LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 4 d. pateiktu atsakovo J. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
atsakovo J. S. kasacinis skundas paduodamas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo. Byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimu atmesti ieškinio reikalavimai, kuriais buvo prašoma priteisti iš atsakovo 3499,66 Eur skolą už asociacijos nario mokestį, elektros suvartojimą ir gatvės apšvietimo įrengimą, priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies įpareigojant ieškovę asociaciją ,,Baukštės slėnis“ netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais tiekti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, ir netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pagal paskirtį; priteista atsakovui iš ieškovės 400 Eur žalos atlyginimas dėl laikinojo būsto nuomos. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai ir tenkintas priešieškinio reikalavimas įpareigojant ieškovę asociaciją ,,Baukštės slėnis“ netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pagal paskirtį, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisė ieškovei iš atsakovo 2600 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas; priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovės 400 Eur žalos atlyginimą dėl laikinojo būsto nuomos; kitus priešieškinio reikalavimus atmetė; bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą atsakovui dėl 899,66 Eur skolos už elektros energijos suvartojimą priteisimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 60 Eur nuostolių priteisimo, atitinkamai panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą dėl 60 Eur nuostolių priteisimo tenkinti; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės asociacijos „Baukštės slėnis“ ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo ir priimtas naujas sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovo 2600 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti pirmiau nurodytą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalį.
Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Vertindamas atsakovo ir trečiojo asmens prašymo dėl išstojimo iš asociacijos narių turinį, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio nuostatas, kurios turėjo būti taikomos aiškinant vienašalio sandorio turinį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu.
2. Apeliacinės instancijos teismas, sprendęs, kad po prašymo dėl išstojimo iš asociacijos narių pateikimo atsakovas turi pareigą mokėti nario mokestį, nenustatė teisės spragos, todėl nepagrįstai netaikė teisės analogijos bei bendrųjų teisės principų, taip pažeisdamas CK 1.8 straipsnio 2 dalį, 1.2 straipsnio 1 dalį, 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovas 2021–2022 metais tebebuvo asociacijos nariu, kai atsakovo sutuoktinė ir žemės sklypų bendrasavininkė, pateikusi iš esmės tokio paties turinio prašymą kaip atsakovo ir trečiojo asmens prašymas dėl išstojimo iš asociacijos narių, buvo pripažinta išstojusi iš asociacijos narių, netaikė CK 3.92 straipsnio 2 dalies bei 4.88 straipsnio 1 dalies nuostatų.
4. Teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį ir 6.251 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai sprendė, kad atsakovo pagal susitarimą sumokėtas gyventojų pajamų mokestis nėra atsakovo nuostoliai, patirti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, ir priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovės neteisėtais veiksmais.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminio mokesčio arba jo dalies grąžinimas reglamentuojamas CPK 87 straipsnyje. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi. Atsakovas, teikdamas kasacinį skundą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 60 Eur, įmokos kodą nurodydamas 5600. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu įmokos kodas yra 5660. Dėl to atsakovo J. S. sumokėti 60 Eur Lietuvos Aukščiausiajame Teisme negalėjo būti įskaityti kaip atsakovo už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis pagal įmokos kodą 5660. Atsižvelgiant į tai, nespręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio atsakovui J. S. grąžinimo nepriėmus atsakovo kasacinio skundo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas