Civilinė byla Nr.2-1238-534/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17157-2013-6

  Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.1., 2.6.37.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario mėn. 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis

sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,

dalyvaujant ieškovo BĮ Nacionalinio vėžio instituto atstovui adv.S.Lileikiui,

atsakovo BUAB „Senasis sodas“ bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ atstovams adv.M.Rindinui, adv.S.Šarkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BĮ Nacionalinio vėžio instituto ieškinį atsakovui BUAB „Senasis sodas“ dėl restitucijos taikymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas Nacionalinis vėžio institutas prašo atsakovo reikalavimą dėl restitucijos atmesti, nes atsakovui nėra skolingas, atsakovo investicijų į automobilių saugojimo aikštelę pagal jungtinės veiklos sutartį nebuvo. Nurodo, kad yra sumokėjęs atsakovui 305172,60 eurų pagal pateiktas sąskaitas. Atsakovas, reikalaudamas 385080,74 eurų investicijų sugrąžinimo iš ieškovo, teismui yra pateikęs suklastotus įrodymus, klaidina teismą. Nurodo, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovo nuostolius, kurie staiga atsirado, kai 2013 metais ieškovas pareikalavo nutraukti sutartį, kuri prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovas nurodo, kad atsakovo reikalavimai nėra nuoseklūs, jie išgalvoti – vienur nuostolius nurodo 385 080,74 eurų sumą (b.l.3-8,3 tomas), kitur reikalavimas 288100,09 eurų suma (b.l.9-11,4 tomas), kitur dar kita suma. Nurodo, kad aikštelės kokybė, dydis, jos plotas, apimtis nuo sutarties sudarymo momento nepakito – kokia buvo, tokia ir liko. Pagal 2003-07-08 sutartį dėl jungtinės veiklos 5.2. punktą atsakovas įnašų apskaitą veda atskiruose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nurodo, kad atsakovas sutartyje numatytos prievolės nevykdė, mokesčių inspekcijai patikrinimo metu duomenų neteikė (b.l.97, 1 tomas), registrų tarnybai po 2010 metų finansinio balanso neteikė (teismui pateikti balansai yra nepasirašyti (b.l.112-149, 1 tomas)). Nurodo, kad 2016-03-25 yra surašytas abiejų šalių aktas dėl automobilių stovėjimo aikštelės apžiūros (b.l.55,4 tomas), kur abiejų šalių konstatuota, kad sargo namelyje yra dvi spintos, stalas, dvi kėdės, šildytuvas, kamerų valdymo pultas, nėra nei šildymo, nei kanalizacijos, nei vandentiekio. Susipažinus su 2016-03-25 aktu (b.l.55,4 tomas) ir jį palyginus su atsakovo pateiktais darbų priėmimo-perdavimo aktais 17-28, 2 tomas, 11-76, 3 tomas), suprasime, kad atsakovas klastoja įrodymus, siekiant naudingo, pozityvaus rezultato.

Atsakovas prašo taikyti restituciją, kurią teismas privalo taikyti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Nurodo, kad ieškovas nepageidaudamas rūpintis stovėjimo aikštele, sudarė sutartį su atsakovu ir susitarė, kad ieškovo įnašas žemės sklypu sudaro 50 procentų, o atsakovo veikla prižiūrint aikštelę sudaro irgi 50 procentų įnašo į jungtinės veiklos sutartį. Nurodo, kad ne visi ūkinės veiklos metai yra pelningi, todėl ieškovas privalo atsakovui kompensuoti patirtus nuostolius. Nurodo, kad atsakovas patyrė nuostolius 288100,09 eurus (b.l.9-11,4 tomas), kas sudaro 76,93 procentus aikštelės vertės. Vadovaujantis sutarties 7.1. punktu prašo priteisti patirtų nuostolių kompensaciją pinigais, taip kaip numatyta sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje. Minėta sutartis negaliojanti ne nuo sudarymo momento, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl šalis siejo teisinis santykis su visais išplaukiančiais padariniais.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

2013-05-21 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes sutartis prieštaravo LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo įstatymo 9 str. 2 d. normai. Teismas 2003-07-08 jungtinės veiklos sutartį su 2005-05-15 sutarties papildymu pripažino negaliojančia (b.l.7-10, 1 tomas), 2014-05-12 sprendimu ieškinį tenkino, pritaikė restituciją ir automobilių stovėjimo aikštelę grąžino ieškovui. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-28 nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-01-06 nutartimi nurodė, kad šalis teisiniai santykiai siejo daugiau nei 10 metų, padarė prielaidą, kad atsakovas į aikštelę investavo nuosavas lėšas, todėl sandoris pripažįstamas negaliojančiu ex nunc ir teismas privalo iš naujo tirti ir analizuoti įrodymus, įsigilinti į individualią situaciją ir restitucijos klausimą išspręsti pagal jungtinės veiklos sutarties sąlygas, o nesant galimybei – pagal LR Civilinio kodekso šeštos knygos XX skyriaus normas „Nepagrįstas praturtėjimas at turto gavimas“.

Jungtinės veiklos sutartis (b.l.7,8,9,1tomas) šalių buvo sudaryta 2003 m. liepos 8 d. Jos objektas – bendri šalių veiksmai, turint tikslą panaudoti savo turtą, darbą, žinias ir lėšas automobilių stovėjimo aikštelei įrengti bei eksploatuoti. Pagal sutartį bendrajai jungtinei veiklai vykdyti ieškovas kaip savo įnašą skyrė ir perdavė automobilių stovėjimo aikštelę, o atsakovė kaip savo įnašą įsipareigojo teikti aikštelės valdymo ir eksploatavimo paslaugas. Sutartyje šalys sulygo, kad ją sudarant kiekvienos iš jų įnašai yra lygūs 50 proc. Šalių 2005-08-15 susitarimu (b.l.10,1tomas) jungtinės veiklos sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo jungtinės veiklos sutartis iki jos pripažinimo negaliojančia šioje byloje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu buvo vykdoma daugiau kaip 10 metų, visą šį laikotarpį automobilių stovėjimo aikštelė buvo naudojama atsakovei pagal ginčo sutartį teikiant valdymo ir eksploatavimo paslaugas, ją naudojant buvo gaunamos pajamos, iš kurių buvo dengiamos išlaidos, o gautas grynasis pelnas buvo paskirstomas šalims. Šalių 2005-08-15 susitarimu (b.l.10,1tomas) atsakovas BUAB „Senasis sodas“ prisiėmė prievolę savo lėšomis parengti ES investicinį projektą, parengti techninę projekto užduotį, parengti techninį aikštelės rekonstrukcijos (statybos) projektą, vykdyti rekonstrukcijos darbų priežiūrą, negavus finansavimo pagal ES programą, projektą vystyti nuosavo kapitalo, kreditinėmis ar investicinėmis lėšomis.
Jungtinės veiklos sutartis (b.l.7,8,9,1tomas), sudaryta 2003 m. liepos 8 d., 5.2. punkte numatė, kad kiekvienos šalies įnašas, medžiagos, gamybos priemonės, kitas turtas įgytas jungtinės veiklos vykdymo metu ir jungtinės veiklos ūkinė- finansinė apskaitą  atsakovas BUAB „Senasis sodas“ veda atskiruose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Sutarties 5.1.punktas numatė, kad atsakovas tik gavęs raštišką ieškovo sutikimą pilnai atstovauja šalis tvarkant reikalus pagal šią sutartį. Atsakovas BUAB „Senasis sodas“ reikalauja, nutraukus sutartį, taikyti restituciją pagal 7.1. sutarties punktą – visas sutarties dalyvių turtas, įvykdžius visas prievoles išplaukiančia iš bendros veiklos, padalinamas proporcingai šalies įnašo dydžiui natūra. (b.l.8,1tomas).  Šalių 2005-08-15 susitarimu (b.l.10,1tomas) 2.3. patikslinta pasibaigus sutarčiai, nebaigti statyti ir pastatyti statiniai atitenka valstybei, o bendrovei už jos įnašą išmokama piniginė kompensacija. Ieškovui pagal jungtinės veiklos sutarties 7.3. punktą, pasibaigus sutarčiai visais atvejais automobilių stovėjimo aikštelė lieka ieškovo balanse (b.l.8,1 tomas).

