Civilinė byla Nr. e2A-136-790/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01275-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Čėsnienės ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą ir atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei įpareigojimo jas pakeisti, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tomadas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio rajono, Jurbarko rajono ir Šakių rajono savivaldybių teritorijose“ (toliau – ir Pirkimas) (pirkimo ID 174484, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) pirkimo Nr. 693640) sąlygas ir įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas 1) pakeisti Pirkimo sąlygas tokia apimtimi:
1.1. Pirkimo sąlygose nustatyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas 2) prievolę atlyginti paslaugos teikėjui išlaidas už priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas tuo atveju, kai atsakovui 2 nepavyksta nustatyti priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo;
1.2. Pirkimo sąlygose nustatyti, kad pasibaigus Pirkimo sutarties galiojimui atsakovas 2 perima iš paslaugos teikėjo visas saugomas priverstinai nuvežtas transporto priemones bei atsiskaito su paslaugos teikėju už faktiškai suteiktas paslaugas už laikotarpį iki viešojo pirkimo sutarties pasibaigimo;
1.3. patikslinti Pirkimo sąlygose nurodytą Pirkimo vertę arba perkamų paslaugų kiekį, arba nesieti Pirkimui skirtų maksimalių lėšų su pasiūlymų kaina, pasiūlymo kainą naudoti tik laimėtojo nustatymui;
1.4. Pirkimo sąlygose nustatyti atlyginimą paslaugos teikėjui už faktiškai nuvažiuotą atstumą vykdant atsakovo 2 pavedimą priverstinai nuvežti transporto priemonę;
1.5. Pirkimo sąlygose nustatyti galimybę leisti paslaugos teikėjui saugoti I ir II pirkimo objekto dalių priverstinai nuvežtas transporto priemones vienoje saugojimo aikštelėje;
1.6. Pirkimo sąlygose nustatyti atsakovo 2 prievolę išduoti paslaugos teikėjui pažymą (arba kitokio pobūdžio dokumentą), suteikiantį teisę paslaugos teikėjui perduoti atitinkamas transporto priemones utilizavimui arba metalo laužo supirktuvėms.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 1 dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau – DPS) paskelbė ir vykdė Pirkimą, kurio objektas – transporto priemonių nuvežimas, pervežimas, perkėlimas (transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, nukėlimas ir kt.) ir jų saugojimas (toliau – ir paslaugos) (Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos (toliau – Techninė specifikacija) 1 punktas).
3. Ieškovė, iš atsakovo 1 gavusi kvietimą pateikti pasiūlymą Pirkime ir susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, 2025 m. spalio 27 d. pateikė atsakovui 1 pretenziją (toliau – Pretenzija), prašydama: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras iki Pretenzijos išnagrinėjimo; 2) patikslinti Pirkimo sąlygas; 3) apie priimtą sprendimą informuoti raštu CVP IS priemonėmis per Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytą terminą. Ieškovė Pretenzijoje nurodė, kad yra pagrindas patikslinti Pirkimo sąlygas:
3.1. Pirkimo sutarties projekte ir Pirkimo sąlygose turi būti aiškiai apibrėžta, kad transporto priemones, kurių savininkų atsakovui 2 nepavyksta nustatyti, po sprendimo priėmimo, privalo perimti atsakovas 2, pripažinti jas bešeimininkiu turtu ir realizuoti ar utilizuoti jas, o tiekėjui sumokėti už jų transportavimą ir saugojimą. Nenustačius transporto priemonės savininko, atsakingas yra atsakovas 2, todėl tiekėjui negali būti perkelta atsakomybė utilizuoti transporto priemones ir negauti atlygio už suteiktas paslaugas;
3.2. Pirkimo sąlygose turi būti nustatyta, kad, pasibaigus sutarčiai, atsakovas 2 privalo pasiimti visas saugomas transporto priemones ir sumokėti už jų saugojimą tiekėjui, o vėliau išsireikalauti šias sumas iš transporto priemonių savininkų (pažeidėjų). Priešingu atveju tiekėjas, negaudamas pajamų iš sutarties, yra priverstas be teisinio pagrindo neatlygintinai saugoti jam nepriklausantį turtą ir patirti sąnaudas;
3.3. Pirkimo sąlygose turi būti patikslinta Pirkimo vertė arba paslaugų įkainiai, nes Pirkimo sąlygose nurodyta Pirkimo vertė – 388 000 Eur, o paslaugų kiekis – 182 325 vnt., t. y. vienam paslaugos vienetui tiekėjas negali siūlyti daugiau nei 2 Eur įkainio, o toks įkainis yra ekonomiškai nepagrįstas;
3.4. Pirkimo sąlygose būtina nurodyti, nuo kada planuojama pradėti vykdyti Pirkimo sutartį;
3.5. Pirkimo sąlygose turi būti nustatyta, kad tiekėjui būtų sumokama už nuvažiuotą atstumą – nuo tiekėjo aikštelės iki pakrovimo vietos, taip pat už transportavimo atstumą ir grįžimą iki aikštelės;
3.6. Pirkimo sąlygose turi būti nustatyta, kad tiekėjui leidžiama saugoti I ir II Pirkimo dalių transporto priemones vienoje aikštelėje (Marijampolės mieste ar rajone), taip pat turi būti nustatytas ilgesnis technikos atvykimo terminas į II dalies teritoriją;
3.7. Atsakovas 2 turi patvirtinti dokumentą, kuris suteiktų tiekėjui teisę kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Regitra“ dėl transporto priemonių utilizavimo ar SDK kodo suteikimo. Priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kad atsakovas 2 perkelia Pirkimo sutartimi nenumatytą riziką ir įsipareigojimus tiekėjui.
