį dėl santuokos nutraukimo (pinigus paėmė 2011-05-16). 19 850,00 Lt suma buvo panaudota abiejų sutuoktinių naudai, bendriems reikalams ir turtui išsaugoti. Po ieškovės ieškinio pateikimo teismui 2011 m. gegužės mėnesį, apeliantas su ieškove dar maždaug vienerius metus vedė bendrą ūkį - vertėsi žemės ūkio veikla, augino naminius gyvulius. Žemės ūkio darbai atliekami technika, kuriai reikėjo pirkti kurą, detales, nes technika sena, dažnai genda. Iš sąskaitos paimti pinigai buvo panaudoti būtent kuro pirkimui, detalėms, mokesčių mokėjimui, mokėti samdomiems darbuotojams. Šias aplinkybes patvirtina apelianto pateiktos sąskaitos.

Ieškovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 83-88) prašo apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

1. 1980-09-29 dovanojimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad J. V. dovanoja sūnui J. V. mūrinį gyvenamąjį namą turintį 99 kv. m bendro naudingo ploto, tame tarpe 59 kv. m gyvenamojo ploto ir ūkinius pastatus: tvartą ir daržinę. Šiuo metu gyvenamojo namo bendras plotas yra 235,31 kv. m. Duomenys įrašyti į viešą registrą laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl J. V. aiškinimas, kad dovanotas namas buvo didesnės kvadratūros nei nurodyta dovanojimo sutartyje įstatymo leistinais įrodymais nepatvirtintas. 2006 m. mirė ieškovės tėvas ir jai paliko pinigų, gyvulių, mišką, mišką pardavusi gavo pinigų. Šeimos pinigus valdė vyras J. V., namo kapitalinį remontą darė iš bendrų šeimos lėšų. Liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad gyvenamojo namo kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti santuokoje, iš bendrų lėšų, atsakovo vardu registruotas turtas buvo pagerintas iš esmės, padidėjo jo bendras plotas nuo 99 kv. m ploto iki 235, 31 kv. m ploto, iš esmės pasikeitė gyvenamojo namo ne tik plotas bet ir fasadas, bei kokybė.

2. Ekspertas A. Z. nustatė, kad santuokos metu atliktų statybinių pagerinimo darbų vertė -141 862,00 Lt. Turto vertintojas A. P. B. 2012 m sausio mėnesį nustatė, kad nekilnojamojo turto - namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 173500 Lt, atliktų pagerinimų, remonto-rekonstrukcijos darbų, vertė 136 000 Lt. Nei Ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nei turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nenuginčytos, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šiuose dokumentuose, esančiais duomenimis. Viso nekilnojamojo turto vertė po kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos 173 500 Lt. Pagerinimo vertė -136 000 Lt. Esant šiems įrodymams teismas pagrįstai gyvenamąjį namą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalinant atsakovui paskyrė 2/3 namo, nes atsakovui 1980 m. padovanoto turto vertė apie 37 500 Lt, kas sudaro apie l/3 dalį namo. Nors atsakovas tvirtina, kad visas gyvenamasis namas turėtų būti paliktas jam vienam, tačiau 2011-09-20 priešieškinyje jis pats prašė teismo jam priteisti 2/3 gyvenamojo namo, o D. V. 1/3 gyvenamojo namo.

3. Santuokoje 1992 m. pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1998-11-16 nupirkta prie namų valdos esantis ir naudojamas 0,2924 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūkykla pastatyta 1985 m. Ūkinis pastatas, žemės sklypas, kiemo statiniai dalintini pusiau. Ieškovė neginčija, kad apeliantas gavo pinigų už parduotą mišką, tačiau atsižvelgiant į šalių, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad namo remontas padarytas tik už apelianto asmenines lėšas.

