Civilinė byla Nr. e2A-585-601/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02794-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.12.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

            viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-112-941/2024 pagal ieškovės UAB „Kretingos vandenys“ ieškinį atsakovei UAB „Kartografiniai projektai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ priešieškinį ieškovei UAB „Kretingos vandenys“, atsakovui VĮ Registrų centrui dėl inžinerinių tinklų ir nuosavybės teisės į juos teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys Kretingos rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, MB „Hukas“, UAB „Inžinerija LT“, VĮ Žemės ūkio duomenų centras.

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Kretingos vandenys“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ 2 477,86 Eur skolą už paviršinių nuotekų šalinimo paslaugas nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., 115,76 Eur delspinigių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad UAB „Kretingos vandenys“ 2015-08-27 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-249 yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Kretingos rajone ir jai pavesta Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. Ieškovė kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja su abonentais sudaro paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis. Ieškovė teikia paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Žemės sklypas, esantis šiuo adresu, nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Kartografiniai projektai“, kuri atsisako sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį ir nemoka už teikiamas paslaugas.    

3.       Atsakovė UAB „Kartografiniai projektai“ su ieškiniu nesutiko ir, pateikusi priešieškinį ieškovei UAB „Kretingos vandenys“ ir atsakovui VĮ Registrų centrui dėl inžinerinių tinklų ir nuosavybės teisės į juos teisinės registracijos panaikinimo, prašo:

3.1. pripažinti negaliojančiais 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktą, 2020-12-11 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2021-01-04 raštą Nr. 2-11(4.91) dalyse, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretinga, esantys nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kretingos vandenys“, į. k.163994426, nuosavybės teisės į juos;

3.2. panaikinti nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kretingos vandenys“, į. k.163994426, nuosavybės teisės į juos teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir kadastre;

3.3. pripažinti negaliojančiais 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktą, 2020-12-11 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2021-01-04 raštą Nr. 2-8(4.91) dalyse, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretinga, esantys nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kretingos vandenys“, į. k.163994426, nuosavybės teisės į juos;

3.4. panaikinti nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kretingos vandenys“, į. k.163994426, nuosavybės teisės į juos teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir kadastre;

3.5. pripažinti negaliojančiais 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktą, 2021-05-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2021-05-26 raštą Nr.2-348(4.91) dalyse, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretinga, esantys nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai (KF) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kretingos vandenys“, į. k.163994426, nuosavybės teisės į juos;

3.6. panaikinti nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų (KF) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kretingos vandenys“, į. k.163994426, nuosavybės teisės į juos teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir kadastre;

3.7.        pripažinti negaliojančiais 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktą, 2020-12-03 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2021-01-04 raštą Nr.2-13(4.91) dalyse, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretinga, esantys vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kretingos vandenys“, į. k.163994426, nuosavybės teisės į juos;

3.8.        panaikinti vandentiekio tinklų - vandentiekio tinklų (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kretingos vandenys“, į. k. 163994426, nuosavybės teisės į juos teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.

8.       Nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kretinga. Atsakovė šį nekilnojamąjį turtą įgijo 2022-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3816 iš UAB „Zoovettiekimas“ (dabar MB „Hukas“; anksčiau šio objekto adresas buvo (duomenys neskelbtini), Kretinga). Šiame žemės sklype taip pat yra dalis ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre registruotų inžinerinių tinklų: lietaus nuotekų tinklai 1L ir L2, buitinių nuotekų tinklai (KF), vandentiekio tinklai. Visais atvejais ieškovės nuosavybės teisių į visus šiuos inžinerinius tinklus įregistravimo pagrindu nurodomas 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktas, o kai kurių tinklų atveju ir 2021-05-26 raštas Nr.2-348(4.91), 2021-01-04 raštas Nr.2-11(4.91) bei 2021-01-04 raštas Nr.2-8(4.91). 2021-01-04 raštai Nr.2-11(4.91) ir Nr.2-8(4.91), kurie yra tiesiog lydraščiai, kuriais Nekilnojamojo turto registrui buvo pateiktas 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktas.

9.       Atsakovė teigia, kad ieškovė neteisėtai įregistravo savo vardu atsakovės žemės sklype esančius inžinerinius tinklus (lietaus nuotekų tinklus 1L ir L2, buitinių nuotekų tinklus (KF), vandentiekio tinklus), nes ieškovė nepateikė savo teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus pagrindžiančių dokumentų, todėl laikytina, kad būtent atsakovė yra jos žemės sklype esančių inžinerinių tinklų savininkė (CK 4.14 straipsnio pagrindu – antraeilio daikto likimas), ir mokėti už ieškovės neva teikiamas paslaugas nėra pagrindo. Kadangi ieškovė be jokio teisinio pagrindo kaip savo nuosavybę įsiregistravo atsakovei nuosavybės teise priklausančius jos žemės sklype esančius inžinerinius tinklus, todėl atsakovė turi teisę reikšti reikalavimus (negatorinį ieškinį) pašalinti tokią jos teises pažeidžiančią situaciją.

10.       Atsakovė pagal priešieškinį VĮ Registrų centras prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad lietaus nuotekų tinklai 1L ir 2L yra išsidėstę ne tik atsakovės žemės sklype. Lietaus nuotekų tinklai 1L yra (duomenys neskelbtini) gatvėje ir žemės sklype (eina per žemės sklypą). Lietaus nuotekų tinklai 2L yra nesuformuotame žemės sklype, esančiame šalia žemės sklypo, ir atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ žemės sklype (eina per žemės sklypą). Privatizavus Klaipėdos valstybinę firmą „Vettiekimas“ (įkūrus UAB „Kretingos vettiekimas“), žemės sklypas, kuriame yra dalis lietaus nuotekų tinklų 1L ir 2L, buvo Lietuvos Respublikos nuosavybė, o duomenų, kad UAB „Kretingos vettiekimas“ balanse būtų apskaitomi kokie nors lietaus nuotekų tinklai, nėra (atsakovė nepateikė į bylą tai pagrindžiančių įrodymų). Tinklai nebuvo statomi kaip žemės sklypo priklausiniai, nes žemės sklypas, lietaus nuotekų tinklų statymo metu, net nebuvo suformuotas. Atsakovė iš esmės niekaip nepagrindžia, kad Registrų centras būtų atlikęs ieškovės nuosavybės teisių į lietaus nuotekų tinklus 1L ir 2L, tiek ir pačių nekilnojamųjų daiktų neteisėtą teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir/ar Nekilnojamojo turto kadastre, nenurodė nei vieno teisės akto, kuris buvo pažeistas įregistruojant lietaus nuotekų tinklus 1L ir 2L, bei įregistruojant ieškovės nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Ieškovė nėra lietaus nuotekų tinklų statytoja, todėl taikytinos Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278, 3 dalies, o ne 2 dalies kaip nurodo atsakovė, nuostatos. Ieškovė Registrų centrui pateikė visus reikalingus dokumentus lietaus nuotekų tinklų 1L ir 2L teisinei registracijai atlikti.

11.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad 2014-12-02 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo notarine sutartimi Nr. VK-8075, kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos m., parduotas UAB „Zoovettiekimas“. Šiuo konkrečiu atveju į parduoto valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kainą 150 093 Lt įskaičiuotas ir savivaldybės administracijos direktoriaus paskaičiuotas vertės priedas už kvartalinius įrengtus inžinerinius statinius 7 464 Lt, tačiau valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas tik žemės sklypas.

12.       Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad inžineriniai tinklai nebuvo numatyti tenkinti tik atsakovo įsigyto sklypo poreikius, bet aptarnauja ir kitus žemės sklypus aplink. Inžinerinius tinklus perėmė ieškovė UAB „Kretingos vandenys“. Seniau perėmimo procedūros nebuvo išsprendžiamos tvarkingai ir su tinklų perėmimu buvo problemų. Nėra visų tinklų perėmimo dokumentų, visų tinklų perėmimas nėra detaliai ir smulkiai aprašytas. Dar yra daug tinklų, kurių klausimas sprendžiamas dabar. Parduodant žemės sklypą 2014 metais buvo apskaičiuotas žemės vertės priedas dėl inžinerinių statinių (vadovautasi žemės sklypo planu, topografine nuotrauka, parengta 2012-10-02 UAB „Kartografiniai projektai“, Kretingos miesto šilumos ūkio specialiuoju planu, patvirtintu 2014-08-28 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-222). Priedas skaičiuojamas pagal formulę, taikant žemės vertinimo metodikos 15 priede nurodytus koeficientus. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad sklype yra kvartaliniai vandentiekio, nuotekų, dujų, ryšių ir elektros tinklai. Inžineriniai tinklai didina parduodamos valstybinės žemės sklypo vertę, nes žemės sklype esantiems pastatams yra galimybė prisijungti prie tinklų. Skaičiuojant vertės priedą vertinami tik sklype esantys kvartaliniai tinklai pagal žemės sklypo planą. Tinklų ilgiai nevertinami, jų ilgių iš apskaičiavimo nėra galimybės nustatyti. Taip pat nėra vertinama, ar prie tinklų yra prisijungta ar ne. Patys tinklai su žemės sklypu nėra parduodami.

II.        

13.       Plungės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ 1 189,30 Eur skolą, 35,19 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 224,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 066,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Kretingos vandenys“. Priteisė iš atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ 95 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Dėl priešieškinio

14.       Teismas nustatė, kad rajono valdybos paskirtame sklype statant turtinį kompleksą („Zoovettiekimas“ bazę) buvo pastatyti ir jam aptarnauti reikalingi inžineriniai tinklai, kurie pajungti į miesto tinklus. Žemė ir statiniai bei inžinerinė infrastruktūra iki privatizavimo proceso buvo viešosios nuosavybės objektai, priklausė valstybei. Archyvinių dokumentų analizė rodo, kad inžineriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn (t. y. privatizuoti). Kvartaliniai inžineriniai tinklai, aptarnaujantys Kretingos miesto dalies gyvenamuosius namus, buvo perduoti Valstybinei Kretingos vandens tiekimo įmonei, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė.

15.       Teismas pažymėjo, kad perdavimo aktai nėra labai informatyvūs ir nesudaro sąlygų identifikuoti konkrečius perduodamus objektus. Tačiau tuo laikmečiu taip buvo vykdoma valstybinio turto apskaita. Ir ne tik Kretingos mieste, bet visoje Lietuvoje. Šiuo aspektu svarbūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bylose dėl įgyjamosios senaties, kad tai, jog valstybinis turtas nebuvo apskaitytas, ar buvo apskaitomas netinkamai, nepaneigia valstybės nuosavybės į tą turtą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).

16.       Atsakovė priešieškiniu ginčija ieškovės nuosavybės teisę į per atsakovės žemės sklypą einančius / į jį patenkančius inžinerinius tinklus. Iš esmės priešieškinis grindžiamas tuo, kad atsakovė šiuos inžinerinius tinklus įgijo 2022-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi kartu su žemės sklypu ir statiniais, nes inžineriniai tinklai yra žemės ir statinių priklausiniai. Taip pat atsakovė teigia, kad įsigydama žemės sklypą ir jame esančius statinius, kartu perėmė visas su šiuo turtu susijusias buvusio savininko teises ir pareigas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo inžineriniai tinklai (jų dalis) priklausė buvusiai žemės sklypo savininkei UAB „Zoovetiekimas“ ir / ar prieš tai (iki reorganizacijos) buvusiai statinių savininkei UAB „Kretingos vettiekimas“. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo inžineriniai tinklai buvo perduoti valstybinei vandens tiekimo įmonei ir nebuvo privatizuoti.

17.       UAB „Zoovettiekimas“ pagal 2014-12-02 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį įgijo tik žemės sklypą. Iš žemės vertės dėl inžinerinių statinių apskaičiavimo matyti, kad žemės sklype jo pardavimo metu buvo visų rūšių – vandentiekio, nuotekų, šilumos, dujų, ryšių, elektros, kvartaliniai inžineriniai tinklai. Ir tai didino žemės sklypo vertę.

18.       Tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „Zoovettiekimas“ dėl objekto (duomenys neskelbtini), Kretinga, buvo sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (2017-10-16) ir lietaus nuotekų surinkimo ir nuvedimo (2017-11-21) sutartys. Ribų aktuose, atžymėtos ribos žemės sklype. Inžinerinių tinklų 1979 m. kontrolinėse geodezinėse nuotraukose užfiksuoti inžineriniai tinklai atitinka sutarčių prieduose – ribų aktuose pažymėtus inžinerinius tinklus (lietaus nuotekų, buitinių nuotekų ir vandentiekio). Sutartis pasirašė ilgametis (iki privatizavimo ir po jo) įmonės vadovas V. V., kuriam visos aplinkybės dėl žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ir jų priklausomybės neabejotinai buvo žinomos. UAB „Zoovettiekimas“ mokėjo ieškovei už jos pagal sutartis teikiamas paslaugas. Tai akivaizdžiai rodo, kad UAB „Zoovettiekimas“ nelaikė savęs savininku inžinerinių tinklų, į kuriuos ieškovės nuosavybės teises ginčija atsakovė.

19.       Atsakovė UAB „Kartografiniai projektai“ pagal 2022-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Zoovettiekimas“, už 300 000 Eur įgijo nuosavybės teises į 10 nekilnojamojo turto objektų: 1,9389 ha žemės sklypą (kaina 105 000 Eur) ir jame esančius 8 pastatus (kainos: administracinis pastatas 89 352 Eur, katilinė 10 000 Eur, garažas 18 500 Eur, du sandėliai po 22 000 Eur, vienas sandėlis 23 000 Eur, žemės sklypo priklausiniai plovykla 1 Eur ir sandėlis 1 200 Eur) bei kitus kiemo statinius (kaina 8 947 Eur), esančius (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Pagal šią sutartį UAB „Zoovettiekimas“ neperleido ir atsakovė ginčo inžinerinių tinklų neįgijo.

20.       Nėra jokių duomenų, kad inžineriniai tinklai būtų buvę laikomi, apskaitomi ir / ar registruojami kaip žemės ar statinių priklausiniai. Priešingai, archyvinių dokumentų analizė ir nustatytos aplinkybės, rodo, kad tiek žeme, tiek statiniais, tiek inžineriniais tinklais buvo disponuojama atskirai. Pagal 1964 m. CK 153 str. 2 d. (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) statiniai nebuvo laikomi žemės priklausiniais. Inžineriniai tinklai pastatyti keliais dešimtmečiais anksčiau, nei žemės sklypas 2014 m. buvo suformuotas kaip privačios nuosavybės objektas. Inžineriniai tinklai, bet to, kad 1991-1994 m. buvo perduoti vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žemės sklypo priklausiniais. Lietaus nuotekų tinklų 1L ir 2L nuotekų linijų reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), nuotekų linijų rūšis – renkamoji, buitinių nuotekų tinklų nuotekų linijos reikšmė – išvadinė, nuotekų linijos rūšis – renkamoji, vandentiekio tinklų vandentiekio linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nurodytų tinklų reikšmė yra ne tokia, kaip nustatyta ir nurodyta matininkų parengtose 2020-12-11 lietaus nuotekų, 2021-05-14 buitinių nuotekų tinklų ir 2020-12-03 vandentiekio tinklų kadastro duomenų bylose.

21.       Lietaus nuotekų tinklai L2 (priešieškinio 3 ir 4 p.) 1979 m. geodezinėje nuotraukoje nepavaizduoti. Iš byloje esančių žemės sklypo planų, geodezinės nuotraukos bei paties atsakovo su priešieškiniu pateiktos situacijos schemos (2023-09-05 dok. Nr. 25428, 8 priedas, pažymėti žalia spalva), aiškiai matyti, kad lietaus nuotekų tinklai L2 su atsakovo žemės sklype esančiais statiniais funkciniais ryšiais nesusiję, aptarnauja gretimas teritorijas ir objektyviai negali būti jų priklausiniai. Labiausiai tikėtina, kad jie buvo statomi vėliau ir kito subjekto. Iš projektinėje dokumentacijoje esančio tarpžinybinio susirašinėjimo (1968-06-21 projektavimo instituto vyr. inžinieriaus rašto Nr. 9/5314) matyti, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statyboje galėjo dalyvauti ir kitos įstaigos. Kretingos rajono valdybos (dabar Kretingos rajono savivaldybės) sprendimai, perdavimo aktai, tarpžinybinio susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad atsakovo žemės sklype esantys ginčo inžineriniai tinklai buvo ir yra skirti ne tik atsakovės įsigytų komplekso pastatų aptarnavimui, bet bendrai Kretingos miesto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinei sistemai - šalinti lietaus nuotekas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės statinių bei dangos bei gretimuose sklypuose pastatytų objektų bei gyvenamųjų namų gyventojų poreikiams tenkinti, t. y. viešajam interesui.

22.       Atsakovės argumentus, kad ji inžinerinius tinklus įgijo kaip įsigyto turto priklausinius, teismas laikė nepagrįstais, todėl atmetė. Be to, nurodę, kad atsakovė objektyviai negalėjo įsigyti to, kas nebuvo jai perleista buvusio savininko (t. y. to, ko jis neturėjo).

23.       Atsakovė priešieškinį grindžia negatorinio ieškinio sąlygomis, tačiau jai tenkančių įrodyti aplinkybių, kad yra turto savininkė ir kad jos teisės pažeidžiamos neįrodė. Projektinės dokumentacijos perdavimas nėra tapatus nuosavybės teisės į konkrečius inžinerinius statinius perdavimui. Tai, kad atsakovė turi ankstesnio savininko perduotą statinių komplekso projektinę dokumentaciją, nepatvirtina atsakovės nuosavybės teisių į ginčo inžinerinių tinklų dalis, patenkančias į jai priklausantį žemės sklypą.

24.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nurodydama, kad būtent ieškovė turi įrodyti savo nuosavybės teises į ginčo inžinerinius tinklus, ydingai skirto įrodinėjimo pareigą. Atsakovė 2022-07-19 ir 2023-09-12 atliko jai priklausančiame žemės sklype esančių lietaus nuotekų tinklų kadastrinius matavimus, apmatuodama ir ieškovės vardu registruotas tinklų dalis, bei suformavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas (pirmosios Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas motyvuota išvada nederino). Pačios atsakovės užfiksuoti, jos pageidaujamų nuosavybės teise valdyti, inžinerinių tinklų duomenys nepatvirtina jos nuosavybės teisės ir nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į ginčo tinklus. Priešingai, patvirtina, kad atsakovės žemės sklype yra kvartaliniai ieškovei priklausantys lietaus nuotekų tinklai (jų dalys), į kuriuos per prijungimo tinklus patenka nuotekos nuo atsakovei priklausančių pastatų.

25.       Atsakovė ginčydama 1991-11-15 perdavimo-priėmimo akto teisėtumą, iš esmės kvestionuoja ieškovės nuosavybės teisę į didelę dalį Kretingos inžinerinių tinklų, kurie jai buvo perduoti šiuo aktu. Tačiau šio akto neteisėtumo jokiais objektyviais argumentais ir įrodymais nepaneigė. Inžineriniai tinklai sudaro bendrą Kretingos miesto inžinerinės infrastruktūros sistemą, yra išsidėstę ne tik per atsakovės žemės sklypą. Skirtingos jų dalys galėjo būti pastatytos skirtingais laikotarpiais ir, kaip matyti iš analizuojamų dokumentų, buvo įgytos skirtingais pagrindais – pagal kelis perdavimo aktus bei rajono valdybos potvarkius. Tai, kad įregistravimo pagrindu nurodytas tik vienas iš kelių dokumentų - 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktas, ieškovės nuosavybės teisės nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti jos teisinę registraciją. Tai sudaro pagrindą patikslinti įgijimo / įregistravimo pagrindus.

26.       Teismas sprendė, kad byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas ir raštus (lydraščius), kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretinga, esantys priešieškinyje nurodyti inžineriniai tinklai (lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio). Taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad ieškovės nuosavybės teisės į konkrečius priešieškinyje nurodytus inžinerinius tinklus teisinė registracija pažeidžia atsakovės ar kito asmens teises. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti nuosavybės teisių į juos teisinę registraciją.

Dėl ieškinio

27.       Teismas nurodė, kad 2022-07-07 patikrinimo metu nustatyta, jog paviršinės nuotekos nuo atsakovei priklausančių pastatų stogų ir teritorijos patenka į miesto paviršinių nuotekų tinklus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. T. ir A. B.. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovės atstovas, nurodydamas, kad lietaus nuotekos iš tikrųjų patenka į ieškovės valdomus lietaus surinkimo tinklus, tik mokėti už paslaugas nesutinka, nes mano, kad lietaus nuotekų tinklai ieškovės vardu įregistruoti neteisėtai.

28.       Anksčiau išdėstytais argumentais ir motyvais ieškovės reikalavimai dėl nuosavybės teisės bei jos registracijos panaikinimo atmesti. Atsakovės argumentai, kad ji paviršines nuotekas tvarko savo, o ne ieškovės nuotekų tinklais, nepagrįsti jokiais įrodymais.

29.       Teismas sprendė, kad viešoji sutartis tarp šalių sudaryta pagal standartines geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sąlygas. Tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.1 - 6.4 str., 6.716. str., GVTNTĮ 32 str. 4 d.). Ieškovė teikė atsakovei lietaus nuotekų šalinimo paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, todėl privalo už tai atsiskaityti.

30.       Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. (14 mėn.) (išrašyta 14 PVM sąskaitų – faktūrų) už nuotekų šalinimą - 2 477,86 Eur (176,99 Eur / mėn.), apskaičiuojant mokestį, kai nėra žinomas teritorijos paviršiaus tipas, tačiau teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 189,30 Eur skolą, apskaičiuojat mokestį pagal anksčiau nustatytą (mokėtą) mokesčio dydį (14 x 84,95 Eur) ir 35,19 Eur delspinigių, iš viso 1 224,49 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas iš dalies 49,40 proc. Priešieškinis atmestas. Nors ieškinys patenkintas iš dalies, skolos faktas įrodytas. Iš esmės bylos sudėtingumą ir apimtį lėmė priešieškinio reikalavimai, kurie atmesti. Kaltė dėl proceso tenka atsakovei.

32.       Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį (11 Eur už pareiškimą + 18 Eur už ieškinį po prieštaravimų + už 29 Eur už patikslintą ieškinį) ir 6 037,90 Eur už advokato teisines paslaugas, todėl, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovės pritiesė 28,65 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į bylos esmę, proceso eigą ir baigtį, šalių procesinių dokumentų turinį, įvertinus šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų detalizacijas, vadovaujantis priežasties teorija bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovės priteisė visas jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas (6 037,90 Eur), viso priteisė – 6 066,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33.       Teismas nustatė, kad atsakovė už priešieškinį sumokėjo 630 Eur žyminį mokestį (436 Eur (2023-09-05) + 194 Eur (2023-10-05)) ir 8 796,70 Eur už advokato teisines paslaugas. Teismas nesutiko su atsakovės 2023-09-21 rašytiniuose paaiškinimuose (dok. Nr. 27025) pateiktu žyminio mokesčio už priešieškinį apskaičiavimu, kad žyminis mokestis už priešieškinį buvo permokėtas. Atmetus priešieškinį, atsakovei jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

34.       Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 95,35 Eur (suapvalinus 95 Eur), teismas priteisė iš atsakovės.

I.       Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

35.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-12-02 sprendimą dalyje, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, o priešieškinį – tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1. atsakovė nesutinka mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymą, kadangi ieškovė neturi nuosavybės teise lietaus nuotekų tinklų atsakovės žemės sklype, ieškovės vardu neteisėtai atsakovės žemės sklype yra įregistruoti lietaus nuotekų tinklai, atsakovė nesinaudoja ieškovės nuotekų tinklais;

31.2. teismas daug dėmesio sprendime skyrė analizuodamas atsakovės nuosavybės teisės į ginčo tinklus klausimą, ir padarė išvadą, kad atsakovė neįgijo ginčo inžinerinių tinklų iš ankstesnių žemės sklypo ar statinių savininkų. Tačiau tokiu būdu teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nukrypo nuo bylos esmės. Ginčas yra būtent dėl to, ar pagrįstai prie kitose teritorijose išsidėsčiusių inžinerinių tinklų ieškovė prijungė ir atsakovės žemės sklype esančius inžinerinius tinklus;

31.3. atsakovė nesutinka su inžinerinių tinklų įregistravimu ieškovės vardu toje dalyje, kiek jie įregistruoti atsakovės žemės sklype, atsakovė buvo priversta ginčyti tinklų ir nuosavybės teisių į juos registraciją visoje apimtyje, nes teismas negali pakeisti tik dalies daikto registravimo viešame registre, negali pakoreguoti kadastro bylose esančio daikto apimties, ilgio ir pan. Nustačius, kad nors dalyje daiktas ar nuosavybės teisės į jį yra įregistruotos neteisėtai, turi būti naikinama viso daikto ir nuosavybės teisių į jį registracija. Šis aspektas lėmė, kad atsakovė turėjo ginčyti atitinkamų inžinerinių tinklų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimą visoje apimtyje, nors ginčas yra tik dėl tinklų dalies, esančios atsakovės žemės sklype. Todėl teismas, vertindamas atsakovės ar ieškovės nuosavybės teisę į ginčo tinklus patvirtinančius įrodymus, privalėjo aiškiai identifikuoti, apie kurią konkrečią visų ginčo tinklų dalį atitinkami dokumentai yra, kurios šalies teises į kurią konkrečią tinklų dalį atitinkami dokumentai patvirtina, ir atmesti priešieškinį teismas galėjo tik padaręs išvadą, kad įrodymai pagrindžia ieškovės nuosavybės teises į absoliučiai visus ginčo tinklus, visoje apimtyje. Tačiau net pats teismas sprendime pažymėjo, kad byloje esantys dokumentai neleidžia identifikuoti tiksliai, kuriuos tinklus yra įgijusi ieškovė ir juolab neleidžia vienareikšmiškai identifikuoti, ar ieškovė yra įgijusi būtent atsakovės žemės sklype esančius tinklus (Sprendimo 142 p.);

31.4. nėra pagrindo spręsti, kad pagal 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktus perimti nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, yra būtent tie, kurie yra atsakovės žemės sklype;

31.5. teismas nenurodė, kokiu pagrindu buvo apribota atsakovės nuosavybės teisė į žemės sklypą, jame įregistruojant ieškovės vardu inžinerinius tinklus;

31.6. pagal kasacinio teismo praktiką, atsakovei remiantis CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija nereikia papildomai įrodinėti savo teisių į žemės sklype esančius statinius ir jų priklausinius, tuo tarpu būtent ieškovei tokiu atveju kyla procesinė pareiga paneigti šią prezumpciją, įrodant, kad ji visgi yra įgijusi nuosavybės teises į ginčo statinius. Kaip nurodo kasacinis teismas, netgi tuo atveju, jeigu įrodymai patvirtintų ieškovės teises į ginčo statinius žemės sklype, tai vis tiek suteiktų atsakovei teisę ginti savo, kaip žemės sklypo savininkės, nuosavybės teises. Tačiau šioje byloje ieškovė įrodymais nepagrindė savo nuosavybės teisių į būtent atsakovės žemės sklype esančius inžinerinius tinklus, ir taip nepaneigė CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kuria rėmėsi atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015);

31.7. teismui padarius išvadą, kad ginčo tinklai buvo kuriami, kaip valstybinio kapitalo dalis, ir motyvuojant savo sprendimą tuo, kad seniau valstybinio turto apskaita buvo ne tokia tiksli, tenka pastebėti, kad teismas, nesant tam pagrindo, pripažino ieškovei nuosavybės teisę į turtą, kurį pats teismas nurodo esantį valstybinį turtą. Ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė. Tokios teismo išvados dėl ginčo turto statuso turėjo lemti tai, kad teismui kilo pareiga ex officio tikrinti, ar ieškovės nuosavybės teisių įregistravimas į valstybės turtą, yra teisėtas. Nors byloje nebuvo jokių objektyvių ir aiškių duomenų apie būtent atsakovės žemės sklype esančių ginčo tinklų, kuriuos teismas laikė valstybiniais, perdavimą nuosavybės teise ieškovei, šių aiškių duomenų nebuvimą teismas traktavo, kaip ieškovės nuosavybės teises į šiuos tinklus patvirtinančią aplinkybę. Tai akivaizdžiai prieštarauja teisės aktuose numatytam ir teismų praktikoje išplėtotam reguliavimui, pagal kurį valstybės turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama tik griežtai laikantis imperatyvių teisės aktų nuostatų, ir nuosavybės teisių į valstybinį turtą įgijimas negali būti konstatuojamas, jeigu nėra aiškiai tai įforminančių ir patvirtinančių dokumentų;

31.8. 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktu ieškovės neva perimti inžineriniai tinklai buvo statyti daug vėliau (pagal nekilnojamojo turto registro išrašą - 1986-1989 metais), nei būtent atsakovės žemės sklype esantys ginčo tinklai, kurie statyti 1970-1974, vėliausiai 1979 metais. Tai rodo, kad ieškovės pagal 1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktą perimti tinklai neturi nieko bendro būtent su atsakovės žemės sklype esančiais tinklais;

31.9. teismas sprendė, kad 1992-04-01 Kretingos miesto kanalizacijos tinklų suvestinėje (priede prie lietaus tinklų perdavimo) (IX.134-135) 40 p. pažymėti perduodami lietaus nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tarpžinybinės formos Perdavimo aktas (data nenurodyta, IV.110-113), kuriame nurodyta, kad perduodamas lietaus kanalizacijos kolektorius, esantis Kretinga, (duomenys neskelbtini) gatvė patvirtina ieškovės nuosavybės teises į atsakovės žemės sklype esančius lietaus nuotekų tinklus. Tačiau teismas neatsižvelgė į esmines su šiais dviem dokumentais susijusias aplinkybes: 1) originalioje 1992-04-01 Kretingos miesto kanalizacijos tinklų suvestinėje, 40 p. yra nurodoma tokia informacija „(duomenys neskelbtini) gatvė“, taip pat nurodoma vamzdžių diametras – 200 mm, ilgis – 185 m, šulinių diametras 600 mm ir kiekis 7 vnt. Esminė informacija, kuria ieškovė įrodinėjo savo nuosavybės teises į tinklus atsakovės žemės sklype, buvo ne originaliame dokumente spausdinta informacija, o informacija, kuria dokumentas buvo papildytas ranka, padarant įrašus „Š225 iki Š73 su išleidėju K23“. Būtent šis prierašas ranka leido susieti šią akto eilutę su atsakovės žemės sklype esančiais tinklais. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, nei kas, nei kada, nei kodėl padarė tokius prierašus originaliame dokumente, todėl liko nenustatyta, ar ši – esminė – dokumento informacija iš viso buvo originaliame dokumente, ar visgi buvo prirašyta vėliau, pvz., ieškovei teikiant šį dokumentą teismui šioje byloje; 2) tarpžinybinės formos Perdavimo aktas (data nenurodyta, IV.110-113) yra sudaryta neaiškiu momentu ir iš jo neaišku kas ir kam šį turtą perduoda, taip pat neaiškus jo santykis su 1992-04-01 Kretingos miesto kanalizacijos tinklų suvestine – kuris dokumentas buvo pirmiau sudarytas ir iš kurio dokumento į kurį yra perkelta informacija apie turto charakteristiką; 3) taip pat matyti, kad lietaus nuotekų tinklo 1L ilgis pagal kadastro duomenys yra ne 185 m, o net 418,82 m (III.45), taip pat matyti, kad šį tinklą sudarančios atskiros jo dalys 1L1 yra tik 100 mm, 1L2 – 150 mm skersmens (III.45-46), nors neva buvo perimta tik 200 mm skersmens tinklas. Taip pat šiam tinklui priskirta net 10 šulinių nuo 300 mm iki 1000 mm diametro (III.46-49), nors perimta buvo neva tik 600 mm diametro ir tik 7 šuliniai. Tai rodo, kad netgi pripažinus, kad ieškovė yra įgijusi pagal šiuos dokumentus nuosavybės teisę į lietaus nuotekų tinklus atsakovės žemės sklype, ieškovė vis tiek savo vardu įsiregistravo daugiau tinklų, nei šie dokumentai pagrindžia ją perėmus;

31.10. 1994-02-24 Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 41v „Dėl UAB „Kretingos vettiekimas“ vandentiekio ir kanalizacijos tinklų perdavimo Valstybinei Kretingos vandens tiekimo įmonei“ (1994-02-28 sudarytu pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1) perduoti tinklai yra išsidėstę už atsakovės žemės sklypo ribų ir tik labai maža vandentiekio tinklo dalis, kuri buvo perduota 1994-02-24 potvarkiu Nr.41v, patenka į dabartinį atsakovės žemės sklypą;

31.11. byloje nėra dokumentų, kurie pagrįstų ieškovės nuosavybės teises į visus, visos apimties, atsakovės žemės sklype esančius inžinerinius tinklus. Teismas nepagrįstai grindė ieškovės nuosavybės teisę į visus tinklus tuo, kad neva pagal seniau taikytą tvarką, turto perdavimas ieškovei neva nebuvo tinkamai dokumentuotas ir tai neva buvo normalu. Duomenys rodo esant priešingai – kaip tik pati ieškovė pateikė į bylą dokumentus, kurie rodo, jog tinklų perdavimas buvo aiškiai dokumentuotas ir buvo aiškiai apibrėžta, koks konkretus turtas yra perleidžiamas;

31.12. byloje liko neatsakyta į klausimą, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta (atliekant kadastrinius matavimus), kurioje vietoje atsakovės žemės sklype yra dar ieškovės, o kur jau ne ieškovės inžineriniai tinklai. Tai iš esmės parodė, kad toks esminis aspektas buvo nustatomas nesiremiant jokiais objektyviais duomenimis, o ypač nuosavybės teises į tinklus ir jų sukūrimą patvirtinančiais dokumentais;

31.13. atsakovė nesutiko su reikalavimu mokėti skolą, nes ieškovė neturi nuosavybės teise lietaus nuotekų tinklų atsakovės žemės sklype, kuriais galėtų tvarkyti paviršines nuotekas. Tai, kad ieškovė neteisėtai savo vardu yra įsiregistravusi atsakovės žemės sklype ieškovei nepriklausančius lietaus nuotekų tinklus, nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti atsakovę už sumokėti paviršinių nuotekų tvarkymą, nes ieškovei iš neteisės negali kilti teisė. Be to, atsakovė nesinaudoja lietaus nuotekų tinklais. Tai, kad atsakovė nesinaudoja inžineriniais tinklais patvirtina perkant pritaikytas žemės sklypo vertės priedo dydis, nes apskaičiuojant ši priedą (taikytas 0,6711 koeficientas) ginčo žemės sklypui savivaldybė nelaikė, kad šio žemės sklypo savininkas naudojasi kokiais nors inžineriniais tinklais, nors jie ir yra įrengti;

31.14. pripažinus, kad ieškinys patenkintas iš dalies, teismas nepagrįstai atsakovę pripažino kalta dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (nors ieškovės elgesys byloje nebuvo sąžiningas) ir nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmesto ieškinio reikalavimui;

31.15. atsakovė yra permokėjusi žyminį mokestį už priešieškinį (sumokėjusi 436 Eur + 194 Eur), tačiau teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė jį grąžinti. 

36.       Atsiliepime ieškovė UAB „Kretingos vandenys“ apeliacinės instancijos teismo prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, UAB „Kartografiniai projektai“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

32.1. nors atsakovė ginčija ieškovės nuosavybės teisę į per atsakovės žemės sklypą einančius / į jį patenkančius inžinerinius tinklus, byloje duomenų, kad ginčo inžinerinius tinklus atsakovė įgijo kaip iš UAB „Zoovettiekimas“ įsigyto turto priklausinius, nėra. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad inžineriniai tinklai būtų buvę laikomi, apskaitomi ir / ar registruojami kaip žemės ar statinių priklausiniai. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo inžineriniai tinklai buvo perduoti valstybinei vandens tiekimo įmonei (kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė) ir nebuvo privatizuoti. UAB „Zoovettiekimas“ pagal 2014 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį įgijo tik žemės sklypą. Juolab, kad UAB „Zoovettiekimas“ niekada nelaikė savęs savininke inžinerinių tinklų, į kuriuos ieškovės nuosavybės teises šiandien ginčija atsakovė, nes tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „Zoovettiekimas“ dėl objekto esančio Kretingoje, (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (2017 m. spalio 16 d.) bei lietaus nuotekų surinkimo ir nuvedimo (2017 m. lapkričio 21 d.) sutartys, iš kurių matyti, kad UAB „Zoovettiekimas“ visada mokėjo ieškovei už jos pagal sutartis teikiamas lietaus nuotekų tvarkymo paslaugas;

32.2. pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad atsakovės disponavimas dalimi projektinės dokumentacijos nėra tapatus nuosavybės teisės į konkrečius inžinerinius statinius perdavimui;

32.3. pirmosios instancijos teismas savo spendime pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais 1991 m. lapkričio 15 d. perdavimo–priėmimo aktą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas ir raštus (lydraščius), kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti žemės sklype, esančiame Kretingoje, (duomenys neskelbtini), esantys priešieškinyje nurodyti inžineriniai tinklai (lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio);

32.4. pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Kretingos rajone esantys lietaus kanalizacijos tinklai teisėtai ir pagrįstai yra valdomi ieškovės, todėl ieškovė, teikdama lietaus nuotekų šalinimo paslaugas, turi teisę reikalauti užmokesčio iš atsakovės už nuotekų šalinimą. Atsakovei už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. (14 mėn.) išrašyta 14 PVM sąskaitų faktūrų už nuotekų šalinimą po 176,99 Eur kas mėnesį, bendra suma – 2 477,86 Eur. Sąskaitos neapmokėtos, todėl priskaičiuota 115,76 Eur delspinigių;

32.5. atsakovei piktybiškai neteikiant naudojamos teritorijos sklypo plano (kad teisingai paskaičiuoti lietaus nuotekų tvarkymo įmoką), pirmosios instancijos teismo priteista skolos suma už lietaus nuotekų tvarkymą, atsižvelgiant į ankščiau naudojusio savininko deklaruotą teritorijos dydį, pripažintina teisinga ir pagrįsta;

32.6. apeliantės nurodyta aplinkybė, kad neva ieškovė į atsakovei teikiamas sąskaitas įtraukė eilutę „Skolos administravimo išlaidos“, kuri sudarė dideles, kelių šimtų eurų sumas kas mėnesį, nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje pažymėjo, kad į 3 sąskaitas už 2023 m. kovo, gegužės ir rugpjūčio sąskaitas įtrauktos skolos administravimo išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nėra įtrauktos į skolos pažymas ir jų ieškiniu nebuvo prašoma priteisti kaip skolą. Administravimo išlaidų įtraukimas į sąskaitą skolos fakto nepaneigia ir šioje byloje sprendžiamos skolos dydžiui įtakos neturi. Atsakovė savo prievolės neįvykdė, už suteiktas paslaugas nesumokėjo.

37.       Atsiliepime trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) VĮ Registrų centras apeliacinės instancijos teismo prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-112-941/2024 dalyje, kuria atmestas UAB „Kartografiniai projektai“ priešieškinis, palikti galioti, o likusioje dalyje – spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

33.1. pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais 1991-11-15 perdavimo–priėmimo aktą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas ir raštus (lydraščius), kurių pagrindu Registre ir Kadastre įregistruoti žemės sklype esantys priešieškinyje nurodyti inžineriniai tinklai (lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio), kad taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad ieškovės nuosavybės teisės į konkrečius priešieškinyje nurodytus inžinerinius tinklus teisinė registracija pažeidžia atsakovės ar kito asmens teises, ir kad atitinkamai nėra pagrindo naikinti nuosavybės teisių į juos teisinę registraciją. Teismo sprendimas dalyje (dėl priešieškinio) yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovės apeliacinio skundo (dėl priešieškinio) argumentai nepagrįsti;

33.2. tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde kitaip negu teismas vertina atskirus dokumentus ir aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ar nenustatė / netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes;

33.3. ginčo inžineriniai tinklai ir ieškovės nuosavybės teisės į juos Registre ir Kadastre įregistruoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimais, įformintas įrašais Registre (registro įrašai Nr. 44/2588587, Nr. 44/2626871, 44/2585679) (t. y. Kadastro tvarkytojo 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. sausio 14 d. sprendimai ir Registro tvarkytojo 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. birželio 9 d., 2021 m. sausio 19 d. sprendimai), tačiau atsakovė šių sprendimų privaloma ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė, o taip pat priešieškiniu neprašė pripažinti šių sprendimų neteisėtais.

38.       Atsiliepime trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė apeliacinės instancijos teismo prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

34.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymas buvo ir yra viešosios teisės normų reglamentuojama ir kontroliuojama veikla. UAB ,,Kretingos vandenys“ yra vandens tiekėja ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Kretingos rajone, anksčiau šias funkcijas vykdžiusių valstybinių ir / ar specialios paskirties ūkio subjektų teisių ir pareigų perėmėja;

34.2. pagal byloje nustatytas aplinkybes, rajono valdybos paskirtame sklype statant turtinį kompleksą („Zoovettiekimas“ bazę) buvo pastatyti ir jam aptarnauti reikalingi inžineriniai tinklai, kurie pajungti į miesto tinklus. Žemė ir statiniai bei inžinerinė infrastruktūra iki privatizavimo proceso buvo viešosios nuosavybės objektai, priklausė valstybei. Archyvinių dokumentų analizė rodo, kad inžineriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn (t. y. privatizuoti). Kvartaliniai inžineriniai tinklai, aptarnaujantys Kretingos miesto dalies gyvenamuosius namus, buvo perduoti Valstybinei Kretingos vandens tiekimo įmonei, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė;

34.3. atsakovė UAB „Kartografiniai projektai“ pagal 2022 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Zoovettiekimas“, už 300 000 Eur įgijo nuosavybės teises į 10 nekilnojamojo turto objektų, tačiau pagal šią sutartį UAB „Zoovettiekimas“ neperleido ir atsakovė ginčo inžinerinių tinklų neįgijo. Atsakovė objektyviai negalėjo įsigyti to, kas nebuvo jai perleista buvusio savininko;

34.4. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovė 2022 m. liepos 19 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. atliko jai priklausančiame žemės sklype esančių lietaus nuotekų tinklų kadastrinius matavimus, apmatuodama ir ieškovės vardu registruotas tinklų dalis, bei suformavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Pačios atsakovės užfiksuoti, jos pageidaujamų nuosavybės teise valdyti, inžinerinių tinklų duomenys nepatvirtina jos nuosavybės teisės ir nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į ginčo tinklus. Priešingai, patvirtina, kad atsakovės žemės sklype yra kvartaliniai ieškovei priklausantys lietaus nuotekų tinklai (jų dalys), į kuriuos per prijungimo tinklus patenka nuotekos nuo atsakovei priklausančių pastatų;

34.5. tai, kad atsakovei nepatinka ir ji nepageidauja, kad į jos 2022 m. įgytą sklypą patektų dalis ieškovei priklausančių ir jos eksploatuojamų tinklų, nesudaro pagrindo ginčyti ieškovės nuosavybės teisę ir jos nepaneigia. Tai, kad atsakovė objekte turi biotualetus ir moka už jų valymą, taip pat niekaip nepaneigia ieškovės nuosavybės teisių į jos vardu įregistruotus ginčo tinklus;

34.6. atsakovė ginčydama 1991 m. lapkričio 15 d. perdavimo–priėmimo akto teisėtumą, iš esmės kvestionuoja ieškovės nuosavybės teisę į didelę dalį Kretingos inžinerinių tinklų, kurie jai buvo perduoti šiuo aktu. Tačiau šio akto neteisėtumo jokiais objektyviais argumentais ir įrodymais nepaneigė;

34.7. inžineriniai tinklai sudaro bendrą Kretingos miesto inžinerinės infrastruktūros sistemą, yra išsidėstę ne tik per atsakovės žemės sklypą. Skirtingos jų dalys galėjo būti pastatytos skirtingais laikotarpiais ir, kaip matyti iš analizuojamų dokumentų, buvo įgytos skirtingais pagrindais – pagal kelis perdavimo aktus bei rajono valdybos potvarkius. Tai, kad įregistravimo pagrindu nurodytas tik vienas iš kelių dokumentų – 1991 m. lapkričio 15 d. perdavimo–priėmimo aktas, ieškovės nuosavybės teisės nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti jos teisinę registraciją. Tai sudaro pagrindą patikslinti įgijimo / įregistravimo pagrindus;

34.8. nors atsakovė ir nepasirašė sutarties su ieškove dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, tačiau atsakovės nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priteista skolos suma už lietaus nuotekų tvarkymą, atsižvelgiant į ankščiau naudojusio savininko deklaruotą teritorijos dydį, pripažintina teisinga ir pagrįsta.

39.       Atsiliepime trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą vertinti savo nuožiūra. Nurodė, kad ginčas dėl skolos priteisimo naudojant inžinerinius tinklus ir inžinerinių tinklų įregistravimas VĮ Registrų centre, privačiame žemės sklype, esančiame Kretingoje, (duomenys neskelbtini), nepatenka į Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 1 punkte ir 32 straipsnio 3 dalyje, todėl Nacionalinei žemės tarnybai neatsiranda materialinis teisinis suinteresuotumas dėl bylos baigties.

40.       Kiti proceso dalyviais atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Apeliacinis skundas (dėl ginčo esmės) atmetamas.

42.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

43.       Nustatyta, kad ieškovė UAB „Kretingos vandenys“ (Kretingos rajono savivaldybės valdoma įmonė - priklauso 100 proc. akcijų – buvusi Kretingos valstybinė vandens tiekimo įmonė) 2015 m. rugpjūčio 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-249, yra paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Kretingos rajone. Ieškovei nuosavybės teise priklauso Kretingos miesto kvartaliniai inžineriniai tinklai, kuriais tiekiamas vanduo bei šalinamos nuotekos, tarp jų inžineriniai tinklai:

44.       nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) g., Kretingoje, nurodyti statybos metai 1987, medžiaga - keramika, reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), rūšis – renkamoji, kadastro duomenys nustatyti 2020-12-11 (UAB „Inžinerija LT, matininkas V. Č.), įregistruoti nuo 2021-01-18:

1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1L, ilgis 418,82 m, įgijimo pagrindas 1991-11-15 perdavimo – priėmimo aktas ir 2021-01-04 raštas Nr. 2-11(4.91); dalis šios linijos eina per atsakovės žemės sklypą, į ją nuteka lietaus nuotekos nuo atsakovės statinių, dėl to pareikšti priešieškinio 1 ir 2 reikalavimai;

2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2L, ilgis 273,28 m, įgijimo pagrindas 1991-11-15 perdavimo – priėmimo aktas ir 2021-01-04 raštas Nr. 2-8(4.91); dalis šios linijos eina per atsakovės žemės sklypą, dėl to pareikšti priešieškinio 3 ir 4 reikalavimai;

3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3L, ilgis 93,55 m, įgijimo pagrindas 1991-11-15 perdavimo – priėmimo aktas ir 2021-01-04 raštas Nr. 2-7(4.91); eina pagal žemės sklypo ribą, ginčo dėl jų nėra;

45.       nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklų (KF), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1-19, ilgis 292,33 m, medžiaga – keramika, nurodyti statybos metai 1986, reikšmė – išvadinė, rūšis – renkamoji, kadastro duomenys nustatyti 2021-05-14 (VĮ Valstybės žemės fondas, matininkė R. M.), įregistruoti nuo 2021-06-09, įgijimo pagrindas 1991-11-15 perdavimo – priėmimo aktas ir 2021-05-26 raštas Nr. 2-348(4.91), dalis patenka į atsakovės žemės sklypą dėl to pareikšti priešieškinio 5 ir 6 reikalavimai;

46.       vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1V, ilgis 464,39 m, medžiaga – ketus, nurodyti statybos metai 1989, reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), kadastro duomenys nustatyti 2020-12-03 (VĮ Valstybės žemės fondas, matininkas S. V.), įregistruoti nuo 2021-01-14, įgijimo pagrindas 1991-11-15 perdavimo – priėmimo aktas, dalis (apie 40,42 m) patenka į atsakovės žemės sklypą dėl to pareikšti priešieškinio 7 ir 8 reikalavimai.

47.       Lietaus nuotekų tinklais L1 ir L2 surinktos paviršinės nuotekos išleidžiamos į miesto kanalą per išleidėją K23 (kuris yra atsakovės žemės sklype). Lietaus nuotekų tinklais L1 surenkamos nuotekos nuo atsakovei priklausančių statinių. Lietaus nuotekų tinklais L2 surenkamos nuotekos nuo statinių, esančių gretimuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g.

48.       Liudytojas V. T. ir A. B. parodė, kad patikrinus tris atsakovės teritorijoje esančius šulnius, juose rasti trasos vamzdžiai, kas reiškia, kad paviršinės nuotekos patenka į magistralinius tinklus. Surašė patikrinimo aktą. Liudytojas V. T.  taip pat nurodė, kad anksčiau toje teritorijoje kimšdavosi lietaus tinklai. Jie kartas nuo karto, dažniausiai pagal žmonių skundus, važiuodavo praplauti.

49.       1991 m. lapkričio 15 d. sudarytas pagrindinių priemonių perdavimo – priėmimo aktas, pagal kurį Palangos VVTĮ (Valstybinė vandens tiekimo įmonė) perdavė, o Kretingos VVTĮ (Valstybinė vandens tiekimo įmonė) perėmė materialines vertybes - Kretingos lauko kanalizacijos tinklus / tinklų trasas, fekalinės kanalizacijos tinklus, vandentiekio tinklus, pagal 178 punktus. Perdavimo akte perduodamas turtas aprašytas nurodant inventorinį numerį bei balansinę vertę, kai kuriais atvejais ilgį. Viso perduoto turto (178 vnt.) vertė 6 214 151,78 rublių. Kitų perduodamą turtą identifikuojančių duomenų (buvimo vieta ir pan.) nėra.

50.       1992 m. sausio 23 d. Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 28v „Dėl lietaus kanalizacijos tinklų ir pagrindinių priemonių perdavimo“ nuspręsta perduoti lietaus kanalizacijos tinklus iš valstybinio komunalinio įmonių kombinato (VKĮK) Kretingos valstybinei įmonei „Vanduo“; priemonių perdavimui sudaryti komisiją. Vykdant šį įsakymą 1992-02-26 sudarytas perdavimo priėmimo aktas dėl Kretingos ir Salantų miestų kanalizacijos tinklų perdavimo iš VKĮK į VĮ „Vanduo“ balansą. 1992-03-30 komisijos sudarytame patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, kad nėra pagrindinių lietaus kanalizacijos tinklų išpildomųjų nuotraukų – tarp jų: „K23 (duomenys neskelbtini) g. – zoovettiekimas“, nėra visų inventorinių bylų.

51.       1992 m. balandžio 1 d. Kretingos mieto kanalizacijos tinklų suvestinėje (priede prie lietaus tinklų perdavimo) 40 p. pažymėti perduodami lietaus nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tarpžinybinės formos Perdavimo akte (data nenurodyta, dokumente 1993-01-05 atliktas įrašas ranka) nurodyta, kad perduodamas lietaus kanalizacijos kolektorius, esantis Kretinga, (duomenys neskelbtini) gatvė. Perduodamo turto charakteristika: eksploatacijos pradžia 1975 m., keramika, diametras 200 mm, ilgis 185 m, 7 surinkimo šuliniai nuo Š225 iki Š73 su išleidėju K23. Surinkimo šuliniai (5 iš 7) yra atsakovei priklausančiame žemės sklype lietaus nuotekų tinkle L1.

52.       1992 m. balandžio 2 d. Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 117v „Dėl lietaus kanalizacijos tinklų ir pagrindinių priemonių perdavimo“ nuspręsta nuo 1994-04-01 perduoti į Kretingos valstybinės vandens tiekimo įmonės balansą Kretingos miesto lietaus kanalizacijos tinklus, priklausiusius Kretingos valstybinei komunalinių paslaugų įmonei, kurių balansinė vertė 1 372,481 t. rub.; pavesti Kretingos VVTĮ iki 1994-05-01 išanalizuoti miesto lietaus kanalizacijos sistemų padėtį ir paruošti medžiagą jų tolimesnei eksploatacijai ir vystymui.

53.       Lietaus nuotekų tinklų kadastrinius matavimus atliko bei kadastro duomenų bylą sudarė UAB „Inžinerija LT“ pagal 2020-10-26 paslaugų pirkimo - pardavimo teikimo sutartį Nr. 8-189. Sutarties techninė specifikacija su 13 lapų schemoms, iš kurių matyti, kad pavesta inventorizuoti apie 20 000 m tinklų (diametras nuo 200 iki 1 600) visame Kretingos mieste.

54.       Buitinių nuotekų tinklų ir vandentiekio tinklų kadastrinius matavimus atliko bei kadastro duomenų bylas sudarė VĮ Valstybės žemės fondas (teisių perėmėjas VĮ Žemės ūkio duomenų centras) pagal 2020-01-03 paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8-2. Sutarties techninė specifikacija su 5 lapų schemoms, iš kurių matyti, kad pavesta inventorizuoti apie 42 000 m geriamojo vandens tinklų ir apie 40 000 m nuotekų tvarkymo tinklų (diametras nuo 100 iki 600) visame Kretingos mieste.

55.       Atsakovei UAB „Kartografiniai projektai“ pagal 2022 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Zoovettiekimas“, atstovaujama direktoriaus V. V. V., nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), Kretingoje (toliau - ir žemės sklypas), ir jame esantys 9 nekilnojamojo turto objektai - 8 pastatai ir kiti statiniai (toliau – ir statiniai, statinių kompleksas): 1) administracinis pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1972 m. statyba), 2) katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1972 m. statyba), 3) garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1972 m. statyba), 4) sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1972 m. statyba), 5) sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1972 m. statyba), 6) sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1972 m. statyba), 7) plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1972 m. statyba, žemės sklypo priklausinys), 8) sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1977 m. statyba, žemės sklypo priklausinys), 9) kiti inžineriniai kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, estakada, rezervuaras) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba 1972 m.). Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų patalpų teritorijos; plotas 1,9389 ha, t. sk. 0,7106 ha žemės ūkio naudmenų plotas, 1,1937 ha užstatyta teritorija, 0,0346 ha vandens telkinių plotas. Visuose 1-7 p. nurodytuose statiniuose yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Šis statinių kompleksas projektuotas 1967 - 1968 m., statybos sąmatos parengtos 1969 m., statytas 1970 - 1974 m. kaip LTSR Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos tarprajoninė kontora „Zoovettiekimas“ (objektas – kontora su sandėliais Kretingoje) iš valstybės lėšų. Kartu su nurodytais statiniais buvo statomi suprojektuoti lauko inžineriniai tinklai – vandentiekio, lietaus kanalizacijos ir fekalinės kanalizacijos, prijungiant juos prie esamų (miesto) tinklų atitinkamai pagal Vandens resursų išduotas sąlygas.

56.       1973 m. birželio 29 d. sudarytas Gamybinio žemės ūkio pastato (įrengimo) priėmimo naudojimui aktas, kuriuo buvo priimta pastatų komplekso Kretinga, (duomenys neskelbtini) g., statyba. Objekto charakteristikos: kontora, sandėliai 2 vnt., 10 v. autogaražas, mašinų pastogė, radio tinklai, telefono tinklai, naftos bazė, gerbūvio darbai, lauko vandentiekis, lietaus kanalizacija, fekalinė kanalizacija, lauko šiluminiai tinklai, elektrifikacijos išplėtimas, (duomenys neskelbtini) gatvė. Statybos darbų kaina 403 240 rub.

57.       1976 m. balandžio 1 d. tarp Vandentiekio – kanalizacijos įmonės ir Respublikinio zootechninio-veterinarinio tiekimo organizacijų susivienijimo Klaipėdos skyriaus (abonento) sudaryta sutartis dėl vandens naudojimo iš komunalinio vandentiekio ir kanalizacinio vandens nuleidimo.

58.       1979 m. rugsėjo mėn. sudarytos inžinerinių tinklų (lietaus kanalizacijos bei fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio, (duomenys neskelbtini) (vėliau ir dabar (duomenys neskelbtini)), Kretinga, objekto Nr. 36-6-1375, kontrolinės geodezinės nuotraukos. Lietaus kanalizacijos geodezinėje nuotraukoje užfiksuoti tik šiuo metu ieškovei priklausantys lietaus nuotekų tinklai L1, lietaus nuotekų tinklai L2, aptarnaujantys kituose sklypuose esančius statinius, neužfiksuoti.

59.       1992 m. balandžio 23 d. Kretingos rajono valdybos 1992-04-23 potvarkiu Nr. 171v Klaipėdos valstybinei firmai „Vettiekimas“ leista įteisinti 1974 m. statybos statinius: administracinį pastatą su sandėliu (bendras plotas 428,4 kv. m), garažus su katiline (bendras plotas 626,08 kv. m), 2 sandėlius ir pastogę (visų 3 objektų plotai po 450,12 kv. m). Prieš tai 1992-01-23 potvarkiu Nr. 28v ir 1992-04-02 potvarkiu Nr. 117v, kaip nurodyta anksčiau, Kretingos miesto lietaus nuotekų tinklai, tarp jų ir esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje „Zoovettiekimas“ teritorijoje, buvo perduoti Kretingos valstybinei įmonei „Vanduo“.

60.       1993 m. spalio 10 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktu Klaipėdos valstybinės firmos „Vettiekimas“ privatizavimo procese įsteigtai UAB „Kretingos vettiekimas“ (abu juridiniai asmenys atstovaujami to paties asmens V. V.), be kita ko, perdavė kanalizacijos tinklus – 1974 m., balansinė vertė 60, likutinė vertė 40,35, bei vandentiekio tinklus – 1974 m., balansinė vertė 60, likutinė vertė 45,50.  

61.       1993 m. gruodžio 30 d. UAB „Kretingos vettiekimas“ raštu Nr. 66 kreipėsi į Lietuvos Respublikos centrinę privatizacijos komisiją, Valstybinę veterinarijos tarnybą ir Kretingos rajono valdybą dėl leidimo jos balanse apskaitomą valstybinį kapitalą, kurį sudaro 20 639 Lt (vandentiekio ir kanalizacijos tinklai), pervesti į Kretingos rajono valdybos balansą. Taip pat UAB „Kretingos vettiekimas“ pagal įvykusį 1993-12-21 akcininkų susirinkimą raštu (data nenurodyta) kreipėsi į steigėją Valstybinę veterinarijos tarnybą, prašydama steigėją duoti leidimą jai priklausantį valstybinį kapitalą, kurį sudaro 20 639 Lt (vandentiekio ir kanalizacijos tinklai), pervesti į Kretingos rajono valdybos balansą.

62.       1993 m. gruodžio 30 d. Kretingos rajono valdyba raštu Nr. 822 Lietuvos Respublikos Centrinei privatizacijos komisijai nurodė, kad neprieštarauja, kad UAB „Kretingos vettiekimas“ balanse esantys vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kurių vertė 20 639 Lt, būtų perduoti į rajono valdybos balansą.

63.       1994 m. sausio 25 d. raštu Nr. 3-27 Kretingos rajono valdybai dėl tinklų perdavimo, nurodyta, kad steigėjas neprieštarauja, kad UAB „Kretingos vettiekimas“ vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kurių balansinė vertė 20 639 Lt, kaip valstybinio kapitalo dalis, būtų perduota Kretingos rajono valdybai, akcininkų susirinkimui pritarus.

64.       1994 m. vasario 24 d. Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 41v „Dėl UAB „Kretingos vettiekimas“ vandentiekio ir kanalizacijos tinklų perdavimo Valstybinei Kretingos vandens tiekimo įmonei“ nuspręsta perduoti UAB „Kretingos vettiekimas“ vandentiekio tinklus nuo šulinio Nr. 74 iki šulinio Nr. 41 (ilgis 152,3 m) nuo šulinio iki apskaitos šulinio (ilgis 45 m), kanalizacijos tinklus nuo šulinio Nr. 142 iki įmonės raudonosios linijos, kurių bendra valstybinio kapitalo balansinė vertė 20 639 Lt. 1994-02-28 sudarytas pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1, pagal kurį tinklai perduoti Valstybinei Kretingos vandens tiekimo įmonei.

65.       1994 m. spalio 17 d. Kretingos rajono valdytojas raštu „Dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų perėmimo“ Centrinei privatizavimo komisijai nurodė, kad UAB „Kretingos vettiekimas“ priklausantys vandentiekio ir kanalizacijos tinklai aptarnauja Kretingos miesto dalies gyvenamuosius namus, todėl Kretingos rajono valdyba perima iš UAB „Kretingos vettiekimas“ vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, kurių balansinė likutinė vertė 20,64 tūkst. Lt.

66.       Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), Kretingoje (toliau – ir žemės sklypas), Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įregistruotas nuo 1997-06-19 pagal 1997-05-13 Apskrities viršininko įsakymą Nr. 468. Žemės sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdė: nuo įregistravimo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nuo 2010-07-01 pagal 2010-06-18 Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas pagal 1997-06-16 valstybinės žemės nuomos sutartį buvo nuomojamas UAB „Kretingos vettiekimas“, vėliau pagal 2008-10-27 reorganizavimo sąlygas - UAB „Zoovettiekimas“. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2014-05-28. Žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal UAB „Zoovettiekimas“ užsakymą atliko UAB „Kartografiniai projektai“ (dabar šioje byloje atsakovė).

67.       Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp jų vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos 0,4735 ha plote.

