VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui L. L., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danutei Martinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas L. L. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 14–26), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) bei Lukiškių TI-K 86 886,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 32 669,14 Eur neturtinei žalai atlyginti. Viso neteisėtais abiejų institucijų veiksmais pareiškėjui padaryta 119 555,14 Eur neturtinė žala.
Pareiškėjas skunde prašė pripažinti, kad Vilniaus AVPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – ir ONTV) pareigūnai, pažeisdami galiojusio Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, sukūrę neteisėtą 2011-12-09 raštą Nr. 22-1514, kurį Lukiškių TI-K neteisėtai vykdė tų pačių Vilniaus AVPK ONTV policijos pareigūnų prašymu ir taip pareiškėją nuo 2011-11-23 iki 2014 m. lapkričio mėnesio laikė izoliuotą nuo visų kitų nuteistųjų kalėjime, neleidžiant dalyvauti jokiose pageidaujamose ir vykdomose kalėjime nuteistųjų resocializacijos programose, neleidžiant dalyvauti įkalinimo įstaigos sporto, kultūros renginiuose kartu su kitais nuteistaisiais, žiauriai jį kankino, nežmoniškai elgėsi bei tokiais neteisėtais veiksmais padarė neturtinę žalą.
Be to, pareiškėjas prašė pripažinti, kad Lukiškių TI-K, kalindamas pareiškėją kalėjimo rūsyje netinkamomis sąlygomis, t. y. dirbtinė apšvieta kameroje neatitiko sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 22 punkto reikalavimų, buvo per žema oro temperatūra, t. y. neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, kameros lubos ir sienos nudažytos, tačiau sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, lubos vietomis pajuodę, nes yra pelėsių požymių, kameros grindų lentos vietomis sulūžę, unitazas susikilęs, t. y. neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto reikalavimų. Prašė pripažinti, kad pareiškėjas nežmoniškomis sąlygomis buvo kalinamas nuo 2005-02-03, kai atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatyto reikalavimo. Pareiškėjo teigimu, tokios kalinimo sąlygos kenkė jo sveikatai. Pareiškėjas, nuo 2011 m. būdamas nuteistuoju, buvo laikomas kaip suimtasis. Pareiškėją izoliavus jo statusą prilygino pažeidusio drausmės rėžimą asmens statusui. Pažymėjo, kad dėl Lukiškių TI-K administracijos savivalės atiminėjant maisto kiekį viršijantį 30 kg, vadinamą daiktais, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, sveikatos apsaugos ministrą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kuri įvertino, kad žodžiais „daiktas“ ir „maistas“ įvardijamos skirtingos reikšmės sąvokos.
Pareiškėjas dėl žalos įvertinimo pinigais nurodė, kad neteisėti Vilniaus AVPK ir Lukiškių TI-K veiksmai jo atžvilgiu truko daugiau nei 3 metus, pažeidimas turi įtakos ne tik pareiškėjui, bet ir jo artimiesiems, pažeidimo fakto atitaisyti neįmanoma. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1232/2014, t. y. neteisėtu izoliavimu padarytą neturtinę žalą įvertino 86 886,00 Eur, o dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005-02-03 iki 2014-11-03 įvertino 32 669,14 Eur.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 rašto pagrindu Nr. 10-S-20131 buvo izoliuotas nuo kitų kalinamų Lukiškių TI-K asmenų.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 58–61).
Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus AVPK ONTV 2011 metais buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtarimai buvo pareikšti Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančiam L. L.. Kadangi minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai buvo pareikšti ikiteisminio tyrimo medžiagoje arba buvo ketinama juos pareikšti ir kitiems TI-K laikomiems asmenims, Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raštu Nr. 10-S-20131 kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl L. L. izoliacijos užtikrinimo nuo kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų, siekiant išvengti galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo. Pažymėjo, kad šis 2011-11-21 raštas buvo rekomendacinio pobūdžio, nes sprendimus dėl vienų ar kitų rekomendacijų priima Lukiškių TI-K viršininkas. Vilniaus AVPK ONTV 2013 m. gruodžio mėnesį informavo Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorą M. B. apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir 233 str. 3 d. požymius. Nurodė, kad bylos epizodas dėl L. L. nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį buvo atskirtas ir 2013 m. liepos mėnesį perduotas teismui. Vilniaus AVPK ONTV nuomone, dėl likusioje ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje esamų duomenų L. L. izoliacijos panaikinimas laikytinas netikslingu. Akcentavo, kad šiuo metu nėra būtinybės L. L. taikyti izoliaciją. Nurodė, kad Vilniaus AVPK ONTV ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl pareiškėjo L. L. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Atsakovės atstovės Vilniaus AVPK atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi Vilniaus AVPK jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 63–70).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2015-01-15 teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2015 m., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiais 2005-02-03 vakare, 2005-03-15–2005-06-15, 2005-06-16 ryte, 2005-07-04 vakare, 2005-07-05–2006-01-11, 2006-01-12 ryte, 2006-02-14 vakare, 2006-0215 - 2006-05-02, 2006-05-03 ryte, 2006-05-16–2006-12-21, 2006-12-22 ryte, 2006-12-27 vakare, 2006-12-28–2010-01-28, 2010-01-29 ryte, 2010-03-16 vakare, 2010-03-17–2014-10-31, 2014-12-01, 2015-02-11–2012-02-12 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2015-02-11 pareiškėjo nebuvo įstaigoje.
Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Paaiškino, kad gadina ir elektros instaliaciją, griauna atitvarines sieneles, todėl tenka dažnai kamerose daryti pakartotinį remontą. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal materialines galimybes, gavus reikiamas lėšas iš valstybės biudžeto. Paaiškino, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.
Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Nurodė, kad kamerose apgyvendinti asmenys, kurie jas reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Dėl pareiškėjui taikomos izoliacijos nuo 2011-11-23 iki 2014 m. lapkričio mėn. nurodė, kad
Lukiškių TI-K, remdamasis Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raštu Nr. 10-S-20131 „Dėl izoliacijos užtikrinimo“, siekdamas išvengti galimo ikiteisiminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo nurodė, kad būtų tikslinga užtikinti L. L. izoliaciją nuo kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų. Atsižvelgus į tai, L. L. izoliacija Lukiškių TI-K buvo taikoma nuo 2011-11-21, t.y. jis kameroje buvo laikomas vienas. Vadovaujantis Vilniaus AVPK ONTV 2014-10-01 raštu Nr. 10-S-14351 nuteistajam izoliacija toliau nebuvo taikoma.
Dėl nuteistojo užimtumo nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, dalyvavo šiose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: adaptacijos, resolizacijos, laisvalaikio užimtumo, narkomanijos ir ŽIV prevencijos, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos, kompiuterinio raštingumo, pozityvaus užimtumo, integracijos į visuomenę. 2011-07-05 L. L. kreipėsi raštu ir atsisakė dalyvauti narkomanijos ir ŽIV prevencijos bei laisvalaikio užimtumo programose. Taip pat atsisakė dalyvauti įstaigoje organizuojamuose šaškių, šachmatų, stalo teniso bei krepšinio turnyruose. Nors nuteistasis raštu atsisakė dalyvauti minėtose programose, vis tiek buvo vedamas į sporto salę, kadangi lankymasis sporto salėje yra neatsiejama laisvalaikio užimtumo programos dalis. Be to, L. L. taip pat lankė anglų kalbos užsiėmimus bei „Biblijos valanda“ užsiėmimus. L. L. skundžiamuoju buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K, dalis šio nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2015-02-11 pareiškėjo nebuvo įstaigoje. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reikalavimą vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Atsakovės nuomone, nėra žalos padarymo fakto – būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senatį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje vertinama, ar pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėto Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 rašto Nr. 10-S-20131 dėl paskirtos izoliacijos laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2014 m. lapkričio mėnesio nuo kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų bei netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005-02-03 iki 2014-11-03 yra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, dėl jo vertinimu neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų neteisėtai izoliavus, kildinamas iš Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 rašto Nr. 10-S-20131. Administracinėje byloje ir L. L. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raštu Nr. 10-S-20131 „Dėl izoliacijos užtikrinimo“ Vilniaus AVPK ONTV viršininkas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame pranešė, kad Vilniaus AVPK ONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje požymius. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtarimai pareikšti Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančiam L. L.. Lukiškių TI-K laikomi ir kiti asmenys, kuriem pareikšti arba planuojami pareikšti įtarimai minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Siekiant išvengti galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo, būtų tikslinga užtikrinti L. L. izoliaciją nuo kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų. Lukiškių TI-K direktoriaus 2011-11-21 rezoliucija pavesta vykdyti (b. l. 76, t. 4, b. l. 151).
Pareiškėjas Lukiškių TI-K teikė prašymus (skundus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, skirtų nuobaudų. Iš Lukiškių TI-K 2011-12-09 rašto Nr. 22-1514, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2011-11-15 prašymą ir nurodyta, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jis artimiausiu metu kameroje bus laikomas vienas. Iš 2012-01-11 atsakymo į pareiškėjo 2011-12-19 prašymą matyti, kad jam buvo paaiškintos izoliavimo aplinkybės, nurodytas teisinis pagrindas jį izoliuoti (Asmens byla, t. 4, b. l. 108, 127).
Vilniaus AVPK 2014-10-01 raštu Nr. 10-S-14361 „Dėl L. L. izoliacijos“ kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame nurodė, kad Vilniaus AVPK ONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalies požymius. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d. buvo pareikšti Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančiam L. L. ir tuo metu, siekiant išvengti galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo, buvo tikslinga užtikrinti L. L. izoliaciją nuo kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl L. L. inkriminuojamų veikų buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) byla perduota teismui, todėl manė, kad šiuo metu nėra būtinybės užtikrinti L. L. izoliacijos. 2014-10-02 rezoliucija pavesta vykdyti G. L. (b. l. 80).
Visuma nustatytų aplinkybių pavirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo izoliuotas. Ginčijamas raštas nėra procesinis sprendimas priimtas baudžiamojoje byloje. Teismo vertinimu, Vilniaus apskrities VPK ONTV 2011m. lapkričio 21d. raštas Nr. 10-S-20131, kuriuo buvo kreiptasi į Lukiškių TI-K dėl pareiškėjo L. L. izoliacijos tikslingumo nuo kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų, siekiant išvengti galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo nelaikytinas sprendimu, t.y. viešo administravimo aktu, kuris pareiškėjui sukėlė tiesiogines teisines pasekmes. Teismas įvertinęs rašto turinį, jame nurodytą informaciją dėl vykdomo baudžiamosios bylos tyrimo ir pareikštų įtarimų L. L., daro išvadą, kad tai informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo teikiamas motyvuotas prašymas. Tokią teismo išvadą, patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų J. N., J. B. (buv. M.) ir E. J. parodymai. Minėti liudytojai patvirtino, kad dirbo tyrimo grupėje, vykdančioje ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjui L. L. buvo pareikšti įtarimai. Kardomoji priemonė L. L. minėtoje baudžiamojoje byloje paskirta nebuvo, kadangi tuo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Todėl ikiteisminį tyrimą atlikinėjanti tyrėja J. B. parengė informacinio turinio raštą Lukiškių TI-K, kurį pasirašė viršininkas E. J.(T.I; b.l.76). Liudytojas E. J. nurodė, kad nesant tiesioginio pavaldumo santykių tarp Vilniaus apskrities VPK ir Lukiškių TI-K toks tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra laikomas normalia praktika, keičiantis informacija. Įtakoti Lukiškių TI-K priimamų sprendimų dėl suimtųjų ar nuteistųjų laikymo, jų kontroliuoti ar prašyti pateikti informaciją apie prašymo išsprendimą Vilniaus AVPK neturi teisinio pagrindo.
Todėl teismas įvertinęs visus minėtus įrodymus daro išvadą, kad pareiškėjas L. L. buvo izoliuotas ne Vilniaus AVPK, o Lukiškių TI-K priimto sprendimo pagrindu.
Nenustačius atsakovo, Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, teikiant 2011 11 21 raštą Nr. 10-S-20131, kitam atsakovui Lukiškių TI-K , dėl netinkamo izoliavimo ir laikymo sąlygų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šiam atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.
Vertinant kito atsakovo, Lukiškių TI-K, veiksmus, konstatuotina, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų kaip buvo sprendžiamas 2011 11 21 Vilniaus AVPK rašte suformuluotas prašymas dėl L. L. galimos izoliacijos. Byloje pateiktas minėtas raštas su atsakovo atsakingo darbuotojo rezoliucija “Vykdymui į a. bylą“ (T.I, b.l.76). Ginčo atveju, nustatyta, kad nesant tiesioginio pavaldumo santykių tarp Vilniaus AVPK ir Lukiškių TI-K, tokio pobūdžio Vilniaus AVPK raštas nėra privalomas Lukiškių TI-K vykdymui. Nėra byloje duomenų apie tai, kad atsakovas Lukiškių TI-K aiškinosi aplinkybes nuo kokių asmenų turi būti izoliuotas L. L.. Atsakovas Lukiškių TI-K priimdamas sprendimą vykdyti tokį Vilniaus AVPK prašymą privalėjo užtikrinti tinkamą jo įvykdymą bei sąlygų užtikrinimą, vadovaudamiesi Bausmių vykdymo 70str. ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10str. nuostatomis. Atsakovas nepagrindė, kodėl pareiškėjas buvo laikomas vienutėje, kuomet nurodyti įstatymai aiškiai reglamentuoja baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali būti laikomi vienutėse. Todėl teismas vertina, kad dėl neteisėtų atsakovo Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų CK 6.271str. 4d. prasme pareiškėjui kilo žala. Pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei taikyti – valstybės institucijos neteisėti veiksmai(ABTĮ 57str.). Teismo nustatytas pareiškėjo izoliacijos laikotarpis truko nuo 2011 11 21 iki 2014m. lapkričio mėn. Pažymėtina, kad tokį laikotarpį savo skunde apibrėžė ir pats pareiškėjas (T.I; b.l.26), atsakovas neginčijo šio laikotarpio, nurodydamas pareiškėjo izoliacijos pabaigą 2014m. lapkričio mėnesį be tikslios datos. Todėl teismas izoliacijos pabaiga laiko 2014 spalio mėnesį imtinai.
Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2005-02-03 iki 2014-11-03 buvusių netinkamų kalinimo sąlygų.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad L. L. (t. 1, b. l. 63– 65) 2005-02-03 atvyko į Lukiškių TI–K ir iki 2015-02-13, kol išvyko į Pravieniškių pataisos namus, tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki penkių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,5 kv. m iki 7,93 kv. m.
Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškinio senatį pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Lukiškių TI-K ginčui prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senatį. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikymą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2005-02-03 iki 2014-11-03. Skundą teismui padavė 2014-12-12 (t. 1, b. l. 1), kuriam teismas 2014-12-18 nutartimi nustatė trūkumus (t. 1, b. l. 9). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie netinkamas laikymo sąlygas (per mažas kamerų plotas, laikomas rūsyje, kur per mažas dirbtinis apšvietimas, per žema oro temperatūra, veisėsi pelėsis, grindys sulūžę, suskilęs unitazas). Priešingai, pareiškėjo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nuolat į Lukiškių TI-K ir į kitas institucijas kreipėsi su prašymais (skundais). Be to, pareiškėjas naudojosi profesionalaus teisininko advokato paslaugomis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas galėjo ginti savo pažeistas teises ginti nuo sužinojimo momento, t.y. 2005 02 03 įstatymo numatyta tvarka. Pareiškėjas L. L. teismui nepateikė ir jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiškėjas tik vėliau galimai suvokė, kad jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos pažeidė jo teises, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Kadangi atsakovės atstovas reikalavo taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį 2005-02-03 iki 2011-12-11 taikytina ieškinio senatis.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui kameros ploto, reikalavimo.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Šioje byloje vertinamas laikotarpis nuo 2011-12-12 iki 2014-11-03, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 233, kurios plotas 6,9 kv. m ir kameroje Nr. 234, kurios plotas 6,86 kv. m.
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, kai buvo laikomi du asmenys kameroje Nr. 233, vienam asmeniui kameros ploto teko 3,45 kv. m, t. y. nežymiai pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Pažymėtina, kad ginčo dalyką formuluoja pats pareiškėjas. Jis pabaigos laikotarpį apibrėžė 2014-11-03. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad 3 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios nežymiai neatitiko minimalaus kameros ploto reikalavimo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, per žema oro temperatūra, veisėsi pelėsis, grindys sulūžę, suskilęs unitazas.
Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Minėtos normos 23 punkte nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis pateikti lentelėje, t. y. šiltuoju metų laiku kameroje turi būti 18–28, o šaltuoju – 18–22 laipsniai temperatūros, santykinė drėgmė šiltuoju metų laiku 35–65 %, o šaltuoju – 35–60%.
Lukiškių TI-K teismui pateikė patikrinimų aktus. Kaip minėta byloje vertinamas laikotarpis nuo 2011-12-12 iki 2014-11-03. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 233 ir 234. Taigi, byloje vertinami tie patikrinimų aktai, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo tikrintos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-07 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-166 užfiksuota, kad operatyviosios kontrolės metu buvo tikrinta ir kamera Nr. 233. Patikrinimo metu nustatyta, kad pirmo korpuso kameroje Nr. 233 nustatyta, jog kameros lubos ir sienos tačiau nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, lubos vietomis pajuodę (yra pelėsių grindų lentos vietomis sulūžę, unitazas suskilęs – tai neatitinka Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 62 punkto, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį; oro temperatūra kameroje Nr. 233 buvo 16,4 C° ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų; dirbtinė apšvieta buvo 159 lx ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, kuriame teigiama, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pateikė nurodymą: atlikti kameros Nr. 233 remontą, užtikrinti temperatūrą, apšvietimą, atitinkantį Lietuvos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Akte nurodytus pažeidimus pašalinti iki 2012-06-07 ir pasibaigus pažeidimų pašalinimo per 3 darbo dienas raštu pranešti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės saugos kontrolės skyriui, kokių imtasi priemonių teisės akto pažeidimams pašalinti (t. 1, b. l. 84–86). Vilniaus visuomenės sveikatos centras (2012-05-25 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-553), be kita ko, atliko ir patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-166 grįžtamąją kontrolę bei nustatė, kad kameroje Nr. 233 atliktas remontas, pašalinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto pažeidimai; dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 233 – 265 lx, pašalinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimai; oro temperatūra kameroje Nr. 233 – 14,4 C°, santykinė oro drėgmė 60 proc. (matavimo metu buvo atidarytas langas), tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 95–97). Taigi, pažeidimai, išskyrus kameroje užfiksuotą temperatūrą, buvo pašalinti. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nepateikė duomenų dėl kameros Nr. 234 atitikties pareiškėjo skunde nurodytiems Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Kadangi atsakovė nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, konstatuotina, kad pareiškėjo skunde nurodyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai kameroje Nr. 234 buvo ir pareiškėjui esant šioje kameroje nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos kalėti nepažeidžiant minėtų reikalavimų.
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K teismui pateikė 2008-01-16 paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 98–105), 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 102–105), 2010-11-30 susitarimą dėl sutarties pratęsimo (t. 1, b. l. 106), 2012-01-03 su UAB Vilnius profilaktinės dezinfekcijos stotis sudarytą sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo teikti deratizacijos ir dezinsekcijos prieš vabzdžius naikinimo paslaugas (t. 1, b. l. 107–110). Nuo 2012-05-18 bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (t. 1, b. l. 111). Pagal pridėtą šalių susitarimą pratęstas sutarties galiojimas nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (t. 1, b. l. 112). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti deratizacijos ir dezinsekcijos prieš vabzdžius naikinimo darbai. Šie atsakovės atstovės pateikti duomenys yra nesusiję su ginču, kadangi pareiškėjas dėl Higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo nesiskundė.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimą ir neužtikrindama tinkamo temperatūros kameroje Nr. 233 bei neužtikrindama Higienos normos HN 26:2010 22, 24, 26 ir 62 punkte nustatytų reikalavimų kameroje Nr. 234, todėl valstybei kyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 3 paras buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą ir 1057 paras, neužtikrinant temperatūros kameroje Nr. 233 bei kameroje Nr. 234 neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas, kaip minėta, Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų nenustatė. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata skunde nenurodė iš asmens bylos matyti, kad pareiškėjas nuolat mediciniškai buvo tikrinamas.
Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą įvertina gana ilgą, nepertraukiamą kalinimo izoliacijoje laikotarpį, kuris teismo vertinimu sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, tai traumuojanti patirtis, siekiant nuteistojo resocializacijos tikslų, be to taip buvo sumenkintas pareiškėjo žmogiškasis orumas. Tačiau pažymėtina, kad kalint vienutėje, pareiškėjas išvengė kitų neigiamų kalinimo padarinių, o būtent buvimo perpildytose kamerose, kurios taip pat kelia neigiamas pasekmes nuteistiesiems. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas pats apsibrėžė pažeidimo kalinant dėl netinkamų sąlygų laikotarpį savo skunde iki 2014 11 03(T.I, b.l.24), todėl jis netinkamomis sąlygomis dėl per mažo ploto kalėjo tik 3(tris) paras. Kiti pažeidimai teismo vertinimu yra nežymūs, daugiau formalaus pobūdžio, todėl teismas daro išvadą, kad jie nėra esminiai pažeidžiantys pareiškėjo būklę. Be to, pažymėtina, kad teismui ginčui pritaikius senatį, laikotarpiai kai pažeidėjas buvo laikomas izoliacijoje ir tinkamai nebuvo užtikrintos jo laikymo sąlygos praktiškai sutampa (1075 paros izoliacijoje, 1057 paros , įskaitant 3 paras dėl pažeisto ploto, su kitais pažeidimais), todėl teismo vertinimu esminis pažeidimas buvo netinkama izoliacija ir būtent tai sukėlė pareiškėjui didžiausias neigiamas pasekmes pareiškėjui. Šio pažeidimo mastas kur kas didesnis, nei kiti nustatyti byloje pažeidimai ir jų trukmė(3paros su ploto reikalavimo pažeidimu). Taipogi byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas vykdydamas nusikalstamas veikas, turėjo suprasti, kad atsakomybė yra neišvengiama ir kad buvimas įkalinimo įstaigoje savaime yra susijęs su laisvės, judėjimo, privatumo ribojimu ir su tuo susijusiais neigiamais išgyvenimais. Pažymėtina, kad nustatinėdamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, siekiant užtikrinti kiek galima teisingiau kompensuoti pareiškėjui už jo patirtus išgyvenimus, tačiau kartu taiko ir proporcingumo principą. Neturtinės žalos dydis nėra tik įrodinėjimo dalykas, neturtinės žalos dydį nustatinėja teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
Teismas, įvertinęs byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą o būtent byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą ir trukmę, kitus aukščiau įvertintus kriterijus, taip pat atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui kilo neturtinė žala dėl neteisėto izoliavimo ir netinkamų kalinimo sąlygų ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 10 000Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
L. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti L. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 000 Eur(dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Malijauskienė