Byla Nr. 1S-128-579/2022           

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05144-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.13.1; 2.14.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, 
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria nutarta tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą nedalyvaujant kaltinamajam M. Č. bei dalyvaujant jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.                      Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-879/2022 S. K., A. B., S. L. (S. L.), S. T. (S. T.), Y. V. (Y. V.), T. Š. ir M. Č. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad jie, veikdami organizuota grupe, kartu su R. A. ir D. R., kurių atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, bei įvykdė šios narkotinės medžiagos kontrabandą.

2.                      Bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad M. Č., pažeisdamas jam taikytų kardomųjų priemonių sąlygas, pasislėpė nuo teismo (galimai slapstosi Ispanijos Karalystėje) ir vengia atvykti į teismą, siekiant nevilkinti baudžiamosios nagrinėjimo ir vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi kaltinamajam M. Č. baudžiamąją bylą išskyrė į atskirą bylą.

3.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį dėl bylos išskyrimo M. Č. atžvilgiu ir perdavė bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui dėl visų kaltinamųjų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

3.1.                      Nutartyje pažymėta, kad apie bylos nagrinėjimą nedalyvaujant kaltinamajam, kaip ir apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą išskiriant bylą pasislėpusio kaltinamojo atžvilgiu, teismas turi spręsti kruopščiai įvertinęs kiekvienoje konkrečioje situacijoje esančias aplinkybes, visas realias galimybes išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamosios bylos aplinkybes nedalyvaujant kaltinamajam ar atskirose bylose, bei laikantis principo, jog baudžiamosios bylos dėl kaltinamųjų, kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis M. Č., žinodamas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei pareigą dalyvauti ne tik teisiamuosiuose posėdžiuose, bet ir laikytis jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, savo valia pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo, galimai šiuo metu yra Ispanijos Karalystėje, nutartyje konstatuota, kad byla, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, vieną rungtynišką procesą, kurio metu galima išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą visų kaltinamųjų atžvilgiu bei nesudaryti prielaidų išskirtos bylos pasislėpusio asmens atžvilgiu vilkinimui, toliau turi būti nagrinėjama kaltinamajam M. Č. nedalyvaujant, procesą tęsiant bendra procesine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXXII skyriuje numatytas proceso taisykles.

4.                      Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi priėmė sprendimą tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą viešame teisiamajame posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam M. Č. bei dalyvaujant jo gynėjui Tomui Kaminskui.

4.1.                      Nutartyje nurodyta, kad M. Č. vengia atvykti į teismą ir yra pasislėpęs, yra paskelbta jo paieška bei išduotas Europos arešto orderis, kaltinamajam buvo žinoma apie teismo posėdžių grafiką, laiką ir vietą bei išaiškinta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu, todėl M. Č. vengiant atvykti į teismą yra pagrindas baudžiamosios bylos nagrinėjimą toliau tęsti nedalyvaujant kaltinamajam.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimų į skundą argumentai

5.                      Kaltinamojo asmens M. Č. gynėjas advokatas Tomas Kaminskas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria nuspręsta baudžiamosios bylos nagrinėjimą tęsti teisiamajame posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam M. Č. bei dalyvaujant jo gynėjui Tomui Kaminskui, ir perduoti šio klausimo sprendimą nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta skubotai, neatsižvelgiant į anksčiau byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį, taip pat pažeidžiant BPK 253 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią teismas privalo išklausyti dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones.

5.2.                      Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ankstesnę Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla M. Č. atskirta į atskirą, apskundė kito kaltinamojo gynėjas. Nagrinėtu klausimu atskirų kaltinamųjų gynybos interesai gali nesutapti, todėl prieš priimdamas sprendimą dėl tolimesnės bylos eigos apygardos teismas privalėjo pagal BPK 253 straipsnio 1 dalies nuostatas išklausyti ir kitų proceso dalyvių nuomones, bet to nepadarė.

