Baudžiamoji byla Nr. 1S-184-485/2025
Teisminio proceso Nr. 1-22-3-00011-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3;
(S)
2.4.1.4; 2.14.2
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u T A R T i S
2025 m. gegužės 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo pripažintas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo (Göta hovrätt) 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis, priimtas A. V. atžvilgiu ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; suderinti nuteistajam A. V. Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti galutinę 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuoti A. V. suėmime išbūtą laiką ir Švedijos Karalystėje atliktos bausmės laiką nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. A. V. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2022 m. spalio 19 d.
2. Nuteistasis A. V. kreipėsi į šią nutartį priėmusį teismą su skundu, kuriame prašė perkvalifikuoti jo nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 2 dalį - atsižvelgiant į Švedijos teismo sprendimą ir siekiant išvengti bausmės sąlygų pabloginimo, taikyti Švedijos įstatymus dėl lygtinio paleidimo, skirti nepriklausomą komisiją, kuri įvertintų jo kalinimo sąlygas Vilniaus kalėjime ir nustatytų galimus žmogaus teisių pažeidimus.
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo skundą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo sąlygų teismas nurodė, kad apylinkės teismo kompetencijai nepriskirta teisė sudarinėti komisijas dėl kalinimo sąlygų, o klausimai dėl moralinės ir materialinės žalos, dėl galimai blogų kalinimo sąlygų ir žmogaus teisių pažeidimų yra priskirtini Regionų administracinio teismo kompetencijai.
4. Nuteistasis A. V., nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspręsti jo skunde išdėstytus klausimus, t. y. perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį, nes netinkamai buvo įvertintas narkotinių medžiagų kiekis, atsižvelgti į bausmės atlikimo sąlygų pabloginimo aplinkybes, t. y., kad pataisos įstaigoje nepagrįstai nėra sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, kad pataisos įstaigoje jis priverstinai verčiamas vykdyti individualią veiklą, taip pabloginant jo įkalinimo sąlygas, nes Švedijos įkalinimo įstaigoje tokių reikalavimų nėra.
5. Proceso dalyviams apie posėdį pranešta, prašymų, nušalinimų, atsiliepimų į skundą negauta.
6. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs teisės aktų, reglamentuojančių aptariamus klausimus visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus dėl veikos perkvalifikavimo bei jo įkalinimo sąlygų vertinimo, padarė teisingą išvadą, jog nuteistojo skunde dėl nuosprendžio, o šiuo atveju, nutarties, vykdymo keliami klausimai nepatenka į BPK 361, 362 straipsniuose reglamentuotus su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu susijusius klausimus, pagrįstai atsisakė priimti nuteistojo A. V. skundą.
8. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo tenkintas Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Jotos apeliacinio teismo (Göta hovrätt) 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Būtent šioje nutartyje teismas suderino Švedijos Karalystės teismo A. V. paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatė jam galutinę laisvės atėmimo bausmę. Šią nutartį nuteistasis turėjo teisę apskųsti aukštesniajam teismui, tačiau to nepadarė, kas suponuoja išvadą, kad su ja nuteistasis sutiko. Taigi, 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis yra įsiteisėjusi, pripažintina pagrįsta ir teisėta ir nekvestionuojama, todėl jos vykdymo stadijoje jau nėra teisinio pagrindo spręsti klausimų, susijusių su nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimu.
9. Dėl skundo teiginių, susijusių su bausmės atlikimo tvarka, aukštesnysis teismas pažymi, kad Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 85 straipsnis numato lygtinio paleidimo taikymo tvarką, pagal kurią už šią procedūrą yra atsakinga laisvės atėmimo vietos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, įstaiga.
10. Detaliai reglamentuodama nuteistųjų teisinę padėtį, valstybė ir jos institucijos bei pareigūnai įgyvendina vieną svarbiausių – teisėtumo – principą, kuris reiškia ne tik tai, kad nuteistųjų teisių ir laisvių ribojimus bei specialias pareigas nustatyti gali tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet tuo pačiu numato ir bausmes vykdančių institucijų veiklos ir sprendimų teisėtumo priežiūrą bei šių institucijų atsakomybę. Šie teisiniai santykiai atsispindi bausmių vykdymo kodekse, kurio 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. BVK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
11. Kaip matyti iš A. V. skundo, jame nuteistasis nurodo analogiškas aplinkybes, kurias išdėstė ir prašyme apylinkės teismui, t. y., nuteistasis nesutinka su tuo, kad jam netaikomas lygtinis paleidimas, prašo atsižvelgti, kad pataisos įstaigoje jis verčiamas vykdyti individualią veiklą, taip pabloginant jo įkalinimo sąlygas, nes Švedijos įkalinimo įstaigoje tokių reikalavimų nėra. Taigi, iš jo skundų turinio darytina išvada, kad A. V. nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą administruojančios Institucijos – Vilniaus kalėjimo administracijos veiksmais ir kelia šių veiksmų teisėtumo klausimą, kurie, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nepriskirti apylinkės teismo kompetencijai. Kaip minėta, BVK 100 straipsnyje numatyta nuteistojo teisė apskųsti laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos pareigūnų veiksmus.
12. Įvertinus išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismu nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti nuteistojo A. V. skunde išdėstytus reikalavimus, todėl pagrįstai buvo atsisakyta jo skundą priimti. Remiantis aptartu, nuteistojo A. V. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutarties atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 9 dalimi, 439 straipsniu,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika