Civilinė byla Nr. eA2-10709-752/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11047-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.3.4.2.7; 3.3.4.3; 3.3.4.5.(S)

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Z. D. dėl valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. B., V. B., S. V., E. V., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., E. R., R. K., A. M., N. P., M. R., S. R., E. S., L. S., F. Š., E. Ž.,

Teismas,

n u s t a t ė :

1.       pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „SDG“ 2023 m. gegužės 3 d. teismui pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022.

1.1.        Pareiškėja nurodė, kad šioje byloje procesas turėtų būti atnaujintas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio l dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymėjo, kad aplinkybės dėl to, kad būtent uždaroji akcinė bendrovė „SDG", o ne jos vadovas kaip fizinis asmuo turėjo teisę byloje ginčyti atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų asamblėjos sprendimus, buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-421/2023. Pareiškėja nedalyvavo minėtoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl jos teisių ir pareigų, todėl negalėjo pasinaudoti jai priklausančia teise į teisminę gynybą bei teise būti išklausytai. Todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą  skaičiuotinas nuo minėto sprendimo priėmimo dienos.

1.2.       Nurodė, kad pareiškėja yra atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė. Pareiškėja savo teises Rūmų generalinėje asamblėjoje įgyvendina per savo vadovą, generalinį direktorių E. J. (ieškovą byloje). E. J. teisių apimtis kyla iš Įstatymo 6 str. nuostatų bei yra tiesiogiai įtvirtinta Rūmų Įstatų 6.1. punkto 2) papunktyje, numatančiame, kad Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktais į vadovaujančius Rūmų organus. 2020-06-02 pranešimu Rūmai informavo savo narius, tame tarpe - pareiškėją, apie numatomą Rūmų generalinės asamblėjos sušaukimą 2020-06-18. Generalinės asamblėjos darbotvarkėje, be kita ko, buvo numatyta rinkti Rūmų prezidentą, viceprezidentus bei tarybos narius. Minėtos generalinės asamblėjos metu pareiškėjos atstovas E. J. siekė būti išrinktas Rūmų viceprezidentu bei tarybos nariu, todėl, laikydamasis Rūmų tarybos 2019-10-09 sprendimu TS Nr. 529/1 patvirtintos rinkimų tvarkos, užpildė bei Rūmams pateikė kandidato anketą su būtinais priedais. Rūmų prezidentas sušaukė Rūmų tarybos posėdį prieš generalinę asamblėją, kuriame E. J. bei kitų 8 kandidatų į viceprezidentus kandidatūros buvo patvirtintos - E. J. tapo vienu iš 9-ių kandidatų į 2020-06-18 generalinėje asamblėjoje planuotus rinkti 5 Rūmų viceprezidentus bei vienu iš bent 17-os kandidatų į 14-ą tarybos narių vietų. Laiku ir tinkamai pateikęs kandidatavimui į norimas pozicijas būtinus dokumentus, E. J. turėjo teisėtą lūkestį, jog dėl jo išrinkimo į minėtus Rūmų valdymo organus bus balsuojama 2020-06-18 Rūmų generalinės asamblėjos metu.

1.3.       2020-06-18 įvyko Rūmų generalinė asamblėja. Generalinės asamblėjos metu balsavimui buvo pateiktos ne visos 9-ios tarybos patvirtintos viceprezidentų kandidatūros, o vos 5-ios. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog Rūmų prezidentas, atsakovas Z. D., savavališkai nusprendė generalinei asamblėjai teikti tik savo atrinktas 5-ias viceprezidentų kandidatūras. Pareiškėjos atstovo - E. J. - tarp šių, prezidento vienašališkai atrinktų, viceprezidentų kandidatūrų nebuvo. Analogišką savavališką kandidatų atranką atsakovas Z. D. atliko ir kandidatų į Rūmų tarybos narius atžvilgiu - iš anketas pateikusių bent 17-os asmenų savo nuožiūra atrinko 14 kandidatų, kuriuos pristatė balsavimui generalinėje asamblėjoje. E. J., kaip ir bent 5 kitų asmenų, kandidatūros į Rūmų tarybos narių pareigas net nebuvo teikiamos. Nei Įstatymas, nei Rūmų Įstatai ar bet kokie kiti Rūmų vidaus dokumentai Rūmų prezidentui nesuteikia teisės atlikti savarankišką, papildomą atranką ir savo nuožiūra atmesti dalies asmenų kandidatūras. Taip pat, jokių taikytinų teisės aktų ar Rūmų vidaus dokumentų nuostatos nereikalauja, kad balsavimui generalinėje asamblėjoje pateiktų kandidatų (anketų) skaičius sutaptų su laisvų pozicijų į Rūmų valdymo organų narius skaičiumi. Aptariamu atveju, dėl nežinomų priežasčių, Z. D. savavališkai atrinko tik tiek kandidatų į Rūmų viceprezidentus (5-is) bei Rūmų tarybos narius (14-a) kiek buvo laisvų pozicijų atitinkamoms pareigoms užimti. Balsavimui atrinkdamas tik jam priimtinus kandidatus, atsakovas Z. D. ne tik veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, tačiau kartu akivaizdžiai apribojo tiek pareiškėjos atstovo E. J. ir kitų anketas pateikusių Rūmų narių atstovų teisę kandidatuoti į Rūmų valdymo organus (t.y. pasyviąją rinkimų teisę), tiek E. J. ir kitų generalinės asamblėjos dalyvių teisę už kandidatus balsuoti (t.y. aktyviąją rinkimų teisę). Z. D. generalinei asamblėjai balsavimui pateikus lygiai tiek kandidatų, kiek buvo atvirų pozicijų, visi pateikti kandidatai buvo išrinkti į jų pageidautas pozicijas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, E. J. laikėsi pozicijos, jog atsakovo Z. D. veiksmai užkirto kelią jam tapti Rūmų viceprezidentu ir/arba tarybos nariu, be to, apribojo visų generalinės asamblėjos dalyvių teisę laisvai išreikšti valią ir balsuoti už bet kurį iš teisėtų kandidatų, o ne tik už vieną iš Rūmų prezidento atrinktų kandidatų. Dėl paminėtų priežasčių E. J., veikdamas kaip savarankiškas fizinis asmuo (ne pareiškėjos UAB „SDG“ vardu), kreipėsi į Kauno apylinkės teismo rūmus, kur buvo užvesta ir išnagrinėta byla. Kaip minėta pirmiau, UAB „SDG“ į bylą įtraukta nebuvo.

1.4.       Pirmosios instancijos (Kauno apylinkės) teismo E. J. prašė: panaikinti Rūmų 2020-06-18 generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8-9 klausimais, dėl viceprezidentų bei tarybos narių išrinkimo; įpareigoti atsakovą Z. D. sušaukti Rūmų neeilinę generalinę asamblėją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo Z. D. E. J. naudai 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2022-01-12 sprendimu pareiškėjos atstovo E. J. ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais pagrindiniais motyvais: E. J. turėjo teisę kandidatuoti į Rūmų tarybos narius bei viceprezidentus ir todėl yra tinkamu ieškovu reiškiant ieškinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo; teismo vertinimu, Rūmų rinkimų tvarka nėra detaliai reglamentuota, atsakovas Z. D. pažeidė pareigą kandidatūras teikti abėcėlės tvarka, tačiau toks formalus pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų.

1.5.       Manydamas, jog ieškinio reikalavimai atmesti nepagrįstai, E. J. pateikė apeliacinį skundą. Apeliacine tvarka sprendimą skundė taip pat ir atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Išnagrinėjęs apeliacinius skundus, Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-606-924/2022 Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas savo nutartį grindė šiais pagrindiniais motyvais: E. J. neturėjo teisinio pagrindo ginčyti Rūmų organų sprendimus, kadangi jis nėra nei šių Rūmų narys, nei kitas asmuo, kuriam įstatymas tokią teisę būtų suteikęs; E. J. neįrodė, jog turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko (ieškinyje nurodomų juridinio asmens organo sprendimų panaikinimo bei aukščiausio Rūmų valdymo organo (Generalinės asamblėjos) sušaukimo. E. J., teikdamas ieškinį, o vėliau ir apeliacinį skundą neveikia UAB „SDG“ vardu; teismas, nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, turi pasiūlyti ieškovui netinkamą asmenį pakeisti tinkamu, o šiam nesutikus pakeisti kitu asmeniu, tinkamas asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; klausimas dėl ieškovo pakeitimo ir kito asmens (UAB „SDG“) įtraukimo į nagrinėjamą bylą ieškovu ar trečiuoju asmeniu nebuvo sprendžiamas, tačiau šis procesinis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo įtakos iš esmės teisėto teismo procesinio sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, priėmimui. Kauno apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog nustačius, kad E. J., teikdamas ieškinį, o vėliau ir apeliacinį skundą, neturi reikalavimo teisės dėl ginčo dalyko, dėl E. J. apeliacinio skundų argumentų dėl ginčijamų juridinio asmens organo priimtų sprendimų teisėtumo ir kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų nepasisakė.

1.6.       Nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi, E. J. pateikė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas ir išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. 2023-02- 02 nutartimi civ. byloje Nr. e3K-3-4-421/2023 kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad: byloje nustatyta, kad ieškovas E. J. nėra Rūmų narys, jis 2020 m. birželio 18 d. visuotiniame Rūmų narių atstovų susirinkime (generalinėje asamblėjoje), kuriame priimtus sprendimus siekia ginčyti, dalyvavo kaip Rūmų narės UAB „SDG“ įgaliotas atstovas; tuo atveju, kai Rūmų narių teisės pažeidžiamos, jas ginti turi teisę tik šių teisių turėtojai ar jų vardu veikiantys jų atstovai. Taigi Asamblėjoje Rūmų nariams atstovavę asmenys neperima ir kitaip neįgyja atstovaujamiems Rūmų nariams priklausančių teisių bei atitinkamai neįgyja teisės savo vardu ginti šias teises teisme; teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus suteikimas ne tik juridinio asmens dalyviams, bet ir (savarankiškai) tokių dalyvių atstovams neatitiktų įstatymų leidėjo tikslų užtikrinti juridinių asmenų valdymo stabilumą, taip pat sudarytų prielaidas interesų konfliktui tarp juridinio asmens dalyvių ir jų atstovų atsirasti; E. J. ginčo santykiuose su Rūmais veikė ne kaip Rūmų narys, o Rūmų narės UAB „SDG“ įgaliotas atstovas, todėl kaip savarankiškas fizinis asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės. Taigi, iš pirmiau išdėstyto matyti, jog byloje įsiteisėjusia ir neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi yra konstatuota, jog E. J. neturėjo teisės byloje reikšti reikalavimų dėl Rūmų generalinės asamblėjos sprendimų panaikinimo (buvo netinkamas ieškovas), nes tokią teisę turi tik Rūmų narys - pareiškėja UAB „SDG“.