4. Atsakovas 1 2025 m. spalio 31 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) Pretenziją atmetė.
5. Ieškovės vertinimu, nepatikslinus Pirkimo sąlygų pagal Pretenzijoje nurodytus pasiūlymus, Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, neužtikrina, kad paslaugoms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis), pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje nustatytą sutarties laisvės principą.
6. Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. gruodžio 18 d. pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad Pirkimo sutarties projekte turi būti aiškiai įtvirtintas konkretus atsiskaitymo mechanizmas, numatantis, kad tais atvejais, kai per nustatytą tvarką ir terminus nepavyksta nustatyti transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo ir dėl to nėra realios galimybės iš jų išieškoti patirtų išlaidų, užsakovas apmoka paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas pagal sutartinius įkainius. Tarnyba nurodė, kad ginčas dėl to, ar CK 6.843 straipsnyje numatyta saugotojo teisė sutarties vykdymo aplinkybėmis gali būti realiai įgyvendinama ir ar tokios rizikos perkėlimas tiekėjui yra proporcingas, laikytinas civilinių teisių santykių ir fakto klausimu, Tarnyba dėl šio klausimo negali pasisakyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė atsakovo 1 paskelbtą Pirkimą, vykdomą DPS pagrindu, priteisė ieškovei iš atsakovų 360 Eur žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar Pirkimo sąlygose privalo būti nustatyta atsakovo 2 pareiga sumokėti tiekėjui už priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas tais atvejais, kai atsakovui 2 nepavyksta nustatyti priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, todėl tiekėjui nėra galimybės išsiieškoti atlygio. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad pagal Pirkimo sąlygas atsakovas 2 nemokėtų tiekėjui už faktiškai suteiktas paslaugas, nors atsakovas 2 yra subjektas, priimantis procesinius sprendimus dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, taip pat subjektas, atitinkamus asmenis baudžiantis administracine tvarka (disponuojantis visais duomenimis apie transporto priemonės savininką, valdytoją, pažeidėją arba turintis galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis ir priemonėmis tam, kad tokie duomenys būtų nustatyti ir pateikti paslaugos teikėjui). Teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygos sudaro prielaidas faktiniam neatlygintinam paslaugų teikimui, o tai nesuderinama su viešojo pirkimo sutarties atlygintinumo principu ir viešųjų pirkimų principais, ir tokia Pirkimo sąlyga laikytina neproporcingu sutarties vykdymo rizikos perkėlimu tiekėjui. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygoms nenumatant atsakovo 2 prievolės atsiskaityti už paslaugas su tiekėju, o tiekėjui negalint reikalauti atlyginimo už paslaugas iš transporto priemonės savininko ar valdytojo, atsakovui 2 neturint galimybės nustatyti transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, jos keistinos, neeliminuojant perkančiosios organizacijos prievolės sumokėti paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas pagal sutartinius įkainius.
9. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 10.5.1–10.5.2 papunkčių nuostatos užtikrina atlygintinumo principą, nes aiškiai atskiria atvejus, kai transporto priemonių nuvežimo ir (ar) saugojimo išlaidas apmoka atsakovas 2, ir atvejus, kai pareiga atlyginti šias išlaidas tenka transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Teismas padarė išvadą, kad šiuo aspektu Pirkimo sąlygos teisėtos. Tačiau teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad vykdant Pirkimo sutartį gali kilti situacijų, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas nenustatomas arba nėra realių galimybių išieškoti mokėjimo už paslaugas, todėl Pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai sureguliuotas atsiskaitymas, jog nekiltų rizika faktiškai neatsiskaityti už suteiktas paslaugas.
10. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo patikslinti Pirkimo sąlygose nustatytą Pirkimo vertę arba perkamų paslaugų kiekį, nustatė, kad Pirkimo sutarties projekto 1 punkte nustatyta, jog sudaroma fiksuoto įkainio sutartis, ir paslaugos sutartyje nustatytais įkainiais bus užsakomos pagal faktinį poreikį visą sutarties laikotarpį, neviršijant Pirkimui planuotų maksimalių lėšų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog Pirkimo sąlygose nurodyti preliminarūs paslaugų kiekiai yra per dideli.
11. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo nustatyti atlyginimą tiekėjui už faktiškai nuvažiuotą atstumą vykdant policijos įstaigos pavedimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, sutiko su atsakovų pozicija, kad Pirkimo sutarties projekto 4 punkte yra aiškiai apibrėžta tiek perkamos paslaugos, tiek atlyginimo už jas apskaičiavimo tvarka, taip pat aiškiai nurodyta, jog į siūlomą įkainį tiekėjas turi įskaičiuoti visas išlaidas bei sąnaudas, įskaitant nuvykimo į užsakovo nurodytą krovinio paėmimo vietą bei grįžimo iš užsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos išlaidas, kurios kiekvieno individualaus tiekėjo gali būti skirtingos. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama Pirkimo sąlyga yra suformuluota taip, jog tiekėjams paliekama diskrecija individualiai įvertinti savo veiklos modelį, kaštus, turimus išteklius ir su paslaugų teikimu susijusias rizikas, todėl Pirkimo sąlygos dėl transportavimo paslaugų apmokėjimo neprieštarauja VPĮ reikalavimams ar viešųjų pirkimų principams.
12. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo nustatyti galimybę leisti tiekėjui saugoti Pirkimo objekto I bei II dalyse priverstinai nuvežtas transporto priemones vienoje saugojimo aikštelėje, nurodė, kad atsakovui 2 Pirkimo sutarties administravimas gali tapti apsunkintas, jei saugojimo aikštelė bus nutolusi nepriimtinu atstumu nuo atsakovo 2 ir jo padalinių. Dėl to teismas padarė išvadą, kad teisinio pagrindo pakeisti Techninės specifikacijos 6.4 ir 9.2.1 papunkčius nėra.
13. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo nustatyti prievolę atsakovui 2 išduoti tiekėjui pažymą, suteikiančią teisę paslaugos teikėjui perduoti transporto priemones utilizavimui arba metalo laužo supirktuvėms, nustatė, kad Pirkimu numatyta įsigyti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo, bet ne tokių transporto priemonių realizavimo paslaugas. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad Pirkimo sąlygos ta apimtimi, kuria nėra išspręstas priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių realizavimo paslaugų teikimas, prieštarauja skaidrumo ir proporcingumo principams.
14. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017, 49 punktas), padarė išvadą, kad Pirkimas turi būti nutrauktas, nes esminės Pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Teismas pažymėjo, kad iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus atsakovai, atsižvelgę į sprendimo motyvus, turi parengti naujas Pirkimo sąlygas (Techninę specifikaciją).
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas neatlygintinas tiekėjo paslaugų teikimas, kai atsakovas 2 nenustato priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo. Atsakovas 2 turi prieigas prie transporto priemonių duomenų registro ir turi galimybę tiek pagal transporto priemonės valstybinį numerį, tiek pagal transporto priemonės kėbulo (toliau – VIN) kodą nustatyti transporto priemonės savininką. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė.
15.2. Pirkimo sąlygose negali būti nustatyta, kad transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nesumokėjus tiekėjui už suteiktas priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, šią pareigą turėtų prisiimti atsakovas 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalimi išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (kai transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai) ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pirkimo sutarties projekto 2 punkte nurodytos transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugos, kurias sutartyje nustatytais įkainiais privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas (solidariai), 3 punkte nurodytos transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugos, kurias sutartyje nustatytais įkainiais apmoka atsakovas 2. Sutarties 11.1 papunktyje nustatyta tiekėjo teisė gauti apmokėjimą už paslaugas, suteiktas pagal sutartį, iš sutartyje nurodytų subjektų pagal jiems taikytinus sutartyje nustatytus įkainius. Pirkimo sutarties projekto 11.3 papunktyje numatyta tiekėjo teisė savo iniciatyva vykdyti patirtų išlaidų už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti su transporto priemonių savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis patirtų išlaidų kompensavimą, o sutarties projekto 11.2 papunktyje numatyta, jog tiekėjas turi teisę gauti iš policijos įstaigos jo turimus (valdomus) transporto priemonių savininkų (valdytojų) duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas, gyvenamųjų vietų adresus), būtinus teikėjo teisėms ir pareigoms įgyvendinti.
15.3. Ieškovė dalyvavo ir dalyvauja įvairiuose transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios yra numatytos Pirkimo sutarties projekte. Tokiomis pačiomis sąlygomis ieškovė šiuo metu teikia transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas pagal atsakovo 2 ir ieškovės 2023 m. gegužės 15 d. sudarytą transporto priemonių nuvežimo pervežimo perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį. Aplinkybė, kad ieškovei nepavyko atgauti iš transporto priemonių savininkų (valdytojų) saugojimo išlaidų atlyginimo, nereiškia, kad tokia pareiga turi būti perkeliama atsakovui 2.
15.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei perkeliama neproporcinga našta dėl transporto priemonių realizavimo ar utilizavimo. Perkančioji organizacija Pirkimu neperka ir nepaveda tiekėjams atlikti priverstinai nuvežtų transporto priemonių utilizavimo ar realizavimo. Pirkimo sutarties projekto 11.3 papunktyje aiškiai nustatyta tiekėjo teisė savo iniciatyva vykdyti patirtų išlaidų už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti su transporto priemonių savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis patirtų išlaidų kompensavimą tais atvejais, kai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka savininkas, valdytojas ar įgaliotas asmuo.
15.5. Teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus ar apskritai nenagrinėjus civilinėje byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis), pažeidus įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas netinkamai motyvuotas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), juo nukrypta nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos. Teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė, vykdydama ankstesnes viešojo pirkimo sutartis, naudojosi teise realizuoti ar utilizuoti transporto priemones, nustatyta CK 6.843 straipsnyje (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-421-604/2023, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2212-562/2025). Teisės aktai atsakovui 2 nepaveda administruoti privačių transporto priemonių, išduoti ieškinyje nurodytas ir ieškovės sugalvotas pažymas. Pagal Pirkimo sutarties projektą saugotojas yra tiekėjas, todėl atsakovas 2 negali realizuoti transporto priemonių, ši teisė suteikta transporto priemonės saugotojai (ieškovei) pagal CK 6.843 straipsnio 2 dalį.
16. Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.
