Baudžiamoji byla Nr. 1-125-1132/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04329-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.9.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei, Lukui Žižiui, Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,

kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

nukentėjusiajai D. B.,

teismo ekspertui R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinimai

D. B. 2023 m. sausio 31 d. apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo miegamojo kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu su sutuoktine D. B., tyčia sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu sutuoktinei D. B. į kairės pusės nugaros apačią (juosmenį), sugriebė už kairės rankos padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, taip sukėlė D. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. B. 2023 m. birželio 24 d. apie 2.00 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu sutuoktinei D. B. į kaktą, sugriebė už dešinės rankos bei kaklo, padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešiniame žaste, kaklo dešinėje, taip sukėlė D. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 23.13 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu ugnies šaltiniu, uždegė D. B. priklausančio gyvenamojo namo pietrytinę išorinę dalį, taip visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, sunaikino D. B. priklausantį turtą.

Proceso dalyvių parodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl smurto 2023 m. sausio 31 d. prisipažįsta dalinai. Tą dieną su žmona apsibarė, tačiau dėl ko, neprisimena. Konfliktas įvyko namuose, tikslios vietos negali pasakyti, bet greičiausiai miegamajame. Jis smurto prieš žmoną nenaudojo. Po žodinio konflikto žmona iškvietė policiją tikriausiai dėl smurto, tačiau jo nebuvo, todėl nežino, kodėl kvietė. Ar policija jį išsivežė, negali pasakyti. Žmona parašė pareiškimą, o kitą dieną pati pasiūlė susitaikyti. Nuvažiavo pas tyrėją dėl susitaikymo, galvojo, kad atsiims pareiškimą ir viskas, bet gavosi taip, kad jis pripažino kaltę. Nežino kodėl kiti žmonės sako, kad jis smurtauja prieš žmoną. Gal anksčiau buvo barnių ir ji pasakojosi kaimynei, tačiau jis nežino, kodėl žmona kaimynams kalbėjo apie smurtą, nors jis prieš žmoną rankos niekada nekėlė.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, balsu perskaitė kaltinamojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis D. B. parodė, kad pirmos apklausos metu neigė savo kaltę, nes buvo ką tik paleistas iš gydymo įstaigos, nebuvo apgalvojęs savo veiksmų, nebuvo bendravęs su savo sutuoktine, nes iškart įvykio dieną, t. y. 2023 m. sausio 31 d. buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę, nes persipjovė abiejų rankų riešus, norėdamas atkreipti sutuoktinės D. B. dėmesį. Sutinka su visomis aplinkybėmis nurodytomis pranešime apie įtarimą, kad minėtos dienos vakare, tikslaus laiko neprisimena, būdamas neblaivus, jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė savo sutuoktinei vieną kartą kumščiu jai gulint lovoje į nugarą, kur tiksliai pataikė, neprisimena, taip pat suėmęs jos ranką tempė ją laiptais žemyn. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad alkoholis jį veikia neigiamai, sukelia agresiją, dėl ko kyla tarpusavio konfliktai su sutuoktine ir savęs nekontroliuoja. Kadangi manė, kad grįžęs iš gydymo įstaigos ir pakalbėjęs su žmona D., ši pakeis savo paaiškinimus, nurodydama, kad jis jai nesudavė smūgio, kad nesukėlė fizinio skausmo, todėl pirmos apklausos metu neigė savo kaltę. Tačiau pašnekėjęs su žmona suprato savo kaltę, jis jos atsiprašė dėl savo netinkamo elgesio, ši jam atleido, stengsis keistis dėl šeimos, dėl jų vaikų (2 t., b. l. 115–118).

Teismui balsu perskaičius kaltinamojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis D. B. papildomai parodė, kad pasikalbėjo su žmona ir ji pasakė, kad tyrėja siūlo susitaikymą. Galvojo susitaikys ir viskas. Kadangi jam iš tokių įstaigų geriau greičiau išeiti, jis pasirašė surašytą protokolą ir jo neskaitė.

2023 m. birželio 24 d. taip pat nebuvo jokio smurto. Tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) vykusioje Joninių šventėje. Grįžę namo sėdėjo kieme ir su vaikais žiūrėjo nuotraukas, žmona gėrė šampaną, o jis alaus gėrimą. Sėdėjo gal iki 23 val. Po to jis nuėjo praustis, tada nuprausė vaikus ir paguldė juos į lovą. D. nuėjo į viršų praustis, tačiau jai pasidarė bloga, todėl ji nulipo į apačioje esančią svetainę ir ten užmigo. 3–4 val. jis D. pažadino, parsivedė į miegamąjį ir miegojo toliau. Ji jau ne pirmą kartą išgėrusi yra nukritusi ir turėjo guzą. Jokių aplinkybių dėl smurto nebuvo. Jam tyrėja pasakė, kad jeigu ne gaisras, tai žmona nebūtų rašiusi pareiškimo.

Gaisro dieną jis prabudo nuo dūmų ir išgirdo lyg degančios medienos spragsėjimą. Pas juos yra plastikinės durys ir jis pro durų apačią pamatė šviesą, todėl nusprendė pro duris neiti ir pagalvojo šokti pro langą. Tada nuplėšė tinkliuką nuo uodų ir iššoko pro antro aukšto langą. Pribėgo prie durų, nes jų nerakina, pasiėmė piniginę, raktus, kedus, dar norėjo pasiimti pinigus iš spintos, bet buvo per karšta, todėl jų nepasiėmė ir po to išvažiavo. Išvažiuojant iš namų, apatinis pusrūsis degė pilnai. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), bet pagalvojo, kad negali būti, gal susapnavo, todėl grįžo į sodus ir pamatė, kad toje pusėje, kur namai yra raudona. Jis negalėjo iškviesti gaisrinės pagalbos, nes telefonas buvo išsikrovęs. Gal ir galėjo nueiti pas kaimyną, bet tuo metu buvo pasimetęs. Niekada gyvenime namuose nerūkė, todėl nežino, kodėl taip pasakė, galbūt nesuprato klausimo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka (4 t., b. l. 3–5).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Dėl pirmojo įvykio, tai buvo 2023 m., mėnesio neprisimena, tačiau apie 21 val. ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš susirinkimo mokykloje. Kaltinamajam tikriausiai pasirodė, kad ji grįžo per vėlai ir prasidėjo visokie kaltinimai, kabliukų ieškojimas, po to, būnant miegamajame, įvyko apsižodžiavimas. Po žodinio konflikto, jai gulint lovoje, kaltinamasis rankos kumščiu trenkė jai į juosmenį. Kuria ranka ir į kurią pusę buvo suduotas smūgis, nepamena. Ji pajuto skausmą, vėliau atsirado kraujosruva ir tą vietą skaudėjo kokią savaitę. Ar po šio smūgio baigėsi konfliktas, neatsimena. Visų aplinkybių neprisimena, nes turi blogą atmintį, kamuoja stresas ir nori šiuos dalykus pamiršti. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusioji D. B. parodė, kad ji su D. B. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Turi du bendrus vaikus A., (duomenys neskelbtini) metų ir P., (duomenys neskelbtini) metų. Ji iš pirmos santuokos turi sūnų K., (duomenys neskelbtini) metų, kuris taip pat gyvena kartu su jais. (duomenys neskelbtini) nuosava valda priklauso jai, nes tarp jų yra sutartis, skyrybų atveju turtas lieka jai. 2023 m. sausio 31 d. jai grįžus vakare namo sutuoktinis buvo neblaivus, pradėjo jai priekaištauti, įžeidinėti, tačiau ji nekreipdama dėmesio paguldė vaikus ir nuėjo miegoti į jų bendrą miegamąjį. Jis taip pat atėjo ir atsisėdo ant lovos. Vyras pradėjo jai grasinti, kad jis sudegins namus, kad niekam nieko neliks, užmuš ją, vaikai augs vaikų namuose. Ji stengėsi nekreipti dėmesio, prašė, kad leistų miegoti. Jis, jai gulint nusisukus nuo jo, sudavė vieną smūgį į juosmens sritį. Ji atsistojo išeiti iš kambario, jis jai neleido, liepė atiduoti jo motinos dovanotą auksą. Ji matė, kad geruoju nesibaigs, bei išėjo iš kambario neva eina paimti aukso, o pati puolė rengtis, kad išeiti iš namų. Jis po kurio laiko atėjo į pirmą aukštą, pamatė, kad ji rengiasi išeit. Jis suprato, kad ji nori išeit, pradėjo ją vėl plūsti necenzūriniais žodžiais, traukė ją nuo durų. Jis vienu momentu griebė nuo sienos peilį, kuris ten yra butaforinis, nepjaunantis, bei su juo bandė persipjauti rankas. Jam su juo persipjauti nepavyko, tada jis griebė peilį ir sakydamas, kad dabar jai bus ant sąžinės. Ji tik vienu metu pamatė, kad jis išbėgo į lauką. Ji dar pagalvojo, kad pasivaikščios ir nusiramins, tačiau jis grįžo po geros valandos. Tą visą valandą ji sėdėjo ir laukė jo, nes bijojo, kad gali kas nutikti, kad gali ją vėl pulti. Kai jis grįžo ji pamatė, kad jo abu rankų riešai perpjauti, o rankoje laiko peiliuką, skirtą vidaus apdailos darbams. Ji, pamačiusi jo kruvinas rankas, iškart skambino 112, nes labai išsigando. Pamatęs, kad ji skambina pagalbos, vyras vėl pabėgo. Pirmiausi atvyko policijos pareigūnai, po jų medikai, o netrukus priėjo ir jos vyras. Jį išvežė į ligoninę. Kai atvyko pareigūnai ir medikai, ji pasimetė bei iškart nepasakė, kad patyrė smurtą. Jis niekada taip nebuvo sau pasidaręs, todėl patyrusi šoką ji net pamiršo apie savo sužalojimą. Todėl pareigūnai išvyko kartu su medikais. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą, taip pat jaučiasi sugniuždyta, gyvena baimėje, nes jis pastoviai jai grasina, terorizuoja, kad ji gyva neliks, turi tai įrodančius įrašus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti ją nukentėjusiąja bei išduoti siuntimą pas teismo medicinos ekspertus. Taip pat labai prašo, kad jos vyrui būtų neleista artintis prie jos ir vaikų, kad jam būtų uždrausta bendrauti su ja, kad jis negrįžtų į namus. Po šio įvykio jis iki dabar yra (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, kiek jai žinoma, jį savaitgalį turėtų paleisti, o to ji labai bijo, taip pat bijo ir jos sūnus iš pirmos santuokos, nes jis taip pat yra užgauliojamas jos vyro (1 t., b. l. 42–45).

