Civilinė byla Nr. e2-12435-1090/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07587-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.10.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, 

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Juodžiui,

atsakovų atstovei advokatei Sigitai Arnašiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „A“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Start invest“, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „B“ ir D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „A“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Start invest“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams UAB „B“ ir D. K., kuriuo prašo: 1) pripažinti 2022 m. lapkričio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 2022/11/30/3, sudarytą tarp UAB „A“, UAB „B“ ir D. K., negaliojančia ir taikyti restituciją; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „B“ 28 002,24 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog 2023 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismui iškėlus UAB „A“ bankroto bylą ir paskirtai nemokumo administratorei susipažinus su ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, pareikštais kreditorių reikalavimais, nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovė įsigijo du mobiliuosius namelius už 33 602,70 Eur kainą, o 2022 m. birželio 30 d. ieškovė perleido du mobiliuosius namelius UAB „B“ už 28 002,24 Eur kainą. Teigia, jog duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už du mobiliuosius namelius, nemokumo administratorei nėra perduota, tačiau perduota 2022 m. lapkričio 30 d. Trišalė tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 2022/11/30/3 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė perleido atsakovui D. K. 22 906,78 Eur reikalavimą į atsakovę, perleidus reikalavimą ieškovė ir atsakovas D. K. įskaitė priepriešinius tarpusavio reikalavimus, taip ieškovė atsiskaitė su D. K., o atsakovė liko skolinga atsakovui D. K. 22 906,78 Eur sumą. Sutarties sudarymo metu atsakovas D. K. buvo ieškovės ir atsakovės vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas, taip pat atsakovės akcininkas, todėl trišalis sandoris sudarytas ir pasirašytas vieno ir to paties atstovo D. K., o tą pačią dieną, kai sudaryta Sutartis, priimtas ir ieškovės akcininkų sprendimas atsakovą D. K. atleisti iš ieškovės vadovo pareigų. Ieškovė taip pat nurodo, jog ieškovės bankroto byloje šiuo metu patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma 564 078,00 Eur, o iki Sutarties sudarymo ieškovė buvo neatsiskaičiusi ir mokėjimo terminai buvo suėję su UAB „Framels“ – 53 452,00 Eur sumai, taip pat ieškovė skolinga UAB „Pajūrio pamatai“ už statybos rangos darbus – 263 485,52 Eur.

3.       Ieškovės vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, sudaryta Sutartis prieštarauja kitų ieškovės kreditorių interesams. Ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo susidūrė su mokumo problema, faktiškai ieškovė buvo nemoki, 2022 m. ieškovės įsipareigojimai kreditoriams buvo dešimtis kartų didesni už ieškovės balansinę turto vertę, o 2023 metais ieškovės finansinė būklė iš esmės nesikeitė. Ieškovės ir atsakovų sudarytas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nes pagal sandorį pasibaigė atsakovės prievolė ieškovei, tuo pačiu atsakovas D. K. gavo prievolės įvykdymą pirmiau, už kitus ieškovės kreditorius. Be to, ginčijamas sandoris pablogino ieškovės finansinę būklę, nes ieškovė, būdama nemoki, turėdama pirmesnės eilės kreditorių, nei atsakovas D. K., neteko didelės vertės turtinės teisės, kas turėjo įtakos ieškovės nemokumui ir gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais, todėl toks sandoris pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu. Ieškovės teigimu, ginčo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti Sutartį negaliojančia, būtent: ieškovė sudaryti su atsakovais Sutarties neprivalėjo, ieškovės sudarytas su atsakovais sandoris turėjo įtakos ieškovės nemokumui, nes dėl to smarkiai sumažėjo ieškovės turtas, kuris galėjo būti panaudotas pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams tenkinti, o ne suteikta pirmenybė vienam tik vienam iš kreditorių (atsakovui D. K.) gauti atsiskaitymą, ieškovė ir atsakovai sudarydami Sutartį buvo nesąžiningi, nes žinojo apie blogą ieškovės turtinę padėtį, tai jog ieškovė yra nemoki, nevykdo veiklos negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl ieškovės turto sumažinimas ir tokio turto verte atsiskaitymas su atsakovu D. K. pirmiau už kitus kreditorius pažeis kitų ieškovės kreditorių interesus. Egzistuojant nurodytoms sąlygoms yra pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką ieškovė pažymėjo, jog didžioji dalis ieškovės kreditorių reikalavimų atsirado iki ginčijamo susitarimo sudarymo, t. y. iki 2022 m. lapkričio 30 d., ir tokių kreditorių ieškovė turėjo virš 0,5 mln. Eur, šios reikalavimo teisės yra galiojančios ir nepadengtos iki šios dienos. Dėl pareigos sudaryti Sutartį ieškovė teigia, jog šiuo atveju ieškovė neturėjo teisinės prievolės ir būtinumo sudaryti ginčijamos sutarties, nebuvo pagrindų imperatyvams, dėl kurių ginčijamos Sutarties sudarymas gali būti pripažintas kaip privalomas. Ginčijamo sandorio šalys atstovaujamos vieno ir to paties asmens ne tik kad neprivalėjo sudaryti sutarties, bet šis sandoris sudarytas sąmoningai ir tikslingai, siekiant pažeisti likusių kreditorių galimybes dėl lėšų iš ieškovės atgavimo. Be to, ginčijama Sutartis sudaryta tą pačią dieną, kai atsakovas buvo atleistas iš ieškovės vadovo pareigų, todėl Sutarties sudarymas negali būti vertinamas iš esmės kaip pagrįstas, racionalus, teisingas, teisėtas ir ieškovės bei jos kreditorių interesus atitinkantis veiksmas. Dėl kreditorių teisių pažeidimo ir ginčijamos įskaitymo akto nesąžiningumo ieškovė tvirtina, jog Sutartis pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes ieškovė šia sutartimi neteko 22 906,78 Eur dydžio turtinės teisės į atsakovę UAB „B“, perleidus reikalavimą, atsakovo D. K. atliktas įskaitymas buvo skirtas tik tam, kad galima būtų atsiskaityti su juo, kaip kreditoriumi pirmiau, nei tai būtų galima padaryti ieškovei išsikėlus bankroto bylą kartu su kitais kreditoriais. Jau šiuo metu yra aišku, jog ieškovė savo įsipareigojimų kreditoriams patenkinti iš savo turto negalės, nes tokio turto yra nepakankamai, todėl siekiant apginti ieškovės kreditorių interesus ginčijamos reikalavimo teisės perleidimas ir įskaitymas atlikti ieškovei esant nemokiai pripažintini kaip pažeidžiantys ieškovės kreditorių interesus. Kadangi šalims pagal Sutartį nebuvo mokėti pinigai ar perduotas turtas, tai restitucijos taikymas natūra yra neaktualus, o pats ginčijamos Sutarties pripažinimas negaliojančia visiškai atstato šalis į tą pačią padėtį, kuri buvo iki Sutarties pasirašymo. Pripažinus Sutartį negaliojančia, ieškovės turtinės teisės ir atsakovės turtinės prievolės dėl dviejų mobilių namelių perleidimo pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą yra nepasibaigusios, ieškovė perdavė atsakovei mobiliuosius namelius, tačiau atsakovės prievolės terminas sumokėti kainą už įrangą yra suėjęs ir atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 28 002,24 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–7).

4.       Atsakovai UAB „B“ ir D. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog nesutinka su ieškiniu, prašo ieškinio netenkinti ir iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų atsakovų naudai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo papildomas faktines aplinkybes, jog UAB „A“ steigimas buvo tikslinis, t. y. siekiant vystyti nekilnojamojo turto – viešbučio paskirties pastatų komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), statybą ir vystymą, o projekto finansavimas buvo numatytas iš skolintų lėšų ir investuotojų pritraukimo, kas yra teisiškai reikšminga vertinant įmonės finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus ginčijamo sandorio sudarymo metu, o taip pat ir paties sandorio sudarymo aplinkybes. Be to, nekilnojamojo turto vystymo projektas buvo planuojamas ir vykdomas ant dalies žemės sklypo, priklausančio UAB „Voster“, kuri tiesiogiai susijusi buvo su Š. šeima (L. Š., V. Š.), todėl akcininkų sutartyje atsirado L. Š. įsipareigojimas užtikrinti, kad UAB „Voster“ perleistų dalį jai priklausančio žemės sklypo UAB „A“. Įsteigus UAB „A“, D. K. buvo paskirtas įmonės vadovu, pradėjo vystyti projektą, tačiau prisijungus vis dar nebuvo gautas statybos leidimas, todėl buvusio projekto klaidos ir statybos leidimo gavimas projektui vystyti užtruko, o 2022 m. vasario mėn. prasidėjo karas Ukrainoje, ir tai iš esmės padarė neigiamą įtaką projekto vystymui, investuotojų pritraukimui. Siekdama projekto vystymo ir akcininkų susitarimo vykdymo, atsakovė UAB „B“ toliau investavo į projektą ir išleido apie 200 000,00 Eur savo lėšų, be to, buvo gautas finansavimo patvirtinimas iš Magnus kredito unijos 2.2 mln Eur sumai, tačiau, gavus finansavimo patvirtinimą, V. Š. pareiškė, kad jis ir be atsakovų indėlio bei pastangų turi finansavimą, todėl iškėlė papildomas sąlygas, kad atsakovai privalo jam sumokėti 1 mln. Eur dydžio kompensaciją arba pasitraukti iš projekto vystymo be jokio pelno, tik grąžinus jau investuotus pinigus. Atsakovai nutarė pasitraukti iš projekto vystymo, matydami galinčius kilti ir jau kylančius ginčus bei partnerių nesąžiningumą. Atsakovų pasitraukimas iš projekto vystymo ir ieškovės valdymo vyko susitarus, kad bent bus grąžintos atsakovų investuotos (išleistos) lėšos, ir tokių sutarčių, kaip kad ginčijama, buvo sudaryta ne viena ir ne su vienu kreditoriumi, kadangi toks buvo buvusių akcininkų susitarimas, ir tokiu būdu atsakovai padėjo ieškovei, o ne pablogino jos padėtį. Ieškovė taip ir negavo trūkstamo finansavimo, todėl buvo pasirinktas kelias iškelti įmonei bankroto bylą, bandant visą atsakomybę dėl to versti buvusiam akcininkui ir vadovui D. K. Šalys 2022 m. gruodžio 12 d. pasirašė Tarpusavio atsiskaitymo sutartį Nr. 2022/12/12/01, kurioje šalys aptarė kreditorės atsakovės UAB „B“ pasitraukimo iš projekto vystymo sąlygas ir, be kita ko, šalys konstatavo, kad atsakovė UAB „B“ 2022 m. lapkričio 30 d. sutartimi yra perėmusi 22 906,78 Eur dydžio skolą, tačiau minėtos sutarties ieškovė nevykdė, o naujieji vadovai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekdami patys išvengti atsakomybių ir neteisėtai bei nesąžiningai perkelti projekto vykdymą susijusiai įmonei.

5.       Atsakovų vertinimu, esant susiklosčiusioms aplinkybėms, teisinių santykių specifikai, ginčijama Sutartis turėjo būti sudaryta, atitiko akcininkų susitarimus ir neblogino ieškovės padėties, o ją pagerino, sumažindama kreditorinius įsipareigojimus. Ginčijamos Sutarties esmė yra būtent ieškovės skolos atsakovui D. K. perėmimas ir perkėlimas atsakovei UAB „B“. 2022 m. lapkričio 30 dienai ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę UAB „B“, tačiau ieškovė buvo skolinga atsakovei, o taip pat ir atsakovui D. K. tiek už darbo užmokestį (18 025,36 Eur), tiek ir pagal avansines apyskaitas (4 881,42 Eur). Kadangi D. K., kaip akcininko ir investuotojo, pasitraukimo iš įmonės metu ieškovė neturėjo galimybės padengti skolos jam, buvo sutarta, kad skolą, kaip ir kitiems kreditoriams, perims UAB „B“. Pažymi, jog iki tol, kol tokia įmonė, kaip ieškovė, nerealizuoja verslo plano, ji visada veikia nuostolingai ir turi įsipareigojimų, tačiau savaime negali būti laikoma ir nėra nemoki. Šiuo atveju ginčijamas sandoris sudarytas ieškovei dar bandant vykdyti projektą, todėl tai, kad ji tuo metu turėjo įsipareigojimų tiek atsakovams, tiek ir kitiems kreditoriams, savaime nereiškia ir negali reikšti, kad ji buvo nemoki ir dėl to tokiomis aplinkybėmis sudarytas sandoris buvo neteisėtas. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo parengti ir patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl tuometinis vadovas negalėjo žinoti apie konkrečius ieškovės finansinius rodiklius, o vien įsipareigojimų turėjimas, ypač projektinei įmonei, savaime nereiškia, kad ji nemoki. Be kita ko, 2022 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra 28 002,24 Eur su PVM sumai buvo apmokėta dar iki 2022 m. lapkričio 30 d. ginčijamo sandorio sudarymo dienos, 2022 m. spalio 27 d. skolų suderinimo akte atvaizduotas ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolų įskaitymas, po kurio atsakovė nebeturėjo įsipareigojimų ieškovei, o ieškovės skola atsakovei sumažėjo iki 134 464,40 Eur, taigi, jokios skolos pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą ginčijamo sandorio sudarymo dienai nebuvo.

6.       Atsakovų vertinimu, nėra įrodytos ir neegzistuoja visos būtinos actio Pauliana sąlygos: skolininkas, visų pirma, tokiomis tuo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, o sudarytas ginčijamas sandoris nei bendrovės, nei kitų kreditorių teisių nepažeidė. Faktas, kad ginčijamą sandorį pasirašę tad pats atsakovas D. K., savaime nedaro sandorio negaliojančio ar neteisėto, kadangi atsakovas D. K. tuo metu veikė kaip įmonių atstovas pagal įstatymą. Atsakovas D. K. iki 2022 m. lapkričio 30 d. buvo paskirtas ieškovės vadovu, su juo sudaryta darbo sutartis ir jis taip pat buvo buhalteriškai atskaitingas asmuo, o kadangi ieškovė neturėjo laisvų apyvartinių lėšų visoms būtinoms projektui vystyti išlaidoms, ne mažą dalį ieškovės išlaidų asmeniškai dengdavo vadovas D. K., o tokios išlaidos buvo apskaitytos kaip skola pagal avansines apyskaitas. Kai atsakovas D. K. bus atšauktas iš vadovo pareigų, su juo turėjo būti atsiskaityta, tačiau ieškovė neturėjo pakankamai lėšų tam, kad padengtų įsipareigojimą, dėl ko ir buvo sudaryta Sutartis, t. y. siekiant palengvinti tarpusavio atsiskaitymą ir tuo pačiu sumažinant ieškovės turimus įsipareigojimus ir dėl to, kad ieškovės skolą D. K. perėmė atsakovė UAB „B“, niekaip nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes nei bendrovės turto sumažėjo, nei padidėjo įsipareigojimų (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 1–6).

7.       Ieškovė, susipažinusi su atsakovų atsiliepimu į ieškinį ir pateiktais rašytiniais įrodymais, pateiktame dublike pažymėjo, jog atsakovams buvo žinomi visi ieškovės veiklos tikslai, o atsakovas D. K. turėjo prisidėti prie ieškovės tikslų pasiekimo - būtent nuo aktyvių susitarimo dalyvių veiksmų priklausė, ar tokie tikslai bus pasiekti. Atsakovas D. K. kontroliavo ieškovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą visiškai, todėl žinojo, kokia yra ieškovės ūkinė finansinė padėtis, taip pat galėjo įvertinti nustatytų tikslų pasiekimo galimybę. Dar 2022 m. pradžioje atsakovas D. K. suprato, jog išsikeltų tikslų pasiekti nepavyks, nes negali pritraukti investuotojų, ir nusprendė pasitraukti iš ieškovės veiklos vykdymo, todėl pradėti daryti susitarimus dėl atsakovų panaudotų lėšų susigrąžinimo. Atsakovai nėra atsitiktiniai ginčijamo sandorio dalyviai, egzistuoja nesąžiningumo prezumpcija, kurios atsakovai nepaneigė. Būtent atsakovai, „išeidami“ iš projekto ir gaudami savo reikalavimų patenkinimą, elgėsi nesąžiningai ieškovės ir ieškovės kreditorių atžvilgiu. Ieškovė niekada nebuvo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ar kito statinio statytoju, statybos leidimas šio statinio statybai priklausė ir priklauso UAB „Voster“, o ieškovės akcininkų susitarimai lėmė, jog ieškovė buvo panaudota statinio statybos procese, tačiau formaliai jokio statybos objekto ieškovė nevaldė ir nevaldo. Atsakovai pripažįsta, jog jau 2022 m. pradžioje ieškovė susidūrė su veiklos sunkumais, nerado investuotojų, ieškovė faktiškai neturėjo (neturi) jokio turto, visas jos veiklos vykdymas priklausė nuo ieškovės akcininkų veiksmų, ieškovė nuo 2021 m. gruodžio mėn. turėjo kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje. Taigi, ieškovei neturint turto, ieškovės akcininkams atsisakius skirti lėšų veiklai vykdyti ir atsakovams nusprendus susigrąžinti jau ieškovės veiklai panaudotas lėšas, iš esmės ieškovės veikloje pradėjo vyrauti ne akcininkų ar su akcininkais susijusių asmenų, o ieškovės kreditorių interesai. Priešingai, nei tvirtina atsakovai, ieškovės turto sumažinimas, suteikiant pirmenybę gauti atsiskaitymą akcininkui, kai vyrauja prioritetinis kitų ieškovės kreditorių interesas, negali būti laikomas pagalba ieškovei (skolininkui). Atsakovas D. K. pripažįsta, jog ieškovė neturėjo laisvų apyvartinių lėšų, o sudarydamas ginčijamą sandorį siekė susidaryti galimybę atgauti skolą iš atsakovės UAB „B“, kas akivaizdžiai liudija blogą ieškovės finansinę padėtį. Aplinkybė, jog atsakovas D. K. buvo ieškovės vadovu, dirbo pagal darbo sutartį, taip pat veikė kaip atskaitingas asmuo, nesukuria teisinių prielaidų tvirtinti, jog toks kreditorius yra privilegijuotas kitų kreditorių atžvilgiu. Ginčijamas sandoris pablogino ieškovės finansinę būklę, nes ieškovė, būdama nemoki, turėdama pirmesnės eilės kreditorių, nei atsakovas D. K., neteko didelės vertės turtinės teisės, tai turėjo įtakos ieškovės nemokumui ir gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovai nepaneigė actio Pauliana sąlygų, papildomai pažymi, jog ieškovė turtui, kurį vėliau perleido atsakovei UAB „B, panaudojo realias pinigines lėšas, perleisdama turtą atsakovei UAB „B“, neteko turto, o realaus atsiskaitymo, iš kurio galėtų patenkinti kitų kreditorių interesus, negavo. Ieškovė nesutinka su atsakovais, jog jie už namelius yra atsiskaitę ir neva toks atsiskaitymas yra įvykęs iki ginčijamo sandorio sudarymo, motyvuodama tuo, jog atsakovė nepateikė įrodymų savo teiginiui, jog sąskaita buvo apmokėta, pagrįsti, o duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove už du mobiliuosius namelius, nemokumo administratorei nėra perduota, įrodymų, jog buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, taip pat nėra, taigi, akivaizdu, jog nėra atlikta jokių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų ar prievolės būtų pasibaigusios kitais pagrindais. Ieškovė prieina prie išvados, jog atsakovė UAB „B“ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo skolinga ieškovei, nėra įrodymų, jog atsakovė UAB „B“ būtų atsiskaičiusi už jai ieškovės parduotus du mobiliuosius namelius, o tarpusavio skolų suderino aktų duomenys yra išvestiniai ūkinių operacijų dokumentai ir šiuo atvejų šių duomenų nepatvirtina pirminiai dokumentai, t. y. mokėjimų duomenys. Ginčijama sutartis, duomenų analizė verčia daryti priešingą išvadą, jog atsakovė ginčijamo sandorio metu buvo neatsiskaičiusi su ieškove už parduotus mobiliuosius namelius, todėl pirminiams duomenims nepatvirtinant atsiskaitymo fakto, vadovautis išvestiniu, jog neva atsakovė UAB „B“ nėra skolinga, nėra jokio teisinio pagrindo (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 52–55).

8.       Atsakovai, atsikirsdami į dubliko argumentus, pateiktame triplike nurodo, jog dublike nurodyti atsikirtimai, atsakovų nuomone, tėra deklaratyvūs ir formalūs, nepaneigiantys atsakovų pozicijos ir neįrodantys ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovų teigimu, nėra įrodytos ir neegzistuoja visos kitos būtinos actio Pauliana sąlygos ir skolininkas tokiomis tuo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, o sudarytas ginčijamas sandoris nei bendrovės, nei kitų kreditorių teisių nepažeidė. UAB „A“ įsteigta konkrečiam nekilnojamajam projektui vystyti, pasitelkiant susijusius asmenis ir įmones, t. y. UAB „B“, akcininkus D. K., L. Š. ir susijusią įmonę. Kadangi atsakovams nusprendus pasitraukti iš projekto vystymo buvo sutarta, kad ir atsakovas D. K. bus atšauktas iš vadovo pareigų, su juo turėjo būti atsiskaityta, tačiau ieškovė neturėjo pakankamai lėšų tam, kad padengtų įsipareigojimą, dėl ko ir buvo sudaryta Sutartis. Šiuo atveju, atsakovų vertinimu, dėl to, kad ieškovės skolą D. K. perėmė atsakovė UAB „B“, niekaip nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes nei bendrovės turto sumažėjo, nei padidėjo įsipareigojimų. Ginčijamos sutarties 3.4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad po skolų užskaitymo UAB „A“ lieka skolinga D. K. 0 Eur, o UAB „B“ lieka skolinga D. K. 22 906,78 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 91–94).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti.

10.       Teismo posėdyje atsakovų atstovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo 

11.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-566-889/2023 (naujas bylos Nr. B2-201-889/2024) iškėlė UAB „A“ bankroto bylą, taip pat bankrutuojančios UAB „A“ nemokumo administratore paskyrė UAB „Start invest“ (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 8–10).

12.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 64 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

13.       Įmonės nemokumo atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. JANĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal JANĮ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14.       Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis nemokumo administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius, dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020, 22 punktas).

15.       Nagrinėjamu atveju BUAB „A“ nemokumo administratorė, patikrinusi UAB „A“ iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) 2022 m. lapkričio 30 d. tarp UAB „A“, UAB „B“ ir D. K. sudarytą Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 2022/11/30/3.

16.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „A“, UAB „B“ ir D. K. 2022 m. lapkričio 30 d. sudarė Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 2022/11/30/3 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 13–14). Iš Sutarties turinio matyti, jog Sutartyje šalys susitarė dėl to, kad Sutarties sudarymo metu UAB „A“ turėjo 22 906,78 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą D. K., o UAB „B“ turėjo 22 906,78 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą UAB „A“. Sutartimi UAB „B“ perėmė UAB „A“ skolinį įsipareigojimą D. K. atžvilgiu ir tokiu būdu UAB „B“ užskaitė savo skolinį įsipareigojimą UAB „A“. Sudarius minėtą Sutartį buvo panaikinta UAB „A“ skola D. K. atžvilgiu ir UAB „B“ skola UAB „A“ atžvilgiu. Po Sutarties sudarymo UAB „B“ liko skolinga D. K. 22 906,78 Eur sumą.

17.       Pažymėtina, kad šalys byloje nekėlė ginčo dėl D. K. reikalavimo teisės UAB „A“ atžvilgiu ir UAB „A“ reikalavimo teisės UAB „B“ atžvilgiu kilmės ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis), t. y. šalys šias aplinkybes pripažino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis), todėl teismas minėtų prievolių kilmės, taip pat jų pagrįstumo ir teisėtumo šioje byloje netyrė. 

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties pasirašymo metu, t. y. 2022 m. lapkričio 30 d., atsakovas D. K. buvo tiek ieškovės UAB „A“, tiek atsakovės UAB „B“ vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 15–21), todėl Sutarties sudarymo metu Sutartį visų trijų šalių vardu pasirašė būtent atsakovas D. K. Nustatyta, kad Sutarties sudarymo dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 30 d., ieškovės UAB „A“ akcininkų priimtu sprendimu atsakovas D. K. buvo atleistas iš UAB „A“ vadovo pareigų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 22), o 2023 m. vasario 27 d. UAB „A“ akcininkų sprendimu nauju UAB „A“ vadovu paskirtas V. Š. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 23–24).