17. Ieškovė UAB „Tomadas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
17.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Pirkimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešųjų pirkimų principams ir įtvirtina faktinį neatlygintiną paslaugų teikimą. Ieškovė pagrįstai prašė patikslinti Pirkimo sąlygas dėl atsakovo 2 prievolės atlyginti paslaugos teikėjui išlaidas už priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, kai atsakovui 2 nepavyksta nustatyti priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo. Ieškovei vykdant analogiškas viešojo pirkimo sutartis teko susidurti su atvejais, kai policijos įstaiga, pagal viešojo pirkimo sutartį privalanti teikti paslaugos teikėjui informaciją apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus, negali nustatyti transporto priemonių savininkų ir (ar) valdytojų, todėl paslaugos teikėjas neturi galimybės reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas iš nenustatytų priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkų ir (ar) valdytojų.
17.2. Pirkimo sąlygose tiekėjui nėra numatyta galimybė atsisakyti vykdyti atsakovo 2 procesinį sprendimą Pirkimo sutarties pagrindu priverstinai nuvežti transporto priemonę, jei atsakovas 2 neturi galimybės nustatyti transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo šios transporto priemonės sulaikymo metu. Tokiu atveju tiekėjas iš esmės yra priverstas teikti priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugą neatlygintinai, kadangi Pirkimo sąlygos nenumato atsakovo 2 prievolės atsiskaityti už paslaugas su tiekėju, o tiekėjas atlyginimo už paslaugas negali reikalauti iš transporto priemonės savininko ar valdytojo.
17.3. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad atsakovas 2 tiekėjui gali nepateikti duomenų apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininką ir (ar) valdytoją, taip pat nėra nustatyta tiekėjui teisė realizuoti transporto priemones. Tiekėjas yra suinteresuotas gauti Pirkimo sąlygose (ir viešojo pirkimo sutartyje) numatytą atlyginimą už suteiktas paslaugas, bet ne neaiškiu pagrindu ir nepamatuojama rizika realizuoti trečiųjų asmenų transporto priemones dėl to, kad atsakovas 2 negali pateikti tiekėjui duomenų apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininką ir (ar) valdytoją, o tiekėjas dėl to neturi galimybės pareikalauti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas iš šių subjektų.
17.4. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Pirkimo sąlygose tiekėjui negali būti perkeliama neproporcinga našta dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių realizavimo. Pirkimo objektas yra transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, bet ne tokių transporto priemonių realizavimo paslaugos. Jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu siūlo tiekėjui pasinaudoti CK 6.843 straipsnio nuostatomis, tokiu atveju Pirkimo sąlygose tai turi būti aiškiai nustatyta. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, vykdydama viešojo pirkimo sutartis, sėkmingai naudojasi CK 6.843 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise realizuoti priverstinai nuvežtas ir saugomas transporto priemones. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose turi būti arba numatyta prievolė apeliantui išduoti paslaugos teikėjui pažymą (arba kitokio pobūdžio dokumentą), suteikiantį teisę paslaugos teikėjui perduoti atitinkamas transporto priemones utilizavimui arba metalo laužo supirktuvėms, arba pakeistas (papildytas) Pirkimo objektas, greta transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos įtraukiant ir transporto priemonių realizavimo paslaugas, nes tai galėtų būti pagrindu tiekėjui įrodyti teisėtą disponavimą transporto priemonėmis bei perduoti jas realizuoti ir (ar) utilizuoti tretiesiems asmenims.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų nepriėmimo
20. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 5 d., 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. birželio 23 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktus, 2023 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, duomenis iš Administracinių nusižengimo registro, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyresniosios specialistės 2021 m. birželio 1 d. tarnybinį pranešimą. Ieškovė nurodo, kad prašomi priimti įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog administracinių nusižengimų bylų teisenų nutraukimas policijos įstaigai nenustačius priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo yra vienetinis atvejis.
21. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Dėl to naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas). Be to, proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad byloje dalyvaujantys asmenys būtų aktyvūs, reaguodami į byloje pareikštus reikalavimus, rinkdami ir pateikdami įrodymus pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas.
22. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai, atsikirsdami į ieškovės argumentus, kad Pirkimo sąlygos įtvirtina faktinį neatlygintiną paslaugų teikimą, kai nenustatomas transporto priemonės savininkas (valdytojas), teigė, jog policijos įstaiga turi prieigas prie transporto priemonių duomenų registro ir turi galimybę tiek pagal transporto priemonės valstybinį numerį, tiek pagal VIN kodą nustatyti transporto priemonės savininką. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nesutiko su šiuo atsakovų argumentu ir kartu su dubliku pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant galimybės nustatyti asmens, vairavusio automobilį ir pažeidusio kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, aplinkybės, ar policijos įstaigos visais atvejais nustato priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus (valdytojus), įėjo į ginčo nagrinėjimo ribas, todėl ieškovė, siekdama paneigti atsakovų argumentus, turėjo galimybę pateikti į bylą ne tik Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą, bet ir tuos įrodymus, kuriuos ji teikia kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui. Kadangi ieškovė nenurodo objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jai aptariamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgdama į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus bei aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti apskųsto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos įrodymus, kurie yra surinkti byloje, teisėjų kolegija ieškovės teikiamų naujų įrodymų nepriima.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
23. Atsakovas 1 paskelbė DPS būdu vykdomą Pirkimą, kurio objektas – transporto priemonių nuvežimas, pervežimas, perkėlimas (transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, nukėlimas ir kt.) ir jų saugojimas (Techninės specifikacijos 1 punktas). Kvietime pateikti pasiūlymą nurodyta, kad perkančioji organizacija – atsakovas 2, o Pirkimą perkančiosios organizacijos vardu atlieka policijos sistemos centrinė perkančioji organizacija – atsakovas 1.