Atsakovas BUAB „Senasis sodas“ reikalauja priteisti 385080,74 eurus (b.l.5, 3 tomas), vėliau pateikė skaičiavimus (b.l. 9-11, 4 tomas) 288100,09 eurų sumai, teismo posėdžio eigoje paprašė taikyti restituciją - priteisti 76,93 procentus aikštelės vertės pinigine išraiška.

Teismas atsakovo reikalavimą dėl restitucijos atmeta, ieškovui kaip restituciją priteisia įnašą pagal sutartį – sutarties 3.1.1.1. punkte nurodyta lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelę Santariškių g.1, Vilniuje.

Rašytinis įrodymas – abiejų šalių pasirašytas 2016-03-25 aktas (b.l.55, 4 tomas) įrodo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje Santariškių g. 1, Vilniuje, yra šis turtas: sargo namelis ir dvi spintos, rašomas stalas, sukama kėdė, dvi paprastos kėdės, šildytuvas, saugojamų kamerų valdymo punktas. Nurodoma, kad šildymo, kanalizacijos, vandentiekio sistemų nėra. Nekilnojamojo turto registro išrašas (b.l.11-16, 1 tomas) nurodo specialias naudojimo sąlygas – saugotini želdiniai, ryšių linijos, dujotiekio, elektros tinklų apsaugos zonos, šilumos tinklų ir karšto vandens tiekimo apsaugos zona, vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zonos. Teismui paprašius pateikti rašytinius įrodymus, kurie numatyti jungtinės veiklos sutarties (b.l.7,8,9, 1 tomas), sudarytos 2003 m. liepos 8 d., 5.2. punkte, kur numatyta, kad kiekvienos šalies įnašas, medžiagos, gamybos priemonės, kitas turtas įgytas jungtinės veiklos vykdymo metu ir jungtinės veiklos ūkinė - finansinė apskaitą  atsakovas BUAB „Senasis sodas“ veda atskiruose buhalterinės apskaitos dokumentuose, teismui buvo atsakyta, kad bankroto administratorius turi atrinkti nurodytus dokumentus (b.l.160,161, 3 tomas), įnašus patvirtinantys įrodymai nepateikti. Tai įrodo, kad atsakovas nesilaikė prisiimtos sutartinės prievolės: jungtinės veiklos ūkinę - finansinę apskaitą vesti atskiruose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tai rodo, kad atsakovas sutartyje sutartų įrodymų apie savo įnašus ir investiciją į sutarties vykdymą neturi. Teismui buvo pateiktos padrikos sutartys ir mokėjimo dokumentai, kurių dalis yra klastotės, kiti pateikti įrodymai neatitinka protingumo reikalavimų, logikos. Ištyrus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus (b.l.104-115,1tomas), nustatyta, kad sąskaitos ir darbų priėmimo-perdavimo aktai išrašyti už aikštelės apdailą, rekonstrukciją, praplėtimo darbus. Tuo metu galiojo žemės darbams, (ne asfaltuotų ar betonuotų stovėjimo aikštelių statybai ar rekonstrukcijai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. D1-629 statybos techninis reglamentas STR 1.07.02:2005. numatė, kad vien žemės darbams mieste reikalingas projektas, žemės sklypo savininko, valdytojo sutikimas, savivaldybės leidimas. Nekilnojamojo turto registro išrašas (b.l.11-16, 1 tomas) nurodo Santariškių g. 1, Vilniuje, aikštelės specialias naudojimo sąlygas – saugotini želdiniai, ryšių linijos, dujotiekio, elektros tinklų apsaugos zonos, šilumos tinklų ir karšto vandens tiekimo apsaugos zona, vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zonos. Vykdant aikštelės praplėtimo darbus asfaltavimo ar betonavimo darbus, kuriuos atsakovas darbų priėmimo - perdavimo aktuose nurodo vykdęs, yra dar didesni taikomi reikalavimai dėl esančių požeminių komunikacijų, įvairios paskirties šulinių, turėjo būti suderintas su įvairiomis instancijomis projektas, leidimai, o tik atestuotos bendrovės turėjo teisę vykdyti aikštelės statybos ar rekonstrukcijos darbus. Nagrinėjamoje byloje kaip faktas nustatyta, kad ieškovas į jungtinę veiklą įneša aikštelę už 289348 litus, o atsakovas, turintis tik 10000 litų įstatinį kapitalą (b.l.48-94,1 tomas), neturintis jokios valymo technikos, traktorių, sunkvežimių, imasi eksploatuoti aikštelę, tik pažadėdamas Europos Sąjungos investicijas arba savo piniginėmis lėšomis, kurių neturėjo, rekonstruoti aikštelę. 2017-01-09 teismo posėdyje buvo paprašyti atsakovai pateikti automobilių stovėjimo aikštelės rekonstrukcijos (statybos) leidimus, projektus, tačiau nurodytų rašytinių įrodymų nepateikė.

Rašytinis įrodymas (b.l.152-164,1tomas) mokėjimo pavedimai įrodo, kad laikotarpiu nuo 2010-07-27 iki 2012-06-01 ieškovas gaudavo iš atsakovo pelno dalį pagal 2003-07-08 jungtinės veiklos sutarties 5 dalies 5.4. punktą, tai yra gavo grynojo pelno dalį. Mokesčių apskaitoje grynasis pelnas apibudinamas kaip įmonės finansinis rodiklis parodantis „tikrąjį“ rezultatą, iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius. Pelnas išmokamas atėmus iš gautų pajamų visas sąnaudas ir išlaidas. Atsakovo atlikti mokėjimai pagal sutarties 5 dalies 5.4. punktą įrodo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 liepos iki 2012-06-01 dalinosi grynojo pelno dalimi, gauta iš aikštelės eksploatavimo. Tai įrodo, kad į bylą pateikti vėlesni atsakovo rašytiniai įrodymai apie nuostolių kaupimąsi laikotarpiu iki 2012-06-01 yra klastotė, nes prieš išmokant grynąjį pelną, pirmiausiai padengiami nuostoliai. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovas 2008 liepos 23 d. laimėjo konkursą administruoti pastatus, žemės sklypą, stovėjimo aikštelę Petro Baublio g. 3B, Vilniuje (b.l.95-132, 3 tomas), sudarė administravimo sutartį, kurią nutraukė 2013-02-15 (b.l.132,3 tomas). Ieškovas atsakovui yra pervedęs 305172,61 eurų (b.l.152-156, 3 tomas) pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovui pareikalavus nutraukti 2003-07-08 jungtinės veiklos sutartį su 2005-05-15 sutarties priedu (b.l.7-10, 1 tomas), atsakovas pradėjo klastoti dokumentus, sąskaitas, darbų priėmimo-perdavimo aktus (b.l.12-45,2 tomas). Atsakovas 2013-01-07 sudaro sutartį dėl aikštelės Santariškių g.1, Vilniuje, eksploatavimo su UAB „Šiaurės pramonė“ ir 2013-01-03 administravimo sutartį su UAB „Sentirus“ (b.l.12-16, 2 tomas) ir pradedama teikti sąskaitas už paslaugas automobilių stovėjimo aikštelei Santariškių g.1, Vilnius, kurios niekaip negalėjo būti suteiktos, nes nėra atitinkamų įrenginių – švaros palaikymas vandens apskaitos mazguose, šildymo ir karšto vandens sistemų ir įrenginių priežiūra, fasado elementų keitimas, kondicionavimo sistemos priežiūra, santechnikos remontas, lietaus nuotekų vamzdyno keitimas. Šiuos darbus vykdė abi bendrovės vienu metu, automobilių stovėjimo aikštelėje keitė filtrus, pildė ją freonu, vykdė įrenginių įžeminimo kontrolę, civilinę saugą (kai klastojami dokumentai, tai rašoma kas papuola, nesąmonės), prižiūrėjo asfalto dangą, asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje dirbo žemės darbus, prižiūrėjo nesančias karšto vandens ir šildymo sistemas, palaikė švarą vandens apskaitos mazguose (b.l.29,2 tomas). Atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus kaip aikštelės remonto darbų vykdymą, rekonstrukciją, teismas atmeta, nes reikalingas ieškovo, kaip žemės valdytojo leidimas, savivaldybės leidimas statybos darbams, projektas, nes yra komunikaciniai tinklai, dujos, elektros tinklai, įvairios paskirties vamzdynai. Atsakovas primityviai įsivaizduoja žemės darbus, aikštelės statybos, rekonstrukcijos darbus, nesuvokia, kad reikalingi suderinti su įvairiomis instancijomis, ne tik su ieškovu ar savivaldybe, techniniai projektai, leidimai, bet ir su požemines komunikacijas eksploatuojančiomis įmonėmis. 3 bylos tome prie atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų atsiranda prierašai, kad nurodyti darbai atlikti ne tik  automobilių stovėjimo aikštelei Santariškių g.1, Vilnius, bet ir Baublio g. 3, Vilniuje (b.l.12-74,3tomas). Išanalizavus rašytinius įrodymus – darbų priėmimo aktus, atsakovas yra susipainiojęs datose (b.l.47,53,63,73, 3 tomas), spausdinimo šifrai skiriasi forma, dydžiu, teismas vertina kaip suklastotus įrodymus. Tai nėra tinkamas įrodymas, dėl kurio šalys susitarė Jungtinės veiklos sutartimi (b.l.7,8,9,1tomas), sudaryta 2003 m. liepos 8 d. 5.2. punkte, kur numatė, kad kiekvienos šalies įnašas, medžiagos, gamybos priemonės, kitas turtas įgytas jungtinės veiklos vykdymo metu ir jungtinės veiklos ūkinė- finansinė apskaitą  atsakovas BUAB „Senasis sodas“ veda atskiruose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teismas atsakovo veiksmus vertina kaip siekį suklastotų įrodymų pagalba pasisavinti valstybės turtą. Atsakovas BUAB „Senasis sodas“ buhalterinės apskaitos numatytos sutarties 5.2. punkte nevykdė, įrodymų, kad įvykdė papildomo susitarimo 2.2. punkte įsipareigojimus nepateikė. Šalys buvo įsipareigoję iki 2012-12-31 praplėsti stovėjimo aikštelę iki 500 automobilių stovėjimo vietų. Rašytinis įrodymas (b.l.152,153,154,3 tomas) įrodo, kad ieškovas yra sumokėję atsakovui 305172,61 eurą. Atsakovas turėtų nuostolių pagal 2003-07-08 jungtinės veiklos sutartį su 2005-05-15 sutarties papildymu neįrodė. Ieškovas, vykdydamas sutartį, perdavė bendrai jungtinei veiklai automobilių stovėjimo aikštelę. Iš ieškovo pusės buvo įvykdyta, o iš atsakovo pusės, turinčio 10000 litų įstatinį kapitalą, sutartyje numatytos veiklos vykdymas pasireiškė tik renkant pinigus už automobilių stovėjimą, jokio projekto neparengė. Atsakovas jokių įrodymų, atitinkančių sutarties 3.3 punktą, 5.2. ir 5.4 punktus nepateikė, nors sutartis numatė. Atsakovo veikla prižiūrint žemės sklypą, automobilių aikštelę, statinį Baublio g.3, Vilniuje, buvo vykdoma pagal atskirą sutartį, todėl tie patys įrodymai negalimi, nes tokie nenumatyti šalių sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje. Sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita. Atsakovas jokių įrodymų dėl investicijų į aikštelę, atitinkančių sutarties 3.3 punktą, 5.2. ir 5.4 punktus nepateikė. Kasacinė instancija nagrinėja teisės klausimus, pirmos instancijos teismas, pasisako fakto klausimu. Nagrinėjamos bylos atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-01-06 nutartyje nurodė:

„CK 1.95 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, jog ji gali būti taikoma tiek niekinių, tiek ir nuginčijamų sandorių atveju. Tai reiškia, kad galimos situacijos, kai ir niekinio sandorio nebus galima pripažinti negaliojančiu ab initio. Dėl to, nepaisant gana aiškios CK 1.80 straipsnio formuluotės, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (restitucija), būtų netikslu teigti, kad visada, pripažinus sandorį niekiniu, įmanoma visiškai atkurti status quo ante. Kiekvienu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki priimant teismo sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šalvis“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-392/2006).“

Nagrinėjant bylą nustatyta individuali situacija – jungtinės veiklos sutartį sudarė institutas, valdantis patrauklų žemės sklypą, skirtą automobilių stovėjimui, ir bendrovė su 10000 litų įstatiniu kapitalu, neturinti jokios technikos valymo darbams atlikti, šiukšlių, sniego išvežimui, tačiau renkanti pinigus iš asmenų, ligonių, nes Santariškių gydymo kompleksuose nėra nemokamų aikštelių automobiliams pasistatyti. Kai niekinė sutartis nutraukta, bendrovė neturinti jokio turto, nurodo, kad į aikštelę investavo virš milijono ir suklastotų sąskaitų pagrindu įrodinėja, kad asfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę valė, valymas kainavo 80000 litų, aikštelėje įrengė filtrus, aikštelę užpildė freonu, vykdė įrenginių įžeminimo kontrolę, remontavo aikštelės fasadą, prižiūrėjo asfaltą, vykdė žemės darbus, prižiūrėjo vamzdynus po aikštele (visi darbai nurodyti darbų-priėmimo perdavimo aktuose aikštelei Santariškių g. 1, Vilniuje). Klastojant įrodymus darbai būdingi statiniui, atsakovo perkelti asfaltuotai automobilių stovėjimo aikštelei. Minėta aplinkybė įrodo, kad ir intelektualinio įnašo į sutartį iš atsakovo pusės negalėjo būti. Tokie nurodyti darbai ar atseit investicijos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas atsakovo reikalavimą taikyti jo atžvilgiu restituciją atmeta, nes neįrodytas atsakovo turtinis, intelektualinis, darbinis įnašas į jungtinės veiklos sutartį jos galiojimo metu. Sutartyje numatyti šalių veiklos tikslai nepasiekti, nors techniniai statybos (rekonstrukcijos) projektai, investicija į aikštelės plėtrą buvo atsakovo įsipareigojimas pagal sutartį. LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimą, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje taikytinos nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, t. y. šalys turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimą. Atsakovas neįrodė įnašo į jungtinės veiklos sutartį dydžio. Teismas ieškovui grąžina kaip restituciją perduota sutarčiai vykdyti automobilių stovėjimo aikštelę.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisia advokato teisinės pagalbos išlaidas 3000 eurų (b.l.53-55, 4 tomas).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

n u s p r e n d ė :

Ieškinys dėl restitucijos taikymo tenkinamas iš dalies.

Ieškovui BĮ „Nacionalinio vėžio institutui“, j.a.k.111959420, grąžinti iš atsakovo BUAB „Senasis sodas“, j.a.k.124088821, 2940 kv.m. ploto automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr.4400-1232-0750), esančią Santariškių g.1, Vilniuje.

Atsakovo BUAB „Senasis sodas“ reikalavimą dėl restitucijos dydžio atmesti, kaip neįrodytą.

Priteisti iš BUAB „Senasis sodas“, j.a.k.124088821, BĮ „Nacionalinio vėžio instituto“, j.a.k.111959420, naudai 3000 eurus advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas   Audrius Žiedelis