Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1121-903/2014 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00902-2014-1

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

39.2.; 45.4.3. (S)

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. lapkričio 26 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

n u s t a t ė :

A. G. 2014-11-05, apie 01.55 val., Saulažolių k., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Chrysler Stratus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,67 promilės girtumas). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir dėl jo padarymo gailėjosi, paaiškino, kad po koncerto išgėrė alaus, vežė katiną draugams. A. G. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo taip pat įrodyta 2014-11-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-21116546-14, asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2014-11-05 02.08 val., A. G. nustatyta 0,67 promilės alkoholio, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog A. G. automobilį vairavo neblaivus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) girtumo laipsnis.

A. G. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

A. G. teismo posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, groja gitara modernizuoto folkloro kolektyve, į koncertus kolektyvas važiuoja ir jo automobiliu, turi neįgalią mamą, kurią prižiūri su broliu ir tėvu, atėmus teisę vairuoti sumažės jo pajamos, turės atidėti santuokos sudarymą su drauge.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

A. G. padarė pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas lengvo girtumo laipsnio, nesant būtinybei tai daryti, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat 2010 m. už vairavimą neblaiviam. Tai, kad A. G. gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, rūpinasi neįgalia mama, dalyvauja kultūrinėje veikloje, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ir jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taigi teismo nuomone, anksčiau išdėstytos A. G. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas, į jas atsižvelgtina individualizuojant administracines nuobaudas sankcijų už padarytus pažeidimus ribose. Tokiu būdu teismas laiko galimu A. G. paskirti artimas Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijos minimumui nuobaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 302 str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

A. G. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1200,00 Lt (347 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.

Išaiškinti A. G., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą Klaipėdos apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Gintaras Stonkus