24. Ieškovė pateikė Pretenziją dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovas 1 Sprendimu ją atmetė. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Pirkimo sąlygas (žr. šios nutarties 1.1–1.6 papunkčius). Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygos sudaro prielaidas faktiniam neatlygintinam paslaugų teikimui, o tai nesuderinama su viešojo pirkimo sutarties atlygintinumo principu ir viešųjų pirkimų principais bei neproporcingai perkelia sutarties vykdymo riziką tiekėjui, be to, Pirkimo sąlygos ta apimtimi, kuria nėra išspręstas transporto priemonių realizavimo paslaugų teikimas, prieštarauja skaidrumo ir proporcingumo principams. Teismas padarė išvadą, kad Pirkimas turi būti nutrauktas dėl neteisėtomis pripažintų esminių Pirkimo sąlygų, o atsakovai, atsižvelgę į teismo sprendimo motyvus, turės parengti naujas Pirkimo sąlygas (Techninę specifikaciją).
25. Apeliantas nesutinka su apskųsto teismo sprendimo išvadomis, teigia, kad sprendimas buvo priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus ar apskritai nenagrinėjus civilinėje byloje pateiktų įrodymų ir argumentų.
Dėl atlygio už paslaugas, kai nenustatomas transporto priemonės savininkas (valdytojas)
26. Tarp šalių kilo ginčas, ar Pirkimo sąlygose turi būti nustatyta atsakovo 2 pareiga sumokėti tiekėjui už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas tais atvejais, kai nepavyksta nustatyti priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu įvertino, kad Pirkimo sąlygos sudaro prielaidas faktiniam neatlygintinam paslaugų teikimui, o tai nesuderinama su viešojo pirkimo sutarties atlygintinumo principu ir viešųjų pirkimų principais bei neproporcingai perkelia sutarties vykdymo riziką tiekėjui. Apeliantas nurodo, kad Pirkimo sutarties projekto 2 punkte yra perkelta SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostata, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, o Pirkimo sutarties projekto 3 punkte yra nustatyti atvejai, kuomet atsakovas 2 sumoka tiekėjui už transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, objektyviai neįvertinęs aplinkybės, kad policijos įstaiga turi prieigas prie transporto priemonių duomenų registro ir turi galimybę nustatyti bei perduoti tokius duomenis apie transporto priemonės savininką tiekėjui, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui 2 nenustačius priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo kyla rizika tiekėjui negauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas.
27. VPĮ 35 straipsnio 4 dalis įtvirtina reikalavimą, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Nagrinėjamo ginčo aspektu aktuali šią įstatymo nuostatą aiškinanti kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančioji organizacija, atsižvelgdama į faktines atitinkamo pirkimo aplinkybes bei siekdama, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti, pirkimo dokumentuose privalo nustatyti prielaidas (sąlygas) šalių teisiniams santykiams, įvykus iš anksto nenumatytoms, tačiau tikėtinoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
28. Kasacinis teismas, aiškindamas leistiną rizikos paskirstymą tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos, yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis. Svarbu, kad ši rizika būtų kaip galima teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas. Nors viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros griežtos, formalizuotos ir tikslios, tačiau ir jose šalys gali susidurti su tam tikra, protingai tarp šalių paskirstyta rizika. Dėl to kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
29. Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai atsispindi ir Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. lS-95 (toliau – Metodika). Metodikos 4 punkte numatyta, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, numatančios aiškų atsiskaitymą su tiekėju ir užtikrinančios, jog atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar darbų kiekių apskaitymo ir įkainojimo, nenustatančios per didelės rizikos pirkimo vykdytojui dėl sutarties kainos padidėjimo arba iš kitos pusės nenustatančios sąlygų tiekėjui veikti jam nepalankiomis sąlygomis.
30. Kasacinis teismas aptariamu aspektu yra pripažinęs neteisėtomis pirkimo sąlygas, pagal kurias perkančioji organizacija tiekėjui atskirai atlygina nuostolius tik dėl nuomojamos įrangos, kaip tokios, sugadinimo, tačiau atskirai neatlygina išlaidų, patirtų dėl šios įrangos negarantinių gedimų šalinimo darbų atlikimo, o šias išlaidas tiekėjui atlygina tiek, kiek jis jas įtrauks į bendrą pasiūlymo kainą (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013), taip pat sąlygas, kuriose tarp šalių neaiškiai paskirstyta finansinė rizika dėl papildomų darbų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022, 49 punktas).
31. Nagrinėjamos bylos ypatumas tas, kad už dalį perkamų paslaugų atsiskaito ne perkančioji organizacija, bet transporto priemonių savininkai ir (ar) valdytojai (solidariai) (Pirkimo sutarties projekto 2 punktas). Taip yra dėl SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyti subjektai, kurie turi atsiskaityti su tiekėju šiais atvejais, o perkančiajai organizacijai atsiskaitymo pareiga nekyla. Tai aiškiai įtvirtinta ir Pirkimo sutarties projekto 11.3 papunktyje, numatančiame, kad tais atvejais, kai pareiga atsiskaityti už paslaugas tenka transporto priemonių savininkams (valdytojams), tiekėjas turi teisę savo iniciatyva vykdyti patirtų išlaidų išieškojimą ar kitaip spręsti su transporto priemonių savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis patirtų išlaidų kompensavimą. Vis dėlto, kadangi būtent perkančioji organizacija priima sprendimus, susijusius su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, jai tenka pareiga laikytis sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje, ir, tiekėjui siekiant gauti atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, bendradarbiauti su tiekėju, pateikti jam reikiamą informaciją. Ši pareiga detalizuota Pirkimo sutarties projekto 8.4, 11.2 papunkčiuose, numatančiuose tiekėjo teisę gauti, o užsakovo pareigą pateikti transporto priemonių savininkų (valdytojų) duomenis.
32. Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį išlaidas už nuvežimo ir saugojimo paslaugas privalo atlyginti transporto priemonių savininkai ir valdytojai solidariai, taip pat teisingai cituoja kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016), pagal kurią, atsižvelgiant į SEAKĮ nuostatas, kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas. Vis dėlto šie apelianto argumentai nepaneigia realios tikimybės, kad policijos įstaigai gali nepavykti nustatyti transporto priemonės savininko ar valdytojo, kuris turėtų atsiskaityti su tiekėju.
33. Ieškovė paaiškino, kad jai, vykdančiai ne vieną identišką sutartį, praktikoje ne kartą teko susidurti su atvejais, kuomet policijos įstaigai nepavyksta nustatyti priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo, dėl to ji neturi realios galimybės reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas iš nenustatytų asmenų. Be to, ieškovė kartu su dubliku pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant galimybės nustatyti asmens, vairavusio automobilį ir pažeidusio kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš šio nutarimo turinio matyti, kad automobilis buvo registruotas ne Lietuvos Respublikoje, duomenų bazėse valstybinės sienos kirtimų su šiuo automobiliu nebuvo užregistruota, Eismo įvykių informacinėje sistemoje duomenų taip pat nebuvo. Atsakovai konkrečiais duomenimis nepagrindė, kad šiuo atveju buvo galimybė nustatyti (ir realiai buvo nustatytas) aptariamos transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Taigi, nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad policijos įstaigos turi prieigas prie įvairių nacionalinių ir tarptautinių duomenų bazių bei gali nustatyti transporto priemonės savininką tiek pagal transporto priemonės valstybinį numerį, tiek pagal VIN kodą, tačiau ieškovės paaiškinimai ir pateikti duomenys šį teiginį paneigia. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir, priimdamas apskųstą sprendimą, vadovavosi prielaidomis ir spėjimais, ar policijos įstaiga sugebės nustatyti transporto priemonių savininkus ir (ar) valdytojus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad praktikoje galimos įvairios situacijos, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali būti nustatytas net ir policijos įstaigoms turint prieigas prie įvairių duomenų bazių.
34. Byloje konstatavus, kad yra reali tikimybė, jog policijos įstaigai gali nepavykti nustatyti transporto priemonės savininko ar valdytojo, kuris turėtų atsiskaityti su tiekėju, kyla klausimas, ar Pirkimo sąlygose turėjo būti aptartas atsiskaitymas su tiekėju susidarius tokioms situacijoms. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Pirkimo sąlygos, neaptariančios šio aspekto, neatitinka viešųjų pirkimų principų ir neproporcingai perkelia sutarties vykdymo riziką tiekėjui.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rizika, jog transporto priemonių savininkai ar valdytojai, kuriems kyla pareiga atsiskaityti su tiekėju, gali būti nenustatyti, Pirkimo sąlygose neminima, nors ji tiekėjams negali būti aiškiai suprantama (ypač tiems tiekėjams, kurie siektų pirmą kartą dalyvauti tokio pobūdžio Pirkime). Dėl to tiekėjai, ypač neturintys identiškų sutarčių vykdymo patirties ir sprendžiantys, ar dalyvauti Pirkime, taip pat kokią kainą pasiūlyti, šios rizikos gali neįvertinti. Todėl Pirkimo sąlygos, neaptariančios šios rizikos, vertinamos kaip pažeidžiančios skaidrumo principą, įtvirtintą VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, ir VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.
36. Be to, Pirkimo sąlygos, nenustatančios atsiskaitymo taisyklių tais atvejais, kai nenustatomi transporto priemonių savininkai ar valdytojai, perkelia pernelyg didelę riziką dėl sutarties kainos tiekėjui ir nesiekia jos sumažinti iki protingos ribos. Tuo jos pažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir kainodaros taisyklių nustatymo principus, įtvirtintus Metodikoje, bei racionalaus lėšų panaudojimo principą. Pirkimo procedūrų metu tiekėjams sunku numatyti, kaip dažnai nenustatomi transporto priemonių savininkai ar valdytojai (tokios informacijos Pirkimo sąlygose nėra) ir todėl jiems sudėtinga įvertinti, kokius kaštus tokiais atvejais jie patirs, bei juos įskaičiuoti į siūlomus įkainius. Tuo pačiu tai didina riziką, kad tiekėjui gali tekti teikti paslaugas neatlygintinai, nors esminis viešojo pirkimo sutarties ypatumas yra tas, kad ji visuomet yra atlygintinė (VPĮ 2 straipsnio 44 dalis). Jeigu nustatyti tikėtiną tokių atvejų skaičių sudėtinga ne tik tiekėjams, bet ir perkančiajai organizacijai, tuomet pastaroji, siekdama adekvataus rizikos paskirstymo tarp šalių ir didesnio apibrėžtumo sutartiniuose santykiuose, taip pat racionalaus lėšų panaudojimo (t. y. siekdama išvengti, kad tiekėjai šią aiškiai neapibrėžtą riziką įskaičiuos į siūlomus įkainius), Pirkimo sąlygose turėtų nustatyti savo prievolę sumokėti tiekėjui už faktiškai suteiktas priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, nenustačius transporto priemonės savininko ar valdytojo. Šiuo aspektu primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią pirkimo sąlygos, kuriomis tiekėjams leidžiama pasiūlymo kainą pateikti savarankiškai įvertinant aiškiai neapibrėžtą riziką, pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo principą, nes jomis suponuojama permokėjimo už sutartį ar netinkamai apskaičiuotos sutarties vertės grėsmė (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022, 45 punktas).
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Pirkimo sąlygose turi būti nustatyta atsakovo 2 pareiga sumokėti tiekėjui už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas tais atvejais, kai nepavyksta nustatyti priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, tinkamai įvertino atsakovų argumentus, nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių, teisingai pritaikė VPĮ normas ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
Dėl transporto priemonių realizavimo ar utilizavimo
38. Tarp šalių kilo ginčas, ar perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygose nenustačiusi atsakovo 2 prievolės išduoti paslaugos tiekėjui pažymos (arba kitokio pobūdžio dokumento), suteikiančio teisę tiekėjui perduoti atitinkamas transporto priemones utilizavimui arba metalo laužo supirktuvėms, tiekėjui perkelia neproporcingą naštą dėl transporto priemonių realizavimo ar utilizavimo. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad transporto priemonių utilizavimo veiklą vykdančios bendrovės ieškovės saugomų transporto priemonių utilizavimui nepriima, nes nepateikiamas transporto priemonės nuosavybę patvirtinantis dokumentas, dėl to, teismo vertinimu, tiekėjui yra perkeliama neproporcinga našta, ir Pirkimo sąlygos ta apimtimi, kuria, greta transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų, nėra išspręstas transporto priemonių realizavimo klausimas, prieštarauja skaidrumo ir proporcingumo principams. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
39. Vertinant viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto turinį ir perkančiosios organizacijos diskreciją nustatyti perkamų paslaugų apimtį. Perkančioji organizacija, siekdama patenkinti savo poreikius, turi teisę apibrėžti pirkimo objektą ir nustatyti pirkimo sąlygas (VPĮ 35 straipsnis), tačiau ši diskrecija turi būti įgyvendinama laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, vien aplinkybė, kad Pirkimo sąlygose nėra detaliai reglamentuojami visi galimi sutarties vykdymo metu kylantys praktiniai klausimai, nereiškia, jog tokios sąlygos neatitinka minėtų principų ar perkelia tiekėjams nepagrįstą riziką.
40. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra aiškiai apibrėžtas – transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos (Techninės specifikacijos 1 punktas). Transporto priemonių realizavimo ar utilizavimo paslaugos nėra įtrauktos į Pirkimo objektą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose turėjo numatyti transporto priemonių realizavimo tvarką, iš esmės reiškia nepagrįstą perkančiosios organizacijos diskrecijos ribojimą – perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose neprivalo nustatyti veiksmų ar procedūrų, kurios nėra perkamų paslaugų dalis.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos tiekėjui sukuria neproporcingą naštą dėl transporto priemonių realizavimo ar utilizavimo. Pirkimo sąlygose numatyta tiekėjo teisė gauti apmokėjimą už paslaugas iš transporto priemonių savininkų ir (ar) valdytojų (solidariai). Pirkimo sutarties projekto 11.3 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę savo iniciatyva vykdyti patirtų išlaidų už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti su transporto priemonių savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis patirtų išlaidų kompensavimą tais atvejais, kai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka savininkas, valdytojas ar įgaliotas asmuo. Taigi, tiekėjas, siekdamas gauti atlyginimą, turi teisę vykdyti išieškojimą teismine tvarka ir naudotis kitais teisėtais teisių gynimo būdais. Tai reiškia, kad pagal Pirkimo sąlygas būtent tiekėjo rizikai priskiriami sutarties vykdymo metu kylantys sunkumai, siekiant gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas iš transporto priemonių savininkų ir (ar) valdytojų, ir šią riziką tiekėjai, dalyvaujantys Pirkime, turi įvertinti, t. y. atsižvelgti, kokie sunkumai gali kilti siekiant gauti atlyginimą iš transporto priemonių savininkų ir (ar) valdytojų, kokius teisėtus teisių gynimo būdus jie galės panaudoti.
42. Pažymima, kad tiekėjai, dalyvaudami Pirkime, turi teisę atsižvelgti vieną iš teisinių priemonių, leidžiančių apsaugoti jų turtinius interesus, t. y. į CK 6.843 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Jeigu saugomo daikto vertė didesnė kaip šeši šimtai eurų, saugotojas turi teisę jį parduoti tik aukciono būdu. Ši teisė yra kompensacinio pobūdžio ir skirta saugotojo interesams apsaugoti, suteikiant jam galimybę atgauti patirtas saugojimo išlaidas tais atvejais, kai davėjas nevykdo pareigos atsiimti saugomą daiktą.
43. Pagal Pirkimo sąlygas transporto priemonių saugotoju yra tiekėjas, jam įstatymas suteikia teisę spręsti dėl saugomo turto realizavimo laikantis CK 6.843 straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi, atsakomybė už tinkamą CK 6.843 straipsnyje nustatytos tvarkos laikymąsi tenka tiekėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai siekia, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatytų savo pareigą išduoti tiekėjui pažymas, suteikiančias teisę perduoti transporto priemones utilizavimui ar metalo laužo supirktuvėms, palengvinančią transporto priemonių realizavimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad perkančiajai organizacijai tokia pareiga negali atsirasti nei iš teisės aktų, nei iš policijos įstaigų funkcijų. Atsakovas 2 yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis policijos funkcijas ir įgyvendinantis teisės aktuose jam pavestas užduotis, tačiau teisės aktai jam nesuteikia įgaliojimų administruoti privačių transporto priemonių realizavimo proceso ar išduoti pažymas, suteikiančias teisę tiekėjui perduoti kitiems asmenims priklausančias transporto priemones utilizavimui arba metalo laužo supirktuvėms.
44. Kaip jau minėta, būtent tiekėjo rizikai priskiriami sutarties vykdymo metu kylantys sunkumai siekiant gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas iš transporto priemonių savininkų ir (ar) valdytojų, vadinasi, tiekėjas turi įvertinti, kokius veiksmus jis turėtų atlikti, siekdamas pasinaudoti CK 6.843 straipsnio 2 dalyje nustatyta kompensacinio pobūdžio teise. Dėl šios priežasties vien ta aplinkybė, kad tiekėjas, vykdydamas Pirkimo sutartį, gali susidurti su situacijomis, kai transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatsiima transporto priemonės ir nesumoka už suteiktas paslaugas, o siekiant parduoti transporto priemonę CK 6.843 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka utilizavimui ar metalo laužo supirktuvėms kyla sunkumų, nes tiekėjas neturi transporto priemonės nuosavybę patvirtinančio dokumento, nereiškia, jog perkančioji organizacija tiekėjui perkelia neproporcingą ar nepagrįstą riziką.
45. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tariamai tiekėjui tenkančią neproporcingą naštą, vadovavosi vien ieškovės paaiškinimais apie praktinius sunkumus realizuojant transporto priemones, tačiau ne konkrečiais įrodymais. Atsakovai į bylą pateikė duomenis, kad ieškovė praktikoje sėkmingai naudojasi CK 6.843 straipsnio 2 dalyje numatyta teise realizuoti saugomas transporto priemones (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-80-475/2020, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-421-604/2023). Realią transporto priemonių realizavimo galimybę, kaip įstatyme įtvirtintą saugotojo teisių gynimo mechanizmą, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2023). Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų tiekėjui perkeliama neproporcinga našta ir šiuo aspektu sąlygos prieštarauja skaidrumo bei proporcingumo principams.
46. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į perkančiosios organizacijos diskreciją nustatyti perkamų paslaugų apimtį, netinkamai įvertino ginčijamų Pirkimo sąlygų turinį ir byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai išplėtė perkančiajai organizacijai tenkančias pareigas ir neteisingai konstatavo ginčijamų Pirkimo sąlygų neteisėtumą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Pirkimo sąlygose turi būti nustatyta atsakovo 2 pareiga sumokėti tiekėjui už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas tais atvejais, kai nepavyksta nustatyti priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, tinkamai pritaikė VPĮ normas ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Tačiau spręsdamas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ta apimtimi, kuria nėra išspręstas transporto priemonių realizavimo klausimas, teismas neteisingai konstatavo Pirkimo sąlygų neteisėtumą.
48. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas, dalį Pirkimo sąlygų pagrįstai pripažinęs neteisėtomis, ginčą išsprendė iš esmės teisingai ir priėmė teisėtą sprendimą nutraukti Pirkimą, kuris iš esmės paliekamas nepakeistas, pakeičiant tik sprendimo motyvus dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ta apimtimi, kuria nėra išspręstas transporto priemonių realizavimo klausimas.
49. Pakeitus sprendimo motyvus vertinama, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 1/6 (ieškiniu buvo ginčijamos šešios Pirkimo sąlygos, o šia teismo nutartimi pripažinta neteisėta viena Pirkimo sąlyga), dėl šios priežasties perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir šiuo aspektu patikslinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
50. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 143 Eur žyminį mokestį, taip pat 57 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Šios ieškovės išlaidos laikomos pagrįstomis, todėl patenkinus 1/6 dalį ieškinio reikalavimų, ieškovė įgyja teisę į 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, kurios lygiomis dalimis yra priteisiamos iš atsakovų. Atsakovai duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė, todėl jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
51. Patenkinta apeliacinio skundo dalis – 50 proc. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 383 Eur žyminį mokestį, todėl jam iš ieškovės priteisiama 191,50 Eur žyminio mokesčio dalis. Ieškovė pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 815 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės prašomos priteisti 1 815 Eur išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio, apskaičiuoto pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, patenkinus 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
52. Ieškovei iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (453,75 Eur), ir apeliantui iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (191,50 Eur) įskaitomos ir ieškovei iš apelianto priteisiamos 262,25 Eur (453,75 Eur – 191,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, ir atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191207757, po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, 262,25 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 25 ct) ir iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191207757, 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Giedrė Čėsnienė
Asta Pikelienė