Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-01-13][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-22-230-2021].docx
Bylos nr.: e2A-22-230/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
NEO Finance, AB 303225546 Ieškovas
Euroteisės biuras 302474459 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
Netesybos
Sutartinė atsakomybė
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl vartojimo kredito
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Prievolių rūšys
Vartojimo kreditas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Civilinė atsakomybė
Bylos dėl paskolos
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Paskola

?

       Civilinė byla Nr. e2A-22-230/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12843-2020-2

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

        (S)

       2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 11 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Financeapeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo T. M. 2 000 Eur negrąžintą kredito dalį, 89,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki (2020 m. liepos 28 d.) vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 12 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą (2 000 Eur) vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.), 575,55 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 24 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), 12 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 2 000 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovo T. M. 2020 m. vasario 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K425734403, kuria atsakovui suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 259,60 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 12 proc.), 178,50 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. vasario 23 d. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės raginimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2020 m. liepos 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „NEO Finance iš atsakovo T. M. 2 000 Eur negrąžintą kredito dalį, 89,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), 397,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 24 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 28 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 494,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 242,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. vasario 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K425734403, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 000 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 12 proc., paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 259,60 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 397,44 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 2 438,10 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. vasario 23 d. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2020 m. liepos 28 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 000 Eur negrąžinto kredito dalis bei 89,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 28 d.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 12 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.). Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

6.       Teismas pažymėjo, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos 7,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 24 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), o reikalavimas dėl 12 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 397,44 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Sutarties 5.3.2 papunkčio nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Todėl reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 397,44 Eur tarpininkavimo mokestis. Ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242,74 Eur bylinėjimosi išlaidos.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo T. M. 12 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.), taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 260 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu, tačiau sprendime nurodė, jog reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių) nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.

1.2.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

1.3.       Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. vasario 23 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. vasario 23 d.

1.4.       Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl naujų įrodymų

9.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pasiūlė ieškovei AB „NEO Finance“ ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 4 d. pateikti teismui papildomus įrodymus (duomenis) ir su tuo susijusius rašytinius paaiškinimus.

10.       Ieškovė AB „NEO Finance“ 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui vartojimo kredito grąžinimo grafiką, duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus (įmokas) pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 28 d.), paskaičiavimą, negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.), paskaičiavimą.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, atsakovas turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl šių pateiktų naujų įrodymų, minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas T. M. 2020 m. vasario 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K425734403, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 000 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 259,60 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 12 proc.), 178,50 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. vasario 23 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2020 m. liepos 22 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. liepos 28 d. vienašališkai nutraukė. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo T. M. 2 000 Eur negrąžintą kredito dalį, 89,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 397,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 494,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 242,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 12 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.).

17.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18.       Kaip jau nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė AB „NEO Finance2020 m. liepos 28 d. sutartį su atsakovu T. M. nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau, akcentuotina, kad šios nutarties 17 pastraipoje aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. 

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės AB „NEO Financereikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 12 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuotą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento, o ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

20.       Apeliantės AB „NEO Finance“ nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (259,60 Eur), taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. vasario 23 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. vasario 23 d.

21.       Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovas T. M. pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. liepos 28 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 24 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 12 proc. metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 259,60 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, kad ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.).

27.       Pagal apeliantės AB „NEO Financeį bylą pateiktus 2020 m. gruodžio 3 d. rašytinius paaiškinimus ir papildomus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2022 m. vasario 23 d.) sudaro 164,46 Eur (259,60 Eur (paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma) – 5,56 Eur (atsakovo sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma) – 89,58 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista mokėjimo (pelno) palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo). Apeliantė klaidingai nurodo, kad jos negautos pajamos (už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 23 d.) sudaro 164,38 Eur, kadangi atsakovas iš viso sumokėjo 5,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. liepos 28 d. turėjo sumokėti 95,14 Eur (20 Eur + 19,26 Eur + 18,51 Eur + 17,76 Eur + 16,99 Eur + 2,62 Eur (16,22 Eur / 31 dienos x 5 dienų)), todėl likusi negautų pajamų suma sudaro 164,46 Eur. Kita šalis (atsakovas) nepateikė savo atsikirtimų dėl ieškovės skaičiavimų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

28.       Nors ieškovė byloje ir nurodo negautų pajamų konkrečią sumą, tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 12 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 000 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos sudarytų 379,50 Eur (575 dienos x 0,66 Eur/dieną (240 Eur/metus)) nurodytą 164,46 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 164,46 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

29.       Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.), galėjo tikėtis gauti 12 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. liepos 28 d. – 1 698,93 Eur; 2020 m. rugpjūčio 23 d. – 1 621,77 Eur; 2020 m. rugsėjo 23 d. – 1 543,84 Eur; 2020 m. spalio 23 d. – 1 465,13 Eur; 2020 m. lapkričio 23 d. – 1 385,63 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 1 305,34 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 1 224,25 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 1 142,35 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 1 059,63 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 976,08 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 891,69 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 806,46 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 720,38 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 633,44 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 545,63 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 456,94 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 367,36 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 276,89 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 185,51 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 93,23 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2022 m. vasario 23 d.) negali viršyti 164,46 Eur sumos.

30.       Ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 11 d.), kuri sudaro 78,12 Eur (13,60 Eur (16,22 Eur / 31 dienos x 26 dienų) + 15,44 Eur + 14,65 Eur + 13,86 Eur + 13,06 Eur + 7,51 Eur (12,25 Eur / 31 dienos x 19 dienų)), taip pat 12 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 29 pastraipoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 260 Eur bylinėjimosi išlaidų (60 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 87,12 proc. (3 052,21 Eur (bendra ginčo suma), 2 659,06 Eur (patenkintų reikalavimų suma)). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos 226,51 Eur (260 Eur x 87,12 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

34.       Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 43,34 proc. (379,50 Eur (bendra ginčo suma), 164,46 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 119,19 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (275 Eur x 43,34 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, bei papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,12 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 12 euro centų) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 11 d.).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 11 d. – 1 305,34 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 1 224,25 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 1 142,35 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 1 059,63 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 976,08 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 891,69 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 806,46 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 720,38 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 633,44 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 545,63 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 456,94 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 367,36 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 276,89 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 185,51 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 93,23 Eur).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K425734403 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (12 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,19 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                         Žibutė Budžienė

 

 

                                        Nijolia Indreikienė

 

 

                                                Tomas Romeika

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • e3K-7-75-823/2020
  • CK
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas