Civilinė byla Nr. 2S-1011-480/2013
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02699-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
116.10.3;129.1;122.3;122.4; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-853-480/2013 pagal pareiškėjo antstolio N. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., J. A. K. dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
A. N. A. prašė išaiškinti, ar antstolis gali be vykdomojo dokumento, kuris persiųstas vykdyti kitam antstoliui, vykdyti išieškotojo apmokėtų vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00460, kuri sutinkamai su LR CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra laikoma baigta. Pareiškėjas nurodė, kad jis vykdė Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3584-490/2009 vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00460 (skolininkas M. V., išieškotojas J. A. K.). Nustačius, kad skolininkas turi turto kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, gavus išieškotojo prašymą, vykdomasis dokumentas buvo persiųstas vykdyti kitam antstoliui pagal vykdymo vietą. Persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 str. 1 d. 4 p.). Vykdymo proceso metu išieškotojas buvo apmokėjęs 483,00 Lt vykdymo išlaidų, kurios yra išieškotinos iš skolininko. Pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį, jos turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant, jos buvo apskaičiuotos, tačiau antstoliui nėra aišku, ar jis vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00460 gali atlikti vykdymo veiksmus, išieškant išieškotojo apmokėtas vykdymo išlaidas, kai vykdomojoje byloje ne tik nėra vykdomojo dokumento (išsiuntus jį vykdyti kitam antstoliui), bet ir ši vykdomoji byla yra laikoma baigta. Pagal CPK 586 straipsnio 2 dalį, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus tik CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Tačiau nei CPK 611 straipsnio 4 dalis, nei Sprendimų vykdymo instrukcija atskirai nenumato atvejų, kai antstolis gali atlikti vykdymo veiksmus išieškant išieškotojo apmokėtas vykdymo išlaidas persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui vykdomojoje byloje, todėl, antstolio nuomone, šis teisinis reglamentavimas prieštarauja teisės normoms, kai sąžiningam kreditoriui (išieškotojui) nėra atlyginami visi jo patirti nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi antstolio prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad antstoliui N. A. pateiktas vykdyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3584-490/2009 atitinka CPK 648 straipsnyje numatytus vykdomojo dokumento turinio reikalavimus, yra aiškus ir suprantamas, todėl aiškinti jo vykdymo nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis CPK 589 straipsnio 1 dalimi, turėtų aiškinti sprendimą ar jo vykdymą, jeigu būtų neaiškus pats sprendimas ar jo vykdymas. Kaip matyti iš prašymo, antstolis prašo, kad teismas išaiškintų išieškotojo apmokėtų vykdymo išlaidų išieškojimą, kas yra nesusiję su teismo priimto sprendimo dalyku ir CPK 589 straipsnio 1 dalis šiuo atveju tokio išaiškinimo nenumato. Taip pat teismas nurodė, kad jis negali nurodyti antstoliui, kokius konkrečius veiksmus atlikti vykdant teismo procesinį sprendimą bei konsultuoti antstolį vykdymo procese atliekant jam pavestas funkcijas, nes tai nebus sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis N. A. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino CPK 589 straipsnio taikymą nuo įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese, išaiškinimo iki procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarką, išaiškinimo. Minėtas straipsnis suformuluotas taip, kad antstolis turi teisę kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą ne tik su prašymu išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, bet ir su prašymu išaiškinti įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese. Be to, teismas net nepasisakė, ar antstolis pagrįstai, ar ne pareiškime kelia klausimą dėl CPK 611 straipsnio 1 dalies taikymo vykdymo procese, kai vykdomoji byla pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra laikoma baigta ir šioje byloje nėra vykdomojo dokumento, o pagal CPK 586 straipsnio 2 dalį, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Šioje byloje nagrinėtinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką.
Pagal CPK 589 straipsnio pirmąją dalį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Ši teisės norma, suteikianti teisę antstoliui kreiptis į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos ar teisės akto normos išaiškinimo, yra skirta tiems atvejams, kai teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas ir iškyla dėl jo vykdymo neaiškumų. Taigi, šio instituto paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio N. A. kontorai buvo pateiktas vykdyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3584-490/2009 dėl 4100 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 462 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo solidariai iš U. V. ir M. V. išieškotojo J. A. K. naudai. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/000460 2012 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, o 2013 m. vasario 19 d. patvarkymu, nustatęs, kad skolininkas turi turto kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, persiuntė vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3584-490/2009, yra aiški, suprantama bei nedviprasmiška, todėl pagrįstai sprendė, kad aiškinti sprendimo vykdymo nėra pagrindo. Pažymėtina, kad antstolis faktiškai ir nekėlė klausimo dėl teismo sprendimo neaiškumo ir jo išaiškinimo, o tik prašė išaiškinti, ar jis gali be vykdomojo dokumento vykdyti išieškotojo apmokėtų vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/000460, kuri, persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, laikoma baigta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks antstolio pareiškimas teismui laikytinas prašymu suteikti juridinę konsultaciją, tikslu sužinoti, kokius vykdymo proceso veiksmus jam atlikti siekiant išieškoti išieškotojo apmokėtas vykdymo išlaidas. Pažymėtina, kad vykdymo procese vykdymo veiksmus atlieka specialus viešosios teisės subjektas antstolis, kuris atlikdamas savo funkcijas, skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą ar užbaigiant vykdomuosius veiksmus, privalo, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, nuspręsti antstolis, t. y. antstolio kompetencija nuspręsti kokios vykdymo išlaidos ir kokia tvarka jos turi būti išieškomos. Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs su sprendimo vykdymu susiję veiksmai turi būti atlikti, nes tai neatitiktų teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį antstolio prašymą, nurodydamas, kad jis nėra susijęs su teismo procesinio sprendimo dalyku ir CPK 589 straipsnio 1 dalis šiuo atveju tokio išaiškinimo nenumato.
Pažymėtina, kad ginčai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas, todėl antstolio vykdomajame procese atliktų veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas teisme nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Albina Rimdeikaitė