Civilinė byla Nr. 2-4218-614/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00530-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 27.1; 27.7.; 35.4.; 44.2; 545.2.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo BUAB „Narluks“ bankroto administratoriui A. K. ir jo atstovui advokatui V. L., atsakovo UAB „Airista“ atstovei advokatei K. B., tretiesiems asmenims nesant,  viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Narluks“ ieškinį atsakovui UAB „Airista“, tretiesiems asmenims O. H. ir „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per If P&C Insurance AS filialą,  dėl nuostolių priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieškovas pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui iš atsakovo 167.654,87 Eur žalos (nuostolių) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „Narluks“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. K. Ieškovas nurodo, jog atsakovas UAB „Airista“, veikdamas per įgaliotą asmenį R. R., 2014-09-14 pasirašė UAB „Narluks“ steigimo aktą, 2012-09-18 pasirašė įstatus, 2012-09-18 UAB „Narluks“ vadove (direktore) paskyrė R. R. ir 2012-09-19 įregistravo UAB „Narluks“ LR juridinių asmenų registre. 2012-09-20 atsakovas UAB „Airista“, atstovaujamas prokūristės R. R., būdamas vieninteliu UAB „Narluks“ akcininku, nusprendė 2012-09-24 atšaukti bendrovės direktorę R. R. iš direktorės pareigų ir nuo 2012-09-25 direktoriumi paskirti O. H. 2012-09-25 atsakovas UAB „Airista“ su naujai paskirtu direktoriumi O. H. sudarė Buhalterinės paskaitos tvarkymo paslaugų sutartį BU-167, pagal kurią atsakovas UAB „Airista“ įsipareigojo tvarkyti UAB „Narluks“ buhalterinę apskaitą, bei atlikti kitas buhalterines paslaugas, nurodytas sutarties priede Nr.1. Nors sutartis buvo sudaryta tik 2012-09-25, VMĮ informavo, kad atsakovas UAB „Airista“ yra UAB „Narluks“ apskaitą tvarkantis asmuo jau nuo 2012-09-21. VMI taip pat informavo, kad UAB „Narluks“ PVM deklaracijas laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-02-28 elektroniniu būdu VMI teikė įgaliotas išorinis vartotojas R. S., kuris yra UAB „Airista“ darbuotojas ir kad 2013-01-18 UAB „Airista“ elektroniniu būdu pateikė VMI UAB „Narluks“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30, kurioje deklaravo UAB „Narluks“ mokėtiną 273.050,00 Lt dydžio pridėtinės vertės mokestį. Tokiu būdu UAB „Airista“ parengtos  PVM deklaracijos pagrindu atsirado UAB „Narluks“ prievolė sumokėti VMĮ 273.050,00 Lt dydžio PVM. Kadangi atsakovas UAB „Airista“ PVM deklaracijos už  sekantį mokestinį laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31 nepateikė, VMI papildomai priskaičiavo UAB „Narluks“ 272.829,00 Lt PVM už 2012 m. gruodžio mėnesį. UAB „Narluks“ minėtų sumų VMI nesumokėjo, todėl VMI priskaičiavo UAB „Narluks“ 32.999,7 Lt dydžio delspinigių ir bendra UAB „Narluks“ skola sudaro 578.878,75 Lt arba 167.654,87 Eur. UAB „Narluks“  bankroto byloje 2014-11-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas 578.878,75 Lt dydžio VMI finansinis reikalavimas UAB „Narluks“. Remdamasis ĮBĮ 11 str. 3 d. 19 p., Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties 2.8. p., 2012-09-25, 2014-10-09, 2014-11-18, 2014-11-25, 2014-11-27, 2014-12-01 raštais kreipėsi į atsakovą UAB „Airista“ su prašymu pateikti dokumentus, kurių pagrindu VMI buvo parengta UAB „Narluks“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2012 m. lapkričio mėnesį, tačiau atsakovas dokumentų administratoriui nepateikė, nurodė, kad ji pagal sutartį neįsipareigojo saugoti kliento dokumentų ar jų kopijų ir kad apskaita buvo vykdoma pagal gautas dokumentų kopijas, o nutraukus sutartį nei apskaitos dokumentų, nei registrų neišsaugojo. 2014-11-27 raštu atsakovas nurodė, kad jis neturi licencijos dokumentų saugojimui ir tokia veikla negali užsiimti, UAB „Narluks“ niekada nebuvo pateikę originalių apskaitos dokumentų, apskaita buvo vykdoma iš dokumentų kopijų, kurių atsakovas nepasilikdavo, nes klientas juos iš karto pasiimdavo. Atsižvelgiant į tai atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą žalą (nuostolius), konstatuotinos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko  arba vyriausias buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Ieškovo apskaitą nurodytos sutarties pagrindu  tvarkė atsakovas ir pagal sutarties 2.1. p. ir priedą Nr.1, atsakovas įsipareigojo registruoti kliento (ieškovo) apskaitoje pirkimų ir pardavimų sąskaitas faktūras, rengti PVM deklaracijas, pristatyti paruoštas PVM deklaracijas  VMI elektroniniu būdu pagal įgaliojimą. Pagal sutarties 2.8. p. atsakovas įsipareigojo tvarkingai archyvuoti ir saugoti visus su buhalterine apskaita susijusius dokumentus, kuriuos pateikė klientas. Buhalterinės apskaitos dokumentai po jų apskaitymo ir ataskaitų paruošimo yra grąžinami klientui, pasirašant šį faktą liudijantį dokumentą. Atsakovas, būdamas atsakingas  už ieškovo UAB „Narluks“ ūkinės veiklos operacijų registravimą, PVM deklaracijų teisingą rengimą ir savalaikį pateikimą bei jų atitikimą teisės aktų reikalavimams, taip pat už buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu buvo rengiamos PVM deklaracijos, archyvavimą ir išsaugojimą, šių savo pareigų neatliko. PVMĮ 78 str. 1 d. nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM. Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 12 str. 1 d. nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai  turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 2 str. 1 d., kad apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti  ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Pagal BAĮ 2 str. 3 d., apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Taigi, akivaizdu, kad buhalterinėje apskaitoje teisinę galią turi tik pirminiai apskaitos dokumentai, o apskaitos registrai ir įvairios ataskaitos, įskaitant ir PVM deklaracijas yra išvestiniai dokumentai, kurie patys savaime, be pirminių apskaitos dokumentų, negali būti laikomi teisėtais. Atsakovas parengė UAB „Narluks“ PVM deklaraciją už 2012 lapkričio mėnesį nesant jokių pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu buvo parengta pati deklaracija, o tai reiškia, kad deklaracija buvo parengta neteisėtai, pažeidžiant BAĮ 12 str. 1 d. PVMĮ 86 str. nustato, kad mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius, tokiu dokumentu yra VMI prie LRFM viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr.VA-29 patvirtintos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės (Taisyklės), kurių 19 p. nustatyta, kad deklaracijos 11 laukelyje turi būti įrašoma PVM mokėtojo šalies teritorijoje pateiktų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jei tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė. Atsakovo parengtos PVM deklaracijos 11 laukelyje yra nurodyta 1.300.590,00 Lt suma. Taisyklių 37 p. numatyta, kas PVM deklaracijos 29 laukelyje turi būti įrašomas pardavimo PVM, įskaitant patikslintas PVM sumas, apskaičiuota taikant standartinį PVM tarifą. Minimos deklaracijos 29 laukelyje yra nurodyta 273.124,00 Lt suma. Tačiau šios sumos nėra pagrįstos jokiais pirminiais apskaitos dokumentais, duomenų apie minus dokumentus ar jų buvimo vietą atsakovas nepateikė. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis neturėjo pareigos dokumentų saugoti, be to, atsakovas nepateikė įrodymų ir kad jis apskritai pirminius apskaitos dokumentus iš UAB „Narluks“ gavo. Kadangi atsakovas buvo atsakingas  už UAB „Narluks“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų saugojimą, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog  atsakovas  PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėnesį parengė neteisėtai, todėl jo veiksmai  vertinti kaip neteisėti veiksmai, kuriais buvo pažeistos BAĮ 12 str. 1 d., PVMĮ 78 str. 1 d., 86 str., Taisyklių 19,37, p. ir Sutarties 2.1., 2.8. p. nuostatos. Kaip jau minėta, ieškovo  UAB „Narluks“ pareiga sumokėti 167.654,87 Eur į valstybės biudžetą kilo iš neteisėtų atsakovo veiksmų ir tai pagal CK 6.249 str. 1 d. laikytina ieškovo nuostoliais, kurie susiję priežastiniu ryšiu, nes iš atsakovo neteisėtų veiksmų   atsirado atsakovo pareiga sumokėti minėtą sumą į valstybės biudžetą. Pagal CK 6.248 str. 3 d. atsakovas, kaip įmonė, teikianti  ieškovui profesionalias buhalterinės apskaitos paslaugas, negalėjo nežinoti kilusių pasekmių, o skolininko kaltė  pagal CK 6.248 str. 1 d. preziumuojama, t. y. kad jis nekaltas turi įrodyti atsakovas (Ieškinys, b.l. 1-8, 1 t.). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

Atsakovas UAB „Airista“ atsiliepimu į ieškinį  (b.l. 47-55, 1 t.) nesutiko su ieškovo reikalavimais, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovas klaidina teismą, neteisingai nurodo faktines aplinkybes. Atsakovas ir ieškovas 2012-09-25 d. sudarė Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tvarkyti ieškovo UAB “Narluks” buhalterinę apskaitą pagal patvirtintus ir galiojančius verslo apskaitos standartus ir LR įstatymus, o ieškovas įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir už jas laiku sumokėti. Remiantis sutarties 3 str. 3.1.2 p., ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui visus pirminius, pilnai užpildytus buhalterinės apskaitos dokumentus. Sutartimi šalys susitarė, kad pirminius apskaitos dokumentus ieškovas galės perduoti atsakovui faksu arba elektroniniu paštu, ieškovas įsipareigojo atsakyti už atsakovui pateiktų dokumentų teisingumą. Šalys šiame sutarties punkte sulygo, kad atsakovas atsakingas tik už techninę darbo pusę, o už pirminių dokumentų turinį, teisingumą bei legalumą vienareikšmiškai atsako pats ieškovas. Ieškovo vadovas O. H., naudodamasis sutartyje aptarta galimybe teikti atsakovui, kaip paslaugos teikėjui, pirminius apskaitos dokumentus elektroniniu paštu, visus dokumentus atsakovui pateikdavo būtent tokiu būdu, tarp šalių nuolat vyko susirašinėjimas elektroniu paštu atsakovo darbuotojai buhalterei R. G. siunčiant priminimus ieškovo vadovui O. H., kokių dokumentų trūksta, o ieškovui pateikiant reikalingus buhalterinei apskaitai vesti dokumentus. Atsakovas su ieškovu tinkamai bendradarbiavo, gera valia atsakė į klausimus, teikė prašomus dokumentus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas UAB “Airista” 2012 metų lapkričio mėnesio PVM deklaraciją parengė neteisėtai, neturėdamas pirminių apskaitos dokumentų.  Iš teismui pateikiamo elektroninio susirašinėjimo tarp atsakovo darbuotojos buhalterės R. G. ir ieškovo BUAB “Narluks” diretoriaus O. H., matyti, kad atsakovo darbuotoja primindavo ieškovo direktoriui apie dar nepateiktus dokumentus, ragino pateikti dokumentus nevėluojant bei priminė apie mokėtinus mokesčius elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o ieškovo direktorius teikė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras, kurių pagrindu atsakovas rengė ir pateikė VMI ginčo PVM deklaraciją už 2012 metų lapkričio mėnesį. Atsakovas UAB “Airista” visada labai tiksliai ir sąžiningai pildė ieškovo PVM deklaracijas pagal ieškovo vadovo pateikiamus dokumentus ir neturėjo jokio asmeninio intereso deklaruoti neteisingą ieškovo mokėtiną PVM. 2013-01-16 d. atsakovo darbuotoja buhalterė R. G. elektroniniu paštu informavo ieškovo direktorių O. H., kad jam už 2012 m. lapkričio mėnesį teks mokėti 273.124,00 Lt PVM. Ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, jog ieškovo direktorius ar bet koks kitas asmuo atsakydamas į šį laišką būtų nurodęs, kad nesutinka su nurodyta mokėtina suma ar, kad ji neatitinka faktinės situacijos ir pan. Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis tarp atsakovo ir ieškovo  buvo nutraukta 2013-01-23 d., todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo atstovo argumentai, jog dėl UAB “Airista” kaltės nebuvo pateikta PVM deklaracija už 2012 m. gruodžio mėnesį, ko pasėkoje VMI papildomai ieškovui priskaičiavo 272.829,00 LT mokėtino PVM už 2012 m. gruodžio mėnesį, nes  nutraukus Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį atsakovas neturėjo pareigos toliau tvarkyti ieškovo įmonės buhalterinės apskaitos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Būtent įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi pareigą veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo LR CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (LR CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Narluks“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. K., o UAB „Narluks“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus įmonės dokumentus. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5440-104/2014 patvirtino bankroto administratoriaus pateiktą bankrutuojančios UAB “Narluks” kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pagal kurį vieninteliu BUAB “Narluks” kreditoriumi pripažinta VMI prie LR FM, bankroto administratorius  neprieštaravo kreditoriaus pareikštiems reikalavimams, todėl darytina išvada, kad visa atsakovui žinoma ir prieinam informacija apie BUAB “Narluks”, bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo buvo perduota. Tai, kad bankroto administratoriui nepavyksta rasti BUAB “Narluks” vadovo ir iš jo pareikalauti asmeninės atsakomybės už BUAB “Narluks” galimai padarytą žalą, neturi būti prielaida atsakyti UAB „Airistai“. Iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos ir, nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau būtent įmonėms valdymo organams, o ne įvairias paslaugas bankrutuojančiai įmonei teikusiems tretiesiems asmenims lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą dėl dokumentų ar turto neišsaugojimo. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia LR ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal LR BĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. imperatyviai nustatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Jei įmonės valdymo organai administratoriui neperduoda jo reikalaujamų dokumentų ar turto, bankroto administratorius turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš įmonės valdymo organų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). LR Akcinių bendrovių įstatyme (LR ABĮ 37 str. 7, 8, 12 d.) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas. LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. pasakyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytus terminus privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šios įstatymo nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja ne kokius nors trečiuosius asmenis, teikiančius įmonei vienokias ar kitokias paslaugas, o būtent įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne vien įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Ir būtent įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, jeigu dėl to padaroma įmonei žalos, nurodyti veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi teisėtais, kas, atitinkamai, suponuoja civilinės atsakomybės taikymo teisinių prielaidų buvimą. UAB “Airista” nėra ir niekada nebuvo UAB “Narluks” vadovas (direktorius) ir neturėjo bei neturi nei LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. numatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus, bei neneša atsakomybės už LR ABĮ 37 str. 7, 8, 12 d. numatytos įmonės vadovo atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos netinkamą organizavimą. Todėl remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovas UAB “Airista” neturėjo ir neturi pareigos kaupti ieškovo BUAB “Narluks” pirminių apskaitos dokumentų bei bet kokių kitų ieškovo įmonės dokumentų ir perduoti jų bankroto administratoriui.  Vien ta aplinkybė, jog įmonės turtas ir dokumentai iki šiol nėra perduoti bankroto administratoriui, nereiškia, kad jų nėra išsaugojęs BUAB “Narluks” vadovas ar dalyvis. Kadangi UAB “Airista” buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikė ir PVM deklaracijas ieškovo vardu pildė remdamasi ieškovo direktoriaus pateikiamais pirminės apskaitos dokumentais, kuriuos saugoti, kaupti ir iškėlus bankroto bylą pateikti bankroto administratoriui įstatymų yra įpareigotas bendrovės vadovas O. H. Atsakovo manymu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl tariamos 79.016,74 EUR (272.829,00 Lt) žalos, kaip mokėtino PVM už 2012 m. gruodžio mėnesį, priteisimo, kadangi atsakovas neturėjo pareigos rengti ir teikti už BUAB “Narluks” PVM deklacijos už 2012 m. gruodžio mėn., nes 2012-01-23 d. nutraukė Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį. Vertinant kitą ieškovo BUAB “Narluks” reikalavimą dėl 79.080,75 EUR (273.050,00 Lt) ir 9.557,39 EUR (32.999,75 Lt) bendrai 88.638,14 EUR žalos, kaip mokėtino PVM už 2012 m. lapkričio mėnesį ir delspinigių priteisimo, pažymėtina, kad remiantis CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tačiau ieškovas BUAB „Narluks“ iki šiol nėra patyręs jokių turtinių praradimų, nes byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovui priskaičiuotas mokėtinas PVM už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius būtų sumokėtas, ar kad būtų sumokėti priskaičiuoti delspinigiai. Nepaisant to, jog reikalaudamas žalos priteisimo iš atsakovo ieškovas įrodinėja, kad nesant pirminių apskaitos dokumentų negalėjo būti pildoma PVM deklaracija už 2012 metų lapkričio mėnesį, ieškovo BUAB “Narluks” vienintelio kreditoriaus VMI prie LR FM kreditorinį reikalavimą 167.654,78 EUR (578.878,75 Lt) sumai tenkino ir patvirtino teismui, kad tokiam reikalavimui neprieštarauja. Būdamas sąžiningas ir įsitikinęs, kad kreditoriaus VMI prie LR FM reikalaujamas sumokėti PVM neturėjo būti priskaitytas, BUAB “Narluks” bankroto administratorius privalėjo ginčyti tokį kreditorinį reikalavimą ir po bankroto bylos iškėlimo. Tapęs faktiniu įmonės vadovu administratorius turėjo galimybę ir pareigą pateikti VMI prie LR FM naujas PVM deklaracijas už 2012 m. lapkričio ir 2012 m. gruodžio mėnesius ir jose nurodytą jo nuomone teisingą mokėtiną PVM. Vertinant atsakovo UAB “Airista” tariamą kaltę dėl žalos BUAB “Narluks” padarymo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui nepakeitus netinkamo atsakovo tinkamu ir pripažinus, jog būtent UAB “Airista” atsakinga už pirminių apskaitos dokumentų nepateikimą BUAB “Narluks” bankroto administratoriui bei, kad būtent dėl UAB “Airista” kaltės buvo neteisingai užpildyta 2012 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracija, t.y. UAB “Narluks” nepateikė UAB “Airista” pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu galėjo būti pildoma 2012 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracija, o UAB “Airista” PVM deklaraciją užpildė savo nuožiūra, būtų pripažinta, kad BUAB “Narluks” neturi pareigos mokėti 167.654,78 EUR PVM ir delspinigių. Todėl ieškovo BUAB “Narluks” bankroto administratoriui kiltų pareiga tikslinti 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių deklaracijas nurodant 0 mokėtino PVM. Tokiu atveju iš Atsakovo Ieškovui priteista reikalaujama 167 654,87 EUR tariama žala leistų ieškovui BUAB “Narluks” nepagrįstai praturtėti, nes kaip nurodyta aukščiau, patikslinus PVM deklaracijas ieškovui BUAB “Narluks” pareiga mokėti PVM dingų. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo bankroto administratorius nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl pagal CPK 95 str. 1 d. turėtų būti teismo įpareigota atlyginti atsakovui jos patirtus nuostolius. Atsakovas, remdamasis minimo kodekso straipsnio 2 d. prašo paskirti ieškovo administratoriui baudą, iki 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui, kadangi ieškovo bankroto administratoriaus pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį ir elgėsi nesąžiningai bei piktnaudžiavo procesu.

Trečiajam asmeniui O. H. ieškinys įteiktas teisės aktų nustatyta tvarka (b.l. 124-128, 132, 159-161, 167, 173-175, 196-200, 1 t.), atsiliepimo trečiasis asmuo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors šaukimas jam buvo įteiktas tinkamai (b.l. 77, 2 t.). Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė 2015-11-01 d. rašytinį O. H. paaiškinimą, patvirtintą notaro (b.l. 202-205, 2 t.), kur paaiškino, jog savo parašu patvirtina, kad 2012 m. įsigijo  UAB „Narluks“, registracijos kodas Lietuvoje (duomenys neskelbtini), ūkinei veiklai vykdyti, save paskirdamas į direktoriaus pareigas. Įmonę Lietuvoje padėjo surasti ir įsigyti SIA „BSP Group“ taip pat padėjo rasti buhalterinę įmonę, kuri teikė buhalterines paslaugas jo įmonei UAB „Narluks“.

Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikianti per If P&C Insurance AS filialą, atsiliepimo taip pat nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors teismo  šaukimas buvo įteiktas tinkamai per EPP.

Ieškinys atmestinas.

Išklausius šalių argumentus ir įvertinus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytus jų argumentus, darytina išvada, jog ieškovas BUAB „Narluks“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismui iškėlus BUAB „Narluks“ bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai, buhalterinę BUAB „Narluks“ apskaitą sutarties pagrindu vykdė atsakovas UAB „Airista“, dėl kurios veiksmų įmonei kilo žala, o būtent tai, kad atsakovas ieškovo vardu pateikė  PVM deklaraciją, dėl kurios ieškovui kilo prievolė valstybei sumokėti pridėtinės vertės mokestį už ūkinę operaciją, kurios pagrįstumo administratorius negali patikrinti, nes atsakovas neišsaugojo arba slepia pirminį apskaitos dokumentą – ūkinės operacijos PVM sąskaitą faktūrą, nors, ieškovo teigimu, tokią pareigą jis turėjo. Ieškovas taip pat nurodo, kad juridinių asmenų registre įrašytas direktorius O. H. formalus vadovas, realiai įmonę valdė atsakovas.

Nagrinėdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. 

Iš pateiktų rašytinių įrodymu ir LR Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija byloje nustatyta, kad UAB „Narluks“ 2012-09-14 BUAB „Narluks“ steigimo aktu (kuris Juridinių asmenų registre gautas 2012-09-18, įregistruotas 2012-09-19) buvo įsteigtas juridinis asmuo UAB „Narluks“ (11, 18-19, 1 t.), kurio steigėjas buvo atsakovas UAB „Airista“. 2012-09-18 pasirašyti UAB „Narluks“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012-09-19 (b.l. 13-16, 1 t.),  bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 10.000,00 Lt,  kuris padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė – 100 Lt, bendrovėje veikia vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas – direktorius. Steigėjui UAB „Airista“ steigiant įmonę, steigėjas, atstovaujamas prokūristės R. R., vienintelio akcininko steigiamuoju 2012-09-18 sprendimu bendrovės (UAB „Narluks“) direktore paskyrė R. R., tuometinę UAB „Airista“ darbuotoja (b.l. 17, 1 t.).

Vienintelio akcininko 2012-09-20 sprendimu nutarta bendrovės direktorę R. R. 2012-09-24 atšaukti iš direktorės pareigų, bendrovės direktoriumi skirti O. H., gyvenantį Latvijoje (b.l. 20, 1 t.).

Į bylą pateikta atsakovo UAB „Airista“ ir trečiojo asmens  Latvijos piliečio O. H. 2012-09-24 d. UAB „Narluks“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis (b.l. 6-8, 2 t.), pagal kurią UAB „Airista“, atstovaujama prokūristės R. R. (pardavėjas), įsipareigojo parduoti jam priklausančius 100 UAB „Narluks“ vertybinių popierių (akcijų) vienetus, o O. H. (pirkėjas) įsipareigojo akcijas  priimti ir sumokėti už juos 10.000,00 Lt. Sutarties 3 p. „Apmokėjimo tvarka ir sąlygos“ nurodyta, kad  pardavėjas patvirtino, kad 10.000,00 Lt už akcijas yra sumokėta. Sutarties 4.3. p. pardavėjas pareiškė, o pirkėjas patvirtino, kad parduodamos įmonės UAB „Narluks“ kasoje yra 10.000,00 Lt, o sutarties 4.6. p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento.

Kaip matyti iš ieškovo UAB „Narluks“ sąskaitos išrašo Swedbanke (b.l. 105-107, 1 t.; b.l. 5, 2 t.), ir banko suteiktų sąskaitos atidarymo dokumentų (b.l. 176-194, 1 t.),  UAB „Narluks“ sąskaita banke buvo atidaryta direktorės pareigas ėjusios R. R., jos vardu taip pat buvo sudaryta  Elektroninių paslaugų teikimo sutartis, į sąskaitą 2012-09-17 d. mokėjimo ruošiniu UAB „Airistos“ buvo pervesta 10.000,00 Lt įstatinio kapitalo formavimui, o 2012-09-25 d.  mokėjimo ruošinio importu 10.000,00 Lt suma pervesta UAB „Airistai“, mokėjimo paskirtis – paskola. Daugiau operacijų sąskaitoje nebuvo, lėšų likutis nulinis.

Į bylą pateiktas UAB „Narluks“ 2012-09-25 išrašytas pinigų priėmimo kvitas serija NAR Nr.001, kuriame nurodyta, kad iš UAB „Airistos“ priimta 10.000,00 Lt – paskolos atidavimas (b.l. 9, 2 t.), kvitą pasirašė O. H.

Tą pačią 2012-09-25 dieną UAB „Narluks“ direktorius O. H. įgaliojo UAB „Airista“ arba G. B. atstovauti UAB „Narluks“  interesams Juridinių asmenų registre paduodant bei atsiimant dokumentus, susijusius su UAB „Narluks“ akcininko bei vadovo pakeitimu bei naujo išrašo užsakymu ir atsiėmimu (b.l. 10, 2 t.), įgaliojime nurodyta, jog vykdydamas šį pavedimą įgaliotas asmuo turi teisę pasirašyti bendrovės vardu dokumentus, skirtus Juridinių asmenų registro centre, daryti pareiškimus ir atlikti visus kitus būtinus veiksmus susijusius su šiuo įgaliojimu. Įgaliojimas galiojo iki 2012-12-31.

Juridinių asmenų registre 2014-09-29 gauto prašymo pagrindu atlikti atitinkami pakeitimai, O. H. registre nuo 2012-10-01 registruotas kaip vienintelis akcininkas ir kaip UAB „Narluks“ direktorius iki pat bankroto bylos 2014-09-17 iškėlimo (b.l. 9-10, 133-135, 1 t.).

Taip pat nustatyta, kad UAB „Narluks“, atstovaujamas direktoriaus O. H., ir atsakovas UAB „Airista“ 2015-09-25 sudarė Buhalterininės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį Nr.BU-167 (b.l. 21-6, 1 t.), surašytą lietuvių ir rusų kalbomis. Sutartimi UAB „Airista“ įsipareigojo tvarkyti kliento UAB „Narluks“ buhalterinę apskaitą pagal patvirtintus ir galiojančius verslo apskaitos standartus ir LR įstatymus bei atlikti kitas buhalterines paslaugas, nurodytas sutarties priede Nr.1, o klientas įsipareigojo tinkamai priimti suteiktas paslaugas ir už jas lauku sumokėti. Paslaugų teikėjo (atsakovo) pareigos  nurodytos sutarties 2 str., t. y. teisės aktų nustatyta ir terminais tvarkyti kliento buhalterinę apskaitą: tinkamai registruoti kliento ūkinės veiklos operacijas, laiku ir teisingai parengti deklaracijas bei ataskaitas, privalomas pagal kliento vykdomą veiklą; ne vėliau kaip iki  kiekvienų metų balandžio 15 d. parengti ir pateikti nustatytos formos kliento praeitų metų metinės finansinės atskaitomybės rinkinį teisės aktuose nustatytoms institucijoms, įskaitant bet neapsiribojant VMĮ, VĮ Registrų centrui, Statistikos departamentui prie LR Vyriausybės;  teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir parengti kitus privalomus pranešimus valstybės institucijoms; pildyti kliento darbo apskaitos žiniaraštį; atlikti kitus veiksmus, susijusius su  kliento buhalterinės apskaitos tvarkymu, su sąlyga, kad klientas yra pateikęs visus pirminius buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, susijusius su buhalterine apskaita; esant kliento pageidavimui atstovauti klientą valstybės institucijų patikrinimų metu; tvarkingai archyvuoti ir saugoti visus su buhalterine apskaita susijusius dokumentus, kuriuos pateikė klientas. Buhalterinės apskaitos dokumentai po jų apskaitymo  ir ataskaitų paruošimo yra grąžinami klientui, pasirašant grąžinimo faktą liudijantį dokumentą (sutarties 2.8. p.). Sutarties 3 str. klientas (UAB „Narluks“) įsipareigojo  pateikti paslaugų tiekėjui (atsakovui) visus paslaugų atlikimui reikalingus dokumentus ir visą susijusią informaciją; iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikti banko išrašus ir kasos išlaidų / pajamų orderius; iki einamojo mėnesio 15  dienos pateikti  visus pirminius, pinai užpildytus  buhalterinės apskaitos dokumentus – išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, eksporto dokumentus, tiekėjų išrašytas  sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas – faktūras, importo dokumentus, avansines apyskaitas su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, kelionės lapus, duomenis kuro, kanceliarinių (ūkio) prekių, reprezentacinių išlaidų nurašymo, ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktų ruošimui ir kt. dokumentus, inventorizacijų duomenis. Sutarties 3.2. p. šalys susitarė, kad pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti perduodami faksu arba elektroniniu paštu. Sutarties 3.5. p. numatyta, kad klientas atsako už pateiktų duomenų teisingumą, o paslaugų tiekėjas yra atsakingas tik už techninę darbo pusę. Klientas už pirminių dokumentų turinį, teisingumą bei legalumą vienareikšmiškai atsako pats. Sutarties 4 str. numatyta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka – klientas įsipareigojo mokėti už teikiamas paslaugą kas mėnesį sutarties priede numatytą mokestį. Taip pat nurodyta, kad PVM sąskaita – faktūra yra išrašoma  už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas pirmą ateinančio mėnesio darbo dieną, o atsiskaitymai bus vykdomi pervedant nurodytas sumas į nurodytą sąskaitą banke. Neatsiskaičius nustatyta tvarka, pagal sutarties 4.3. p. klientas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. palūkanų per dieną, jeigu klientas neatlieka mokėjimų ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, paslaugų tiekėjas turi teisę sustabdyti tolimesnį paslaugų teikimą ir pareikalauti kliento sumokėti už visą iki tol padarytą darbą arba / ir nutraukti sutartį.  Pagal sutarties 5 str., sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki jos nutraukimo, vienai iš šalių raštu įspėjus apie tai kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų. Sutarties Priede Nr.1 (b.l. 25, 1 t.) išvardintos konkrečios paslaugų teikėjo  teikiamos klientui buhalterinės paslaugos, tame tarpe ir paruoštų PVM deklaracijų pristatymas VMI ir VSDFV bei kitoms valstybės institucijoms elektroniniu būdu pagal įgaliojimą. Sutarties šalies UAB „Narluks“ Elektroninio pašto adresas sutartyje nebuvo nurodytas.

Ieškovo bankroto administratoriui suteiktas VMI  Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, nuo 2012-09-21 iki 2013-02-28 UAB „Narluks“ apskaitą tvarkantis asmuo buvo UAB „Airista“, PVM deklaracijas elektroniniu būdu teikė įgaliotas išorinis vartotojas R. S. (b.l. 27, 28 1 t.; b.l. 190, 2 t.), kuris yra atsakovo UAB „Airista“ darbuotojas.

VMI UAB „Narluks“ vardu atsakovas UAB „Airista“ 2012-10-25 pateikė PVM deklaraciją už 2012-09-28 – 2012-09-30 mokestinį laikotarpį, 2012-11-26 pateikė PVM deklaraciją už 2012-10-01 – 2012-10-31 mokestinį laikotarpį, 2012-12-27 pateikė pirminę PVM deklaraciją už 2012-11-01 – 2012-11-30 mokestinį laikotarpį, o 2013-01-18 pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2012-11-01 – 2012-11-30 mokestinį laikotarpį, kur 11 langelyje – PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas, nurodyta 1.300.590,00 Lt suma; atsakovas UAB „Airista“ UAB „Narluks“ vardu taip pat  pateikė PVM deklaraciją UAB „Narluks“ už 2012-12-01 – 2012-12-31 mokestinį laikotarpį (b.l. 191-195, 2 t.). Pradinių buhalterinės apskaitos dokumentų VMI neturi (b.l. 196, 2 t.).

Įvertinus liudytojų parodymus, matyti, kad deklaraciją paruošė atsakovo UAB „Airista“ darbuotoja, kuri nurodė elektroniniais laiškais bendravusi su UAB „Narluks“ direktoriumi O. H. ir elektroniniu paštu iš O. H. gaudavusi pirminius buhalterinius dokumentus, o elektroninį parašą dokumentams UAB „Narluks“ vardu pateikti R. S. perduodavo darbuotojoms pasirašyti.

Į byla pateiktas 2013-01-23 UAB „Airista“ raštas – pranešimas lietuvių kalba, adresuotas BUAB „Narluks“ direktoriui O. H., kad UAB „Airista“ vienašališkai nutraukia buhalterinių paslaugų sutartį nuo 2013-01-24 atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Narluks“  nevykdo savo įsipareigojimų – neapmoka PVM sąskaitų – faktūrų už suteiktas paslaugas  (b.l. 56, 1 t.). Atsakovas taip pat pateikė tos pačios 2013-01-24 dienos elektroninio laiško atspaudą rusų kalba, siųstą BUAB „Narluks“ vadovui O. H. elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini), kurio turinys analogiškas, prisegamas  pdf failas (prisegtukas) (b.l. 144-147, 1 t.). Šį laišką išsiuntė atsakovo darbuotoja R. G., kuri teismo posėdyje minėtas aplinkybes patvirtino, paaiškino, kad elektroninį adresą jai davė vadovas R. S., ji bendravo su direktoriumi rusų kalba.

Ieškovas neneigė, kad už atsakovo paslaugas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties pagrindu atsakovui nebuvo apmokėta. Atsakovas pateikė 2012-11-02, 2012-12-03, 2012-12-31 dienomis siųstų elektroninių laiškų, adresuotų BUAB „Narluks“ direktoriui O. H. adresu (duomenys neskelbtini) atspaudus 2012-11-02, 2012-12-03 ir 2012-12-31 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras UAB „Narluksui“ serija ARS Nr.4075, Nr.4149, Nr.4213 dėl apmokėjimo už įmonės buhalterinį aptarnavimą pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį per laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2012-12-31 bendrai 1.270,50 Eur sumai (b.l. 152-157, 1 t.). Pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu neginčijo šalių sudarytos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties nutraukimo teisėtumo. Nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip du metai.

Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, liudytojų parodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, susiformavo teismo įsitikinimas, jog atsakovas UAB „Airista“ 2012 m. rugsėjo mėnesį įsteigė bendrovę UAB „Narluks“ pardavimui. Iš aprašytų įrodymų ir iš atsakovo pateiktų kitų įmonių steigimo dokumentų ir su jomis sudarytų kitų sandorių pavyzdžių ir UAB „Airista“  sąskaitos apyvartos žiniaraščio (b.l. 82-176, 2 t.) ir sąskaitos banke išrašo (b.l. 178-179, 2 t.) matyti, jog  atsakovas bendradarbiavo su Latvijos įmone SIA BSP Group, kuri pasiūlydavo bendrovių pirkėjus, o atsakovas įteigdavo bendroves, jas įregistruodavo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, po to – parduodavo, taip pat teikdavo buhalterinės apskaitos paslaugas. Į bylą pateikta iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2012-09-18 siųsto laiško adresatui G. B. adresu (duomenys neskelbtini) laiško kopija, kurioje SIA BSP Group darbuotoja rašo, jog klientas išsirinko UAB „Narluks“, prisegtuke direktoriaus pasas ir adresas, avansas yra pas ją, šiandien į dienos pabaigą perves, reiks įnešti į banką (b.l. 145, 1 t.). Bylos duomenys leidžia manyti, kad atsakovas įsteigė bendrovę UAB „Narluks“ pardavimui, atidarė šiai įmonei sąskaitą banke, savo sąskaita pervedė 10.000,00 Lt įstatinio kapitalo sumą, kuri netrukus atsakovo buvo  susigrąžinta piniginių lėšų operaciją įvardijus kaip paskolą. 2012-09-18 UAB „Airista“ išrašė išankstinę sąskaitą SIA „BSP Group“, esančiai Latvijoje,  dėl 450,00 Eur apmokėjimo iki 2012-09-19 už įmonės steigimą (b.l. 148, 1 t.). Iš UAB „Airista“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad BSP Group LTD 2012-09-19 450,00 Eur sąskaitą apmokėjo (b.l. 178-179, 2 t.). Iš atsakovo pateikto UAB „Airista“ sąskaitos apyvartos žiniaraščio (b.l. 82-83, 2 t.), matyti, kad O. H. už UAB „Narluks“ akcijas 2012-10-01 apmokėjo 10.000,00 Lt (kreditas). Kaip jau minėta, iš karto po akcijų pirkimo - pardavimo sandorio  sudarymo akcijų pirkėjas O. H. buvo įregistruotas bendrovės vieninteliu akcininku ir direktoriumi - nuo 2012-10-01 iki 2014-10-01, pagrindas – 2012-09-26 dokumentas, gautas registre 2012-09-26, įregistruotas 2012-10-01 (dėl akcininko ir vadovo duomenų įregistravimo). Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro 2015-06-25 suformuoto išplėstinio išrašo su istorija (b.l. 133-135, 1 t.), direktoriumi O. H. buvo iki pat bankroto bylos iškėlimo momento ir įregistravimo bankrutuojančios įmonės statuso – 2014-10-01 ir, nors bendrovės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), registre taip pat nurodytas direktoriaus O. H. adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog teismo siųsti bylos procesiniai dokumentai minimu adresu sėkmingai buvo įteikti. Tuo tarpu R. R. direktore buvo registruota tik  nuo 2012-09-19 iki 2012-10-01, kur nurodyta įgaliojimų pabaigos data 2012-09-24, tai yra faktiškai tik įmonės steigimo momentu. Teismo vertinimu, ieškovas CPK leistinais įrodymais nenuginčijo registro duomenų apie faktinį bendrovės UAB „Narluks“ akcininką ir vadovą. Pažymėtina, jog į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog bendrovei po akcijų pardavimo trečiajam asmeniui 2012-09-24 dienos realiai vadovavo atsakovas ar kad atsakovo darbuotojų būtų buvę atlikti kokie nors veiksmai, išskyrus buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties pagrindu atliktus veiksmus. Nepasitvirtino ir ieškovo išsakyta abejonė, kad direktorius O. H. kaip asmuo neegzistuoja.  Bankroto administratoriui, kaip jis nurodė,  išsiuntus direktoriui O. H. laiškus dėl bendrovės turto ir dokumentų perdavimo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), atsakymai nebuvo gauti, tačiau ieškovas neišnaudojo galimybių susisiekti dėl dokumentų perdavimo su buvusiu direktoriumi O. H. viešai prieinamu adresu Latvijoje. Bankroto administratorius teismo posėdžio metu išsakė prielaidas dėl PVM grobstymo, tačiau šios aplinkybės byloje nėra įrodytos, administratorius nesikreipė ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bankroto byloje pateikė teismui prašymą patvirtinti VMI kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei UAB „Narluks“, teismas šį kreditoriaus reikalavimą patvirtino 2014-1-19 d. nutartimi (bylos numeris tuo metu buvo B2-5440-104/2014, teisminio proceso Nr.2-55-3-01756-2014-1). Kaip teisingai nurodė atsakovas, VMI raštu atsakovui nurodė, kad bankroto administratorius galėjo tikslinti PVM deklaraciją iki pat įmonės likvidavimo dienos (b.l. 14-15, 2 t.).

Aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 10 str. nustatė, jog ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Minimo Įstatymo 11 str. 1 d. nustatė, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Taigi, atsakovui galėtų kilti atsakomybė, jei būtų įrodyta aplinkybė, kad atsakovas pateikė neteisingas deklaracijas. Tačiau BAĮ  12 str. d. nustatė, jog apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Kaip jau buvo nurodyta, 2015-09-25 Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartyje šalių buvo susitarta, kad bendrovės UAB „Narluks“ direktorius O. H. teiks pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus elektronine forma arba faksu (sutarties 3.2. p.). Liudytojai patvirtino, jog tokiu būdu buvo dirbama ne tik su šia bendrove. Atsakovas nurodė, jog perdavė BUAB „Narluks“ administratoriui turėtus išlikusius buhalterinius dokumentus, o dėl serverio gedimo suarchyvuoti dokumentai neišliko. Ieškovas teisingai nurodo, jog pagal BAĮ 12 str. 1 d., visos ūkinio subjekto ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (išskyrus nurodytą išimtį), tačiau pagal BAĮ 19 str. 1. d. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Taip pat pažymėtina, kad BAĮ 21 str.  1 d. ir 2 d. nustatė, jog už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 78 str. 1 d. apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM. Minimo įstatymo straipsnio 7 d. nustatė, kad apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka.  PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo.  Taigi, ši pareiga įstatymo priskirta būtent UAB „Narluks“ vadovui. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p.). Įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, kuri kildintina taip pat iš CK 2.87 str. 1 d., taip pat iš specialiųjų LR AB ir LR BAĮ nuostatų. Pavyzdžiui ABĮ nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tačiau šiuo atveju tokia atsakomybė atsakovo atžvilgiu nėra įrodyta, o atsakovo vadovavimas įmonei truko tik keletą dienų ir nėra duomenų, kad tuo metu būtų buvusi vykdyta kokia nors UAB „Narluks“ veikla. Pažymėtina ir tai, kad buhalterines paslaugas atsakovas ieškovui pagal sutartį teikė tik keletą mėnesių.

Šiame kontekste teismas konstatuoja, kad UAB „Narluks“ direktorius O. H. nedelegavo savo įstatyme nustatytų pareigų išsaugoti bendrovės pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovui , todėl ieškovo argumentas dėl atsakovo civilinės atsakomybės šiuo atveju nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas byloje nurodė, jog VMI priskaičiuotos sumos nebuvo sumokėtos dėl to, kad UAB „Narluks“ neturėjo lėšų, tačiau atsakovas nėra atsakingas už tai, kad UAB „Narluks“ pelningai dirbtų.  Teismas konstatuoja, jog ieškovas byloje neįrodė deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismo vertinimu nėra pagrįstas, todėl netenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos

Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą. Ieškovas duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė. Atsakovo UAB „Airista“ 550,00 Eur atstovavimo išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir konsultavimą (b.l. 77-79 kartojama 109-110, 1 t.) ir 900,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, konsultavimą ir dokumentų parengimą (b.l. 200-201, 2 t.). Taip pat pateikti duomenys dėl 150,00 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo (b.l. 83-84, 1 t.). Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, už atsiliepimą į atskirąjį skundą maksimaliai gali būti priteisiama 130 Eur (0,4 koeficientas (8.16. p.) * 325 Eur MMA), už atsiliepimą į ieškinį - 812,5 Eur (2,5 koeficientas (8.2. p.) * 325 Eur MMA). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas, tačiau, kadangi atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančiuose įrodymuose nėra nurodytos advokatės darbo valandos, atstovaujant atsakovui, apskaičiuoti tikslią sumą, kuri maksimaliai gali būti priteista už nurodytų veiksmų atlikimą, nėra galimybės. Atsižvelgdamas į tai, kad 150 Eur – už atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį bei į tai, kad 900 Eur – už atstovavime teisme, įrodymų rinkimą, procesinių dokumentų teismui pateikimą – yra nepakankamai pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kad teismas turi teisę, o ne pareigą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1.000,00 Eur. Kadangi ieškovas yra bankrutavusi įmonė, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų (LR CPK 79 str., 83 str., 88 str., 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str. 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Narluks“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), atstovaujamo bankroto administratoriaus A. K., administravimui skirtų lėšų 1.000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Airista“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                              Eglė Surgailienė