Civilinė byla Nr. e2S-154-883/2020
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02916-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.1.14.4.; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenės atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria ieškovės Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenės ieškinys atsakovui G. R. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenė (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. R. (toliau – ir atsakovas), prašydama: 1) pripažinti negaliojančia perdavimo – priėmimo akto dalį, kuria remiantis įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į vandens bokštą/vandentiekį su inžinieriniais tinklais (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į minėtą vandens bokštą/vandentiekį su inžinieriniais tinklais; 3) nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl minėto vandens bokšto/vandentiekio su inžinieriniais tinklais nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos energijos Šiaulių elektros tinklų Mažeikių skyrius ir atsakovas pasirašė realizacijos aktą bei susitarimą Nr. 50 dėl elektros skydo naudojimo ir elektros energijos tiekimo. 2019 m. sausio 14 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę įmonę (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ dėl asmeninės nuosavybės teisės įregistravimo į statinį, t. y. vandens bokštą. VĮ „Registrų centras“, remdamasis atsakovo pateiktais dokumentais, įregistravo nekilnojamąjį turtą – minėtą vandens bokštą/vandentiekį su inžinieriniais tinklais, atsakovo vardu. Ieškovės Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenės nariai mano, jog atsakovas savavališkai, pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, neteisėtai įgijo bei savo vardu įregistravo minėtą nekilnojamąjį turtą. Minėtas statinys anksčiau priklausė ir buvo įregistruotas Šerkšnėnų žemės ūkio bendrovės vardu, šiuo metu jis skirtas ieškovės Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenės narių poreikių tenkinimui.
3. 2019 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi ieškovei Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi steigimo dokumentų (įstatų, nuostatų ar panašiai), todėl teismas neturi galimybės nuspręsti, ar ieškovė yra tinkama fizinių asmenų, t. y. kaimo bendruomenės narių, atstovė teisme. Jeigu ieškovė nėra tinkama atstovė teisme, tuomet ieškinys turėtų būti pateiktas ir pasirašytas fizinių asmenų (kaimo bendruomenės narių) arba pateikti duomenys, jog fiziniai asmenys yra sudarę atstovavimo sutartį su advokatu. Be to, iš 2019 m. kovo 24 d. Skuodiškių kaimo bendruomenės valdybos posėdžio protokolo nustatyta, jog sprendimą dėl kreipimosi į teismą priėmė valdyba, iš kurių du nariai balsavo už, o vienas susilaikė, todėl teismui turėtų būti pateikti dokumentai (įstatai, nuostatai ar panašiai), įrodantys, kad Skuodiškių kaimo bendruomenės valdyba turi teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus, kurie įprastai yra visuotinio narių susirinkimo kompetencijoje. Nagrinėjamu atveju ieškinyje trečiaisiais asmenimis taip pat turėtų būti nurodyti Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Mažeikių vandenys“. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nėra nurodytas jo dalykas. Ieškovė turėtų aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, kad būtų aišku, kurią akto dalį prašoma pripažinti negaliojančia. Pažymėjo, jog pateikta perdavimo – priėmimo akto kopija yra neįskaitoma. Taip pat, ieškinyje nurodyta, kad teismui pateikiamas 2019 m. gegužės 15 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis nėra pridėtas prie ieškinio priedų.
4. Ieškovė Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenė pareiškimu dėl teismo įpareigojimų vykdymo/trūkumų šalinimo nurodė, kad ieškovė Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenė kreipiasi į teismą ne kaip fizinių asmenų atstovė, o kaip juridinis asmuo, t. y. asociacija, todėl teisme turėtų būti priimtas ir nagrinėjamas asociacijos reikalavimas, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turėtų turėti teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė vykdydama teismo reikalavimus pateikė ieškovės Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenės nuostatus bei kitus dokumentus. Ieškovės nuomone, ieškinio reikalavimas buvo visiškai aiškus ir konkretus, nes reikalavime buvo paaiškinta, kurią dalį prašoma panaikinti, t. y. buvo nurodyta – pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto dalį, kuria remiantis įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į minėto vandens bokštą/vandentiekį su inžinieriniais tinklais (tačiau ieškovė patikslino reiškiamą reikalavimą). Paminėjo, jog dėl techninės klaidos nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė negalėtų pateikti geresnės kokybės perdavimo – priėmimo akto kopijos, nes jos neturi, todėl parengiamojo teismo posėdžio metu būtų reiškiamas reikalavimas dėl minėto dokumento originalo išreikalavimo bei pateikimo į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenės ieškinį atsakovui G. R. laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei.
6. Teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje akcentuoja, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų padaryta žala kaimo bendruomenės nariams, kad vandens bokštas turėjo būti perduotas visų vandens naudotojų nuosavybėn, kad yra pažeistos vandens naudotojų teisės ir interesai, tuo tarpu apie pažeistas kaimo bendruomenės kaip savarankiško juridinio asmens teises ieškinyje nėra nurodoma. Juridinis asmuo kaip savarankiškas subjektas turi teisę į teisminę gynybą tik tuo atveju, jei siekia apginti savo pažeistas teises, o ne juridinio asmens dalyvio teises. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, jog ieškovė ieškiniu siekia apginti ne savo pažeistas teises, o kaimo bendruomenės narių (fizinių asmenų) – teises, tad šioje byloje Skuodiškių kaimo bendruomenė veikia kaip atstovė, todėl jai turi būti taikomos CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos apie asociacijos teisę būti atstovu.
7. Skuodiškių kaimo bendruomenės įstatuose, steigimo dokumentuose nėra nurodytas toks tikslas, kaip kaimo bendruomenės narių atstovavimas teisme. Taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, jog bendruomenės nariai, kaip fiziniai asmenys, būtų sudarę sutartį su advokatais, aiškiai išreiškę valią ginti pažeistas teises teisme ir prisiimti bylinėjimosi teisme išlaidų riziką, tad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamo fizinių asmenų atstovavimo ir jų tikrosios valios ginti pažeistas teises teisme. Pažymėjo, jog Valstybės įmonė „Registrų centras“ atmetė advokato D. K. prašymą dėl nuosavybės teisės išregistravimo, motyvuodamas tuo, jog asmuo, padavęs prašymą, neturėjo teisės jo paduoti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015). Minėtas teisinis reglamentavimas ir suformuota teismų praktika taikoma tik tuo atveju, kai asociacija yra fizinių asmenų atstovė teisme pagal pavedimą. Šiuo konkrečiu atveju ieškinį teismui asociacija pateikė ne kaip fizinių asmenų atstovė pagal pavedimą, o kaip tam tikras juridinis asmuo.
8.2. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
8.3. Ieškovė Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenė kreipėsi į teismą ne kaip fizinių asmenų atstovė, o kaip juridinis asmuo, t. y. asociacija, kuri gina asociacijos narių interesus, todėl teisme turi būti priimtas ir nagrinėjamas asociacijos reikalavimas, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Priešingas teisinis aiškinimas būtų visiškai teisiškai nepagrįstas, sudarytų kliūtis veikti asociacijoms ir atstovauti bei ginti asociacijos narių interesus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (2 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduoti ir grąžintas ieškovei Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenei, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir CPK 5 straipsniu kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
12. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi ieškovė Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenė, nurodė juridinio asmens kodą (304204875) ir buveinę (Žalgirio g. 5, Skuodiškiai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė ieškiniu siekia apginti ne savo pažeistas teises, o kaimo bendruomenės narių – fizinių asmenų – teises, tad šioje byloje Skuodiškių kaimo bendruomenė veikia kaip atstovė, todėl jai turi būti taikomos CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos apie asociacijos teisę būti atstovu.
13. Apeliantė Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, tuo, kad šiuo konkrečiu atveju Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenė yra juridinis asmuo, turintis asociacijos teisinę formą, ir kreipiasi į teismą ne kaip fizinių asmenų atstovė, o kaip juridinis asmuo, t. y. asociacija. Šie argumentai pagrįsti.
14. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Bendrai yra pripažįstama, jog tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas).
15. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
16. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti Mažeikių rajono Skuodiškių kaimo bendruomenės nuosavybės teisę į Vandens bokštą/vandentiekį su inžinieriniais tinklais (duomenys neskelbtini).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas yra pakankamai konkretus ir aiškus: siekis įgyti nuosavybės teisę į ginčo objektą. Taip pat ieškovė nurodė ieškinio pagrindą, t. y., kokias teises ir imperatyvias įstatymo normas pažeidė ginčijama (duomenys neskelbtini) Perdavimo-priėmimo akto dalis. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pateiktais ieškinio reikalavimais gina ne savo teises ir dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins ieškovės teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs ieškinio trūkumus konstatavo, kad ieškovė trūkumų neištaisė ir ieškovės ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovei.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Irena Stasiūnienė