Baudžiamoji byla Nr. 1S-245-396/2018

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

1.               Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 12 punktus išimtine mirties bausme, konfiskuojant visą jo turtą, o pagal 16 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant išimtinę mirties bausmę, konfiskuojant visą jo turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. vasario 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeitė ir A. K. nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jo turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2.               Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. liepos 27 d. gautas nuteistojo A. K. prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnio nuostatomis palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, – sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. parinkti kitos rūšies bausmę.

3.               Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. K. prašymą ir nurodė, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), nebuvo konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai būtent nuteistojo A. K. atžvilgiu. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, išdėstytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam A. K., konstatuojant, jog  ir jo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

4.              Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir sušvelninti jam Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitos rūšies bausmę (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).

4.1.               Nuteistasis mano, kad nuo minėto EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) įsigaliojimo tiek jam, tiek bet kuriam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pripažintinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Nuteistojo teigimu, EŽTT minėtame sprendime konstatavo, kad nuteistųjų, Lietuvoje atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, teisės yra pažeidžiamos, todėl jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė turi būti sušvelninta.

4.2. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, pareikštą EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės, pareiškėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimais, kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme, o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, pareiškėjams sukeliantis neigiamų teisinių padarinių EŽTT procese.

5. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6. BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, kuriuo panaikinamas veikos nusikalstamumas, švelninama bausmė arba kitokiu būdu lengvinama veiką padariusio asmens teisinė padėtis, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 3621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).

7. Nors EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą konstatavo, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas, kuriuo nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, ir nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama tik keičiant teisinį reglamentavimą. Taip įstatymais ar kitais teisės aktais būtų aiškiai nustatyta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, kokiais atvejais toks prašymas galėtų būti patenkintas ir pan. Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui.

7.1. Be to, pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje pateikiamos informacijos matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 858 pritarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3601 straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektams. 2018 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2473), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3601 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2474) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2475). Aiškinamajame rašte dėl šių įstatymų projektų nurodyta, kad šie projektai parengti siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir taip užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Tai rodo, kad atitinkami veiksmai, reikalingi pirmiau minėtam EŽTT sprendimui įgyvendinti, yra vykdomi.

8.               Taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus.

9.               Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, teismai iš esmės galės spręsti tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta šių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.

10. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, todėl jos naikinti nuteistojo A. K. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. (A. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                               Jolanta Čepukėnienė

                                                                 Kęstutis Jucys

                       Regina Pocienė