5.3.                      Gynėjo nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties negalima interpretuoti taip, jog šioje nutartyje aukštesnysis teismas tiesiogiai nurodė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, kaip turi būti nagrinėjama baudžiamoji byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodyta, jog sprendimas dėl galimybės toliau nagrinėti bylą vienam iš kaltinamųjų nedalyvaujant turi būti priimtas kruopščiai įvertinus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esančias aplinkybes, visas realias galimybes išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamosios bylos aplinkybes nedalyvaujant kaltinamajam ar atskirose bylose. Tačiau apygardos teismas po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. priėmimo iš esmės neatliko jokių papildomų veiksmų, aiškinantis kaltinamojo M. Č. paieškos eigą ir išduoto Europos arešto orderio vykdymo eigą, nors, skundo autoriaus manymu, naujų duomenų apie M. Č. buvimo vietą neabejotinai turėjo būti surinkta.

5.4.                      Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje pasisakyta ir apie neginčijamą kaltinamojo teisę būti informuotam apie baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu. Taigi, kaltinamasis M. Č. turėjo ir turi būti informuotas apie priimtus procesinius sprendimus: tiek ankstesnę nutartį išskirti baudžiamąsias bylas, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį, taip pat ir apie skundžiamos nutarties priėmimą.

5.5.                      Skundo autoriaus teigimu, baudžiamojo proceso įstatyme nėra sureglamentuota, kaip turėtų būti toliau nagrinėjama byla, jeigu pirmosios instancijos teisme perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis, kuris iš pradžių dalyvavo procese, vėliau pasislėpė. Pagal BPK 436 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose numatytas kaltinamojo akto perskaitymas, manytina, jog priėmus sprendimą dėl bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant, byla turi būti pradėta nagrinėti iš naujo.

5.6.                      Taip pat skunde nurodoma, kad BPK 436 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kaltinamojo gynėjas turi pareikšti savo nuomonę dėl kaltinimo. Gynėjo teigimu, jam nėra žinoma dabartinė M. Č. pozicija dėl pareikšto kaltinimo, tuo labiau kad kaltinamasis nėra davęs parodymų teismo posėdyje. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad gynėjas yra saistomas Lietuvos advokatų etikos kodekso 12–15 punktų reikalavimų, pagal kuriuos bet koks advokato veikimas privalo būti suderintas su klientu, ir tik vieninteliu atveju, nurodytu Advokatų etikos kodekso 13 punkte („Kai klientas pripažįsta kaltę, o advokatas, įvertinęs visus įrodymus, mano, kad kliento kaltė neįrodyta arba kelia abejonių, advokatas privalo laikytis savarankiškos, nuo kliento nepriklausomos, pozicijos“), advokatas privalo laikytis savarankiškos ir nuo kliento nepriklausomos pozicijos. Advokatų etikos laikymasis yra esminė advokato pareiga, kurios nevykdymas gali reikšti drausmės bylos iškėlimą. Todėl nesant aiškios ginamojo pozicijos (kadangi nuo kaltinamojo akto perskaitymo ši pozicija gali būti ir pasikeitusi), skundo autorius, kaip gynėjas, negali už savo klientą suformuoti kaltės pripažinimo ar neigimo pozicijos.

5.7.                      Pažymima ir tai, kad BPK 433 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog klausimas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam gali būti išspręstas tik rengiantis bylą nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju ši procesinė stadija jau yra pasibaigusi, tai savaime sudaro pagrindą perduoti kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla prokurorui, kad būtų surašytas naujas kaltinamasis aktas, kuriame kaltinamojo M. Č. situacija būtų prilyginta kitų kaltinamajame akte minimų asmenų, pavyzdžiui, D. R., pasislėpusio nuo baudžiamojo persekiojimo, padėčiai. Be kita ko, BPK 433 straipsnyje taip pat yra numatyta galimybė atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu nedalyvaujant kaltinamajam, bylos negalima išnagrinėti teisingai. Šios galimybės apygardos teismas, priimtas skundžiamą nutartį, taip pat nenagrinėjo.

5.8.                      Gynėjo nuomone, aplaidų ir skubotą skundžiamos nutarties priėmimą patvirtina ir tai, kad apygardos teismo priimtoje nutartyje kaltinamojo M. Č. pavardė rašoma neteisingai (vietoje „Č.“ nurodyta „Č.“) kaip ir ankstesnėje 2022 m. vasario 15 d. nutartyje, kuri buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi.