68.       Žemės sklypą pagal 2014 m. gruodžio 2 d. valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įgijo jo nuomininkė UAB „Zoovettiekimas“, kuri nuosavybės teise valdė jame esančius anksčiau išvardintus 9 nekilnojamojo turto objektus - 1972-1977 m. statybos statinius. Žemės sklypo kaina 150 093 Lt (43 469,94 Eur), iš kurios 7 464 Lt (2 161,72 Eur) vertės priedas dėl žemės sklype esančių kvartalinių inžinerinių tinklų.

69.       Turtinis kompleksas - visi 9 nekilnojamojo turto objektai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), statyti 1972-1977 m. iš valstybės lėšų, priklausė valstybei. Pagal 1992-04-23 Miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 171v iki 1993-10-10 valstybei priklausantis administracinis pastatas patikėjimo teise buvo valdomas Klaipėdos valstybinės firmos „Vettiekimas“, kiti statiniai nuosavybės teise buvo perduoti Klaipėdos valstybinei firmai „Vettiekimas“.

70.       Klaipėdos valstybinė firma „Vettiekimas“, kodas 6393554, įregistruota 1990-12-20; 1993-10-25 perregistruota į UAB „Kretingos Vettiekimas“, kodas 6412266.

71.       Pagal 1993-10-10 perdavimo- priėmimo aktą ir 1993-10-20 akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 1 nekilnojamojo turto objektai (privatizavimo procese) perduoti UAB „Kretingos vettiekimas“. UAB „Kretingos vettiekimas“ 2006-09-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-104(14.16) įteisinti plovykla ir 1977 m. statytas sandėlis.

72.       UAB „Kretingos vettiekimas“ 2008-10-27 reorganizuota skaidymo (padalijimo) būdu, įsteigiant UAB „Zoovettiekimas“, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas atiteko visi nurodyti 9 nekilnojamojo turto objektai.

73.       UAB „Kretingos vettiekimas“ Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-153-777/2019, įsiteisėjusiu 2019-04-02, pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

74.       UAB „Zoovettiekimas“, j. a. k. 302295207, nuo 2022-09-28 pertvarkyta į MB „Hukas“, bendrovė buvo perleista be turto.

75.       Klaipėdos valstybinės firmos „Vettiekimas“ (iki pertvarkymo), UAB „Kretingos Vettiekimas“ (po pertvarkymo) ir UAB „Zoovettiekimas“ (po reorganizacijos nuo 2008-12-19 iki 2022-08-30) vadovas buvo V. V. V..

76.       2017 m. spalio 16 d. tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „Zoovetiekimas“, atstovaujamos V. V., buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ((duomenys neskelbtini), Kretinga) sutartis su eksploatuojamų vandentiekio, nuotekų tinklų ribų aktu PER-208, ribos žemės sklype.

77.       2017 m. lapkričio 21 d. tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „Zoovetiekimas“ atstovaujamos V. V., buvo sudaryta lietaus nuotekų surinkimo ir nuvedimo ((duomenys neskelbtini), Kretinga) sutartis su eksploatuojamų lietaus nuotekų tinklų ribų aktu PER-208, ribos žemės sklype. Sutartis nutraukta pagal UAB „Zoovetiekimas“ 2022-05-10 prašymą, pardavus statinius atsakovei.

78.       Liudytoja D. V. parodė, kad valstybinėje įmonėje „Kretingos vettiekimas“ pradėjo dirbti 1982 m. Įmonėje rūpinosi prekyba ir dokumentacija. 1993 m. įmonė buvo perorganizuota į UAB. 1993-10-10 buvo sudarytas Pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo Valstybinės įmonės „Kretingos zoovettiekimas“ balanse buvę vandens tiekimo tinklai ir kanalizacija buvo perduoti UAB „Zoovettiekimas“, kuri vėliau tinklus perdavė savivaldybei. Savivaldybė tinklus perdavė UAB „Kretingos vandenys“. Lietaus tinklai apskaitos dokumentuose nebuvo užfiksuoti ir nebuvo perduoti UAB „Zoovettiekimas“. Iki objekto pardavimo mokėjo lietaus nuotekų mokestį, siekiantį iki 90 Eur per mėnesį.

79.       2022 m. gegužės 26 d. sudarytas Vandens tiekėjo ir abonento vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir abonento tinklų eksploatavimo (priežiūros) ribų planas RA-201 objekte Kretinga, (duomenys neskelbtini). Atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas šio plano nepasirašė. 2022-06-02 UAB „Kretingos vandenys“ raštu Nr. 2-464 kreipėsi į atsakovę UAB „Kartografiniai projektai“ dėl sutarties sudarymo. Atsakovė sutarties nepasirašė. 2022-07-07 sudarytas paviršinių nuotekų tinklų tikrinimo aktas Nr. 4-329. Vėliau tarp šalių – ieškovės UAB „Kretingos vandenys“ ir atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ vyko susirašinėjimas dėl lietaus nuotekų tvarkymo paslaugų ir sutarties sudarymo, iš kurio matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl lietaus nuotekų tinklų, esančių atsakovės žemės sklype, nuosavybės.

80.       Ieškovė UAB „Kretingos vandenys“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas lietaus nuotekų šalinimo paslaugas ir delspinigius, kurių atsakovė nemoka.

81.       Atsakovė UAB „Kartografiniai projektai“ su ieškiniu nesutinka, priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia atsakovės žemės sklype esančių ieškovės vardu registruotų inžinerinių tinkų ir ieškovės nuosavybės teisių į juos registraciją bei pripažinti negaliojančiais šios registracijos pagrindu nurodomus dokumentus.

Dėl ginčo esmės

82.       Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės skolą už lietaus nuotekų šalinimo paslaugas ir atmetė priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančia atsakovės žemės sklype esančių ieškovės vardu registruotų inžinerinių tinkų ir ieškovės nuosavybės teisių į juos registraciją bei pripažinti negaliojančiais šios registracijos pagrindu nurodomus dokumentus.

83.       Apeliantės savo skundą grindžia tuo (skundo esmė), kad: 1) ieškovė nepagrįstai įteisino savo vardu nuosavybės teises į apeliantės žemės sklype esančius inžinerinius tinklus (lietaus nuotekų tinklus, buitinių nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus), nes šie tinklai priklauso atsakovei, įgyti kaip žemės sklypo priklausiniai (CK 4.40 straipsnis), 2) ieškovei nepagrįstai priteista skola, nes ieškovė nėra teisėta lietaus nuotekų tinklų savininkė, be to atsakovė nesinaudoja šiais tinklais.

84.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

85.       Apeliantė, grįsdama savo skundo esminius argumentus, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius (nesančius) įrodymus, ko pasekoje padarė nepagrįstas išvadas.

86.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

87.       Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018,). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

Dėl priešieškinio

88.       Byloje apeliantė siekia paneigti ieškovės turimas nuosavybės teises į apeliantės žemės sklype esančius inžinerinius tinklus, kurie yra įregistruoti viešame registre. 

89.       Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.). Taigi, pareiga paneigti (nuginčyti) ieškovės nuosavybės teises į apeliantės žemės sklype esančius inžinerinius tinklus tenka apeliantei.

90.       Apeliantė teigia, kad ieškovės nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus įregistruotos neteisėtai, nes pateikti dokumentai (1991-11-15 perdavimo-priėmimo aktas ir raštai) nepatvirtina nuosavybės teisės įgijimo. Apeliantė teigia, kad šie tinklai priklauso jai, įgyti kaip žemės sklypo priklausiniai (CK 4.40 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo objekto (inžineriniai tinklai, skirti tenkinti viešąjį interesą) specifiką, apeliantės reikalavimai gali būti tenkinami tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad apeliantė yra šių tinklų savininkė. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiat šį ginčą, svarbu daryti išvadas ne iš pavienių įrodymų, o iš visų įrodymų ir nustatytų aplinkybių, egzistavusių tuo metu, visumos.

91.       Byloje nustatyta, kad ieškovė yra Kretingos rajono savivaldybės valdoma įmonė – buvusi Kretingos valstybinė vandens tiekimo įmonė, kuri 2015 m. rugpjūčio 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-249, paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Kretingos rajone, t. y. ieškovė yra Kretingos valstybinės vandens tiekimo įmonės teisių ir pareigų perėmėja.

92.       Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ). Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, vykdanti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą (GVTNTĮ 3 straipsnio 54 punktas). GVTNT Įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba savivaldybei pagal ankstesnes nuo 2014-11-01 iki 2022-11-1523 redakcijas (GVTNTĮ 1 straipsnis, 16 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). Taigi, būtent ieškovei turi priklausyti (turi būti perduoti) inžineriniai tinklai, skirti viešo intereso tenkinimui.

93.       Sprendžiant valstybinės nuosavybės perleidimo į privačią nuosavybę klausimus, kasacinis teismas yra pasisakęs (teisėjų kolegija pažymi, kad, nors šiuo atveju buvo sprendžiamas ginčas susijęs su įgyjamąja senatimi, tačiau tam tikti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamai bylai), kad kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Taigi sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, ypač kai turtas yra registruotas buvusių sovietinių organizacijų vardu, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

94.       Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

95.       Byloje nustatyta, kad apeliantei priklausantis žemės sklypas ir statiniai bei šiame sklype esanti inžinerinė infrastruktūra iki privatizavimo proceso buvo viešosios nuosavybės objektai, priklausė valstybei (pastatyti valstybės lėšomis). Duomenų, kad inžineriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, būtų perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn (t. y. privatizuoti), nėra.

96.       Nuosavybės teisė gali būti įgyjama, be kita ko, ir perdavimo būdu. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (LR CK 4.48 straipsnis).

97.       UAB „Zoovettiekimas“ pagal 2014 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį įgijo tik žemės sklypą (be inžinerinių tinklų), kurį 2022 m. balandžio 28 d. iš  UAB „Zoovettiekimas“ įsigijo apeliantė. Kaip matyti, UAB „Zoovettiekimas“ niekada nelaikė savęs savininke inžinerinių tinklų, į kuriuos ieškovės nuosavybės teises ginčija apeliantė, nes: 1) tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „Zoovettiekimas“ dėl objekto esančio Kretingoje, (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (2017 m. spalio 16 d.) bei lietaus nuotekų surinkimo ir nuvedimo (2017 m. lapkričio 21 d.) sutartys, 2) UAB „Zoovettiekimas“ visada mokėjo ieškovei už jos pagal sutartis teikiamas paslaugas, 3) liudytoja D. V. patvirtino, kad Valstybinės įmonės „Kretingos zoovettiekimas“ balanse buvę vandens tiekimo tinklai ir kanalizacija buvo perduoti UAB „Zoovettiekimas“, kuri vėliau tinklus perdavė savivaldybei, o lietaus tinklai apskaitos dokumentuose nebuvo užfiksuoti ir nebuvo perduoti UAB „Zoovettiekimas“. Taigi, UAB „Zoovettiekimas“ nebuvo įgijusi nuosavybės teise inžinerinių tinklų, todėl negalėjo jų ir perleisti apeliantei.

98.       Kad UAB „Zoovettiekimas“ pagal 2014-12-02 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį įgijo tik žemės sklypą (be inžinerinių tinklų) patvirtina ir tai, kad: 1) iš žemės vertės dėl inžinerinių statinių apskaičiavimo matyti, kad žemės sklype jo pardavimo metu buvo visų rūšių – vandentiekio, nuotekų, šilumos, dujų, ryšių, elektros - kvartaliniai inžineriniai tinklai (t. y. skirti ne tik šiam sklypui aptarnauti), tačiau jie (nei jų dalis) nebuvo įtraukti kaip pardavimo objektai, 2) žemės sklypui buvo nustatytos (taikomos) specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp jų vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos.

99.       Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad inžineriniai tinklai priklauso atsakovei, įgyti kaip žemės sklypo priklausiniai (CK 4.40 straipsnis), ne tik dėl aukščiau nurodytų motyvų, bet ir dėl to, kad pagal GVTNTĮ, tiek sudarant 2014 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, tiek sudarant 2022 m. balandžio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį tarp UAB „Zoovettiekimas“ ir apeliantės,  geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turėjo ir turi priklausyti viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba savivaldybei, t. y. galiojo įstatyminis draudimas perleisti inžinerinius tinklus, skirtus viešajam interesui tenkinti, privačiam asmeniui, neužsiimančiam tokių paslaugų teikimu. Taigi, valstybė neperleido ir negalėjo perleisti inžinerinių tinklų privačiam asmeniui, o UAB „Zoovettiekimas“ ir apeliantė neįgijo šių tinklų kaip žemės priklausinių. Juolab, kad tiek Kretingos rajono savivaldybė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, neigia šių inžinerinių tinklų perleidimą kartu su žemės sklypu.

100.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors inžinerinių tinklų perdavimo aktai, (1991 m. lapkričio 15 d. ir vėlesni), rajono valdybos potvarkiai nėra pakankamai informatyvūs ir nesudaro sąlygų identifikuoti visus konkrečius perduodamus objektus, kad įregistravimo pagrindu nurodytas tik vienas iš kelių dokumentų (1991 m. lapkričio 15 d. perdavimo-priėmimo aktas), tai nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į ginčo inžinerinius tinklus ir nesudaro pagrindo naikinti jos teisinę registraciją. Tai sudaro pagrindą patikslinti įgijimo / įregistravimo pagrindus.

101.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog inžineriniai tinklai (kvartaliniai inžineriniai tinklai) buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip viešosios nuosavybės objektai ir priklausyti savivaldybės įmonei – šiuo atveju savivaldybės priklausančiai įmonei ieškovei UAB „Kretingos vandenys“. Tai, kad valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina arba įgyvendina netinkamai, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių į daiktus, registruoja jas pagal dokumentus, kurie nėra pakankami, esant ginčui, objektų identifikavimui ir pan., - nereiškia, jog savivaldybė (jos įmonė) netenka nuosavybės teisių į tuos daiktus (šiuo atveju į inžinerinius tinklus).

102.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priešieškinis yra atmestas.

Dėl ieškinio

103.       Apeliantė nesutikdama su iš jos priteista skola už lietaus nuotekų šalinimo paslaugas, nurodo, kad ieškovei nepagrįstai priteista skola, nes ieškovė nėra teisėta lietaus nuotekų tinklų savininkė, be to atsakovė nesinaudoja šiais tinklais.

104.        Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės priešieškinį atmetus, ieškovės nuosavybės teisės į apeliantės žemės sklype esančius inžinerinius tinklus nėra panaikintos, todėl ieškovė yra teisėta lietaus nuotekų tinklų savininkė, kas lemia apeliantės argumento - ieškovė nėra teisėta lietaus nuotekų tinklų savininkė - nepagrįstumą.

105.        Apeliantės argumentas, kad ji nesinaudoja lietaus nuotekų tinklais taip pat laikytinas nepagrįstu, nes:

101.1. byloje yra pateikti įrodymai, kad apeliantė naudojasi šiais tinklais, t. y. 2022 m. gegužės 26 d. Vandens tiekėjo ir abonento vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir abonento tinklų eksploatavimo (priežiūros) ribų planas RA-201 bei 2022 m. liepos 7 d. paviršinių nuotekų tinklų tikrinimo aktas Nr. 4-329. Šių dokumentų atitikimą faktinei situacijai patvirtino ir liudytojai V. T. (atlikęs patikrinimą) ir A. B. (surašęs aktą). Be to, šią aplinkybę patvirtina ir su ankstesniu žemės sklypo ir pastatų savininku UAB „Zoovettiekimas“ sudaryta lietaus nuotekų surinkimo ir nuvedimo (2017 m. lapkričio 21 d.) sutartis bei atliekami mokėjimai už šias paslaugas;

101.2. tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus dėl apeliantės naudojimosi šiais tinklais (pvz.: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ar pan.). Apeliantės argumentai, vertinant 2014 m. buvusią situaciją parduodant žemės sklypą (kad apskaičiuojant žemės sklypo vertės priedą, nebuvo atsižvelgta, jog šio žemės sklypo savininkas naudojasi kokiais nors inžineriniais tinklais, nors jie ir yra įrengti), bei apeliantės nedalyvavimas atliekant patikrinimą, ar ieškovės atsisakymas dar kartą vykti atlikti tikrinimą, nėra pakankami paneigti esamus byloje įrodymus dėl naudojimosi tinklais.

106.        Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys yra iš dalies patenkintas.

       Dėl procesinės bylos baigties

107.        Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

108.        Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

109.        Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes: 1) pripažinus, kad ieškinys patenkintas iš dalies, teismas nepagrįstai apeliantę pripažino kalta dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmesto ieškinio reikalavimui; 2) apeliantė yra permokėjusi žyminį mokestį už priešieškinį (sumokėjusi 436 Eur + 194 Eur), tačiau teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė jį grąžinti.

110.        Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos netinkamai, todėl šioje dalyje teismo sprendimas patikslintinas. Bylinėjimosi išlaidos paprastai paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai nepagrindė būtinybės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Vien tai, kad bylos sudėtingumą ir apimtį lėmė priešieškinio reikalavimai, kurie yra atmesti, nėra pagrindas laikyti apeliantę kalta dėl proceso, nes nėra nustatyta, jog apeliantė nesąžiningai naudojosi savo teise reikšti priešieškinio reikalavimus.

111.        Pirmiausia pažymėtina, kad byloje buvo pareikštas ieškinys (turtinis reikalavimas) dėl 2 593,62 Eur priteisimo (2 477,86 Eur skola + 115,76 Eur delspinigiai) ir priešieškinis dėl nuosavybės teisių į keturis nekilnojamuosius daiktus panaikinimo, neprašant pripažinti nuosavybės teisių į juos apeliantei, dėl ko šie reikalavimai laikytini neturtiniais, nes juos patenkinus apeliantė neįgytų nuosavybės teisių į šiuos daiktus. Taigi, už ieškinį žyminis mokestis yra 58 Eur, o už priešieškinį žyminis mokestis yra 436 Eur (109 Eur x 4).

112.        Apeliantė pirmosios instancijos teisme už priešieškinį yra sumokėjusi 630 Eur žyminį mokestį, t. y. yra permokėjusi 194 Eur, dėl ko ši suma jai grąžintina. Tačiau už apeliacinį skundą ji yra sumokėjusi tik 440 Eur žyminį mokestį (kaip už turtinius reikalavimus), kai turėjo būti sumokėtas 463,55 Eur žyminis mokestis (27,55 Eur už patenkintą ieškinį ir 436 Eur už atmestą priešieškinį), t. y. trūkstama suma yra 23,55 Eur. Subendrinus permokėtą ir neprimokėtą sumas, apeliantei grąžintina suma yra 170,45 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

113.        Ieškinys patenkintas iš dalies 47,21 proc. (1 224,49 Eur x 100 / 2 593,62 Eur). Priešieškinis atmestas. Tokiu būdu, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ieškovei iš apeliantės pritiestina 27,38 Eur žyminio mokesčio. 

114.        Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 6 037,90 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, o apeliantė – 8 796,70 Eur.  Sprendžiant kokioje apimtyje turėtų būti priteisiamos šios šalių patirtos išlaidos, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje buvo pareikšti penki reikalavimai ir tik vienas iš jų patenkintas iš dalies (47,21 proc.), bei į tai, kad patenkintam reikalavimui pagrįsti ar atsikirsti į jį buvo reikalinga mažiau darbo ir laiko sąnaudų, todėl sprendžia, kad ieškovei priteistina 95 proc. (5 736 Eur), o apeliantei priteistina 5 proc. (439,84 Eur) patirtų šių bylinėjimosi išlaidų.

115.        Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme įskaitymą, ieškovei iš apeliantės priteistina 5 323,54 Eur (5 763,38 Eur – 439,84 Eur).

116.        Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 270,50 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas). Apeliacinį skundą dėl ginčo esmės atmetus, ieškovei iš apeliantės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu apeliantei jos patirtos išlaidos nepriteistinos.

117.        Taip pat iš apeliantės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, jų dydį nustatant analogiškai kaip už suteiktas teisines paslaugas, t. y. 90,58 Eur (95,35 Eur x 95 proc.).

118.        Atlikus grąžintinų apeliantei iš valstybės ir priteistinų valstybei iš apeliantės sumų įskaitymą, apeliantei grąžintina suma yra 79,87 Eur (170,45 Eur - 90,58 Eur).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti jį taip:

       „ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

       Priteisti iš atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“ 1 189,30 Eur skolą, 35,19 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 224,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 323,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Kretingos vandenys“.

       Grąžinti atsakovei UAB „Kartografiniai projektai“, į. k. 300975770, 79,87 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 87 ct).

       Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytus originalius dokumentus grąžintini juos pateikusiems asmenims, paliekant jų skaitmenines kopijas byloje.

       Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.“

       Priteisti ieškovei UAB „Kretingos vandenys“, į. k. 163994426, iš atsakovės UAB „Kartografiniai projektai“, į. k. 300975770, 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                          Evaldas Burzdikas

                      Albina Rimdeikaitė

                      Egidijus Tamašauskas