Civilinė byla Nr. e2A-340-459/2017

                                                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-01992-2016-1)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   

(S)

                                                                                                    2.6.10.5.2.1; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1;

                                                                                                    3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovams M. B., A. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys antstolė B. T., G. L..

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė  :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 000 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-11-20 atsakovas A. A. iš atsakovo M. B. už 2 000 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-12-03 atsakovas A. A. minėtą automobilį už tą pačią kainą pardavė ieškovui. 2016-01-28 antstolė B. T. areštavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo ieškovą pristatyti automobilį į saugojimo aikštelę. Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 nutartimi, kuria pakeistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutarimas, trečiasis asmuo G. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn  pagal ATPK 129 straipsnį ir jam taikyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios M. B., konfiskavimas. Mano, kad atsakovas M. B., žinodamas apie paskirtą nuobaudą – konfiskavimą, apgaulės būdu, siekdamas išvengti nuostolių, 2015-11-20 pardavė jį A. A.. Šis, sužinojęs, jog automobilio negalima įregistruoti, šią informaciją nuslėpdamas nuo ieškovo, nepraėjus nei dviem savaitėms automobilį pardavė ieškovui. Taip atsakovai padarė ieškovui 2 000 Eur turtinės žalos.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. B. ieškovui E. U. 2 000 Eur žalos atlyginimo, 45 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur atstovavimo išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė iš ieškovo E. U. atsakovui A. A. 600 Eur atstovavimo išlaidų.
3. Teismas nurodė, jog atsakovas M. B., 2015-11-20 perleidęs jam priklausantį ginčo automobilį A. A. ir nesulaukęs, kol įsiteisės dėl G. L. priimtas nutarimas, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Iki 2016-01-28 ginčo automobiliui nebuvo taikyti jokie apribojimai, tačiau M. B., žinodamas, kad už G. L. padarytą pažeidimą gali būti taikoma nuobauda – automobilio konfiskavimas, turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš perleisdamas automobilį naujam savininkui įsitikinti, kad administracinio teisės pažeidimo procesas yra baigtas, priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjęs, arba apie galimus suvaržymus informuoti pirkėją. Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas A. A. patvirtino, kad jiems nebuvo žinoma, kad parduodamas automobilis gali būti konfiskuojamas, M. B. apie šias aplinkybes pirkėjo neinformavo.
4. Nors iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad M. B., kaip automobilio savininkui, nebuvo pranešta apie vykstantį teismo procesą, tačiau tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovo M. B. atstovė nurodė, kad M. B. buvo kartu su G. L. 2015-10-26 pažeidimo padarymo metu, be to, žinojo apie G. L. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, nekonfiskuojant transporto priemonės.
5. Aplinkybę, kad M. B. elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, dėl to ieškovui buvo padaryta žala, patvirtina tai, kad pažeidimo padarymo metu M. B. jau buvo atimta teisė vairuoti, tokia nuobauda taikyta ne vieną kartą, taigi atsakovas M. B., pats baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus, turėjo žinoti apie nuobaudų pobūdį bei dydį, apie tokio proceso eigą.
6. Teismas konstatavo, jog tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo M. B. neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Atsakovui elgiantis nerūpestingai ir neatidžiai ir perleidus ginčo automobilį A. A., o šiam jį perleidus ieškovui E. U., ieškovas patyrė automobilio įsigijimo kainos dydžio žalą.
7. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas A. A. nėra ir niekada nebuvo pažįstamas su atsakovu M. B. ir trečiuoju asmeniu G. L.. A. A. automobilį įsigijo atsitiktinai, suradęs apie jį skelbimą. A. A. nurodė, kad jis nebuvo informuotas ir nežinojo, kad jo įsigytas automobilis BMW gali būti konfiskuotas, jo neregistravo savo vardu, nes, nustatęs tam tikrų automobilio defektų, nusprendė iš karto jį parduoti. Automobilis buvo parduotas už tą pačią kainą, už kurią ir įsigijo, – už 2000 Eur. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šiuos teiginius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – A. A. neteisėtų veiksmų, taigi ieškinį dėl šio atsakovo atmetė.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                                 2016-10-18 sprendimą bei taikyti atsakomybę ir A. A., taip pat pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą taip, kaip nurodyta apeliaciniame skunde.
9. Ieškovas nurodo, jog buvęs automobilio savininkas A. A. privalėjo pakeisti automobilio registracijos duomenis. Automobilio registracijos duomenų keitimo procedūros metu būtų patikrinti duomenys, ar dėl automobilio nėra teisinio ginčo, jam netaikytas turto areštas etc. Taigi automobilio savininko duomenų pakeitimo procedūros neatlikimas iš esmės sąlygojo žalos atsiradimą.
10. Ieškovas ir atsakovas A. A. automobilio pirkimo–pirkimo sandorį sudarė 2015-12-03. Sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo atlikęs privalomos teisinės registracijos, dėl to negali būti laikomas teisėtu automobilio savininku. Įstatymo leidėjas leidžia pirkėjui reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą, jei pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokiu atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis Civilinio kodekso 6.253 straipsnio nuostatomis, nes jam taikoma ne civilinė atsakomybė, o įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą.
11. Ieškovas pažymi, jog rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė. Pasirašydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas patvirtina, kad transporto priemonė nėra areštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas. Tokios nuostatos buvo įrašytos ir į sutartį, sudarytą tarp ieškovo bei atsakovo A. A.. Abiejų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu egzistavo teisinis ginčas dėl automobilio konfiskavimo. Taigi akivaizdu, jog ne tik M. B., bet ir A. A. neteisėtais veiksmais pažeidė CK 6.431 (1) straipsnio nuostatą, dėl to ieškovui buvo padaryta žalos.
12. Ieškovas taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo atsakovui A. A. priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog šiuo atveju išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo M. B., nes ieškovas turėjo pagrindą patraukti atsakovais nurodytus asmenis – šis pagrindas kilo iš pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių šalys buvo atsakovai.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsakovas nurodo, jog automobilio registracijos metu nebūtų paaiškėję jokių duomenų apie teisinius ginčus dėl automobilio ar jo arešto, nes tuo metu jokie apribojimai nebuvo taikomi: automobilis areštuotas praėjus beveik 2 mėnesiams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
15. Apelianto teiginys, kad atsakovas pardavė jam nepriklausantį automobilį, nes nebuvo atlikęs jo registracijos, neteisingas ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Nuosavybės teisę į automobilį pirkėjas įgyja nuo automobilio perdavimo momento.
16. Be to, teismas pagrįstai atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo, nes teismas tenkino tik dalį ieškinio, o ieškinio dalį dėl atsakovo A. A. atsakomybės atmetė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog 2015-11-20 atsakovas A. A. iš atsakovo M. B. už 2 000 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-12-03 atsakovas A. A. minėtą automobilį už tą pačią kainą pardavė ieškovui. 2016-01-28 antstolė B. T. areštavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo ieškovą pristatyti automobilį į saugojimo aikštelę. Taip pat nustatyta, jog 2015-11-09 nutarimu G. L. nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį už tai, kad 2015-10-26 vairavo atsakovui M. B. priklausantį automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. M. B. buvo nubaustas už tai, kad jis        2015-10-26 perdavė savo automobilį vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti G. L.. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 nutartimi, kuria už padarytą pažeidimą paskirta papildoma nuobauda – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, todėl jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Šia nutartimi taip pat nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2015-10-26, ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovui M. B., nors tuo metu dar buvo registruotas kito asmens vardu. Nors iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad M. B., kaip automobilio savininkui, nebuvo pranešta apie vykstantį teismo procesą, tačiau tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovo M. B. atstovė nurodė, kad M. B. buvo kartu su G. L. 2015-10-26 pažeidimo padarymo metu, be to, žinojo apie G. L. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, nekonfiskuojant transporto priemonės. Ieškovas E. U. pareiškė ieškinį dėl 2 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų M. B. ir A. A.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, žalos atlyginimą priteisė tik iš M. B.. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą ir iš atsakovo A. A..
20. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai susiję su tuo, jog atsakovas A. A., įsigijęs ginčo automobilį, nepakeitė jo registracijos. Ieškovo teigimu, jei atsakovas būtų tai padaręs, registracijos metu būtų paaiškėję duomenys, ar dėl automobilio nėra teisinio ginčo, jam netaikytas turto areštas etc. Taigi automobilio savininko duomenų pakeitimo procedūros neatlikimas, ieškovo nuomone, iš esmės sąlygojo žalos atsiradimą. Kolegija atmeta šį ieškovo argumentą kaip visiškai nepagrįstą. Akivaizdu, jog jokie duomenys, susiję su ginču dėl automobilio, registruojant automobilį, nebūtų paaiškėję, nes tuo metu, kai atsakovas A. A. įsigijo ir perleido automobilį, jam nebuvo taikomi jokie ribojimai. Klaipėdos apygardos teismas automobilį nutarė konfiskuoti tik 2015-12-23, o transporto priemonė areštuota tik 2016-01-28. Šių apribojimų pritaikymo momentu automobilis jau priklausė ieškovui E. U.. Taigi A. A. neturėjo galimybės sužinoti apie automobiliui gresiančius taikyti apribojimus. Tuo labiau kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas A. A. nėra ir niekada nebuvo pažįstamas su atsakovu M. B. ir trečiuoju asmeniu G. L.. A. A. automobilį įsigijo atsitiktinai, suradęs apie jį skelbimą. A. A. nurodė, kad jis nebuvo informuotas ir nežinojo, kad jo įsigytas automobilis BMW gali būti konfiskuotas, jo neregistravo savo vardu, nes, nustatęs tam tikrų automobilio defektų, nusprendė jį iš karto parduoti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šiuos teiginius. Taigi, netgi elgdamasis kaip maksimaliai atidus ir rūpestingas pirkėjas ir pardavėjas, A. A. neturėjo galimybės sužinoti, jog automobilis ateityje galbūt bus konfiskuotas, nes informuotas apie tai nebuvo, o jam įsigyjant automobilį Klaipėdos apygardos teismo nutarimas dėl automobilio konfiskavimo dar nebuvo priimtas.
21. Kitas apeliacinio skundo argumentas susijęs su tuo, jog, kadangi atsakovas nebuvo atlikęs privalomos teisinės registracijos, jis negali būti laikomas teisėtu automobilio savininku. Ieškovo teigimu, įstatymo leidėjas leidžia pirkėjui reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą, jei pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokiu atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis Civilinio kodekso 6.253 straipsnio nuostatomis, nes jam taikoma ne civilinė atsakomybė, o įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Kolegija konstatuoja, jog ieškovas neteisingai traktuoja momentą, nuo kada asmuo įgyja nuosavybės teisę į nusipirktą transporto priemonę.
22. CK 4.47 straipsnyje numatyta, jog vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius. 4.49 straipsnio, reglamentuojančio momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę, 1 dalis numato, jog daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi atsakovas nuosavybės teisę į transporto priemonę įgijo nuo automobilio perdavimo jam momento. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę – nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose numatytais pagrindais, o teisine registracija tik išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-00 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-69/2015 etc.). Taigi atmestini visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į nusipirktą transporto priemonę, pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas ir negali gintis Civilinio kodekso 6.253 straipsnio nuostatomis.
23. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia Civilinio kodekso 6.431 (1) straipsniu. Šiame straipsnyje numatyta, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Ieškovas teigia, jog pasirašydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas patvirtino, kad transporto priemonė nėra areštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, tokios nuostatos buvo įrašytos ir į sutartį, sudarytą tarp ieškovo bei atsakovo A. A., tačiau abiejų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu egzistavo teisinis ginčas dėl automobilio konfiskavimo, taigi akivaizdu, jog ne tik M. B., bet ir A. A. neteisėtais veiksmais pažeidė CK 6.431 (1) straipsnio nuostatą, dėl to ieškovui buvo padaryta žalos. Kolegija atmeta šį ieškovo argumentą kaip nepagrįstą. Nors atsakovas A. A. pasirašydamas sutartį ir patvirtino, kad automobilis nėra ginčo objektas, svarbu nustatyti, kiek jam, kaip atidžiam pardavėjui, buvo ir galėjo būti žinoma apie ginčo transporto priemonei gresiančius taikyti apribojimus. Šios nutarties 20 punkte išsamiai aptarta, kad atsakovas nedisponavo galimybe sužinoti aplinkybes, susijusias su ginčo automobiliu, todėl, nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, taikyti atsakovui civilinę atsakomybę nėra pagrindo.
24. Ieškovas taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo atsakovui A. A. priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog šiuo atveju išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo M. B., nes ieškovas turėjo pagrindą patraukti atsakovais nurodytus asmenis – šis pagrindas kilo iš pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių šalys buvo atsakovai. Ieškovas neteisingai aiškina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Pagal taisyklę, įtvirtintą Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio ir atmetė ieškinio reikalavimą atsakovui A. A., taigi pripažino, jog ieškovo reikalavimas taikyti A. A. civilinę atsakomybę nepagrįstas, atsakovo A. A. patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovo, kurio reikalavimas atmestas.
25. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą tik iš atsakovo M. B., priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
26. Apeliacinį skundą atmetus ir atsakovui prašant, atsakovui iš ieškovo priteistina 300 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa suma.

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui A. A. iš ieškovo E. U. priteisti 300 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos teisėjai                                                                   Raimonda Andrulienė

                                                                                                                       Albina Pupeikienė

                                                                                                                       Alvydas Žerlauskas