6.                      Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas atsiliepime prašo kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.1.                      Prokuroras nurodo, kad byloje nėra pagrindų panaikinti Panevėžio apygardos teismo priimtą skundžiamą 2022 m. balandžio 6 d. nutartį. Anot prokuroro, sąlygos tęsti bylos nagrinėjimą vadovaujantis BPK XXXII skyriaus nuostatomis konstatuotos dar Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis dėl bylų išskyrimo. Prokuroro teigimu, po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo nebuvo gauta jokių naujų duomenų dėl paieškomo kaltinamojo M. Č., taip pat dabartinėje proceso stadijoje nėra nustatyta aplinkybių, kad nedalyvaujant kaltinamajam M. Č. teisingai išspręsti bylą neįmanoma ir dėl to būtų reikalinga bylos nagrinėjimą atidėti. Atsiliepime pažymima ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos įpareigoja gynėją panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą (BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalis įpareigoja advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. Č. gynėjas advokatas Tomas Kaminskas aktyviai dalyvauja bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme ir neabejotinai tinkamai užtikrina kaltinamojo interesų apsaugą. Be to, net ir baudžiamajam procesui pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, nuteistasis, kurio byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, bet kuriuo baudžiamojo proceso metu (net ir sprendimo vykdymo procese) gali pateikti apeliacinį skundą (BPK 438 straipsnio 1 dalis).

7.                      Kaltinamojo T. Š. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis atsiliepime prašo kaltinamojo M. Č. advokato Tomo Kaminsko skundą tenkinti ir panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, klausimą dėl bylos nagrinėjimo kaltinamajam M. Č. nedalyvaujant perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui iš naujo.

7.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad tiek kaltinamasis T. Š., tiek gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, kadangi kaltinimas T. Š. fakto aplinkybių ir teisinio kvalifikavimo požiūriu itin susijęs su kaltinamajam M. Č. reiškiamais kaltinimais, todėl kaltinimai šiems abiems asmenims turėtų būti nagrinėjami kartu. Anot gynėjo, priimdamas skundžiamą nutartį Panevėžio apygardos teismas ignoravo itin svarbius ir teisiškai reikšmingus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis dėl baudžiamosios bylos išskyrimo M. Č. atžvilgiu, pateiktus išaiškinimus, nepateikus praktiškai jokių motyvų, tuo labiau nesiaiškinant situacijos dėl M. Č. paieškos. Be to, Panevėžio apygardos teismas net neišklausė bylos dalyvių nuomonės dėl priimamo procesinio sprendimo ir tokiu būdu pažeidė BPK 253 straipsnio 1 dalies nuostatą. Taip pat atsiliepime sutinkama su skundo argumentais, kad kaltinamojo M. Č. gynėjas objektyviai negali suformuoti gynybos pozicijos dėl kaltės pripažinimo ar neigimo, nes nėra žinoma paties ginamojo pozicija, o veikimas savo iniciatyva ne tik prieštarauja esminiams advokatūros principams, bet ir gali atnešti klientui nepataisomos žalos.

8.                      Kitų atsiliepimų į kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą negauta.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas

9.                      Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs skundo nagrinėjimui gauta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas teisingai aiškino BPK 246 straipsnio, XXXII skyriaus, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo procesą kaltinamajam ypatumus, nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties (Lietuvos apeliaciniame teisme suteiktas bylos nagrinėjimo Nr. 1S-70-1020/2022) (36 t., b. l. 145–154) išaiškinimų bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam M. Č. bei dalyvaujant jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui. 

10.                      Baudžiamojoje byloje yra kilęs ginčas dėl galimybės nagrinėti baudžiamąją bylą vienam iš kaltinamųjų nedalyvaujant teisiamajame posėdyje.

11.                      BPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Tokiam asmeniui atvykti į teismą privaloma. Tačiau vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui (taip pat ir atliekant ikiteisminį tyrimą) galimos situacijos kai baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai vengia dalyvauti baudžiamajame procese. Tokiais atvejais paprastai sprendžiama dėl galimybės baudžiamąją bylą dėl vienų kaltinamųjų išskirti, o dėl kitų kaltinamųjų nagrinėti toliau, jei tai padeda greičiau išnagrinėti atskirtas baudžiamąsias bylas ir neturi įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui (BPK 254 straipsnio 2 dalis, 234 straipsnio 4 dalis). Tačiau lygiai taip pat svarstytina galimybė nagrinėti baudžiamąją bylą nedalyvaujant kaltinamajam, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą (BPK 246 straipsnio 1 dalis).