1.7.       Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, pateikiamų šio skundo pirmojoje dalyje, byla buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose ir šiuo metu yra užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartimi civ. byloje Nr. e3K-3-4-421/2023. Bylą nagrinėję teismai laikėsi kardinaliai priešingų pozicijų dėl to, ar E. J. yra tinkamu ieškovu byloje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. J. yra subjektas, turintis teisę ginčyti Rūmų asamblėjos sprendimus, kadangi minėti sprendimai yra tiesiogiai susiję su E. J. pasyviosios rinkimų teisės, t.y. teisės būti išrinktam, įgyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu sprendė priešingai - nurodė, jog E. J. neturėjo teisinio pagrindo ginčyti Rūmų organų sprendimus, kadangi jis nėra nei šių Rūmų narys, nei kitas asmuo, kuriam įstatymas tokią teisę būtų suteikęs. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimas pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Byloje E. J., net ir konstatavus tai, jog jis yra netinkamas ieškovas reikalavimams dėl Rūmų generalinės asamblėjos sprendimų panaikinimo reikšti, teismas nepasiūlė pakeisti netinkamą šalį tinkama, t.y. teismas nepasiūlė E. J., kaip netinkamą ieškovą, byloje pakeisti tinkama ieškove - UAB „SDG“. Tai reiškia, jog ne tik E. J. ieškinys dėl Rūmų generalinės asamblėjos sprendimų panaikinimo buvo atmestas formaliai konstatavus, jog E. J. yra netinkama proceso šalis, bet kartu ir tai, jog UAB „SDG“ neteko galimybės įstoti į procesą kaip tinkama ieškovė. Byloje esant kardinaliai priešingoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicijoms, pareiškėjai iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutarties civ. byloje Nr. e3K-3-4-421/2023 priėmimo nebuvo žinoma, kas visgi turėtų būti laikomas tinkama šalimi reikalavimams byloje reikšti.

1.8.       E. J. dalyvavimas byloje ir dėl dalyvavimo įgytos žinios apie procesą negali būti tapatinamos su pareiškėjos, kaip juridinio asmens, dalyvavimu procese ir žiniomis apie jį. Pareiškėja ne tik šiuo metu neturi jokių galimybių ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tačiau tokios galimybės nepagrįstai neturėjo ir anksčiau - dėl to, jog bylą nagrinėję teismai nepasiūlė E. J. pakeisti netinkamos proceso šalies tinkama. Proceso atnaujinimas šiuo metu yra vienintelė galimybė pareiškėjai pasinaudoti jai priklausančia teise į teisminę gynybą bei teise būti išklausytai.

1.9.       Pareiškėja yra Rūmų narė, turinti visas nariui suteikiamas teises, tame tarpe, galimybę pasinaudoti tuo, jog jos įgaliotas atstovas dalyvautų Rūmų veikloje, rinktų ir būtų išrinktas į vadovaujančius Rūmų organus. Tai, jog Įstatymas ir Įstatai teisę būti išrinktiems į vadovaujančius Rūmų valdymo organus suteikia ne bet kuriems asmenims, o tik tiems, kurie atstovauja Rūmų narius, rodo akivaizdų teisinį ir faktinį sąsajumą tarp Rūmų nario interesų ir jų atstovavimo Rūmų valdymo organuose. Kitaip tariant, Rūmų narys, taip pat ir pareiškėja, turi ženkliai didesnę galimybę realizuoti save Rūmų veikloje tuo atveju, kai jos atstovas yra išrinktas į Rūmų valdymo organų narius, nei priešingu atveju. Nei Įstatymas, nei Įstatai ne tik kad nenumato „nepriklausomų“ kandidatų į Rūmų valdymo organų narius, tačiau net ir tiesiogiai tokią galimybę draudžia, apribodami renkamų asmenų kandidatūras iki Rūmų narių atstovų.

1.10.       Byloje buvo iškeltas klausimas dėl E. J. teisių pažeidimo, įvykusio dėl to, jog Rūmų prezidentas, atsakovas Z. D., savavališkai nusprendė generalinei asamblėjai teikti tik savo atrinktas 5-ias viceprezidentų kandidatūras, o pareiškėjos atstovo - E. J. - tarp šių, prezidento vienašališkai atrinktų, viceprezidentų kandidatūrų nebuvo. Dėl šių priežasčių E. J. buvo užkirstas kelias tapti Rūmų viceprezidentu ir/arba tarybos nariu. Kartu tai reiškia, jog pačiai pareiškėjai, kaip Rūmų narei, buvo neteisėtai apribota teisė pasinaudoti tuo, jog jos įgaliotas atstovas dalyvautų Rūmų veikloje, rinktų ir būtų išrinktas į vadovaujančius Rūmų organus. Rūmų Įstatai ir Įstatymas (galioję skundžiamų Rūmų generalinės asamblėjos sprendimų priėmimo metu) suteikė plačias teises Rūmų vadovaujantiems organams. Neteisėtai netekusi galimybės pasinaudoti tuo, kad jos atstovas būtų išrinktas į Rūmų vadovaujančių organų narius, pareiškėja kartu neteko ir teisės netiesiogiai dalyvauti Rūmų valdymo organų veikloje bei jų kompetencijai priskiriamų sprendimų priėmime. Visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad Rūmų 2020-06-18 generalinėje asamblėjoje priimti sprendimai turi akivaizdžią įtaką pačios pareiškėjos, kaip Rūmų narės, teisėms ir pareigoms. Bylą nagrinėję teismai nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens - pareiškėjos UAB „SDG“ - teisių tuo būdu, jog priėmė sprendimą, panaikinantį pareiškėjos galimybę ginčyti galimai neteisėtus Rūmų generalinės asamblėjos sprendimus. Dėl šios priežasties pareiškėja sprendžia, jog Bylos proceso atnaujinimas neabejotinai turėtų realią, tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms ir interesams.

