TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ies?kovu? A. V. B., R. B. ir K. B. ies?kinio atsakovei UAB „Sveks“ de?l negyvenamu?ju? patalpu? nuomos sutarties pripaz?inimo pasibaigusia, prie?mimo klausima?.

Teismas

n u s t a t ė :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020 m. birželio 1 d. gautas ies?kovu? A. V. B., R. B. ir K. B. ies?kinys atsakovei UAB „Sveks“, buv. Maz?eikių m., Laisve?s g. 23-4, de?l negyvenamu?ju? patalpu?, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripaz?inimo pasibaigusia.

Ies?kini? atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas – tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 31 straipsnis numato išimtinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto (pagrindinės jo dalies) buvimo vietos teismui (lot. loci rea sitae principas). Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

Sprendžiant ieškinio reikalavimo dėl nuomos sutarties pripaz?inimo pasibaigusia teismingumo klausimą, būtina nustatyti, ar ginčas kilo iš daiktinių teisių, t. y. reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo, ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu.

Kaip minėta, ieškovės reikalavimas yra dėl negyvenamųjų patalpų, kurios yra nekilnojamasis daiktas (CK 4.2 straipsnio 2 dalis), nuomos sutarties pripaz?inimo pasibaigusia, t. y. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Teismui patenkinus tokį ieškinį, atsakovė netektų teisės naudotis ginčo negyvenamosiomis patalpomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką toks ginčas iš esmės yra kilęs ne iš prievolinių santykių, o iš daiktinių teisių ir turi būti nagrinėjamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme (CPK 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2004, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-745-567/2007, ir kt.).

Esant nurodytai situacijai, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Telšių apylinkės teismui, nurodant, kad ieškovės ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, buv. Vilniaus m., Laisvės pr. 79A.

Be to, bylos kontekste atkreiptinas ir advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės dėmesys į tai, kad prie teismui teikiamų dokumentų nėra pridėta atstovavimo sutartis su vienu iš atsakovu, tai yra R. B..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti priimti ies?kovu? A. V. B., R. B. ir K. B. ies?kinio atsakovei UAB „Sveks“ de?l negyvenamu?ju? patalpu?, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripaz?inimo pasibaigusia ir ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovams, kad jie turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl negyvenamu?ju? patalpu?, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripaz?inimo pasibaigusia į Vilniaus miesto apylinkės teismą, buv. Vilniaus m., Laisvės pr. 79A.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                     Andželika Butkuvienė