12.                      Pažymėtina, kad toje pačioje baudžiamojoje byloje klausimas dėl galimybės toliau tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą nedalyvaujant kaltinamajam M. Č. jau buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme priimtoje 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta ankstesnė Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis dėl baudžiamosios bylos išskyrimo M. Č. atžvilgiu į atskirą. Šioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje aiškiai ir išsamiai buvo aptarti atskirų baudžiamojo proceso institutų dėl bylų išskyrimo ir dėl bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant ypatumai, taikymo sąlygos.

13.                      Kaip matyti, iš kaltinamojo M. Č. gynėjo skundo ir gautų atsiliepimų į skundą, kuriuose cituojamos atskiros Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalys, proceso dalyviai yra pakankamai detaliai susipažinę su pateiktais išaiškinimais dėl bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant instituto taikymo. Todėl nekartojant visų šios nutarties išaiškinimų, atkreiptinas dėmesys į esminius bylos nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam teisėtumo aspektus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės, taip pat ir teisė dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, nėra absoliuti. Tai ne kartą yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje, kadangi nesant galimybės vykti procesui in absentia, būtų užkirstas kelias įvykdyti teisingumą (sprendimai bylose Colozza prieš Italiją, peticijos Nr. 9024/80; Sanader prieš Kroatiją, peticijos Nr. 66408/12). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad įtariamųjų ir kaltinamųjų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme nėra absoliuti ir kad tam tikromis sąlygomis įtariamieji ir kaltinamieji gali aiškiai arba nebyliai (tiesiogiai arba netiesiogiai) šios teisės atsisakyti (ESTT 2020 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Nr. C-688/1). Taigi, sprendžiant dėl galimybės nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant, turi būti atsižvelgiama ir į kaltinamojo veiksmus po galimo nusikalstamos veikos padarymo (pasislėpimą, išvykimą į užsienio valstybę ir kita), ir į tokio asmens elgesį naudojantis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. EŽTT nagrinėtose bylose išskiriamos proceso in  absentia taikymo sąlygos: 1) kaltinamojo teisė būti informuotam apie baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu (esant realiai galimybei jam pranešti ar sužinoti); 2) kaltinamojo teisė turėti gynėją; 3) kaltinamojo teisės į bylos peržiūrėjimą užtikrinimas, t. y. asmuo, nuteistas in absentia, sužinojęs apie procesą (kai jam apie tai anksčiau nebuvo žinoma), pagal nacionalinę teisę turi turėti realią galimybę pasiekti, kad jam pareikšti kaltinimai būtų iš naujo išnagrinėti iš esmės fakto ir teisės aspektais, nes priešinga situacija reikštų teisingumo neužtikrinimą. Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje iš esmės yra įtvirtintos visos pagrindinės aptartos proceso in absentia (nedalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui) įgyvendinimo sąlygos – nagrinėjant baudžiamąją bylą nedalyvaujant kaltinamajam gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 435 straipsnis); nuostatas nuteistasis, kurio byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, bet kuriuo baudžiamojo proceso metu (net ir sprendimo vykdymo procese) gali pateikti apeliacinį skundą (BPK 438 straipsnio 1 dalies).