2.       Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka nes neegzistuoja įstatyme įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos sąlygos proceso atnaujinimui, be to, pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui pateikti, prašė jį atmesti.

2.1.        Nurodė, kad proceso atnaujinimas remiantis Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. negalimas, nes teismas byloje dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų nesprendė. Pareiškėjos, kuri yra Rūmų dalyvė, teisė ginčyti dar 2020 m. priimtus Rūmų generalinės asamblėjos sprendimus nebuvo ir negalėjo būti nei sukurta, ne apribota Byloje priimtu sprendimu, nes pareiškėjos – kaip ir bet kurio kito iš daugiau nei tuo metu buvusių 500 Rūmų dalyvių – teisė ginčyti Rūmų organų sprendimus per 3 mėnesių ieškinio senaties terminą kyla iš įstatymo. 2020-06-18 įvykus Rūmų generalinei asamblėjai (kurioje pareiškėja dalyvavo) pareiškėja savo teisės ginčyti priimtus sprendimus niekada nerealizavo ir į teismą nesikreipė. Praėjus daugiau 3 metams nuo šios asamblėjos, pareiškėja siekia atnaujinti procesą savo vadovo ir akcininko inicijuotoje ir galutinai išnagrinėtoje byloje, apie kurią ji žinojo nuo pat pradžių ir į kurią niekada nesiekė įstoti ar „įstoti į procesą kaip tinkama ieškovė“.

2.2.       Rūmai yra savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus. Generalinė asamblėja, visuotinis Rūmų narių atstovų susirinkimas, yra aukščiausias Rūmų valdymo organas. Atsiliepimo teikimo metu Rūmų narių skaičius jau viršija 800. Byloje priimta galutine apeliacinės instancijos teismo 2022-05-17 nutartimi konstatuota, kad: „Dėl to apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad ieškovas nepripažįsta, jog jis nagrinėjamoje byloje neturi reikalavimo teisės bei atitinkamai atsisakė pasinaudoti savo teise keisti ieškovą, bei įvertinus tai, kad ieškovas yra ir UAB „SDG“ generalinis direktorius, todėl šiam juridiniam asmeniui be abejo buvo žinoma apie iškeltą bylą, tačiau jis įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, nesiekė, apeliacine tvarka byla išnagrinėtina iš esmės“. Tačiau tai yra ne kas kita, kaip nepagrįstas bandymas peržiūrėti galutinę ir neskundžiamą byloje priimtą LAT 2023-02-02 nutartį c.b. Nr. e3K-3-4-421/2023, kuria kasacinis teismas jau yra galutinai konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad E. J. neturi teisės ginčyti Rūmų priimtų sprendimų, CPK nuostatų dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama nepažeidė.

2.3.       Pareiškėja yra akivaizdžiai praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui pateikti, kas sudaro savarankišką pagrindą prašymą atmesti. Pareiškėja prašymą grindžia tuo, kad teismas konstatavo, jog E. J. yra netinkamas ieškovas ir nepasiūlė netinkamo ieškovo pakeisti tinkamu. Tačiau šios aplinkybės paaiškėjo ne 2023-02-02, kai LAT galutine nutartimi konstatavo, kad apeliacinės teismas ieškinį atmetė pagrįstai konstatavęs, kad E. J. neturi teisės ginčyti Rūmų organų sprendimų, ir CPK nuostatų dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama nepažeidė, o dar 2022-05-17, kai šis klausimas buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo nutartimi c.b. Nr. e2A-606-924/2022.

2.4.       Nei pareiškėja (nei bet kuris kitas iš daugiau nei tuo metu buvusių 500 Rūmų dalyvių) trejus metus nemanė, kad Rūmų generalinės asamblėjos dar 2020 metais priimti sprendimai dėl valdymo organų narių išrinkimo 4 metų kadencijai (kuri baigsis jau greičiau nei už vienerių metų) pažeidžia jos teises ir nesikreipė į teismą ginčydama šiuos sprendimus. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju neegzistuoja jokia klaida, kuri galėtų būti ištaisyta, ir pareiškėjai negali būti leista piktnaudžiauti siekiant atnaujinti procesą byloje, kuri buvo galutinai išnagrinėta pagal kito asmens ieškinį. Pareiškėja paprasčiausiai netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir siekia peržiūrėti galutinę ir neskundžiamą 2023-02-02 Byloje priimtą LAT nutartį, kuria teismas jau yra galutinai nusprendęs dėl pareiškėjos keliamų klausimų ir konstatavęs, kad apeliacinės teismo nutartis, kuria konstatuota, jog nėra pagrindo bylą grąžinti į pirmą instanciją ir spręsti dėl E. J., kuris nesutiko būti pakeistas kitu asmeniu, pakeitimo kitu ieškovu, yra teisėta ir pagrįsta.

2.5.       Byloje buvo kilęs ginčas dėl Rūmų 2020-06-18 vykusios generalinės asamblėjos (aukščiausio Rūmų valdymo organo) sprendimų, kuriais buvo išrinkti Rūmų tarybos nariai 4 metų kadencijai, teisėtumo. Nei pareiškėja (Rūmų dalyvė), nei bet kuris kitas iš daugiau nei 500 šimtų Rūmų dalyvių nei per 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, nei kada nors vėliau į teismą dėl 2020-06-18 vykusios Rūmų generalinės asamblėjos metu priimtų sprendimų nesikreipė. Pareiškėjos generalinis direktorius ir akcininkas E. J. (veikdamas savo vardu ir interesais) 2020-07-13 kreipėsi į teismą be kita ko prašydamas panaikinti Rūmų 2020-06-18 generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8–9 klausimais dėl viceprezidentų bei tarybos narių išrinkimo. Kauno apylinkės teismas 2022-01-12 sprendimu ieškinį atmetė konstatavęs, kad neegzistuoja įstatyme numatyti pagrindai sprendimų panaikinimui. Rūmai pateikė 2022-02-10 apeliacinį skundą dėl dalies sprendimo, kuriuo prašė pakeisti motyvuojamąją dalį nurodant, kad E. J. nėra Rūmų dalyvis ar kitas asmuo, numatytas CK 2.82 str. 4 d., ir neturi teisės ginčyti Rūmų Generalinės asamblėjos sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas 2022-05-17 nutartimi tenkino Rūmų apeliacinį skundą ir sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl ginčo dalyko. Atitinkamai teismas nusprendė, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, todėl negrąžino bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bet išnagrinėjo ją iš esmės apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos sprendimą atmesti ieškinį paliko nepakeistą konstatavęs, kad sprendimas yra iš esmės teisingas bei paliktinas nepakeistas, tačiau kitais (nutartyje išdėstytais) motyvais. Ieškovas E. J. kreipėsi į LAT ir kasaciniame skunde įrodinėjo, neva apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 45 str. 2 d. nes, nustatęs jį esant netinkamu ieškovu byloje, negrąžino Bylos nagrinėjimo į pirmos instancijos teismą, ko pasėkoje priėmė neteisėtą nutartį ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė E. J. esant netinkamu ieškovu byloje, dėl ko taip pat priėmė neteisėtą nutartį. LAT 2023-02-02 nutartimi kasacinį skundą atmetė be kita ko konstatavęs, kad: E. J. nei Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas, nei Rūmų įstatai nesuteikia teisės Rūmų nario įgaliotam atstovui, kaip savarankiškam fiziniam asmeniui, apskųsti Rūmų sprendimus; apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi netinkamos šalies pakeitimo instituto normomis ir kasacinio teismo formuojama šių normų aiškinimo ir taikymo praktika; ieškovui, kuris yra šios bendrovės vienasmenis valdymo organas, jau išreiškus poziciją, kad būtent jis yra tinkamas ieškovas, bylos grąžinimas į pirmosios instancijos teismą vien tam, kad UAB „SDG“ būtų formaliai informuota, jog ji turi teisę įstoti į bylą, pareikšdama savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų.

2.6.        Prašymu, kuris pateiktas praėjus vieneriems metams po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, pareiškėja (kuri yra valdoma ir kuriai vadovauja ieškovas E. J.) siekia, kad procesas būtų atnaujintas ir jai būtų leista įstoti į bylą kaip ieškovei vietoje E. J., t.y. siekia peržiūrėti galutinę ir neskundžiamą LAT 2023-02-02 nutartį. Toks E. J. bandymas – pasinaudojant savo valdoma Pareiškėja, kurios vadovas ji pats yra – iš naujo peržiūrėti LAT galutinai išspręstą klausimą negali būti toleruojamas.

2.7.       Be to, byloje nebuvo nuspręsta dėl jokių pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, todėl pagrindas atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. neegzistuoja.

2.8.       Teismas nenusprendė dėl pareiškėjos teisių ir net teoriškai negalėjo „panaikinti“ pareiškėjos teisės ginčyti Rūmų generalinės asamblėjos 2020-06-18 priimtus sprendimus, nes teisė kreiptis į teismą kyla iš įstatymo ir net teoriškai negali būti apribota. Bandydama įrodinėti, kad byloje priimtas sprendimas „turi įtakos“ pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, pareiškėja iš esmės apsiriboja teiginiais, kad Rūmų 2020-06-18 generalinėje asamblėjoje priimti sprendimai turi „akivaizdžią įtaką“ pareiškėjos, kaip Rūmų narės, teisėms ir interesams ir todėl Bylą nagrinėję teismai nusprendė dėl neįtrauktos į Bylos nagrinėjimą pareiškėjos teisių tuo būdu, „jog priėmė sprendimą, panaikinantį pareiškėjos teisę ginčyti galimai neteisėtus Rūmų generalinės asamblėjos sprendimus“. Pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nes teismas net teoriškai negalėjo panaikinti pareiškėjos teisės ginčyti Rūmų generalinės asamblėjos 2020-06-18 priimtų sprendimų.

2.9.       Rūmų, kaip ir bet kurio kito iš daugiau nei 500 Rūmų dalyvių, teisė ginčyti Rūmų valdymo organų sprendimus kyla iš įstatymo ir šios teisės Bylą nagrinėjęs teismas nei galėjo kaip nors apriboti, nei apribojo. Pati pareiškėja nusprendė šia teise kreiptis į teismą nei per 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, nei šiam terminui pasibaigus, per daugiau nei 3 metus nuo nurodomos Rūmų generalinės asamblėjos nesinaudoti.

2.10.       Be to, pareiškėja netgi bando teigti, kad ji „šiuo metu neturi jokių galimybių ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais. Pareiškėjos teiginiai absurdiški, nes pareiškėja visada turėjo ir teisę kreiptis į teismą ir ginčyti Rūmų generalinės asamblėjos sprendimus, tačiau šia teise tiesiog niekada nesinaudojo. Suprasdama, kad 3 mėnesių ieškinio senaties terminas tokiam ieškiniui jau yra praleistas daugiau nei 3 metus, pareiškėja bando atnaujinti procesą Byloje, išnagrinėtoje pagal kito asmens ieškinį, tačiau toks netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti toleruojamas.

2.11.       Bandydama įrodyti teismo padarytą klaidą, kurią neva reikėtų ištaisyti, pareiškėja nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepasiūlė E. J. pakeisti netinkamos proceso šalies tinkama. Tačiau LAT galutine ir neskundžiama 2023-02-02 nutartimi jau yra galutinai konstatavęs, kad byloje CPK 45 str. nebuvo pažeistas, todėl bandymas iš naujo peržiūrėti šią nutartį yra nepagrįstas.

2.12.       Be to, pareiškėja apskritai neįrodinėjo, kad dėl jos nedalyvavimo procese buvo pažeistos jos materialinės teisės ir teisėti interesai. Galiausiai, prašyme nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindžia, kad pareiškėja turėjo būti įtraukta į prašomą atnaujinti bylą. Kiekvienas asmuo laisvai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, įskaitant teise kreiptis į teismą, todėl pareiškėja, kaip ir bet kuris Rūmų dalyvis, manydama, kad Rūmų generalinės asamblėjos sprendimai pažeidžia jos teises, galėjo kreiptis į teismą nepriklausomai nuo ieškovo E. J. (apie kurio inicijuotą bylą pareiškėja būtų net nežinojusi, jei E. J. nebūtų jos vadovas ir akcininkas).

2.13.       Pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui pateikti ir tai sudaro savarankišką pagrindą prašymą atmesti. Pareiškėja savo akivaizdžiai nepagrįstą prašymą grindžia tuo, kad teismas konstatavo, jog E. J. yra netinkamas ieškovas ir nepasiūlė netinkamo ieškovo pakeisti tinkamu. Tačiau šios aplinkybės paaiškėjo dar 2022-05-17, kai šis klausimas buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo, o ne 2023-02-02, kai LAT galutine nutartimi konstatavo, kad apeliacinės teismas ieškinį atmetė pagrįstai konstatavęs, kad E. J. neturi teisės ginčyti Rūmų organų sprendimų, ir CPK nuostatų dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama nepažeidė. Todėl pareiškėja yra dar ir akivaizdžiai praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui pateikti, kas sudaro savarankišką pagrindą prašymą atmesti.

3.       Tretieji asmenys V. B., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., A. M., N. P., M. R., L. S., E. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

3.1.        Nurodė, kad byla pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Z. D. dėl valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo Kauno apylinkės teisme iškelta 2020 m. liepos 20 d. pašalinus ieškinio trūkumus. Kauno apylinkės teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje 2020 m. liepos 17 d. nutartimi iškėlė klausimą dėl ieškovo E. J. teisės reikšti reikalavimą įpareigoti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentą Z. D. sušaukti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų neeilinę Generalinę asamblėją ir šioje dalyje ieškinį atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs E. J. atskirąjį skundą dėl šios pirmos instancijos teismo nutarties jį tenkino pabrėždamas, kad ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai nesuformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pats pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus.

3.2.       Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai savo 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepime į ieškinį bei visuose kituose vėlesniuose savo procesiniuose dokumentuose savo nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybe, kad neegzistuoja Civilinio kodekso (CK) 2.82 str. 4 d. nustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, t.y. atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinio dėl juridinio asmens (Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų) sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nes ieškovas nėra nei šio juridinio asmens kreditorius, nei valdymo organas ar juridinio asmens dalyvis. Pareiškėja prašymu atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-766-848/2022 iš esmės siekia ne apginti savo materialiąsias teises, o įgyti procesines teises jau pasibaigusiam procese užbaigtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, t.y. įstoti į jau išnagrinėtą bylą ieškovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-421/2023 pagal ieškovo E. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo konstatavo, jog byloje ieškovas E. J. procese veikia ne kaip UAB „SDG“ vadovas, veikiantis šio juridinio asmens interesais, bet kaip fizinis asmuo, ginantis savo pažeistas teises ir teisėtus interesus dėl rinkimų į Rūmų valdymo organų narius, ir byloje veikė ne kaip Rūmų narys, o Rūmų narės UAB „SDG“ įgaliotas atstovas, todėl kaip savarankiškas fizinis asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nes nei Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas, nei Rūmų įstatai nesuteikia teisės Rūmų nario įgaliotam atstovui, kaip savarankiškam fiziniam asmeniui, apskųsti Rūmų sprendimus. Kaip matyti iš teismų priimtų procesinių sprendimų šioje byloje, nei viename jų nėra nuspręsta dėl pareiškėjo UAB „SDG“ materialiųjų teisių ar pareigų. Ieškovas E. J. į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukdamas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentus ir tarybos narius nurodė, jog jo vertinimu, šių asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą yra būtinas, nors šie asmenys ir nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Taigi, ieškovas E. J. puikiai suprato, kad į bylos nagrinėjimą yra būtina įtraukti asmenis, kurių teisių apimčiai įtaką daro ar gali daryti priimtas teismo sprendimas byloje. Pats ieškovas E. J., būdamas UAB „SDG“ vienasmeniu valdymo organu, nelaikė, kad priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal jo pareikštą ieškinį turės įtakos UAB „SDG“ materialiosioms teisėms ar pareigoms, nors jo kaip UAB „SDG“ vienasmenio valdymo organo pareiga yra veikti UAB „SDG“ naudai būti lojaliu juridiniam asmeniui, kurio valdymo organas yra. Pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, vienasmenis valdymo organas, šiuo atveju ieškovas E. J., savo vadovaujamos bendrovės UAB „SDG“ ir kitų šios bendrovės organų (akcininkų, valdybos) narių atžvilgiu privalėjo ir privalo veikti sąžiningai ir protingai, turėjo ir turi būti lojalus juridiniam asmeniui, o vienasmenis valdymo organas nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas nurodytas CK 2.87 straipsnyje, privalo atlyginti žalą bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad bendrovės vadovas turi pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams, ir netenkinti savo interesų bendrovės sąskaita ir tai – vienas esminių lojalumo pareigos, apibrėžtos Civiliniame kodekse ir Akcinių bendrovių įstatyme, elementų. Įstatymas yra būtent ieškovui nustatęs pareigą ieškinyje nurodyti visus asmenis, kurių teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas. Asmuo, sužinojęs apie vykstantį teismo procesą, kuriame priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms, turi teisę į bylą įstoti savo iniciatyva pateikdamas teismui atitinkamą prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas E. J. yra UAB „SDG“ generalinis direktorius, laikytina, jog Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariui UAB „SDG“, kurios deleguotu atstovu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2020-06-18 generalinėje asamblėjoje ieškovas E. J. dalyvavo, apie E. J. pareikštą ieškinį šioje byloje buvo žinoma ir tai laikytina aplinkybe dėl kurios ginčo nėra. Taip pat neginčijama aplinkybe laikytina ir tai, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys, pareiškėjas UAB „SDG“ žinojo apie Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2020 m. birželio 18 d. Generalinės asamblėjos priimtus sprendimus, o žinodamas apie priimtus sprendimus dėl 2020 m. birželio 18 d. generalinės asamblėjos sprendimų darbotvarkės 8-9 klausimais ieškinio nepareiškė, o tai taip pat reiškia, kad Rūmų narį UAB „SDG“ iki šiol tenkina ar tenkino asmenys išrinkti viceprezidentais ir Tarybos nariais, jų išrinkimo tvarka, UAB „SDG“ nuomone, pažeista nebuvo.

3.3.       Kartu su prašymu atnaujinti procesą nėra pateikti įrodymai, kad priimtais teismų sprendimais yra pažeistos pareiškėjos UAB „SDG“ materialiosios teisės ar pareigos, ar priimti šioje byloje teismų procesiniai sprendimai daro įtaką UAB „SDG“ materialiųjų teisių ar pareigų apimčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartyje priimtoje šioje byloje aiškiai nurodė, kad ligšiolinė kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės siūlyti pakeisti netinkama šalį kita apsiriboja teismo teise siūlyti pakeisti netinkama atsakovą, tačiau ne ieškovą, o pareiškėjos UAB „SDG“, kurio vienasmenis valdymo organas yra ieškinį byloje pateikęs E. J., pozicija, kad neva iki 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-421/2023 priėmimo nebuvo žinoma, kas visgi turėtų būti laikomas tinkama šalimi reikalavimams byloje reikšti, yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, CK 2.82 str. 4 d. ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis. Pareiškėjos UAB „SDG“ siekis atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-766-848/2022 remiantis vien ta aplinkybe, jog esą nežinojo kas turi teisę reikšti teisme ieškinį, laikytinas neįrodytu bei nepagrįstu, prieštaraujančiu proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principams, įtvirtintiems CPK 7 straipsnyje. Pareiškėja UAB „SDG“ siekdama realizuoti savo procesines teises numatytas CPK 5 straipsnio 1 dalyje bei siekdama ginti, jos nuomone, pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomą interesą turi teisę jas ginti pareikšdama savarankišką ieškinį teisme bei prašydama teisme iškelti kitą bylą.

4.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalis numato, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nuspręsta pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinio teismo posėdžio vietą ir datą informuoti pranešimais.

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

5.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam proceso atnaujinimo instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.)

6.       Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu tinkamai įvertinti paties pareiškėjo veiksmus dėl kurių laiku nebuvo surinkti ir pateikti reikiami įrodymai. Jeigu pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo procesines pareigas, proceso atnaujinimo institutas neturi tarnauti aplaidžiai ir nerūpestingai savo procesinėmis teisėmis besinaudojančios šalies interesams tenkinti. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 2, 6 straipsniai). Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 p.).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

7.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

7.1.        Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022, teismui padavė 2023 m. gegužės 3 d.

7.2.       Pareiškėja atnaujinti praleisto termino neprašo, todėl nėra pagrindo spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pažymėtina, kad CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

 Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo

8.       Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų - teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Papildomai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, yra pažymėjęs tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

9.       Vertindamas, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, pateiktus pareiškėjos, atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – Rūmų) ir trečiųjų asmenų argumentus, teismas sutinka su atsakovo Rūmų ir trečiųjų asmenų pateikta pozicija.

9.1.       Teismo vertinimu, byloje, kurioje atnaujinti procesą prašo pareiškėja, teismas dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų nesprendė. Pareiškėjos, kuri yra Rūmų dalyvė, teisė ginčyti priimtus Rūmų generalinės asamblėjos sprendimus nebuvo ir negalėjo būti nei sukurta, nei apribota byloje priimtu sprendimu, nes pareiškėjos, kaip ir bet kurio kito Rūmų dalyvio, teisė ginčyti Rūmų organų sprendimus kyla iš įstatymo. Teisė ginčyti juridinių asmenų valdymo organų sprendimus įtvirtinta CK 2.82 str. 4 d., kuri numato, kad juridinio asmens sprendimus gali ginčyti juridinio asmens kreditoriai, valdymo organas, juridinio asmens dalyvis ar kiti įstatyme numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Tačiau pareiškėja trejus metus nemanė, kad Rūmų generalinės asamblėjos dar 2020 metais priimti sprendimai dėl valdymo organų narių išrinkimo 4 metų kadencijai (kuri baigsis jau greičiau nei už vienerių metų) pažeidžia jos teises ir nesikreipė į teismą ginčydama šiuos sprendimus.

9.2.       Pareiškėja teigia, kad ji šiuo metu neturi jokių galimybių ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais. Sutiktina su pareiškėjos nurodytu argumentu, nes kaip minėta šiuo metu trijų mėnesių ieškinio senaties terminas tokiam ieškiniui pateikti jau yra praleistas, tačiau teismas pažymi, kad dėl termino praleidimo kalta pati pareiškėja, kuri, turėdama visas teises ir galimybes kreiptis į teismą ir ginčyti Rūmų generalinės asamblėjos sprendimus, laiku to nepadarė. Konstatuotina, kad pareiškėja, manydama jog jos teisės ir saugomi interesai yra pažeisti, nesinaudojo jai suteikta teise kreiptis teisminės gynybos.

9.3.        Pareiškėja teigia, kad egzistuoja klaida, kuria reikia ištaisyti, nes bylą nagrinėję teismai nepasiūlė ieškovui E. J. pakeisti netinkamos proceso šalies tinkama. Kaip jau nurodyta aukščiau nutartyje, su nurodytu argumentu nėra pagrindo sutikti, juo labiau, kad byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi konstatavo, jog CPK 45 str. nebuvo pažeistas.

9.4.       Taip pat, pažymėtina, kad prašyme pareiškėja niekaip nepagrindžia, kad ji turėjo būti įtraukta į bylą. Ieškovas E. J. į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukdamas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentus ir tarybos narius nurodė, jog ieškovo vertinimu, šių asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą yra būtinas nes priimtas teismo sprendimas daro įtaką šių asmenų teisių apimčiai. Taigi, ieškovas puikiai suprato, kad į bylos nagrinėjimą yra būtina įtraukti asmenis, kurių teisių apimčiai įtaką daro ar gali daryti priimtas teismo sprendimas byloje. Tačiau pats ieškovas, būdamas pareiškėjos vienasmeniu valdymo organu, nelaikė, kad priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal jo pareikštą ieškinį turės įtakos pareiškėjos  materialiosioms teisėms ar pareigoms (CK 2.87 straipsnis). Be to, asmuo, sužinojęs apie vykstantį teismo procesą, kuriame priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms, turi teisę į bylą įstoti savo iniciatyva pateikdamas teismui atitinkamą prašymą. Teismas pažymi, kad ieškovas E. J. yra pareiškėjos generalinis direktorius, tad spręstina, jog pareiškėjai, kurios deleguotu atstovu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2020 m. birželio 18 d. generalinėje asamblėjoje ieškovas E. J. dalyvavo, apie E. J. pareikštą ieškinį šioje byloje buvo žinoma ir tai laikytina aplinkybe dėl kurios ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pati pareiškėja neveikė savalaikiai, atsakingai bei racionaliai ir neišreiškė savo noro dalyvauti bylos, kurioje atnaujinti procesą ji prašo, nagrinėjime.

10.       Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, be to, pareiškėja neįrodė aplinkybių, kurias nurodė kaip pagrindą procesui atnaujinti. Todėl atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto tikslus bei uždavinius, teisinio tikrumo, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principų reikšmę, bei nenustačius pagrindo procesui atnaujinti, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Atsisakytina atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

11.1.       Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovas byloje turėjo 1 815,00 Eur išlaidas, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas netenkintas, atsakovui priteistinos iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “SDG” (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais,

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ prašymą atnaujinti procesą.

Atsisakyti atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022 dėl valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDG“, juridinio asmens kodas 135899565, atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, juridinio asmens kodas 110068545, naudai 1 815,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) už teisinę pagalbą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                           Vida Agurkienė