19.       Nemokumo administratorės teigimu, Sutarties sudarymo metu ieškovė faktiškai jau buvo nemoki, todėl ieškovės ir atsakovų sudarytas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nes pagal sandorį pasibaigė atsakovės prievolė ieškovei, tuo pačiu atsakovas D. K. gavo prievolės įvykdymą pirmiau, už kitus ieškovės kreditorius. Be to, ginčijamas sandoris pablogino ieškovės finansinę būklę, nes ieškovė, būdama nemoki, turėdama pirmesnės eilės kreditorių, nei atsakovas D. K., neteko didelės vertės turtinės teisės, kas turėjo įtakos ieškovės nemokumui ir gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais, todėl ginčo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti Sutartį negaliojančia, o būtent: ieškovė sudaryti su atsakovais Sutarties neprivalėjo, ieškovės sudarytas su atsakovais sandoris turėjo įtakos ieškovės nemokumui, nes dėl to smarkiai sumažėjo ieškovės turtas, kuris galėjo būti panaudotas pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams tenkinti, o ne suteikta pirmenybė vienam tik vienam iš kreditorių (atsakovui D. K.) gauti atsiskaitymą, ieškovė ir atsakovai sudarydami Sutartį buvo nesąžiningi, nes žinojo apie blogą ieškovės turtinę padėtį, tai jog ieškovė yra nemoki.

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

21.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

22.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

23.       Nemokumas, kaip teisinė sąlyga, actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

24.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB „A“ bankroto byla iškelta praėjus kiek daugiau nei šešiems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-566-889/2023 (naujas bylos Nr. B2-201-889/2024) nustatė, kad ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., UAB „A“ turėjo 12 740,00 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai minėtu laikotarpiu sudarė 1 112 621,00 Eur, t. y. įmonės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė turimo turto vertę viršijo beveik šimtą kartų. Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad UAB „A“ yra nemoki.

25.       Įvertinęs minėtas Klaipėdos apygardos teismo konstatuotas aplinkybes, taip pat aplinkybę, jog UAB „A“ bankroto byla buvo iškelta praėjus pusmečiui po ginčijamo sandorio sudarymo, teismas prieina išvados, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „A“ jau buvo nemoki.

26.       Iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi BUAB „A“ bankroto byloje buvo patvirtintas BUAB „A“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 517 032,15 Eur sumai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–28), kurie vėliau Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d., 2024 m. sausio 11 d. nutartimis buvo tikslinami (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 29–32, 76–149).

27.       Minėtos aplinkybės patvirtina, jog BUAB „A“ kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises BUAB „A“ atžvilgiu.

28.       Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

29.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

30.       Iš ginčijamos Sutarties turinio matyti, kad sudarius ginčijamą sandorį buvo panaikinta atsakovės UAB „B“ prievolė UAB „A“ atžvilgiu, t. y. UAB „A“ neteko reikalavimo teisės UAB „B“ atžvilgiu. Tuo pačiu ginčijama Sutartimi UAB „A“, kuri tikėtina ginčijamos Sutarties sudarymo metu jau neturėjo lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais, tame tarpe ir su D. K., perleido savo skolinį įsipareigojimą D. K. atžvilgiu naujai skolininkei UAB „B“. Pažymėtina, kad šalys neįrodinėjo aplinkybės, ar UAB „B“ atsiskaitė su D. K. pagal ginčijamą Sutartį.

31.       Minėtos Sutarties sudarymo aplinkybės, atsižvelgiant ir į tai, kad Sutarties sudarymo metu UAB „A“ jau buvo nemoki, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kitų UAB „A“ kreditorių interesai, kadangi, viena vertus, ginčijamu sandoriu UAB „A“ atsisakė reikalavimo teisės skolininkės UAB „B“ atžvilgiu ir tokiu būdu sumažėjo UAB „A“ turto (turtinių teisių) apimtis. Kita vertus, ginčijamu sandoriu nemokios UAB „A“ skolinis įsipareigojimas D. K. atžvilgiu buvo perkeltas mokumą nepraradusiai UAB „B“ ir tokiu būdu D. K. įgijo pirmumo teisę į savo reikalavimo patenkinimą kitų UAB „A“ kreditorių atžvilgiu.

32.       Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčijamas sandoris neabejotinai pažeidė kitų UAB „A“ kreditorių teises (turtinius interesus) (CPK 185 straipsnis).

33.       Nagrinėjamu atveju atsakovas D. K. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ginčijamą sandorį sudarė, be kita ko, siekdamas susigrąžinti dalį į UAB „A“ vystymą investuotų lėšų, taip pat siekdamas sumažinti UAB „A“ kreditorinių įsipareigojimų apimtį. Įrodymų, jog ieškovė UAB „A“ privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis).

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

35.       Byloje nustatyta, kad Sutarties sudarymo metu ieškovė jau turėjo vykdytinų, bet neįvykdytų įsipareigojimų kitų kreditorių atžvilgiu. Taip pat minėta, kad nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą Sutartį arba, kad ginčijamos Sutarties sudarymas atitiko gerą verslo praktiką arba kitų UAB „A“ kreditorių interesus. Priešingai, byloje konstatuota, kad Sutarties sudarymas pažeidė UAB „A“ kreditorių interesus. 

36.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog skolininkė, t. y. UAB „A“, privalėjo sudaryti ginčijamą Sutartį su atsakovais.

37.       Dar viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra skolininko ir (ar) trečiojo asmens nesąžiningumas sudarant sandorį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

38.       Kasacinio teismo konstatuota, kad prezumpcijos pagal CPK 182 straipsnio 4 punktą turi reikšmės paskirstant įrodinėjimo naštą. Kadangi CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtis, tai kreditorius, siekdamas ieškinio patenkinimo, turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekiant paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. Įrodžius šias aplinkybes atsakovų nesąžiningumas bus preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teks patiems atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

39.       Nurodytos nesąžiningumo prezumpcijos taikymą pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo našta, kaip jau minėta, tenka ieškinį actio Pauliana pagrindu reiškiančiam kreditoriui. Ji bylą nagrinėjančio teismo taikoma, kai teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs bei įvertinęs bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.67 straipsnio 5 punkto dispozicijoje įtvirtintas šios teisės normos taikymo sąlygas. Bylos aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kurį teismas išsprendžia vadovaudamasis įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus. Pagal CPK 176 straipsnį aplinkybę galima pripažinti įrodyta, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas tos aplinkybės egzistavimu.

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorė teigia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai sudarydami Sutartį buvo nesąžiningi.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamą Sutartį sudarė du juridiniai asmenys ir vienas fizinis asmuo, kuris Sutarties sudarymo metu veikė minėtų Sutartį sudariusių juridinių asmenų vardu kaip vadovas, teismas konstatuoja, kad minėta aplinkybė atitinka CK 6.67 straipsnio 3 ir 7 punktų dispozicijoje įtvirtintas šių teisės normų taikymo sąlygas.

42.       Pagal CK 6.67 straipsnio 3 ir 7 punktus, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: 3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis; 7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

43.       Minėtos aplinkybės, t. y. tai, jog ginčijamą trišalį sandorį visų dalyvių vardu pasirašė tas pats fizinis asmuo – D. K., sudaro pagrindą konstatuoti šioje byloje tiek skolininko – UAB „A“, tiek trečiųjų asmenų – D. K. ir UAB „B“ nesąžiningumą Sutarties sudarymo metu.

44.       CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

45.       Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas).

47.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijama Sutartis sudaryta 2022 m. lapkričio 30 d. UAB „A“ bankroto byla iškelta ir nemokumo administratorė paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. liepos 1 d. UAB „A“ nemokumo administratorė su ieškiniu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2024 m. gegužės 13 d. Pažymėtina, kad UAB „A“ nemokumo administratorė, kuri atstovauja ne tik UAB „A“, tačiau ir šios įmonės kreditorių interesus, apie ginčijamą sandorį galėjo sužinoti tik susipažinusi su jai perduotais UAB „A“ finansiniais dokumentais, kurie jai galėjo būti perduoti tik įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarčiai.

48.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad UAB „A“ nemokumo administratorė, pareikšdama ieškinį CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu dėl 2022 m. lapkričio 30 d. sudarytos Sutarties pripažinimo negaliojančia, nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

49.       Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana sąlygos, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, pripažįstant 2022 m. lapkričio 30 d. Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 2022/11/30/3, sudarytą tarp UAB „A“, UAB „B“ ir D. K., negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

50.       Tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. 

51.       Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su JANĮ 94, 95 straipsniais, reglamentuojančiais kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, JANĮ esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais JANĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas).

52.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui pripažinus 2022 m. lapkričio 30 d. Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 2022/11/30/3 negaliojančia, Sutarties šalių atžvilgiu taikytina trišalė restitucija, t. y. atsakovui D. K. grąžintina 22 906,78 Eur dydžio reikalavimo teisė UAB „A“ atžvilgiu, o UAB „A“ grąžintina 22 906,78 Eur dydžio reikalavimo teisė UAB „B“ atžvilgiu. Kadangi byloje nebuvo įrodinėjamas UAB „B“ atsiskaitymo su D. K. pagal Sutartį faktas (realumas), teismas šioje dalyje restitucijos klausimo nesprendžia.

Dėl skolos priteisimo

53.       Ieškovė tuo pačiu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „B“ 28 002,24 Eur skolą už parduotas prekes.

54.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „A“ 2021 m. gruodžio 23 d. iš UAB „Stakama“ įsigijo du mobiliuosius namelius už 33 602,70 Eur kainą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11). Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2022 m. birželio 30 d. pardavė atsakovei UAB „B“ du mobiliuosius namelius už 28 002,24 Eur kainą. Minėtą aplinkybę patvirtina ieškovės 2022 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra VS Nr. 22-01 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 12).