14.                      Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla Panevėžio apygardos teisme buvo ir yra nagrinėjama pagal iš anksto su proceso dalyviais suderintą bylos nagrinėjimo grafiką, nuo baudžiamosios bylos gavimo Panevėžio apygardos teisme 2021 m. sausio 4 d. kaltinamasis M. Č. dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose 2021 m. birželio 11 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d., bet po to į kitus suplanuotus teismo posėdžius neatvykdavo, apie tai iš anksto teismo neinformuodamas ir nenurodydamas neatvykimo priežasčių. Apie iš anksto suplanuotus teismo posėdžius kaltinamajam M. Č. buvo žinoma – apie tai kaltinamasis buvo informuotas įvykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat kaltinamajam buvo išsiųstas teismo šaukimas su nurodytomis teisiamųjų posėdžių datomis (35 t., b. l. 40). Be to, kaltinamasis M. Č. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. nebevykdo ir paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų (36 t., b. l. 48). Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi kaltinamajam M. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta kaltinamojo paieška (36 t., b. l. 50–55). Vykdant kaltinamojo paiešką gauta informacija, jog M. Č. galimai slapstosi Ispanijos Karalystėje (36 t., b.l. 87), po ko Panevėžio apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo M. Č. (36 t., b. l. 109). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Europos arešto orderį išdavė 2022 m. vasario 28 d.

15.                      Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, visos išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje konstatavus, kad kaltinamasis M. Č. savo valia pasislėpė ir yra surinkti duomenys apie galimą jo buvimą Ispanijos Karalystėje, todėl byla, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, vieną rungtynišką procesą, kurio metu galima išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą visų kaltinamųjų atžvilgiu bei nesudaryti prielaidų išskirtos bylos pasislėpusio asmens atžvilgiu vilkinimui, toliau turi būti nagrinėjama kaltinamajam M. Č. nedalyvaujant, procesą tęsiant bendra procesine tvarka, išskyrus BPK XXXII skyriuje numatytas proceso taisykles. Taigi, priešingai nei teigia skundo autorius ir atsiliepimą į skundą pateikęs kaltinamojo T. Š. gynėjas, minėtoje aukštesniojo teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje jau buvo konstatuota, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamoji byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėtina kaltinamajam M. Č. nedalyvaujant. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi grąžinus baudžiamąją bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui visų kaltinamųjų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, atžvilgiu, Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs tas pačias nepasikeitusias bylos aplinkybes, skundžiama 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi priėmė sprendimą dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam M. Č. bei dalyvaujant kaltinamojo gynėjui Tomui Kaminskui. Nors ir glaustai, bet skundžiamoje nutartyje yra išdėstyti nutarties priėmimo motyvai, kas paneigia skundo autoriaus teiginius apie nemotyvuotą nutartį, priimtą neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi, Panevėžio apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties išaiškinimų, o kaip tik jų laikėsi. Priešingas sprendimas dėl tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo galėjo būti priimtas tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtų paaiškėję naujų aplinkybių, tačiau baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių naujų duomenų apie vykdomą kaltinamojo M. Č. paiešką, jo atžvilgiu išduoto Europos arešto orderio vykdymą, prokuroras atsiliepime į skundą nurodė, kad tokių duomenų šiuo metu nėra gauta. 

16.                      Aukštesniojo teismo vertinimu, dabartinėje proceso stadijoje nėra duomenų leidžiančių manyti, kad priimtas sprendimas toliau baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam M. Č., pakenks bylos nagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui. Priešingai, tai leis užtikrinti, kad byla dėl visų kaltinamųjų ir dėl visų kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų kartu būtų išnagrinėta viename baudžiamajame procese, kaip to ir prašė kaltinamojo T. Š. gynėjas pateikdamas skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla M. Č. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą.

17.                      Aukštesnysis teismas nesutinka su skunde pateiktu BPK XXXII skyriaus, kuriame numatytos specialios nuostatos, kai byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuostatų aiškinimu. Pažymėtina, kad BPK 434 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad byla kaltinamajam nedalyvaujant nagrinėjama laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, t. y. bendra procesine tvarka, su BPK XXXII skyriuje numatytomis išimtimis. Taigi, BPK XXXII skyriuje numatytos atskiros išimtys kaip turėtų būti atliekami atskiri procesiniai veiksmai bylą nagrinėjant teisme nedalyvaujant kaltinamajam. Šiame kontekste pastebėtina tai, kad priklausomai nuo procesinės bylos nagrinėjimo stadijos, kurioje priimtas sprendimas bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, BPK 436 straipsnio 1 dalis, kurioje aptariama situacija, jog po kaltinamojo akto perskaitymo poziciją dėl kaltinimo išsako ne kaltinamasis, o gynėjas, negali būti aiškinama taip, kad ribotų galimybę pasikeitus aplinkybėms priimti sprendimą dėl bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant ir po kaltinamojo akto perskaitymo bei pradėjus įrodymų tyrimą, o kartu savaime nesudaro pagrindo perduoti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui.

18.                      Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje tęsiamas dalyvaujant kaltinamojo M. Č. gynėjui advokatui Tomui Kaminskui kaip tai numatyta BPK 435 straipsnyje. Atmetami kaip nepagrįsti skundo autoriaus teiginiai apie tariamą negalėjimą visapusiškai užtikrinti savo ginamojo teisėtų interesų. Skunde teisingai nurodyta, kad kaltinamasis M. Č. teisiamajame posėdyje parodymų dar nedavė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, savo pozicijos dėl jam pareikšto kaltinimo M. Č. neišsakė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pradėjus bylą nagrinėti teisme. Tačiau tai nebuvo kliūtis advokatui Tomui Kaminskui imtis ginti M. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Gynėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kuo dabartinė procesinė situacija skiriasi nuo ankstesnės, kuri netrukdė jam sutikti ginti M. Č. baudžiamajame procese. Prokuroro atsiliepime į skundą pagrįstai atkreipiamas dėmesys į teisės normas, įpareigojančias gynėją sąžiningai atlikti savo pareigas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalis), panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą (BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šių advokato pareigų nepaneigia ir skunde cituojamos Lietuvos advokatų etikos kodekso 12–15 punktų nuostatos. Pirmiausia šių nuostatų taikymas sietinas su advokato ir kliento tarpusavio santykiais, o ne viešai procese deklaruota pozicija dėl kaltinimo, kuri nagrinėjamoje byloje net nebuvo išsakyta.

19.                      Visgi, aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo laikytasi BPK 253 straipsnio 1 dalies reikalavimų. BPK nėra numatyta, kokia konkrečia forma (rengiant žodinį teismo posėdį ar rašytinio proceso tvarka) turėtų būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu kilęs klausimas dėl tolesnio bylos nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam. Pasirinkti konkrečią klausimo nagrinėjimo formą yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Tačiau BPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Pastarasis reikalavimas suponuoja būtinybę, nepaisant pasirinktos klausimo nagrinėjimo formos, byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip sudarant galimybę pateikti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, apie tai nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (prokurorui, kaltinamiesiems, jų gynėjams). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apygardos teismas, neinformuodamas proceso dalyvių apie teismo posėdžio vietą ir laiką, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ne visai atvejais kai šalys apie teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotos, yra pagrindas pavesti žemesniajam teismui nagrinėti klausimą iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 1S-30-658/2022). Šiuo atveju kaltinamojo M. Č. gynėjas pasinaudojo galimybe pateikti skundą dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuriame išdėstė savo nuomonę nagrinėtu klausimu, prokuroras ir kaltinamojo T. Š. gynėjas savo nuomones išdėstė pateiktuose atsiliepimuose. Visi proceso dalyvių argumentai buvo įvertinti priimant šią nutartį, todėl Panevėžio apygardos teismo padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties ir klausimą dėl bylos nagrinėjimo vienam iš kaltinamųjų nedalyvaujant perduoti nagrinėti iš naujo. Dar daugiau, visa tai netrukdo byloje dalyvaujantiems asmenims tolesnio šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu reikšti motyvuotus prašymus, nuomones (pagrįstus naujais duomenimis), susijusius su bylos nagrinėjimo (ne)galimumu nedalyvaujant kaltinamajam M. Č.. 

20.                      Skundo autorius pagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje Panevėžio apygardos teismas vėlgi (kaip ir anksčiau priimtoje 2022 m. vasario 15 d. nutartyje) gramatiškai neteisingai linksniavo kaltinamojo M. Č. pavardę, nurodydamas „Č.“. Visgi atskiri atvejai, kai nutarties motyvuojamojoje dalyje suklysta linksniuojant kaltinamojo pavardę priimto sprendimo esmės nekeičia ir kitų jau aptartų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo manyti, kad sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kita vertus, pakartotinai atkreiptinas bylą nagrinėjančio teismo dėmesys būti atidesniam nurodant kaltinamojo M. Č. pavardę. 

21.                      Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                               Evaldas Gražys