4. Kilnojamas turtas J. V. priteistas pagrįstai. Šalys bendro ūkio neveda nuo 2011 m. vasario mėnesio, J. V. ieškovės į namus neįleidžia, ją išvijo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai, todėl ieškovė ūkininkauti nebegalės. J. V. charakteristikoje nurodoma, kad jis dirba pas smulkius ūkininkus, todėl žemės ūkio technika jam reikalingesnė, ja jis naudoja nuo 2011 m., nuolat dirba su žemės ūkio technika, ji reikalinga jam ūkinei veiklai vystyti, gaunamas pajamas pasiima tik sau, todėl technika paliktina atsakovui. J. V. priteista buitinė technika, baldai, užuolaidos, roletai, yra pritaikyti ir integruoti konkrečiose rūsio ir pirmo aukšto patalpose, todėl tikslinga ir racionalu būtų ją palikti atsakovui, taip kaip padarė teismas.

5. Šeimos pinigai gauti iš ūkininkavimo buvo laikomi J. V. sąskaitoje, jais disponavo apeliantas. Bendro ūkio su J. V. nebevedame nuo 2011 m. vasario mėnesio. Ieškovei paruošus 2011-05-09 ieškinį teismui, atsakovas iš savo sąskaitos, kurioje buvo kaupiami šeimos pinigai, 2011-05-16 nuėmė 19 850,00 Lt. Be ieškovės sutikimo 2011 m. gegužės mėnesį pardavė karvę ir pasiėmė už karvę gautus 3000 Lt. Gautus pinigus sunaudojo savo reikmėms ir tokiu būdu sumažino santuokinio turto vertę 22 850,00 Lt sumai, todėl teismas pagrįstai ieškovei priteisė 11 425,00 Lt kompensaciją. Teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo nutraukus santuoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas civilinio kodekso normas dėl bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo yra pažymėjęs, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3. 118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini). 1980 m. rugsėjo 29 d. sutartimi J. V. padovanojo apeliantui - sūnui J. V. mūrinį gyvenamąjį namą, turintį 99 kv. m. bendro naudingo ploto, tame tarpe 59 kv. m. gyvenamojo ploto ir ūkinius pastatus: tvartą ir daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje (t. 1, b. l. 62). Taigi apeliantas šį nekilnojamąjį turtą įsigijo santuokoje su ieškove dovanojimo sutarties pagrindu, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą šis turtas yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tačiau ieškovė teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo CK 3.90 straipsnio taikymo pagrindus, kurie paneigtų santuokoje dovanoto turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe. 1987 m. gruodžio 10 d. sudarytoje Namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuota, kad gyvenamojo namo naudingas plotas buvo 85,04 kv. m., gyvenamas plotas - 51,85 kv. m., pagalbinis – 33,19 kv. m., gyvenamųjų kambarių skaičius – 2, o taip pat tai, kad gyvenamasis namas turėjo rūsį, verandą ir priestatą, buvo kiti statiniai: viralinė tremperis, ūkinis tremperis, daržinė, rūkykla ir šulinys. 1995 m. vasario 9 d.  užregistruoti kadastro duomenų pakeitimai –viso pastato bendras naudingas plotas 235,31 kv. m, iš jų: 132,79 kv. m. bendras naudingas plotas  - 90,65 kv. m. 5 kambarių gyvenamas plotas ir 42,17 kv. m. pagalbinis plotas; 68,34 kv. m. rūsio plotas; 14,16 kv. m. tamburų ir techninių patalpų plotas; 20,02 kv. m. garažo plotas. VĮ Registrų centro duomenimis 0,2924 ha ploto žemės sklypas (įgytas santuokoje 1998 m. lapkričio 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi);  gyvenamasis namas 1A1p, 235,31 kv. m. bendro ploto, 132,79 kv. m. naudingo ploto, 90,62 kv. m. gyvenamojo ploto; viralinė 2I1p, ūkinis pastatas 3I1p, daržinė 4I1m, ūkinis pastatas 5I1m, kiti statiniai (rūkykla, šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti apelianto vardu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kurią tinkamai motyvavo ir pagrindė savo sprendime, jog visi esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu. Taigi pirmosios instancijos teismas iš šalių nurodytų aplinkybių ir joms patvirtinti pateiktų įrodymų nustatė teisiškai reikšmingų faktų visumą, leidžiančią apelianto ginčo asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis). Apeliaciniame skunde jokių esminių naujų argumentų, įrodymų ir motyvų apeliantas nenurodė. Visi faktiniai duomenys buvo atskleisti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir , teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo jie buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismui abi šalys iš esmės pripažįsta, kad gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas, kad pagerinimo darbai buvo atlikti santuokos metu. Teisme apklausti liudytojais turto vertintojai A. Z. (UAB „Skena“, ekspertas) ir J. P. (UAB „Robinta“, direktorius) (2014-04-15 teismo posėdžio garso įrašas) taip pat patvirtino, kad šalims nepateikus patalpų remonto – rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, sprendžiant iš visos gyvenamojo namo sodyboje atliktų darbų visumos, buvo atlikta nekilnojamojo turto rekonstrukcija ūkio būdu. Tačiau apeliantas yra įsitikinęs, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas ne už sutuoktinių bendras ar sutuoktinės lėšas, o už jo asmenines lėšas. Apeliantas sutinka, kad 1995 m. buvo įrengtas gyvenamojo namo antrasis aukštas –mansanda; šią aplinkybę patvirtina ir 1995-02-09 užregistruoti kadastro duomenų pakeitimai, iš kurių matyti, kad dovanojimo sutartyje nurodytas namo 99 kv. m. bendras naudingas plotas, tame tarpe 59 kv. m. gyvenamasis plotas (šiuos duomenis patvirtinančių matavimų byloje nėra) padidėjo iki 235,31 kv. m. bendro ploto, tame tarpe 90,62 kv. m. gyvenamojo ploto ir šie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taučiau iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad minėtas nekilnojamasis turtas iš esmės buvo pagerintas apelianto ar jo motinos lėšomis, tuo labiau apeliaciniame skunde pačiam apeliantui teigiant, kad prie namo mansardos rengimo buvo prisidėta jo ir ieškovės bendromis lėšomis. Liudytoja A. U. parodė (t. 4, b. l. 43), kad ieškovės tėvai nuolat padėdavo ieškovės ir apelianto šeimai, o tėvui mirus teta jiems atidavė visus gyvulius (arklį, karves, kiaules). Kad uošvis apeliantui duodavo pinigų iš jo pasakymų žino ir liudytoja V. J. (t. 4, b. l. 42), kurios teigimu namas buvo tvarkomas iš pinigų, gautų pardavus D. (t. y. ieškovės) tėvų ūkį. Kad namas buvo remontuojamas už tėvų iš ūkinės veiklos gautus pinigus, o taip už pinigus, gautus pardavus ieškovės tėvų namus, patvirtino ir šalių sūnus liudytojas D. V. (t. 4, b. l. 40 a. p. 41 a. p.). Ir nors apeliantas pateikė į bylą įrodymus, kad 2007 m. pardavęs dalį motinos jam 2001 m. dovanoto miško ir už parduotą medieną gavo virš 90 000 Lt, bei teigia, kad šie pinigai buvo panaudoti tais pačiais metais atlikto namo remontui (stogo dangos, langų pakeitimui, vidaus remontui), tačiau vien tai neįrodo, kad namas buvo pagerintas išimtinai lėšomis, gautomis pardavus kitą apeliantui padovanotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, jeigu vieno iš sutuoktinių uždirbamos ar gautos pajamos per tiek metų galėjo būti panaudotos išlaikyti šeimą, išlaikyti ir lavinti vaikus ar pan., o kito sutuoktinio lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamosios patalpos gerinimui, negalima daryti išvados, kad tas kitas sutuoktinis nėra prisidėjęs prie turto ir jo vertės padidėjimo. Tai paprasčiausiai būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga (CK 1.5 straipsnis). Abiejų šalių veikimas buvo nukreiptas į vieną bendrą tikslą, šeimos gyvenimo sąlygų gerinimą, vaikų auginimą ir lavinimą, ir ta aplinkybė, kad šeimos gyvenamoji patalpa (gyvenamasis namas su priklausiniais) buvo vienam iš jų padovanota, nesudaro pagrindo jam vienam pasinaudoti tais pagerinimais. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas namo vertės padidėjimą susiejo tik su gyvenamojo ploto padidėjimu, laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo nekilnojamąjį  turtą vertino kaip vientisą nedalomą turto kompleksą, kurį sudaro atskiri objektai, didinantys vienas kito vertę, būdami būtent nedalomo turto komplekso dalis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas remdamasis UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaita, o taip pat šios ataskaitos dalimi – UAB „Skena“ atliktu statybinės vertės nustatymu, konstatavo, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė 2012 m. sausio 25 d. dienai buvo 173 500 litų, o atliktų namo rekonstrukcijos darbų vertė yra 136 000 litų. Ir nors Turto vertinimo priežiūros tarnyba yra konstatavusi turto vertintojo A. P. B. UAB „Robinta“ vardu parengtos Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neatitikimus teisės aktų nuostatų reikalavimams (t. 2, b. l. b. l. 86-87), tačiau jų analizė neteikia pagrindo išvadai, kad teismas negalėjo remtis šios ataskaitos duomenimis. Pažymėtina, kad nesutikdamas su pateiktos ataskaitos duomenimis, apeliantas nepareiškė prašymo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Nustačius nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šalių santuokos metu buvo atlikti esminiai nekilnojamo turto pagerinimai ir šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje apelianto dalis yra didesnė (apie 1/3 turto vertės apelianto įgyta asmeniškai, o turto pagerinus abu sutuoktiniai atliko ir sukūrė bendromis lėšomis ir bendru darbu) (CK 3.88 straipsnio 3 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3. 90 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantui neginčijant, kad sąskaitoje buvo kaupiami šeimos pinigai ir už parduotą karvę gautus pinigus pasiėmė jis, o taip pat jam neįrodžius, kad su ieškove kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, šiuos pinigus jis panaudojo tenkindamas šeimos interesus, nes vien tik turėtas išlaidas (jų dalį) patvirtinantys įrodymai nepatvirtina šių išlaidų būtinumo šeimos interesais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas 2011 m. gegužės 16 d. iš sąskaitos nurašęs 19850,00 Lt ir maždaug tuo pačiu laikotarpiu už parduotą karvę paėmęs gautus 3000,00 Lt, šia suma sumažino dalytino santuokinio turto masę, todėl jis privalo ½ dalį šių lėšų, t. y. 11 425,00 Lt kompensuoti ieškovei.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą reglamentaciją santuokoje įgytas turtas pirmiausia dalinamas natūra ir tik dėl objektyvių priežasčių nesant galimybių tai padaryti (dėl turto pobūdžio ir kt. priežasčių) turtas (ar didesnioji dalis) natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, o kitam išmokama kompensacija (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu visą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą prašė priteisti apeliantui, o jai iš apelianto už ½ dalį šio turto priteisti piniginę kompensaciją, tuo tarpu apeliantas patikslintu priešieškiniu dalį daiktų prašė priteisti ieškovei, o už daugiau jam tenkančio kilnojamojo turto sutiko sumokėti piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas visą kilnojamąjį turtą natūra priteisė apeliantui motyvuodamas tuo, kad šis ūkininkauja, naudoja techniką, gyvena name, kuris įrengtas sustatant specialiai to namo patalpoms pritaikytus baldus, buitinę techniką ir dekoravimo elementus, kurių daugelio atskyrimas neįmanomas, nepadarant žalos pačiam būstui, o iš jo ieškovei priteisė piniginę kompensaciją, skaičiuojant ½ dalį to turto vertės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, kad atsižvelgdamas būtent į pirmosios instancijos nurodytas priežastis, jis nereikalavo ieškovei priteisti žemės ūkio technikos, baldų, pritaikytų būtent namo patalpoms, ar dekoravimo elementų. Ieškovė nei atsikirsdama į apelianto priešieškinį, nei teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą konkrečiai nenurodė, kaip apelianto priešieškinyje ar atskirame rašte (t. 4, b. l. 59) nurodyti jai priteistini daiktai (kilimas, pakaba ir kt.) neatsiejamai susieti su gyvenamojo namo patalpomis ir jų priteisimas ieškovei padarytų žalos pačiam būstui. Nesant tokių įrodymų, o taip pat atsižvelgiant ir į aplinkybę, jog ieškovei priteista 1/3 dalis gyvenamojo namo, visų kilnojamųjų daiktų natūra priteisimas apeliantui su įpareigojimu išmokėti ½ dalį šių daiktų vertės kompensaciją, prieštarautų CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatoms, bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.). Todėl iš apeliantui priteisto natūra kilnojamojo turto šalintina: kilimas, 50,00 Lt; pakaba, 50,00 Lt; prieškambario baldai, 1 500,00 Lt; televizorius ir DVD grotuvas, 600,00 Lt; mėsmalė, 100,00 Lt; paveikslas, 200,00 Lt; minkštas baldų komplektas su foteliu, žurnalinis staliukas, 1 000,00 Lt, šaldiklis BEKO, 1 000,00 Lt; tamsiai rudos spalvos sekcija, 150,00 Lt; stalas su kėdėmis, 200,00 Lt;  šviestuvai, 2 vnt., 300,00 Lt; užuolaidos, 200,00 Lt, ir visas šis kilnojamasis turtas 5 350,00 Lt sumai priteistinas ieškovei, o iš atsakovo ieškovės nauda priteista 37 191,00 Lt piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį mažintina iki 31 841,00 Lt, ir iš viso priteista 48 616,00 Lt suma mažintina iki 43 266,00 Lt. Vietoje J. V. priteisto kilnojamojo turto už 75 832,00 Lt, nurodyti, kad jam priteista kilnojamojo turto už 69 032,00 Lt.

Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinęs ieškinį ir priešieškinį, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, priteisė iš atsakovo ieškovei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o įvertinus tai, kad pakeisto sprendimo dalyje pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra apylygės, todėl sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės apeliantui proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteistina 138,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (t. 4,  b. l. 81), o proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 1335,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 1, b. l. 89-90), kurios yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1197,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti:

Iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto kilnojamojo turto pašalinti:

1. Kilimą, 50,00 Lt,
2. Pakabą, 50,00 Lt,
3. Prieškambario baldus, 1 500,00 Lt,
4. Televizorių ir DVD grotuvą, 600,00 Lt,
5. Mėsmalę, 100,00 Lt,
6. Paveikslą, 200,00 Lt,
7. Minkštą baldų komplektą su foteliu, žurnaliniu staliuku, 1 000,00 Lt,
8. Šaldiklį BEKO, 1 000,00 Lt,
9. Tamsiai rudos spalvos sekciją, 150,00 Lt,
10. Stalą su kėdėmis, 200,00 Lt,
11. Šviestuvus, 2 vnt., 300,00 Lt,
12. Užuolaidas, 200,00 Lt,

ir visą šį kilnojamąjį turtą 5 350,00 Lt sumai priteisti D. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nauda priteistą 37 191,00 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį sumažinti iki 31 841,00 Lt, o iš viso priteistą 48 616,00 Lt sumą sumažinti iki 43 266,00 Lt;

vietoje J. V. priteisto kilnojamojo turto už 75 832,00 Lt, nurodyti, kad jam priteista kilnojamojo turto už 69 032,00 Lt.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1197,00 Lt (arba 346,68 euro) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Gintautas Koriaginas

Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė