Civilinė byla Nr. e2S-409-653/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17229-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.3.1.; 3.3.2.1; 3.3.2.2.; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) M. T. (M. T.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto aplinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 4 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-23191-391/2018,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu (e. b. 2 t., b. l. 151–158) pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui M. T., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1872-55/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkte nustatytą M. T. išlaikymo sūnui E. T. (E. T.) dydį; priteisė iš atsakovo M. T. išlaikymą sūnui E. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo 2018 m. birželio 5 d. iki E. T. pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko E. T. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną A. T.; priteisė ieškovei A. T. 620 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo M. T.; priteisė iš atsakovo M. T. 40 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

2.       Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalimi, pateikė teismui apeliacinį skundą (e. b. 2 t., b. l. 167–169).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 172–173) nustatė atsakovui keturiolikos dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus apie sumokėtą 10,8 Eur dydžio žyminį mokestį bei tinkamai, t. y. ne tik atsakovo, bet ir advokato, pasirašytą apeliacinį skundą.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartyje (e. b. 2 t., b. l. 178–179) nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties kopijos įteikimo apelianto atstovui, advokatui J. M., įteikimo diena laikytina 2018 m. lapkričio 28 d., terminas apeliacinio trūkumams pašalinti apeliantui pasibaigė 2018 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai. Kadangi per teismo nustatytą terminą apeliantas (atsakovas) neįvykdė pareigos pašalinti apeliacinio skundo trūkumų, teismas atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą (e. b. 2 t., b. l. 182–184), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis ir priimti paduotą apeliacinį skundą. Atskirajame skunde nurodė, kad į advokatą kreipėsi 2018 m. lapkričio 12 d. Atstovavimo sutartyje nurodytas advokato elektroninis paštas, telefonas, adresas. Tačiau advokatas elektroniniame pašte iki šio laiko apie bylos procesinius dokumentus duomenų negavo, nors sutinkamai su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 p., paslaugų gavėjas turėjo būti informuotas elektroniniu paštu. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 12 d. teisme susipažįstant su rašytine bylos medžiaga byloje esančių dokumentų parašyti apeliacinį skundą nepakako, todėl 2018 m. lapkričio 13 d. raštu kreipėsi į teismą, prašydamas leisti susipažinti su bylos medžiaga, esančia elektroninėje erdvėje. Dėl elektroninių trikdymų, su byla susipažinta pavėluotai, todėl skubėjimas ir žmogiškasis faktorius turėjo įtakos nepasirašant apeliaciniame skunde. Mano, kad šis trūkumas turėtų būti pripažintas mažareikšmiu. Dėl teismo argumento, jog atsakovas turi sumokėti 10,8 Eur dydžio žyminį mokestį, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 str. jis neprivalo mokėti žyminio mokesčio. Atsakovas patvirtina, kad jis jokiomis ryšio priemonėmis teismo nutarčių negavo ir apie bylos eigą nieko nežino, paduoto apeliacinio skundo neatsisako, apeliaciniame skunde nurodytas jo kitas adresas ir telefonas. Jokių teismo procesinių dokumentų negavo. Neturint jokių duomenų apie bylos eigą, 2018 m. gruodžio 17 d. advokatas žodžiu kreipėsi į teismą ir gavus žodinę informaciją apie procesinių dokumentų patalpinimą į EPP, tą pačią dieną susipažino su 2018 m. lapkričio 22 d. ir gruodžio 14 d. nutartimis. Nuo 2018 m. gruodžio 17 d. turi būti skaičiuojamas terminas teismo nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Advokato parašai yra atstovavimo sutartyje ir prašyme susipažinti su elektroninės bylos dalimi, todėl advokato parašo nebuvimas apeliaciniame skunde neturėtų sudaryti kliūčių tolimesnei bylos eigai.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 185–186) atsakovo atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties atsisakė priimti ir skundą šioje dalyje grąžino jį padavusiam asmeniui, o kitoje dalyje, t. y. dėl 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, priėmė. Teismas nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, todėl visi procesiniai dokumentai siunčiami per elektroninių paslaugų portalą. Atsakovo atstovui advokatui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis per EPP buvo išsiųsta 2018 m. lapkričio 27 d. ir, vadovaujantis CPK 1751 str. 10 p., įteikta 2018 m. lapkričio 28 d. Terminas atskirajam skundui dėl minėtos teismo nutarties paduoti pasibaigė 2018 m. gruodžio 5 d. įskaitytinai, todėl 22 dienom buvo praleistas terminas atskirajam skundui pateikti. Atsakovas neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui pateikti, nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ar dėl jų egzistavimo.

7.       Apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą (e. b. 2 t., b. l. 191–193), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis ir 2019 m. sausio 1 d. nutarties dalį, kuria atsakovo atskirasis skundas dalyje nepriimtas, ir priimti paduotą apeliacinį skundą. Atskirajame skunde nurodoma, kad atskirojo skundo turinio skirstymas į dvejas dalis yra nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo principui. Atskirajame skunde nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir prieš tai teiktame atskirajame skunde. Mano, kad teismas klaidingai skaičiuoja procesinį terminą, nepasisako dėl žyminio mokesčio teisėtumo, o advokato parašo nebuvimas apeliaciniame skunde neturėtų sudaryti kliūčių tolesnei bylos procesinei eigai. Atsakovas nutartis gavo 2018 m. gruodžio 17 d., o ne 2018 m. lapkričio 28 d.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje (e. b. 2 t., b. l. 194–195) atsakovo atskirąjį skundą dalyje dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria atsakovo 2018 m. gruodžio 27 d. atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties atsisakyta priimti ir skundas šioje dalyje grąžintas, priėmė. Kitoje dalyje atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

9.       Atskirieji skundai netenkintini.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

11.       Apeliantas atskiruosiuose skunduose iš esmės teigia, jog jo atstovas advokatas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo priimtus procesinius dokumentus. Apelianto teigimu, apie skundžiamas 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis jis (atsakovo atstovas) sužinojo tik 2018 m. gruodžio 17 d., bei, priešingai, nei nurodo teismas, atsakovo atstovui dokumentai nebuvo įteikti 2018 m. lapkričio 28 d. Apeliantas taip pat įrodinėja, jog teismas nepagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus.

12.       CPK 118 str. nustato, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka. Taisyklių 32 p. nustatyta, kad jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Pažymėtina, kad Taisyklės parengtos vadovaujantis CPK, o tai reiškia, kad teikiant dokumentus teismui naudojantis EPP, terminai civilinėse bylose skaičiuojami pagal CPK skirsnyje „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 1751– 1752 str. įtvirtintą tvarką.

13.       Vadovaujantis CPK 1751 str. 10 d., kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. CPK 1751 str. 9 d. nustato, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Pažymėtina, jog CPK nenustato jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų bei nesieja procesinio dokumento įteikimo momento su jo atsidarymu (perskaitymu) EPP sistemoje, taip pat nenustato jokių sąlygų bei nesieja procesinio dokumento įteikimo momento su jo gavimo momentu.

14.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismo 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. nutartys apelianto atstovui advokatui buvo siunčiamos per EPP (e. b. 2 t., b. l. 176–177, 180–181). Toks procesinių dokumentų išsiuntimas atitinka CPK 1751 str. 9 d. nuostatas, todėl apeliantas neteisus teigdamas, jog procesiniai dokumentai advokatui turėjo būti įteikti juos atsiunčiant tik į advokato atstovavimo sutartyje ir byloje esančiame prašyme nurodytą elektroninio pašto adresą. Teismui taip pat nekilo pareiga informuoti atsakovo atstovo kitais būdais (pvz. telefonu), kadangi CPK 1751 str. 9 d. aiškiai nustato, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis buvo išsiųsta 2018 m. lapkričio 27 d., todėl pagal CPK 1751 str. 10 d. nuostatas laikytina įteikta 2018 m. lapkričio 28 d. Taigi, apeliantas neteisus teigdamas, jog 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį jis (jo atstovas) gavo (susipažino) tik 2018 m. gruodžio 17 d. 

15.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. sausio 4 d. nutartyse pagrįstai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis atsakovo atstovui buvo įteikta 2018 m. lapkričio 28 d. 

16.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, jog teismo nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Kadangi apeliantas nutartyje nustatytų trūkumų iki nutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (įskaitytinai) nepašalino, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi pagrįstai atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

17.       CPK 335 str. 1 d. nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 str. 1 d. bei CPK 307 str. 2 d., kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

18.       Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties matyti, jog teismas apelianto atskirąjį skundą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties atsisakė priimti. Teismas skundžiamojoje nutartyje motyvavo, kad apeliantas, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), paduodamas 2018 m. gruodžio 27 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, ženkliai praleido įstatymo nustatytą terminą šiam procesiniam dokumentui pateikti (terminas praleistas iš viso 22 dienas), termino atnaujinti neprašė bei nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ar dėl jų egzistavimo.

19.       Apeliantas, pasisakydamas dėl minėtos skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, teismui 2019 m. sausio 11 d. pateiktame atskirajame skunde iš esmės nurodė tapačius argumentus, kaip ir prieš tai teiktame atskirajame skunde, t. y. jog su teismo procesiniais dokumentais apeliantas (jo atstovas) susipažino 2018 m. gruodžio 17 d., taip pat jog teismas procesinius dokumentus turėjo siųsti advokatui apelianto nurodytu būdu. Kadangi į šiuos apelianto argumentus detaliai atsakyta nagrinėjamos nutarties 12–15 punktuose, apeliacinės instancijos teismas, nurodytų motyvų pagrindu, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. dalies, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. lapkričio 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, dėl kurių atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dalyje dėl 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties panaikinimo, papildomai nurodydamas, jog apelianto atstovas yra profesionalus teisininkas – advokatas, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, jis privalo žinoti proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei bendradarbiavimo principus (CPK 7, 8 str.). Apeliantui atskiruosiuose skunduose nenurodžius ir teismui nenustačius jokių svarbių priežasčių, kodėl praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties pateikti, taip pat atsakovui neprašant šio termino atnaujinti, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dalyje dėl 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties.

20.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtas ir pagrįstas 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. sausio 4 d. nutartis, kurias naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21.       Pažymėtina, kad teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties. Dėl šios nutarties teisėtumo buvo pasisakyta aukščiau. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti apelianto 2019 m. sausio 11 d. atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties. Ši nutartis nėra apelianto apskųsta. Taigi, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nesudaro apeliacinio proceso objekto, todėl apeliacinis procesas šioje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nutraukiamas.

22.       Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą pagal apelianto M. T. (M. T.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties nutraukti.

Apelianto (atsakovo) M. T. atskirųjų skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 4 d. nutarčių netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. sausio 4 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                 Jelena Šiškina