55.       Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl minėtų dviejų mobilių namelių pardavimo atsakovei UAB „B“. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškove už minėtas prekes.

56.       Atsakovės UAB „B“ teigimu, atsakovės prievolė už iš ieškovės įsigytus mobilius namelius pasibaigė atsakovės 2022 m. spalio 27 d. atliktu tarpusavio prievolių įskaitymu. Minėtai aplinkybei pagrįsti, atsakovė į bylą pateikė 2022 m. spalio 27 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 29), kuriame nurodoma, jog UAB „B“ į ieškovės UAB „A“ 199 464,40 Eur įsiskolinimą UAB „B“, įskaitė UAB „B“ 65 000,00 Eur dydžio įsiskolinimą UAB „A“, nustatant, kad po įskaitymo UAB „A“ skolos UAB „B“ likutis sudarė 134 464,40 Eur. Pažymėtina, jog į bylą pateiktas 2022 m. spalio 27 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas yra pasirašytas tik atsakovės UAB „B“ atstovo.

57.       Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, detalizuojantys tiek UAB „A“ 199 464,40 Eur dydžio įsiskolinimo UAB „B“ sandarą, tiek UAB „B“ 65 000,00 Eur dydžio įsiskolinimo UAB „A“ sandarą, nurodytų 2022 m. spalio 27 d. tarpusavio skolų suderinimo akte.

58.       Ieškovės atstovas byloje teigė, jog minėtu aktu buvo įskaityti ieškovės atliktos kredito įmokos, vykdant ieškovės ir atsakovės bendrą prievolę pagal kredito sutartį, sudarytą vystant bendrą nekilnojamojo turto statybos projektą.

59.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29–30 punktai).

60.       Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė įrodymą, patvirtinantį, kad ieškovė pardavė atsakovei UAB „B“ du mobiliuosius namelius už 28 002,24 Eur kainą. Atsakovė šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Taigi, ieškovė įrodė, kad tarp šalių susiklostė prikimo-pardavimo teisiniai santykiai.

61.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

62.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „B“ ginčija savo prievolę sumokėti kainą už jai parduotus du mobiliuosius namelius į bylą pateiktu 2022 m. spalio 27 d. UAB „B“ vienašaliu tarpusavio skolų suderinimo aktu (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 29). Minėta, jog atsakovė įrodinėdama prievolės sumokėti kainą už jai parduotus du mobiliuosius namelius pasibaigimo faktą, nepateikė į bylą jokių įrodymų detalizuojančių atsakovės UAB „B“ 65 000,00 Eur dydžio skolos ieškovei sudėtį, iš kurių galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, jog į atsakovės 65 000,00 Eur dydžio skolą ieškovei įskaičiuota ir atsakovės skola už jai parduotus du mobiliuosius namelius.

63.       Pažymėtina, kad atsakovės skolos ieškovei už parduotus mobiliuosius namelius sumos skaičius yra nelyginis, tuo tarpu tarpusavio skolų suderinimo akte atsakovės skolos ieškovei sumos skaičius nurodomas lyginis – 65 000,00 Eur. Informacijos iš kokių dar papildomų prievolių susidarė minėta atsakovės skolos ieškovei suma, atsakovė į bylą nepateikė.

64.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad 2022 m. spalio 27 d. UAB „B“ atliktu vienašaliu tarpusavio skolų suderinimo aktu buvo įskaityta ir atsakovės skola už jai parduotus du mobiliuosius namelius už 28 002,24 Eur kainą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė savo prievolės sumokėti ieškovei parduotų mobiliųjų namelių kainą.

65.       CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.

66.       Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės UAB „B“ 28 002,24 Eur skolą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

67.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės UAB „B“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

69.       Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą ieškovei išrašyta sąskaita 2 500,00 Eur sumai, kurios apmokėjimas atidėtas iki BUAB „A“ gaus piniginių lėšų arba piniginės lėšos bus išieškotos vykdant šį teismo sprendimą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 109–111). Atsakovė pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 057,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 138–140).

70.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. po 1 250,00 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

71.       Nagrinėjamu atveju ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

72.       Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai priteistina iš atsakovų UAB „B“ ir D. K. lygiomis dalimis 110,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 55,00 Eur iš kiekvieno atsakovo, už ieškinio reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo, taip pat valstybės naudai iš atsakovo UAB „B“ priteistina 630,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Viso valstybės naudai iš atsakovo UAB „B“ priteistina 685,00 Eur žyminio mokesčio.

73.       Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2022 m. lapkričio 30 d. Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 2022/11/30/3, sudarytą tarp D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „B“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 22 906,78 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų šešių eurų 78 ct) reikalavimo teisę UAB „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o UAB „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 22 906,78 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų šešių eurų 78 ct) reikalavimo teisę UAB „B“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 28 002,24 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius du eurus 24 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 002,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 250,00 Eur (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 250,00 Eur (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 685,00 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Jan Maciejevski