Administracinė byla Nr. eAS-343-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00672-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Meidaga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Meidaga“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Meidaga“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. SP1-2295 (11.2.12e) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Teismas 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. kovo 6 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. kovo 19 d. skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui išaiškinta teisė prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius svarbias termino praleidimo priežastis.

Pareiškėjas, praleidęs teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti, 2019 m. kovo 20 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, prašydamas atnaujinti terminą pareiškimui dėl trūkumų pašalinimo pateikti ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d.  nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas trūkumų nepašalinimo laiku priežastis, atnaujino terminą pareiškimui dėl trūkumų šalinimo pateikti ir priėmė pareiškėjo pareiškimą dėl trūkumų šalinimo.

Teismas, siekdamas nustatyti, kad pareiškėjas susipažino su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi dėl papildomos informacijos pateikimo į NMA. NMA 2019 m. vasario 28 d. rašte teismui nurodė, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui pirmiausiai siųstas 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu paraiškoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kadangi laiško pareiškėjas neatsiėmė per saugojimo terminą, 2017 m. rugpjūčio 14 d. (akivaizdus rašymo apsirikimas – 2017 m. rugsėjo 22 d.) raštu sprendimas išsiųstas pareiškėjui pakartotinai tuo pačiu adresu. Laiškui vėl grįžus į NMA, nes pareiškėjas neatsiėmė jo pašte, 2017 m. lapkričio 7 d. NMA sprendimą pakartotinai išsiuntė pareiškėjo patikslintu adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad iš civilinėje byloje Nr. e2-4813-886/2019 pateikto NMA ieškinio atsakovui UAB „Meidaga“ turinio taip pat nustatyta, kad pareiškėjui neatsiėmus ginčijamo Sprendimo, kuris buvo siųstas jos paraiškoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), du kartus, NMA pasitikslino UAB „Meidaga“ adresą telefonu ir išsiuntė ginčijamą sprendimą dar kartą pareiškėjo patikslintu adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad trečią kartą siųstas sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas ar grįžo jam neatsiėmus pašte nėra.

Teismas nurodė, kad nesant duomenų, kad pareiškėjo atstovų telefonu nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) siųstas sprendimas NMA grįžo kaip neįteiktas, laikytina, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas.

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad nėra duomenų apie siuntos įteikimą pareiškėjui, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą Lietuvos paštas saugo siuntos įteikimo duomenis tik 6 mėnesius, todėl pareiškėjo argumentas nepagrindžia fakto, kad tokia siunta tikrai nebuvo įteikta.

Teismas papildomai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 16 d. (toliau – ir Taisyklės)) 79 punktą pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo portale dienos. Nagrinėjamu atveju pagal NMA pateiktus duomenis nustatyta, kad informacija apie UAB „Meidaga“ pateiktą paraišką buvo paskelbta portale, tai buvo padaryta 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. lapkričio 7 d. Atsižvelgęs į tai, taip pat nepaneigdamas anksčiau išdėstytų argumentų, teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikomas informuotu apie ginčijamą Sprendimą jau nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo duomenų apie paraiškos klaidas patalpinimo NMA portale dienos.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, taip pat į tai, kad nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų jį atnaujinti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

        Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja, jog ginčijamas NMA sprendimas pareiškėjui buvo siųstas tris kartus, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kad bent vieną kartą tokia siunta būtų siųsta registruotu laišku ir pareiškėjui būtų įteikta.

Pareiškėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, susijusia su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu (2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35, 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53) ir nurodo, kad svarbu užtikrinti, jog asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą procesą. Kadangi pareiškėjas realiai nebuvo informuota apie pradėtą NMA tyrimą ir bylą, jis prarado galimybę teikti atsikirtimus, dalyvauti tyrimo/bylos nagrinėjimo procese, teikti paaiškinimus, užduoti klausimus, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Dėl šių proceso pažeidimų buvo visiškai neatskleista NMA tyrimo ir bylos esmė.

Pareiškėjas nurodo, kad nesuprantamas teismo motyvas, jog „pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad trečią kartą siųstas ginčijamas sprendimas jos pačios nurodytu adresu jai nebūtų įteiktas ir grąžintas NMA pareiškėjai neatsiėmus jos pašte”. Akcentuoja, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl pareiškėjui negali būti perkelta pareiga įrodyti aplinkybes, kurios neegzistavo.

Dėl aplinkybės, kad informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką buvo paskelbta NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt, pareiškėjas nurodo, kad negalima laikyti, jog pareiškėjas laikomas tinkamai informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo portale dienos.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra detali, išsami, joje pateikta faktinė ir aktualių teisės aktų analizė, todėl naikinti minėtą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas akcentuoja, kad NMA, kaip valstybės institucija, ėmėsi visų veiksmų, kad pareiškėjas būtų informuotas apie NMA Sprendimo priėmimą, t. y. kreipėsi į pareiškėją 2016 m. paraiškoje nurodytų adresu, pareiškėjui negavus procesinio dokumento, buvo kreipiamasi pakartotinai, taip pat susisiekta su pareiškėju telefonu, prašant patikslinti gyvenamosios vietos, įmonės būstinės adresą. Atsakovo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, buvo imtasi visų priemonių, siekiant suteikti pareiškėjui informaciją apie priimtą NMA Sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikiama EŽTT praktika negali būti taikoma NMA, nes NMA yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, o ne teisminė institucija. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB ,,Meidaga“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jį atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurias teismas netinkamai įvertino, todėl nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės ginčija faktą, jog turėjo galimybę su skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimu susipažinti anksčiau, nei 2019 m. sausio 22 d., t. y. kai gavo Kauno apylinkės teismo pateiktus procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-4813-886/2019. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčas iš esmės kilo dėl fakto, kada pareiškėjas susipažino (turėjo susipažinti) su skundžiamu Sprendimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visų pirma pažymi, kad pareiškėjas apie skundžiamą Sprendimą galimai buvo informuotas dviem būdais – išsiunčiant jam Sprendimą paštu ir paskelbiant Sprendimą NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt. Pasisakydama dėl informavimo per NMA informacinį portalą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Taisyklių 79 punktą pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Teisėjų kolegija nurodo, kad Taisyklių 72.7 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Taisyklių 82.12 papunktyje nustatyta, kad NMA, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, NMA apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 82.1 papunktyje. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagrindinis informavimo būdas apie klaidas paraiškoje yra paskelbimas NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią pareigą atsakovas įvykdė, 3 kartus paskelbdamas pranešimus apie klaidas pareiškėjo paraiškoje NMA informaciniame portale. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamu Sprendimu jau 2017 m. rugpjūčio 14 d t. y. nuo pirmojo paskelbimo NMA informaciniame portale. Pažymėtina, kad terminas skundui paduoti yra akivaizdžiai praleistas, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ginčijamo Sprendimo paskelbimo diena, vertinami kritiškai, nes iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad atsakovas pateikė visus reikiamus duomenis apie informacijos paskelbimą NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad konstatavus, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per NMA informacinį portalą, nėra pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo informavimu paštu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meidaga“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ričardas Piličiauskas

                                        Ramutė Ruškytė