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusioji D. B. papildomai parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. Viskas buvo taip, kaip sakė. Nori papildyti savo apklausą. Įvykio dieną, t. y. 2023 m. sausio 31 d., kuomet jos sutuoktinis D. B. jos atžvilgiu jų miegamojo kambaryje, jai gulint lovoje, panaudojo smurtą, t. y. kai šis dešine ranka vieną kartą jai trenkė į juosmens sritį, jis jai lipant laiptais buvo suėmęs jos kairę ranką, dėl ko ant pastarosios liko mėlynė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šios aplinkybės detaliai nebuvo įvardijusi 2023 m. vasario 1 d. apklausos metu, buvo pasakiusi, tik kad jis ją tempė žemyn. Kadangi tai pirmas kartas, kai pasiryžo netylėti, todėl nurodydama aplinkybes policijos pareigūnams, nežinojo, kaip tiksliai turi nurodyti sutuoktinio veiksmus jos atžvilgiu. Sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau vis jo gailėdavo, juolab kad kartu augina tris vaikus, todėl vis nesinorėjo sukelti vaikams skausmo kviečiant policijos pareigūnus, iki tol nesikraipė ir į medikus, nors po sutuoktinio fizinio smurto likdavo mėlynės. Kaip ir minėjo, dėl suduoto smūgio lovoje ir dėl sugriebtos jos kairės rankos, ji pajuto fizinį skausmą, daugiau kitų veiksmų jos atžvilgiu nebuvo. Sutiko, kad jos sutuoktinis išleidus jį iš psichiatrijos ligoninės, grįžtų namo, nes nėra beširdė, jis neturi kur daugiau eiti. Tačiau iškart praneš bendruoju pagalbos telefonu, jei jis vėl jos atžvilgiu naudos smurtą. Po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, nedarbingumo pasiėmusi nebuvo (2 t., b. l. 51–54).

Teismui balsu perskaičius nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji D. B. patvirtino parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad buvo tempimas už rankos, juto fizinį skausmą ir ant rankos galėjo būti mėlynė.

2023 m. birželio 23 d. buvo penktadienis, tarp jos ir D. kilo konfliktas, todėl ji nuėjo miegoti į svetainę. Naktį, t. y. iš penktadienio į šeštadienį, ji pabudo nuo smūgio į kaktą. Kaltinamasis iš kažko trenkė ir atsirado guzas. Tada kaltinamasis jai sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugimas truko neilgai. Po to ji iš karto uždėjo ledą ir guzas pradingo. Dėl šių veiksmų ji juto fizinį skausmą, kitų pasekmių nebuvo. Ji dėl šio įvykio į medikus nesikreipė, abdukcijos neišsiėmė ir policijos nekvietė. Kaltinamasis tuo metu galėjo būti neblaivus, nes jis dažnai vartojo alkoholį, vartodavo vakarais, savaitgaliais, tačiau būdavo laikotarpių, kai alkoholį vartojo kasdien, bet paskui aprimdavo ir vėl negerdavo. Jis bandė visaip kovoti su alkoholio vartojimu, bet niekas nepadėjo. Ar tą dieną jis vartojo alkoholį, neatsimena. 2023 m. birželio 24 d., apie 16 val. ji išvažiavo su dviem vaikais į (duomenys neskelbtini), kad namuose nebūtų konfliktų. Buvo apsiverkusi ir praeitos dienos įvykius papasakojo mamai. Jos vyriausias sūnus į namus grįžo vėliau ir pamatė, kad kaltinamasis yra neblaivus. Vaikas bijojo vienas likti namuose, todėl paskambino jos buvusiam vyrui (savo tėvui), kuris atvažiavo ir vaiką pasiėmė. 2023 m. birželio 25 d., sekmadienį, D. jai skambinėjo dėl skyrybų, vadino necenzūriniais žodžiai, klausė kodėl vaikas išvažiavo, kodėl jie negrįžta, nors sekmadieniais visada grįždavo, tačiau ji nenorėjo su juo kalbėti ir vėliau telefono nebekėlė, bandė atsiriboti. Iš D. balso atrodė, kad jis galėjo būti neblaivus. Po to, vakare jai pradėjo skambinti kaltinamojo dėdė S. B. ir pasakė, kad D. jam skambino, sakė, kad žada žudytis ir su juo atsisveikino. Paskui paskambino D. draugas R. ir pasakė tą patį. Apie 21 val. kaltinamasis jai parašė „sudie meile“. Po to, apie 23 val. jai paskambino kaimynė E. B., R. R. ir L. D.. Jos visos klausė ar ji namuose, nes dega jos namas. Po to kaltinamasis dvi dienas buvo dingęs, telefonas buvo išjungtas, todėl visi galvojo, kad jis pasikorė. Paskui kaltinamasis atsirado, jis buvo nuvažiavęs pas savo dėdę, todėl ji iškvietė policiją ir greitąją. Kiek ji žino, jis nesileido apžiūrimas medikų, nors jam buvo sužalotos kojos, teigė, kad iššoko iš antro namų aukšto. Su kaltinamuoju apie šį įvykį kalbėjo ir jis prisipažino, ką padarė, bet paskui jis paneigė, kad taip padarė. Dėl šių įvykių draudimas jau sumokėjo 95 000 eurų, pinigus ji yra gavusi. Už šiuos pinigus naujo būsto nenusipirko ir gyvena (duomenys neskelbtini) pas mamą (3 t., b. l. 49–52).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad jis dirbo greitosios medicinos pagalbos stotyje, gydytojo pareigose. Birželio arba liepos mėnesį jie gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Jiems atvažiavus, toje vietoje jau buvo policija ir kaltinamasis, kuris sėdėjo mašinoje, vairuotojo sėdynėje. Kaltinamasis buvo sąmoningas, tačiau pasakė, kad blogai jaučiasi, todėl jie kaltinamąjį nusivedė į mašiną ir apžiūrėjo. Jo kojos buvo ištinusios. Jie paklausė kaltinamojo, kas atsitiko ir jis pasakė, kad šoko pro antro aukšto langą. Paklausė, kodėl šoko pro langą ir jis (D. B.) atsakė, kad buvo skyrybų procesas ir nenorėjo, kad namas atitektų žmonai, todėl namą padegė ir dėl šio poelgio gailisi. Jis (A. R.) pamanė, kad kaltinamasis sako tai, ko nebuvo, kadangi viskas įvyko neseniai ir jis dėl potrauminio šoko galėjo nesuvokti, kas įvyko. Jie pasiūlė nuvažiuoti į ligoninę, tačiau kaltinamasis atsisakė. Jeigu jį būtų nuvežę į ligoninę, jį būtų patikrinęs psichiatras. Kaltinamojo neblaivumo nenustatinėjo, nes neturi su kuo tai užfiksuoti, tačiau kaltinamasis elgėsi adekvačiai, atrodo buvo blaivus. Ant kaltinamojo nudegimų nematė.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, parodymų patikrinimui pagarsino liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur A. R. parodė, kad nuo asmens juto sklindantį alkoholio kvapą, bet jis elgėsi ir kalbėjo adekvačiai, jo girtumas patikrintas nebuvo, nes tokio prietaiso neturi, kraujas nepaimtas, nes tokie dalykai atliekami tik priėmime (1 t., b. l. 186–189).

Teismui balsu perskaičius liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytojas A. R. papildomai parodė, kad juto švelnų alkoholio kvapą, tačiau kaltinamojo elgesys nesukėlė klausimų, nes jis kalbėjo adekvačiai. Tuo metu įžvelgė tik šoką (3 t., b. l. 79–80).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. Š. parodė, kad buvo vasaros pradžia, birželio mėnuo. Savaitgalį, kažkur po 21 val., ji per langą pamatė dūmus ir apie tai pasakė vyrui. Jis pasakė, kad turbūt kažkas kažką degina. Po kiek laiko vyrui pasakė, kad tikrai kažkas dega, nes dūmų kiekis vis didėjo. Tada ji nuėjo miegoti ir po kiek laiko vyras pasakė, kad tikrai dega ir liepė jai paskambinti kaimynei, nes ji gyvena arčiau dūmų ir geriau visus pažįsta. Ji paskambino kaimynei B. ir pasakė pažiūrėti pro vartus ar ne kaimynų troba dega. Kaimynė turėjo išeiti į lauką, nes jai iš pradžių nesimatė, bet kai pamatė, kas vyksta, jos pirmi žodžiai buvo „B. namus padegė“ ir liepė jai (G. Š.) skambinti greitajai ir gaisrinei. Ji paskambino ir eidama gatve kalbėjo su gaisrine, pasakojo situaciją. Nuėjus prie gaisro, ten jau buvo daug žmonių. Žmonės kalbėjo, kad B. padegė ir sakė, jog tikisi, kad jis ten yra tame name ir dega kartu. Ji tų žmonių nepažįsta, todėl nežino, kodėl jie taip kalbėjo. Ji degančio namo iš savo namų nematė, tiesiog matėsi dūmai. Jokios nuvažiuojančios mašinos nematė. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo (3 t., b. l. 80–81).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad buvo sekmadienio vakaras, apie 23 val. paskambino kaimynė G. ir pasakė, kad už jos garažo rūksta dūmai. Ji išbėgo į lauką, nes galvojo, kad dega jos garažas, tačiau pamatė, kad iš pakalnės kyla dūmai. Jos žodžiai buvo „B. namus padegė“. Tada ji paskambino D. paklausti ar jie yra namuose, tačiau D. pasakė, kad ji yra pas mamą (duomenys neskelbtini) su vaikais ir turbūt B. padegė namus. Ji (E. B.) dirba (duomenys neskelbtini) ir jų šeimą žino kaip daugiavaikę, gaunančią socialinę paramą. D. yra buvusi pas ją darbe ir pasakojusi, kad padavė kaltinamąjį skyryboms, kad jis grasino padegti namus ir ją sumušti, todėl ji taip ir įtarė, kad namus padegė B. Gaisro metu į įvykio vietą subėgo visas kaimas ir daug kas žinojo, kad pas B. kyla konfliktai. Kaltinamojo namas yra pakalnėje, todėl iš jos namų nesimato, ar jų namuose yra mašinos. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo (3 t., b. l. 81–82).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. R. parodė, kad ji su vyru grįžo namo apie 21 val., B. mašina stovėjo kieme. Po 23 val. išgirdo lauke duslų pokšėjimą ir šoko iš lovos, nes suprato, kad kažkas vyksta. Atitraukė užuolaidą ir pamatė šviesą, degė ta namo pusė, kuri yra arčiau kelio, ten buvo sudėtos padangos. Tada ji pradėjo šaukti vyrui, kad vaikai dega, nes D. su vaikais sekmadieniais grįždavo namo iš mamos, todėl pirma mintis buvo, kad visi sudegė. Jos (R. R.) vyras išbėgo į kiemą, o ji puolė skambinti pagalbos numeriu. Gaisrininkai ties ta vieta, kur kilo gaisras, rado vielas nuo padangų. Po gaisro buvo susirinkęs visas kaimas ir kalbėjo, kad ne vienas žmogus girdėjo kaip B. (duomenys neskelbtini) vykusioje Joninių šventėje grasino padegti namus. Tai jis yra ne kartą sakęs ir gerdamas prie parduotuvės. Ji buvo toje šventėje, tačiau pati tų žodžių negirdėjo. Ji taip pat iš kaimynų girdėjo, kad vakare, apie 21.50 val. jie ėjo pasivaikščioti ir B. mašina stovėjo prie namo, o gaisro metu jo mašinos nebuvo. Kaltinamasis yra agresyvus, vieną kartą jo vaikai buvo atbėgę prašyti pagalbos, nes jis vaikėsi D. Taip pat buvo kartas, kai vyresnysis sūnus laukė prie mašinos ir jai (R. R.) pasakė, kad mama pabėgo iš namų visa sumušta. Ji nuėjo į mišką ieškoti D., rado ją visą kruviną ir parsivedė pas save į namus (3 t., b. l. 82).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad atsigulė miegoti ir pro atidarytą langą išgirdo, kaip kažkas pokši. Iš pradžių pamanė, kad fejerverkai, bet atsikėlęs pamatė liepsnas. Pribėgęs arčiau gaisro pamatė nemažai susirinkusių žmonių. Vienas iš kaimynų sakė, kad vyras padegė namus ir ne vieną kartą grasino tai padaryti, tačiau šių aplinkybių jis patvirtinti negali, nes pats to negirdėjo. Kiek žino, nukentėjusiosios ir jos vaikų namuose nebuvo, buvo išvažiavę. Ar vyras buvo namuose, negali pasakyti. Kai jis pribėgo prie namo, kieme automobilių nebuvo, o po kelių minučių atvažiavo kelios gaisrinės. Tą vakarą nepastebėjo nei įtartino žmogaus, nei įtartino automobilio. Toje vietoje gyvena daug žmonių ir pro ten pravažiuoja mašinos į kitus kaimelius, todėl kiekviena pravažiuojanti mašina gali būti įtartina. Kai kalbėjo su kaimynais, jie pasakė, kad patraukė daiktus nuo namo ir kad įtartinų asmenų taip pat nematė (3 t., b. l. 83).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad jis prieš metus kalbėjo su D. telefonu ir jis sakė, kad padegs savo namą. Paskui su kaltinamuoju nebendravo. Gaisro dieną kalbėjo su kaltinamuoju telefonu ir jis pasakė, kad susipyko su žmona ir ji kažkur išvažiavo. Po to jis (R. R.) kalbėjo su jo (D. B.) žmona. Po gaisro kaltinamasis buvo dingęs dvi ar tris dienas. Kadangi kaltinamasis yra jo draugas, todėl bandė jo ieškoti. Jis skambino jo žmonai D. ir klausė, kur jis yra, nes jis sakė, kad kažką sau pasidarys. Po kiek laiko jį rado ir jis (D. B.) pasakė, kad namuose kilo gaisras dėl elektros instaliacijos, jis iššoko iš antro aukšto ir susižalojo koją. Po šių įvykių su kaltinamuoju nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau ir teisingai nurodė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, balsu perskaitė liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas R. R. parodė, kad D. B. yra jo draugas. Jis yra su D. B. pažįstamas apie dvidešimt metų. Jis su D. B. susipažino kada abu dirbo toje pačioje darbovietėje, tai buvo 2005 m. Iki šiol jie palaiko draugiškus santykius, susiskambina. Jis paskutinį kartą su D. B. buvo susitikęs maždaug prieš septynerius metus. Jie visada retai susitikdavo, daugiau bendraudavo telefonu. Telefonu paskutinį kartą su D. bendravo vakar. Jie buvome susiskambinę šiaip paplepėti asmeniniais reikalais, apie darbą, pasiteirauti kaip sekasi. Jis D. B. sakė, kad vyks į apklausą, sakė jam, kad vyks į apklausą dėl jo namo padegimo. Daugiau jam jis nieko nesakė, D. jo nieko neklausė, tad pokalbio šia tema nebeplėtojo. Jis išvis neprisimena tokio atvejo, kad jam D. B. būtų skambinęs ir su juo atsisveikinęs, duodamas suprasti, kad galimai nusižudys ir, kad po to jis būtų skambinęs D. B. apie tai papasakoti. Apskritai bendraujant su D. B., jis jam nėra sakęs, kad norėtų, ketintų padegti savo namus, kuriuose jis gyveno su savo šeima, ar kad šiuos namus būtų padegęs, ar kad ketintų nusižudyti atsisveikindamas su juo. Apie D. B. namų sudegimą jis nėra su D. B. kalbėjęs, jis jo bandė klausti kaip viskas įvyko, bet D. B. nenorėjo apie tai kalbėti, jam pasakė tiesiog: „nenoriu apie tai kalbėti“ ir tiek. Jis jo daugiau nieko apie tai ir neklausinėjo. Kaip tas namas sudegė, jis nieko nežino, tai ne jo reikalas, nesikiša. Jis nemano, kad D. B. galėjo padegti namą, jis tikrai nėra ant tiek „nučiuožęs“ (2 t., b. l. 3–6).

Teismui balsu perskaičius liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas R. R. patvirtino parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad jis kalbėjo su kaltinamuoju prieš gaisrą. Kaltinamasis susipyko su savo žmona D., paskambino jam (R. R.) ir pasakė, kad nusižudys ir padegs namą, o jis jam pasakė, kad geriau eitų miegoti. Po kiek laiko paskambino kaltinamajam, tačiau jis nekėlė telefono. Po to skambino D. ir ji pasakė, kad namas dega. Po kiek laiko kaltinamasis atsirado ir jam (R. R.) pasakė, kad užsidegus namui, jis (D. B.) iššoko pro langą ir tada nuvažiavo į mišką pailsėti. Jis kaltinamojo klausė, ar jis padegė tą namą, tačiau kaltinamasis atsakė, kad namas užsidegė nuo elektros instaliacijos (3 t., b. l. 183–184).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad buvo birželio mėnuo, dienos neprisimena. Dukra iš (duomenys neskelbtini) atvyko pas ją su guzu galvoje ir pasakė, kad dieną prieš, kaltinamasis jai miegant trenkė kietu buku daiktu į galvą. Kurioje vietoje buvo guzas, neprisimena. Dukros ir kaltinamojo santykiai buvo blogi, jie skyrėsi. Kaltinamasis buvo aršus žmogus ir pas juos tokie dalykai vyko dažnai. Dukra pas ją atsivežė visus tris savo vaikus ir namuose nepaliko nei vieno. Kiek pamena, dukrai būnant pas ją, kaltinamasis dukrai skambinėjo ir su visais atsisveikino. Naktį jos abi miegojo ir tada paskambino kaimynai su vaizdo įrašu ir pasakė, kad dega dukros namas. Jai yra žinoma, kad kaltinamasis galėjo padegi namą, tačiau ji pati gaisro nematė (3 t., b. l. 184).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiasis specialistas N. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo gaisras. Naktį jie atvyko į įvykio vietą ir pamatė beveik visiškai sudegusį namą. Kiek pamena, labiausiai buvo išdegusi namo pusė nuo gatvės pusės. Siekiant nustatyti liudytojus, įvykio vietoje buvo bendrauta su gaisrininkais, kurie atvyko pirmi ir buvo paskambinta į Bendrąjį pagalbos centrą siekiant išsiaiškinti, kas pranešė apie gaisrą. Kadangi namas buvo visiškai sudegęs, kažkokių gedimų nebuvo galima nustatyti. Jie apžiūrėjo gaisravietę, tačiau gaisro židinio zonoje nerado trumpo jungimo laidų ar degaus skysčio. Taip pat nenustatė, kad būtų padegta nuo padangų. Tuomet jie apklausė liudytojus, buvo apklausta ir nukentėjusioji, ir pagal jų parodymus priėmė išvadą, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio. Įvykio vietoje ekspertas turėjo pažiūrėti ar buvo degaus skysčio, tačiau jis šių aplinkybių nežino ir tolimesniuose tyrimo veiksmuose nedalyvavo. Ar 2023 m. birželio 26 d. dalyvavo apžiūroje su S., neprisimena (3 t., b. l. 184–185).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad jam naktį paskambino buvusi kaltinamojo žmona ir pasakė, kad dega jų namas. Jis (S. B.) pradėjo skambinti kaltinamajam ir jo ieškoti, tačiau jo nerado, nes jo (D. B.) telefonas buvo išjungtas. Paryčiais D. atsiliepė ir pasakė, kad sudegė jų namas, sakė, kad nusižudys, o jis (S. B.) pasakė, kad tai ne pirmas kartas, kai jis bando gąsdinti tokiais dalykais. Kitą dieną kaltinamasis atvažiavo pas jį į namus, su juo pakalbėjo, jis paverkė, kad jų namas sudegė. Jis ant kaltinamojo rėkė, nes jis ir broliai visą naktį turėjo jo ieškoti, kadangi baiminosi dėl jo gyvybės, o jis (D. B.) neatsiliepė. Tuo metu prisistatė policija ir greitoji. Kodėl atvažiavo greitoji, nežino, bet kažkas lyg ir sakė, kad buvo sužalota D. koja. Kaltinamasis buvo įlipęs į greitąją ir gydytoja pasakė, kad buvo skilęs D. kojos kaulas, tačiau jis su greitąja važiuoti atsisakė. Kaltinamasis vaikščiojo, bet šlubavo, o ar jis buvo apdegęs, nematė. Prieš gaisrą kaltinamasis jam neskambino. Kaltinamojo santykiai su jo žmona jam žinomi. Iš pradžių santykiai buvo geri, bet prieš skyrybas jie pykdavosi. Kodėl jie skyrėsi, nežino. Ar D. teko bendrauti su policija dėl santykių su žmona, taip pat nežino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, balsu perskaitė liudytojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytojas S. B. parodė, kad 2023 m. birželio 25 d. 20.59 val. sulaukė skambučio iš D. į savo mobilųjį telefoną, numerį nurodė savo asmens duomenų pažymoje. Sūnėnas pokalbio metu pasakė, kad nori su juo atsisveikinti, jis tik spėjo paklausti, kas nutiko, ir jis pokalbį baigė. Bandė jam perskambinti, bet telefonas buvo atjungtas. Iš jo balso nesuprato, ar D. blaivus, ar ne. Tai ne pirmas kartas, kai D. jam skambina atsisveikindamas, suprasdamas, kad D. nori pasitraukti iš gyvenimo, tačiau iki šios dienos nėra to padaręs, todėl „už gryną pinigą“ jo žodžių nesureikšmino. D. maždaug prieš metus laiko yra sakęs, kad padegs namus, bet ir tada jo žodžių nesureikšmino, nes suprato, kad tai kalba įpykęs žmogus, nes ir tada pykosi su žmona. Tą patį vakarą, t. y. 2023 m. birželio 25 d. iš žmonos telefono numerio paskambino D. ir perdavė D. žodžius, ji paaiškino, kad yra su vaikais (duomenys neskelbtini), pas mamą. 2023 m. birželio 26 d., tikslaus laiko neprisimena, bet jau buvo po 00 val., D. paskambino jo žmonai ir pasakė: „Neturim namų“. Suprato, kad namas, tikslaus adreso nežino, bet kaip nuvažiuoti žino, sudegė. Po to iš savo numerio vis bandė prisiskambinti sūnėnui, bet šio numeris buvo išjungtas, pirma mintis, kad jis padegė namus ir pasidarė sau galą, tačiau šiai dienai nėra tuo garantuotas. Po įvykio, t. y. sekančią dieną 2023 m. birželio 26 d., apie 16 val. D. atvyko su „Volkswagen Touran“, valstybinio Nr. neįsidėmėjo, į jo gyvenamąją vietą, adresu, kuris nurodytas jo asmens duomenų pažymoje, ir kieme, sėdint automobilyje, su juo bendravo (1 t., b. l. 168–171).

Teismui balsu perskaičius liudytojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytojas S. B. patvirtino parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad iki gaisro D. jam skambino. Nebūdavo taip, kad D. jam pastoviai skambindavo ir sakydavo, kad nusižudys, o tai jis darydavo kartais, kuomet būdavo išgėręs (3 t., b. l. 185–186).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad dirbo pagal grafiką ir gavo iškvietimą, jog kilo gaisras ir galėjo būti padegimas. Atvykę į įvykio vietą pamatė sudegusį sodo namelį. Jiems padeda priešgaisrinės tarnybos tyrėjas, kuris pasako, kur buvo gaisro židinys, o po to  jie iš to židinio paima daiktus tyrimui. Kiek pamena, šiuo atveju paėmė grunto pavyzdžius, kad patikrintų ar jame liko degiųjų medžiagų. Labiausiai sudegusi vieta buvo namelio fasadinė siena, kitos sienos dar buvo likusios. Dėl ko kilo gaisras jie nenustatinėja, nes tai daro priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Protokole buvo nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – galimai tyčinė žmonių veika. Tai buvo įrašyta dėl to, kad jiems taip paaiškino priešgaisrinės tarnybos tyrėjas, kuris įvykio vietoje buvo pirmiau. Kuris tai buvo tyrėjas, neprisimena, bet jis ant protokolo pasirašė. Jie tik fiksuoja, ką jiems pasako tyrėjas ir paima įvykio vietoje esančius pašalinius daiktus, tačiau šiuo atveju jokių pašalinių daiktų, kas galėjo sukelti gaisrą, nerado (3 t., b. l. 186).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, kad jį informavo budėtojas, kad reikia vykti į gaisrą. Į įvykio vietą, kurios adreso neprisimena, nuvyko su kolega A. S.. Ten jau buvo atvykusios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir jie pamatė, kad dešinėje kelio pusėje buvo sudegęs sodo namelis. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas jiems nurodė ugnies židinio vietą, kurią jie įformino apžiūros protokole. Jie (K. B. ir A. S.) apžiūrėjo namelį, apsirašė, paėmė pavyzdžius, tačiau kokia buvo gaisro priežastis, negali pasakyti. Jis specialisto išvados nesurašė, o surašė tik protokolą. Po apžiūros įvykio vietoje daugiau jokių veiksmų neatliko (3 t., b. l. 195).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Gaisrinių tyrimų centro vyriausiasis ekspertas E. D. (E. D.) parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. nuvyko atlikti tarnybinę pagalbą, apžiūrėjo gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo dviejų aukštų namas. Jie nustatė, kad gaisro židinio vieta yra pirmame aukšte, nes ten buvo deformuoti lubų profiliai. Ten rado laidą su trumpo jungimo požymiais. Jie tiksliai negalėjo pasakyti gaisro priežasties ir įtarė, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos laidų. Trumpo jungimo požymiai ant laidų pasireiškia susiformavusiais burbuliukais, nes toje vietoje, kur neįvyko trumpas jungimas, laido atkarpa bus be pažeidimo. Trumpas jungimas gali atsirasti dėl pažeistos izoliacijos, dėl blogo kontakto, elektros tiekimo problemų ir kitų priežasčių. Žmogus su pakankamai žinių gali sukelti trumpą jungimą. Minėtą laidą jis perdavė pareigūnui, kad tirtų toliau ir tada specialiu prietaisu ieškojo degių skysčių pėdsakų pirmame ir antrame aukšte, tačiau nieko nerado. Tyčinės žmonių veiklos, dėl kurios kilo gaisras, neaptiko (3 t., b. l. 195–186).

Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertas Gaisrinių tyrimų centro vyriausiasis ekspertas R. B. parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. nuvažiavo suteikti techninę pagalbą, nes buvo sudegęs namas. Namas kaip ir vieno, kaip ir dviejų aukštų, nes pirmas aukštas yra šlaite, todėl jį pavadino rūsiu. Antras aukštas buvo pilnai sudegęs. Ieškodami gaisro priežasčių, rūsyje rado nuo karščio susiraičiusius, parudavusius profilius, kuriuose buvo pritvirtintas gipsas. Toje vietoje apžiūrėjo elektros instaliaciją, surado sudegusius laidus ir aptiko požymius, kai ant laidų susiformuoja burbuliukai, todėl ir nusprendė, kad ten galėjo būti gaisro židinio vieta. Jo nuomone, gaisras išplito į viršų. Minėtus laidus išėmė ir padavė policijos tyrėjui bei pasiūlė juos perduoti į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kad padarytų tyrimą. Atliekant tyrimą galima išsiaiškinti kada įvyko trumpas jungimas, nustatyti ar prieš gaisrą ar gaisro metu. Išvadų ar buvo trumpas jungimas, ar ne, jie negavo. Trumpas jungimas įvyksta tada, kai yra izoliacijos pažeidimų, laidas susiliečia su kitu laidu, kai jame būna srovė ar yra perkrova. Žmogus gali sukelti trumpą jungimą, bet tam reikia turėti specialių žinių. Grunto tyrimo jie nedarė, nes turi specialų dujų analizatorių, kuris įsiurbia į save aplinkinį orą ir tada viduje analizuoja ar yra degiųjų skysčių koncentracija ore ir iš to galima nustatyta ar yra ko pripilta. Jie nieko nerado nei namo viršuje, nei apačioje. Vaikščiojo pagal namo pamatus, viską apžiūrėjo ir nepavyko nieko rasti. Norint nustatyti gaisro priežastį reikia surasti gaisro židinio vietą. Jeigu jie neaptinka tikslios gaisro židinio vietos, tada jie aiškina, kad yra gaisro židinio zona. Kadangi jie neaptiko tikslios gaisro židinio vietos, todėl parašė, kad gaisro židinio zona yra visas namas (3 t., b. l. 196–197).

Rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų

Iš 2023 m. vasario 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja D. B. parodė, jog 2023 m. sausio 31 d. apie 20.30 val. iš susirinkimo grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžus namo jos vyras D. B., pradėjo rėkauti, priekaištauti, kur ji buvo, išvadino necenzūriniais žodžiais, kurių dabar tiksliai nepasakys. Apie 21 val. paguldžius vaikus miegoti, nuėjo atsigulti į trečią aukštą, kur yra jų miegamasis. Atsigulus į lovą, D. B. teigė, kad sudegins namus, jeigu išsiskirs, kad šitų namų nebus. Ji jam sakė, kad duotu jis jai ramybę, nes nori miegoti, tačiau po šio konflikto D. B. tyčia jai sudavė vieną kartą iš dešinės rankos kumščio į kairės pusės nugaros apatinę dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po smūgio ji bandė pabėgti, kadangi pastarasis atrodė agresyvus, tačiau D. B. jai vis neleisdavo. Po šio konflikto D. B. jai liepė atiduoti auksinius auskarus, grandinėlę. Ji išėjo iš kambario, nes norėjo pabėgti su savo automobiliu, tačiau lipdama laiptais aukštyn pastarasis ją tempė iš nugaros į apačią žemyn ir atsitempęs į koridorių teigė, kad „pamatysi, dabar ant tavo sąžinės“. Tada ji pastebėjo kaip D. B. nuo sienos nusiėmė peilį ir jos akivaizdoje bandė pjaustytis rankas, tačiau nepavyko, ko pasėkoje nusikabino kitą peilį, tačiau ji jau buvo pabėgusi į viršų. Būdama viršuje pamatė, kaip D. B. išeina iš namų galvodama, kad šis nusiramins. Apie 23.30 val. namo grįžo jos vyras D. B., jo abiejų rankų riešai buvo kruvini, bėgo kraujas. Ji išsigandusi paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, vyras girdėjo pokalbį, todėl išbėgo iš namų, jai nežinant kur. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policija rado D. B. lauke ir išsivežė jį į gydymo įstaigą. Su vyru D. B. yra susituokę, gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų. Turi tris vaikus, du bendri – A. B. ir P. B.. Taip pat turi vaiką iš praeitos santuokos, kuris gyvena kartu su ja – K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai įvykio nematė. Prieš ją vyras D. B. smurtauja ne pirmą kartą, yra kreipusis į policiją, tačiau pareiškimo nerašydavo. Dėl šio įvykio vakare nerašė pareiškimo, kadangi buvo šoko būsenoje, išsigandusi, todėl šiandieną kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 8–21).

Iš 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, neaptvertoje teritorijoje matomas 2 aukštų, medinis gyvenamosios paskirties pastatas. Įėjus į teritoriją, iš vidinės kiemo pusės matomos plastikinės rudos spalvos durys - pagrindinis įėjimas į pastatą. Įėjus į pastatą patenkama į namo koridorių. Namuose yra matoma tvarkinga namų aplinka, daiktai neišmėtyti. Einant koridoriumi, kairėje pusėje matomi laiptai, kuriais užlipus patenkame į svetainę. Tais pačiais laiptais užlipus dar vienu aukštu aukščiau, priekyje ir dešinėje pusėje matomi slankiojamos baltos spalvos plastikinės durys. Užėjus pro minėtas, dešinėje pusėje esančias duris patenkama į miegamojo kambarį – įvykio vietą. Apžiūrint minėtą kambarį, žiūrint nuo įėjimo, kambario kairėje pusėje matoma rudos spalvos komoda, ant kurios yra padėtas televizorius. Toliau apžiūrint kambarį, dešinėje pusėje, matoma pastatyta dvigulė miegamojo lova. Lovos kairėje pusėje matomas naktinis stalelis, ant kurio yra padėti namų buičiai reikalingi daiktai. Kambaryje daiktai neišmėtyti, sudėti tvarkingai. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 10, 29–36).

Iš 2023 m. vasario 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėti nukentėjusiosios D. B. pateikti garso įrašai ir BPC pateiktas garso skambučio įrašas. Paleidus BPC pateiktą garso įrašą „2023_01_31_23-55-05_37064698854“, girdimas pokalbis: 112 operatorė: 112, klausau; Moteris: Labas vakaras; 112 operatorė: Labas vakaras; Moteris: Norėčiau paprašyti greitosios, vyras rankas pjaustosi su peiliu; 112 operatorė: Ar pjaustosi, ar grasina susižalot?; Moteris: Jau prisipjaustęs, jau kraujas bėga visur; 112 operatorė: Jau persipjovė. Ar užspaudėte žaizdas?; Moteris: Nieko aš nelendu prie jo ir nieko...; 112 operatorė: Pone, gali nukraujuoti, uždėkite tvarstį, rankšluostį, belekokį švarų škudurą ir spauskite. Sakykite rajonas koks? (duomenys neskelbtini)?; Moteris: Bet jisai gali ir pradingt, pabėgti, jisai čia žudosi; 112 operatorė: Nu tai gerai, tada iškviesim ir policiją, jeigu jisai bando pabėgti. Sakykite man adresą, (duomenys neskelbtini); Moteris: (duomenys neskelbtini); 112 operatorė: Nuosavas? Nuosavas ar bute gyvena?; Moteris: Nuosavas, čia sodai, nuosavas namas; 112 operatorė: Gerai, sakykite jūsų vyro vardas, pavardė; Moteris: D. B.; 112 operatorė: Amžius koksai jo?; Moteris: (duomenys neskelbtini); 112 operatorė: Persipjovė venas, taip?; Moteris: Taip, abidvi rankos, bet jisai gali ir pradingti, aš negarantuoju, nes čia...; 112 operatorė: Dar savo vardą, pavardę sakykit; Moteris: D. B.; 112 operatorė: Gerai, informuosiu tada policiją ir greitąją, bet šiuo metu dar jisai yra namuose?; Moteris: Einu pažiūrėsiu. Jisai čia laksto prie durų. Yra; 112 operatorė: Yra dar taip. Pasitikslinsiu dar adresą: (duomenys neskelbtini). Jeigu jisai dingtų nuo namų, tada skambinkite, informuokite, ar supratote?; Moteris: Gerai, taip; 112 operatorė: Policija ir greitoji yra išsiųsta, viso gero. Garso įrašas trunka 2 min. 19 sek.

Perklausomas D. B. pateiktas garso įrašas „Balsas 062-2“, girdimas pokalbis: Vyras: Kam reikėjo šitą šūdą visą malt, n...(necenzūrinis žodis)?; Moteris: Aš šūdo nemaliau, bet šitie žodžiai nedominuoja, žodžiai yra tie, kad girtas, agresyvus ir tu darai blogus dalykus; Vyras: Eik tu? Jeigu pirmi žodžiai yra dominuoja, tai gal ir paskutinė nedominuoja, kad aš agresyvus, b...(necenzūrinis žodis); Moteris: Tai tu nepripažįsti, kad esi agresyvus?; Vyras: Kai davedi, tai jo; Moteris: Davedi, iš kur žinot, kada tave davesiu, kada ne, tai ir skiriuosi, kad nedavesčiau, nes jau davedu; Vyras: Viskas, mes jau išsiskyrę; Moteris: Išsiskyrę jau?; Vyras: Kokio b... (necenzūrinis žodis) tu čia sėdi?; Moteris: O kur man eit?; Vyras: Kur tu nori; Moteris: O kodėl man eit?; Vyras: Tau eit; Moteris: Man eit?; Vyras: Tau eit; Moteris: Man eit?; Vyras: Tau. Tu negalvok, kad tu čia, n...(necenzūrinis žodis), vadas; Moteris: Aš ne vadas, o kur man eit; Vyras: Mane tikrai atvažiuos mentai paims n...(necenzūrinis žodis) išveš, išveš dviem parom. Po dviejų parų čia n...(necenzūrinis žodis) nebus nieko. Aš tau n...(necenzūrinis žodis) ranką prie širdies pridedu, neturėsi kur eit n...(necenzūrinis žodis) visiškai; Moteris: O kas čia bus? Pradings namas?; Vyras: Sudeginsiu viską n...(necenzūrinis žodis), aš tau žadėjau b...(necenzūrinis žodis), taip ir padarysiu. Patikėk manim. Viską n...(necenzūrinis žodis) (neaiškus žodis). Pats kartu su savim. Dėl to aš tau ir pasakiau, išsinešiu šitą namą kartu su savim; Moteris: Tai čia protingas, adekvatus žmogus?; Vyras: Adekvatus; Moteris: Čia normalus protas?; Vyras: Aš (duomenys neskelbtini) metų n...(necenzūrinis žodis), aš nebeturiu n...(necenzūrinis žodis) ką prarast, aš daugiau nebeturiu n...(necenzūrinis žodis) kur nors kažką eit dirbt, ar kažką užsidirbt, kažką n...(necenzūrinis žodis) toliau statyt n...(necenzūrinis žodis) gyvenime. Nebeturiu ir nebenoriu; Moteris: Vaikams ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, jie neturi turėt namų? Galima namus sudeginti?; Vyras: Kas?; Moteris: Vaikams. Vaikų namus gali sudeginti?; Vyras: Vaikai mano uždirbo?; Moteris: Neuždirbo, tavo vaikai mažamečiai; Vyras: Tu, bukakalve, b...(necenzūrinis žodis). Kuris nors vienas vaikas mums n...(necenzūrinis žodis) uždirbo b...(necenzūrinis žodis) namus?; Moteris: Ne vaikas, vaikai be namų turi likti per durną tėvą!?; Vyras: Tai tu su jais išeisi; Moteris: Dieve, Dieve; Vyras: Ne, Dieve, Dieve. Ne, Dieve, Dieve; Moteris: Kada deginsi? Išsinešiu daiktus; Vyras: Kai gausiu n...(necenzūrinis žodis) teismo dokumentus; Moteris: Po biškį reikia vežtis, supratau; Vyras: Aš tau seniai sakiau į bagažinę kraukis daiktus; Moteris: Gerai, pradėsiu; Vyras: Pradėk. Garso įrašas trunka 1 min. 55 sek.

Perklausomas D. B. pateiktas garso įrašas „Balsas 062-3“, girdimas pokalbis: Vyras: Aš vis tiek tave susirasiu; Moteris: Grasini; Vyras: Vis tiek šia žeme nevaikščiosi; Moteris: Aš nevaikščiosiu? Kas vaikus augins?; Vyras: Vaikų namai. Įvaikinti; Moteris: Aaaa, čia geras sprendimas?; Vyras: Geras sprendimas, labai geras sprendimas. Tu mane n...(necenzūrinis žodis) į dugną n...(necenzūrinis žodis) nuvarysi, aš tave nuvarysiu dar labiau, giliau. Tu gali man pasakyti n…(necenzūrinis žodis) aš adekvatus, neadekvatus n...(necenzūrinis žodis). Negalvok, kad visi vyrai n...(necenzūrinis žodis) yra b...(necenzūrinis žodis) tokie n...(necenzūrinis žodis) durneliai, kurie viskam nusileidžia, aš gal ir nusileisčiau, gal, tau ne. (Moteris atsako, tačiau sunkiai girdisi). Vyras: Ne ant savo, vien tik n...(necenzūrinis žodis) už šitus k...(necenzūrinis žodis) surašymus, parašymus. Paprasčiausią dalyką galėjai parašyt n...(necenzūrinis žodis), nesutinka charakteriai b...(necenzūrinis žodis). O taip n...(necenzūrinis žodis), kaip brudą n...(necenzūrinis žodis) padaryt b...(necenzūrinis žodis), aš nesakau aišku ten agresija, c...(necenzūrinis žodis) tai jo b...(necenzūrinis žodis), bet kaip parašyta n...(necenzūrinis žodis) nuo pirmos santuokos dienos b...(necenzūrinis žodis), pfu b...(necenzūrinis žodis). Brude, tu brude, n…(necenzūrinis žodis). Tai čia tavo n...(necenzūrinis žodis) yra žodžiai, čia ne advokatės surašyta, čia tavo yra žodžiai.  Labai norėjai n...(necenzūrinis žodis), ką norėjai, tą ir gausi. Negalvok, kad aš tau kaip R. n...(necenzūrinis žodis) toksai aš nusileisiu, aš nenusileisiu niekados. Aš taip augau, taip užaugau, toks ir būsiu. Aš nusileist galiu tau, galiu nusileisti gyvenime, aš galiu nusileist alkoholio nieko nevartot, bet kai ant manęs pradeda važiuot n...(necenzūrinis žodis), tu dar manęs nepažįsti. Šitos skyrybos negeruoju baigsis, patikėk manim. Tiek tau, tiek man. (toliau Vyro žodžiai neaiškūs). Vyras: Ir neverk. Garso įrašas trunka 2 min. 18 sek. (1 t., b. l. 62–66).

Iš 2023 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20230201-200932UTC+0200" matomi policijos pareigūnai, kurie bendrauja su moterimi. Moteris: Aš vakar nerašiau pareiškimo, nes niekas net neprašė ir aš šoko pati būsenoje tokia buvau. Šiandien aš su advokate pasikalbėjau, kad reikėjo rašyti tokį dalyką, užfiksuot. O ką vyras, nu tiesiog jisai va taip kaip ir mane apstumdė, kaip ir man trenkė (rodo ranka į kairės pusės juosmenį) visa kita, bet jis visaip man grasina, gąsdina, grasina, o paskui lekia eis žudytis, pasiėmė va tuos peilius (rodo ranka), nepjovė, tada pasiėmė tą tokį statybinį peiliuką, kur gipsui pjauti, ir persipjovė tas venas. Ir jisai čia visas kruvinas, greitąją iškviečiau viską, jisai ir pabėgo ir paskui vėl sugrįžo ir dabar jį išvežė vakar naktį. Policijos pareigūnė teiraujasi moters ar vyras jai vakar sudavė, ši patvirtino. Moteris: Iš kuloko trenkė man va čia (rodo ranka į kairės pusės juosmenį), stūmė mane čia nuo laiptų (rodo ranka). Moteris toliau aiškina, kad vyksta skyrybų procesas. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Vaizdo įrašas trunka 6 min. 36 sek. Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „PSS-20230201-202148UTC+0200“, matomas pirmo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnas moters prašo parodyti vietą, kur jai sutuoktinis sudavė, ji nurodo, kad viršuje, miegamajame, lovoje. Policijos pareigūnas fotografuoja. Vaizdo įrašas trunka 2 min. 52 sek. (1 t., b. l. 67–69).

Iš 2023 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 73–74).

Iš 2023 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo dėl užfiksuotų sužalojimų nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. 20 val. nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, ant pranešėjos D. B. vizualiai matomų kūno sužalojimų neužfiksuota, tačiau siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padaryta D. B. nugaros apačios fotonuotrauka. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (1 t., b. l. 75–77).

Iš 2023 m. birželio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog D. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste, kaklo dešinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka, kumštimi, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 24 d. (2 t., b. l. 15–16).

Rašytiniai ir daiktiniai įrodymai dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

Iš 2023 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad pirminiais duomenimis nustatyta, jog 2023 m. birželio 25 d. 23.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas atvira liepsna degantis gyvenamosios paskirties namas. Į įvykio vietą atvykęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas N. B. pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra pašalinis ugnies šaltinis (galimai tyčinė asmenų nusikalstama veika) (1 t., b. l. 111–113).

Iš 2023 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, keliuko dešinėje pusėje, pakalnėje matomas sudegęs namelis. Nuo keliuko (šiaurinės pusės) siena yra sudegusi labiausiai. Iš jos į specialųjį policijos paketą Nr. 498791 paimti degėsių likučiai. Iš sudegusio namo vidurio į specialųjį policijos paketą Nr. 507887 paimti degėsių likučiai. Šalia sudegusio namo, aplink jį mėtosi namo liekanos, įvairūs daiktai. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. PAGD prie Kauno PGT VPPS vyr. specialistas N. B. nurodė, kad apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), matomas sudegęs namas, gaisro židinio zona pietrytinė namo išorinė dalis, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis pašalinis ugnies šaltinis, galimai tyčinė žmonių veika. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 114–123).

Iš 2023 m. liepos 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad pasitelkus Gaisrinių tyrimo centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyr. ekspertus E. D. ir R. B., adresu (duomenys neskelbtini), atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra. Atvykus minėtu adresu, matomas skalda grįstas įvažiavimas į kiemą, kurio dešinėje pusėje, ant šlaito matomas sudegęs dviejų aukštų namas, aplink jį matomi apdegę/sudegę namų apyvokos ir kiti daiktai. Matoma, kad namas buvo apkaltas plastikinėmis dailylentėmis, po jomis matomos medinės lentelės ir šiltinimo medžiagos fragmentai, visas namo karkasas medinis. Papildomai įvykio vietos apžiūros metu įvykio vieta patikrinama dujų analizatoriumi „Phocheck Tiger“, tačiau jokių degių skysčių pėdsakų neaptikta. Detaliai apžiūrint rūsio patalpas, pastebėta, kad lubose/perdengime matyti smarkiai išbyrėjęs betono sluoksnio židinys, matyti atsivėrusi armatūra, elektros laidų liekanos. Apžiūrėjus minėtų laidų liekanas, šiuose laiduose aptikti galimai trumpo jungimo pėdsakai. Laidai su trumpo jungimo pėdsakais išimti iš gaisravietės ir supakuoti į įkalčių pakuotę Nr. 1230232. Gaisrinių tyrimo centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyr. ekspertai E. D. ir R. B. nurodė, kad apžiūrėjus įvykio vietą ir ją patikrinus su dujų analizatoriumi „Phocheck Tiger“, jokių degių skysčių pėdsakų neaptikta. Detaliai apžiūrint rūsio patalpas, pastebėta, kad lubose/perdengime matyti smarkiai išbyrėjęs betono sluoksnio židinys, matyti atsivėrusi armatūra. Tai parodo, kad šioje vietoje galėjo būti ilgalaikė itin aukšta temperatūra. Pagal lubų/perdengimo profilių deformacijas matyti, kad galimai ugnis išplito iš rūsio patalpų. Taip pat rūsyje lubų/perdengimo lygyje buvo aptiktos elektros instaliacijos laidų liekanos, šiuose laiduose aptikta galimai trumpo jungimo pėdsakai. Laidai su trumpo jungimo pėdsakais išimti iš gaisravietės ir supakuoti į įkalčių pakuotę Nr. 1230232, kurie perduoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Gaisro židinio zona – sudegęs namas. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 124–132).

Iš 2023 m. vasario 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėti nukentėjusiosios D. B. pateikti garso įrašai ir BPC pateiktas garso skambučio įrašas. Paleidus BPC pateiktą garso įrašą „2023_01_31_23-55-05_37064698854“, girdimas pokalbis: 112 operatorė: 112, klausau; Moteris: Labas vakaras; 112 operatorė: Labas vakaras; Moteris: Norėčiau paprašyti greitosios, vyras rankas pjaustosi su peiliu; 112 operatorė: Ar pjaustosi, ar grasina susižalot?; Moteris: Jau prisipjaustęs, jau kraujas bėga visur; 112 operatorė: Jau persipjovė. Ar užspaudėte žaizdas?; Moteris: Nieko aš nelendu prie jo ir nieko...; 112 operatorė: Pone, gali nukraujuoti, uždėkite tvarstį, rankšluostį, belekokį švarų škudurą ir spauskite. Sakykite rajonas koks? (duomenys neskelbtini)?; Moteris: Bet jisai gali ir pradingt, pabėgti, jisai čia žudosi; 112 operatorė: Nu tai gerai, tada iškviesim ir policiją, jeigu jisai bando pabėgti. Sakykite man adresą, (duomenys neskelbtini); Moteris: (duomenys neskelbtini); 112 operatorė: Nuosavas? Nuosavas ar bute gyvena?; Moteris: Nuosavas, čia sodai, nuosavas namas; 112 operatorė: Gerai, sakykite jūsų vyro vardas, pavardė; Moteris: D. B.; 112 operatorė: Amžius koksai jo?; Moteris: (duomenys neskelbtini); 112 operatorė: Persipjovė venas, taip?; Moteris: Taip, abidvi rankos, bet jisai gali ir pradingti, aš negarantuoju, nes čia...; 112 operatorė: Dar savo vardą, pavardę sakykit; Moteris: D. B.; 112 operatorė: Gerai, informuosiu tada policiją ir greitąją, bet šiuo metu dar jisai yra namuose?; Moteris: Einu pažiūrėsiu. Jisai čia laksto prie durų. Yra; 112 operatorė: Yra dar taip. Pasitikslinsiu dar adresą: (duomenys neskelbtini). Jeigu jisai dingtų nuo namų, tada skambinkite, informuokite, ar supratote?; Moteris: Gerai, taip; 112 operatorė: Policija ir greitoji yra išsiųsta, viso gero. Garso įrašas trunka 2 min. 19 sek.

Perklausomas D. B. pateiktas garso įrašas „Balsas 062-2“, girdimas pokalbis: Vyras: Kam reikėjo šitą šūdą visą malt, n...(necenzūrinis žodis)?; Moteris: Aš šūdo nemaliau, bet šitie žodžiai nedominuoja, žodžiai yra tie, kad girtas, agresyvus ir tu darai blogus dalykus; Vyras: Eik tu? Jeigu pirmi žodžiai yra dominuoja, tai gal ir paskutinė nedominuoja, kad aš agresyvus, b...(necenzūrinis žodis); Moteris: Tai tu nepripažįsti, kad esi agresyvus?; Vyras: Kai davedi, tai jo; Moteris: Davedi, iš kur žinot, kada tave davesiu, kada ne, tai ir skiriuosi, kad nedavesčiau, nes jau davedu; Vyras: Viskas, mes jau išsiskyrę; Moteris: Išsiskyrę jau?; Vyras: Kokio b... (necenzūrinis žodis) tu čia sėdi?; Moteris: O kur man eit?; Vyras: Kur tu nori; Moteris: O kodėl man eit?; Vyras: Tau eit; Moteris: Man eit?; Vyras: Tau eit; Moteris: Man eit?; Vyras: Tau. Tu negalvok, kad tu čia, n...(necenzūrinis žodis), vadas; Moteris: Aš ne vadas, o kur man eit; Vyras: Mane tikrai atvažiuos mentai paims n...(necenzūrinis žodis) išveš, išveš dviem parom. Po dviejų parų čia n...(necenzūrinis žodis) nebus nieko. Aš tau n...(necenzūrinis žodis) ranką prie širdies pridedu, neturėsi kur eit n...(necenzūrinis žodis) visiškai; Moteris: O kas čia bus? Pradings namas?; Vyras: Sudeginsiu viską n...(necenzūrinis žodis), aš tau žadėjau b...(necenzūrinis žodis), taip ir padarysiu. Patikėk manim. Viską n...(necenzūrinis žodis) (neaiškus žodis). Pats kartu su savim. Dėl to aš tau ir pasakiau, išsinešiu šitą namą kartu su savim; Moteris: Tai čia protingas, adekvatus žmogus?; Vyras: Adekvatus; Moteris: Čia normalus protas?; Vyras: Aš (duomenys neskelbtini) metų n...(necenzūrinis žodis), aš nebeturiu n...(necenzūrinis žodis) ką prarast, aš daugiau nebeturiu n...(necenzūrinis žodis) kur nors kažką eit dirbt, ar kažką užsidirbt, kažką n...(necenzūrinis žodis) toliau statyt n...(necenzūrinis žodis) gyvenime. Nebeturiu ir nebenoriu; Moteris: Vaikams ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, jie neturi turėt namų? Galima namus sudeginti?; Vyras: Kas?; Moteris: Vaikams. Vaikų namus gali sudeginti?; Vyras: Vaikai mano uždirbo?; Moteris: Neuždirbo, tavo vaikai mažamečiai; Vyras: Tu, bukakalve, b...(necenzūrinis žodis). Kuris nors vienas vaikas mums n...(necenzūrinis žodis) uždirbo b...(necenzūrinis žodis) namus?; Moteris: Ne vaikas, vaikai be namų turi likti per durną tėvą!?; Vyras: Tai tu su jais išeisi; Moteris: Dieve, Dieve; Vyras: Ne, Dieve, Dieve. Ne, Dieve, Dieve; Moteris: Kada deginsi? Išsinešiu daiktus; Vyras: Kai gausiu n...(necenzūrinis žodis) teismo dokumentus; Moteris: Po biškį reikia vežtis, supratau; Vyras: Aš tau seniai sakiau į bagažinę kraukis daiktus; Moteris: Gerai, pradėsiu; Vyras: Pradėk. Garso įrašas trunka 1 min. 55 sek.

Perklausomas D. B. pateiktas garso įrašas „Balsas 062-3“, girdimas pokalbis: Vyras: Aš vis tiek tave susirasiu; Moteris: Grasini; Vyras: Vis tiek šia žeme nevaikščiosi; Moteris: Aš nevaikščiosiu? Kas vaikus augins?; Vyras: Vaikų namai. Įvaikinti; Moteris: Aaaa, čia geras sprendimas?; Vyras: Geras sprendimas, labai geras sprendimas. Tu mane n...(necenzūrinis žodis) į dugną n...(necenzūrinis žodis) nuvarysi, aš tave nuvarysiu dar labiau, giliau. Tu gali man pasakyti n…(necenzūrinis žodis) aš adekvatus, neadekvatus n...(necenzūrinis žodis). Negalvok, kad visi vyrai n...(necenzūrinis žodis) yra b...(necenzūrinis žodis) tokie n...(necenzūrinis žodis) durneliai, kurie viskam nusileidžia, aš gal ir nusileisčiau, gal, tau ne. (Moteris atsako, tačiau sunkiai girdisi). Vyras: Ne ant savo, vien tik n...(necenzūrinis žodis) už šitus k...(necenzūrinis žodis) surašymus, parašymus. Paprasčiausią dalyką galėjai parašyt n...(necenzūrinis žodis), nesutinka charakteriai b...(necenzūrinis žodis). O taip n...(necenzūrinis žodis), kaip brudą n...(necenzūrinis žodis) padaryt b...(necenzūrinis žodis), aš nesakau aišku ten agresija, c...(necenzūrinis žodis) tai jo b...(necenzūrinis žodis), bet kaip parašyta n...(necenzūrinis žodis) nuo pirmos santuokos dienos b...(necenzūrinis žodis), pfu b...(necenzūrinis žodis). Brude, tu brude, n…(necenzūrinis žodis). Tai čia tavo n...(necenzūrinis žodis) yra žodžiai, čia ne advokatės surašyta, čia tavo yra žodžiai.  Labai norėjai n...(necenzūrinis žodis), ką norėjai, tą ir gausi. Negalvok, kad aš tau kaip R. n...(necenzūrinis žodis) toksai aš nusileisiu, aš nenusileisiu niekados. Aš taip augau, taip užaugau, toks ir būsiu. Aš nusileist galiu tau, galiu nusileisti gyvenime, aš galiu nusileist alkoholio nieko nevartot, bet kai ant manęs pradeda važiuot n...(necenzūrinis žodis), tu dar manęs nepažįsti. Šitos skyrybos negeruoju baigsis, patikėk manim. Tiek tau, tiek man. (toliau Vyro žodžiai neaiškūs). Vyras: Ir neverk. Garso įrašas trunka 2 min. 18 sek. (1 t., b. l. 62–66).

Iš 2023 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas 2023 m. birželio 26 d. policijos pareigūnų, vykusių adresu (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20230626-165829UTC+0300.mp4“. Paleidus vaizdo įrašą, matomi atvykę policijos pareigūnai, kurie prieina prie automobilio „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matomi priekinėse vietose sėdintys vyrai, kurių prašoma išlipti. Vairuotojo vietoje sėdintis vyras sunkiai lipa iš automobilio, iš veido išraiškos matyti, kad pastarajam kažką skauda, policijos pareigūnas pasiteirauja: „Kas kojai?“, tačiau į klausimą vyras neatsako. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs vyras prisistato S. B., o vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras – D. B.. Policijos pareigūnė keliauja į tarnybinį automobilį, tikrina policijos duomenų bazes. Grįžusi vyro, prisistačiusio D. B., klausia: „Nedegė jokie namai vakar?“, vyras purto galvą, tačiau vyras, prisistatęs S. B., pasakoja apie sudegusį namą. Policijos pareigūnė klausia: „O tai nelaimingas atsitikimas, ar padegė“, vyras, prisistatęs S. B., nurodo, kad nežino, o D. B. pasako: „Lovoj gulėjau, rūkiau ir užsidegė“. Vaizdo įraše matyti atvykusi greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai asmenims paaiškina, kad jie buvo kviesti pagalbai medikams. D. B. sunkiai klūpčiodamas keliauja su medikais į jų tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašas trunka 10 min. 46 sek. (2 t., b. l. 7–9).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. liepos 20 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktuose dviejuose degėsių pavyzdžiuose, supakuotuose paketuose Nr. 498791 ir Nr. 507887, degių skysčių pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 22–23).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. liepos 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktuose elektros instaliacijos laidų fragmentuose trumpam jungimui ar kitokio avarinio darbo režimui būdingų požymių nerasta. Tirti pateiktieji laidų fragmentai termiškai paveikti gaisro šilumos (2 t., b. l. 25–27).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo A. L. 2023 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2023 m. birželio 26 d., 2.02 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja P. P., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo galimai padegtas namas (informacija ROIK: (duomenys neskelbtini)). Atvykus nurodytu adresu rado į įvykį reagavusius PGT ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiąjį specialistą N. B.. Įvykio vietoje N. B. nurodė gyvenamosios paskirties namą, kuris pagal jo pateiktą išvadą buvo galimai padegtas. Pasak N. B. buvo gautas ne vienas pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą, jis nurodė minėtu adresu esančio namo savininkę D. B.. N. B. nurodė tris kontaktinius telefono numerius, kurie pranešė apie degantį namą. N. B. paaiškino, kad pirmasis pranešimas dėl degančio namo buvo gautas 2023 m. birželio 25 d. 23.13 val.. Telefonu susisiekta su (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties namo savininke D. B., ji paaiškino, kad šiuo metu yra besibaigiantis skyrybų procesas tarp jos ir sutuoktinio D. B.. Pasak D. B. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinio pobūdžio veiksmų, kur yra pateikti įrodymai, kad D. B. grasina jai padegti namus. Pasak D. B., ji 2023 m. birželio 23 d. apie 2 val. miegojo savo kambaryje viena ir į jos kambarį atėjo D. B. ir 1 kartą trenkė jai į galvą bei griebė jos kaklą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. D. B. paaiškino, kad dėl įvykio į policiją nesikreipė, nes jau pavargo nuo visko, ikiteisminis tyrimas ar medžiaga dėl šio įvykio nėra pradėta. D. B. paaiškino, kad ji 2023 m. birželio 24 d. apie 16.15 val. su vaikais išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo motiną, kadangi jautė, kad gali būti problemų su jos sutuoktiniu D. B.. D. B. nurodė, kad turtinės ir moralinės žalos ji šiuo metu negali nurodyti, nurodys ją tyrimo eigoje. D. B. teigimu, namas nuosavybės teise priklauso jai, turtas yra draustas. D. B. paaiškino, kad kartu su D. B. vis dar gyvena, kol įsiteisės skyrybų sprendimas, tačiau ji nežada su juo susitaikyti, gyvena atskiruose kambariuose. Pasak D. B., jos gyvenamosios paskirties namą galimai padegė jos sutuoktinis D. B.. Skambinta vienu iš N. B. nurodytų telefono numerių, atsiliepusi mergina prisistatė S. B.. Ji paaiškino, kad šiuo metu jos tėvai miega, tačiau sutiko papasakoti trumpai apie įvykį. S. B. paaiškino, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 23 val. ji būdama su savo tėvais namuose pastebėjo, jog pradėjo trūkčioti jų namo viduje elektra. Išėję iš namų jie pastebėjo degantį namą. S. B. paaiškino, jog jos tėvams anksti keltis į darbą, jie miega, todėl nei vienas iš tėvų nebuvo apklaustas liudytoju. Susisiekus kitu nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyras prisistatė M. G.. Sutiko būti apklausiamas įvykio vietoje liudytoju bei nurodė aplinkybes liudytojo apklausos metu. Bandant susisiekti kitu nurodytu telefono numeriu niekas telefonu neatsiliepė, nebuvo galimybės išsiaiškinti asmens duomenų bei gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos. Į Įvykio vietą buvo iškviesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, sudarė fotolentelę, bei išėmė objektus. Filmuota kūno kamera. Filmuota tarnybiniu automobiliu (2 t., b. l. 28–30).

Iš 2023 m. birželio 26 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto N. B. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo. Nustatyta, kad detaliau apžiūrint sudegusį sodo namą matoma, kad labiausiai išdegusi namo pietrytinė dalis nuo (duomenys neskelbtini) pusės, kur labiausiai išdegę konstrukcijos sienos bei grindys. Sodo namas galėjo užsidegti nuo pašalinio ugnies šaltinio. Techninių priežasčių dėl ko galėjo kilti gaisras nenustatyta. Gaisro metu sudegė visas sodo namas, priestatą pavyko išsaugoti, tačiau visas sulietas vandeniu, dalis termiškai paveikta. Gaisro židinio zona – pietrytinė sodo namo išorinė dalis. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (galimai tyčinė žmonių veika) (2 t., b. l. 45–52).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sužalojimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis, kad nusikaltimas padaromas visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingas būdas yra toks, kai kaltininkas šią veiką padaro panaudodamas didelę griaunamąją jėgą, sukelia visuotinę nelaimę, pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas labai padidina veikos pavojingumą jau vien dėl to, kad vienu metu sukelia pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

(2023 m. sausio 31 d. veika)

Kaltinamasis D. B. savo kaltę 2023 m. vasario 8 d. apklausos metu neigė, o 2023 m. vasario 14 d. papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, sudavė savo sutuoktinei vieną kartą kumščiu jai gulint lovoje į nugarą, kur tiksliai pataikė, neprisimena, taip pat suėmęs jos ranką tempė ją laiptais žemyn. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad alkoholis jį veikia neigiamai, sukelia agresiją, dėl ko kyla tarpusavio konfliktai su sutuoktine ir savęs nekontroliuoja. Kadangi manė, kad grįžęs iš gydymo įstaigos ir pakalbėjęs su žmona, ši pakeis savo paaiškinimus, nurodydama, kad jis jai nesudavė smūgio, kad nesukėlė fizinio skausmo, todėl pirmos apklausos metu neigė savo kaltę, tačiau pašnekėjęs su žmona suprato savo kaltę, jis (D. B.) jos atsiprašė dėl savo netinkamo elgesio, ši jam atleido, stengsis keistis dėl šeimos, dėl jų vaikų. 2023 m. rugsėjo 4 d. papildomos apklausos metu kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir pasiliko prie 2023 m. vasario 14 d. papildomos apklausos metu duotų parodymų.

Teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus kaltinimus, kaltinamasis D. B. kaltę dėl 2023 m. sausio 31 d. inkriminuojamos veikos pripažino visiškai (3 t., b. l. 49), o duodamas parodymus (4 t., b. l. 3–5) savo kaltę neigė ir parodė, kad 2023 m. sausio 31 d. tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, tačiau sutuoktinės D. B. nemušė, jokio smurto nenaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik todėl, kad sutuoktinė ir tyrėja siūlė taikytis.

Nukentėjusioji D. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su kaltinamuoju įvyko žodinis konfliktas. Po konflikto jai gulint nusisukus D. B. sudavė jai dešinės rankos kumščiu į kairės pusės nugaros apatinę dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Lipant laiptais į viršų, kaltinamasis ją suėmė už rankos, tempė ją žemyn ir dėl to atsirado kraujosruva.

Taigi, kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiosios D. B. parodymai iš esmės skiriasi, kitų asmenų, kurie įvykį būtų matę tiesiogiai, byloje nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, teismas pažymi, jog būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas jų nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas jų parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, surinkti duomenys turi būti vertinami ne tik atskirai, tačiau ir visumoje, pastebint, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais, – atitinkami faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais, tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sugretinti ir su tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti tam tikras išvadas.

Nors kaltinamasis D. B. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos 2023 m. vasario 8 d. apklausos metu ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. teisiamojo posėdžio metu neigė, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. vasario 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 4 d. apklausų metu) duoti parodymai, nukentėjusiosios D. B. parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, iš kurių nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, gulinčiai nukentėjusiajai kaltinamasis kumščiu sudavė į kairės pusės nugaros apačią (juosmenį), nukentėjusiajai lipant laiptais į viršų, kaltinamasis sugriebė ją už rankos, tempė žemyn padarydamas poodinę kraujosruvą.  

Iš byloje esančios pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. vasario 1 d. D. B. pranešė apie 2023 m. sausio 31 d. patirtą smurtą. Pareiškime užfiksuoti D. B. parodymai, jog kaltinamasis sudavė vieną kartą iš dešinės rankos kumščio į kairės pusės nugaros apatinę dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. D. B. vis neleido jai išeiti, lipant laiptais aukštyn D. B. tempė ją iš nugaros į apačią žemyn, atsitempęs į koridorių teigė, kad „pamatysi, dabar ant tavo sąžinės“. Nukentėjusioji 2023 m. vasario 3 d. apklausos metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tuo tarpu 2023 m. vasario 10 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. B. parodė, kad lipant laiptais kaltinamasis buvo suėmęs jos kairę ranką, dėl ko ant rankos liko kraujosruva. Ankstesnės apklausos metu buvo tik nurodžiusi, kad kaltinamasis tempė ją žemyn laiptais, dėl patirto streso ir patirties stokos nenurodė, kad kaltinamasis suimdamas už rankos sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. B. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą, kokiais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas), jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus kelioms dienoms po įvykio. Prieš duodant parodymus teisme nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o 2023 m. vasario 1 d., prieš priimant nukentėjusiosios pareiškimą, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (1 t., b. l. 8–11). Nukentėjusioji D. B. policijos pareigūnams ir specialisto išvadą pateikusiam specialistui nurodė iš esmės analogiškas jos sužalojimo aplinkybes, tas pačias veikos padarymo aplinkybes nukentėjusioji parodė ir teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, kad užduotis atlikti objektų tyrimą nukentėjusiajai išduota 2023 m. vasario 3 d., po jos apklausos ir pripažinimo nukentėjusiąja, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas tyrimą pradėjo ir nukentėjusiąją apžiūrėjo 2023 m. vasario 3 d., pas specialistą nukentėjusioji patvirtino užduotyje nurodytas aplinkybes ir teigė, kad kaltinamasis sugriebė už kairės rankos, tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2023 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 73–74). Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu, patvirtina, kad nukentėjusioji pareigūnams įvykio dieną pareiškimo nerašė, nes niekas neprašė, ji pati buvo šoko būsenoje. Ji pakalbėjo su advokate, kad reikia rašyti pareiškimą. Nukentėjusioji pareigūnams taip pat nurodė, kad jai buvo trenkta į kairės pusės juosmenį, kaltinamasis stūmė ją nuo laiptų (1 t., b. l. 67–69). Tuo tarpu tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnai padarė nukentėjusiosios nugaros apačios fotonuotrauką (1 t., b. l. 75–77). Įvertinus byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad 2023 m. sausio 31 d. pareiškėja nepranešė policijos pareigūnams apie galimai jos atžvilgiu vartotą fizinį smurtą, nepaneigia, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jos atžvilgiu kaltinamasis smurtavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. B. po konflikto su nukentėjusiąja pjovėsi rankų venas, teigė nusižudysiantis, buvo išėjęs iš namų, todėl nukentėjusioji kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą būtent dėl galimai neadekvataus kaltinamojo elgesio, tuo labiau, kad po šio įvykio jis buvo gydomas specializuotoje gydymo įstaigoje. Taigi esant tokioje situacijoje, neatmestina, kad nukentėjusioji dėl patirto streso galėjo ir nenurodyti aplinkybių apie patirtą smurtą, tuo labiau, kad nukentėjusioji parodė, jog jos niekas tokių aplinkybių ir neklausė. Taigi byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu visgi buvo smurtaujama kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, o ne kitur ir ne kitu laiku.

Teismas laiko, kad kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, juos vertina kaip nenuoseklius ir kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 14 d. apklausos metu duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo patikrinti su nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais, ir laikytina, jog parodymai sutampa, remiantis jais nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, sudavė jai vieną smūgį į kairės pusės nugaros apačią (juosmenį), sugriebė už rankos padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis parodė, kad savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino tik dėl to, kad sutuoktinė ir tyrėja pasiūlė taikytis, tačiau teismas tokius kaltinamojo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis 2023 m. vasario 14 d. apklausos metu kaltu prisipažino visiškai, teigė, kad 2023 m. vasario 8 d. apklausos metu neprisipažino, nes tikėjosi, kad sutuoktinė pakeis parodymus. Vis tik, svarbu pažymėti, kad kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos veikos pripažino ir 2023 m. rugsėjo 4 d. apklausos metu, t. y. atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl nagrinėjamos veikos ir įteikus pranešimą apie įtarimą dėl galimai padarytų trijų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis kaltę dėl inkriminuojamos veikos pripažino nepaisant to, kad sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja jau buvo panaikintas. Su paminėtais įtariamojo apklausos protokolais D. B. susipažino, proceso veiksmo protokolų specialiuose prieduose savo ranka užrašė „Perskaičiau iš mano žodžių surašyta teisingai D. B.“ ir pasirašė.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis D. B. 2023 m. sausio 31 d. apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo miegamojo kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu su sutuoktine D. B., tyčia sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu sutuoktinei D. B. į kairės pusės nugaros apačią (juosmenį), sugriebė už kairės rankos padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, taip sukėlė D. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis gyveno kartu su nukentėjusiąja D. B., jie buvo susituokę, vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, todėl D. B. pagrįstai laikytina kaltinamojo šeimos nariu.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, turėjo suprasti ir suprato, jog suduodamas kumščiu į juosmenį, suimdamas už rankos, sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis D. B. būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius – dėl sugriebimo už žasto nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina ir specialisto išvada, o dėl smūgio į juosmens sritį nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Ta aplinkybė, kad specialistai neužfiksavo akivaizdžių smūgio į juosmens sritį požymių, nesudaro pagrindo teigti, kad smūgis į juosmenį nukentėjusiajai nebuvo suduotas ir ji nepatyrė dėl to fizinio skausmo. Taigi tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

(2023 m. birželio 24 d. veika)

Kaltinamasis D. B. savo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu ir parodė, kad smurto sutuoktinės atžvilgiu nevartojo, ji pati susižalojo, nes buvo išgėrusi alkoholio. Ne pirmą kartą taip. Tuo tarpu nukentėjusioji D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. buvo penktadienis, tarp jos ir D. B. kilo konfliktas, todėl ji nuėjo miegoti į svetainę. Naktį iš penktadienio į šeštadienį, ji pabudo nuo smūgio į kaktą. Kaltinamasis iš kažko trenkė ir atsirado guzas. Tada kaltinamasis jai sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugimas truko neilgai. Dėl šių veiksmų ji juto fizinį skausmą.

Taigi, kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiosios D. B. parodymai iš esmės skiriasi, kitų asmenų, kurie įvykį būtų matę tiesiogiai, byloje nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, teismas pažymi, jog būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas jų nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas jų parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, surinkti duomenys turi būti vertinami ne tik atskirai, tačiau ir visumoje, pastebint, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais, – atitinkami faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais, tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sugretinti ir su tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti tam tikras išvadas.

Nors kaltinamasis savo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, tačiau kaltinamojo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios parodymai, liudytojos V. S. parodymai, byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Teismas laiko, kad kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, juos vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūto nusikaltimo padarymu. Tuo tarpu kaltinamojo teiginius, kad nukentėjusioji parašė pareiškimą vien dėl to, kad sudegė jos namai ir dėl to ji kaltina kaltinamąjį, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad vien tai, jog nukentėjusioji po kilusio konflikto su kaltinamuoju išvyko pas savo motiną ir nerašė pareiškimo policijai, o aplinkybę dėl prieš ją vartoto fizinio smurto parodė apklausiama liudytoja dėl jos namuose kilusio gaisro, nepaneigia fakto, kad nukentėjusiosios atžvilgiu vis tik buvo smurtauta.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. parodė, kad birželio mėnesį pas ją atvyko nukentėjusioji D. B. su vaikais. Dukra iš (duomenys neskelbtini) atvyko pas ją su guzu galvoje ir pasakė, kad dieną prieš, kaltinamasis jai miegant trenkė kietu buku daiktu į galvą. Kurioje vietoje buvo guzas, neprisimena. Dukros ir kaltinamojo santykiai buvo blogi, jie skyrėsi, o vėliau naktį dukrai paskambino kaimynai ir pasakė, kad sudegė nukentėjusiosios namai.

Iš byloje esančios užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad užduotis suformuota 2023 m. birželio 26 d. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad tyrimas pradėtas 2023 m. birželio 26 d. Įvykio aplinkybėse užfiksuota, kad užduotyje nurodoma, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 02.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), D. B., būdamas neblaivus, atėjo prie gulinčios buvusios sutuoktinės D. B. ir vieną kartą trenkė jai į kaktą. Su kuo trenkė nepasakė, nes tuo momentu ji miegojo ir nuo smūgio ir patirto skausmo prabudo. Tuomet buvęs sutuoktinis ranka, kuria ranka neįvardijo, griebė jai už kaklo, tačiau jokių žymių neliko, bet iki šios dienos nukentėjusiajai skauda suimtą vietą, taip pat skauda dešinį žastą, tačiau į šią vietą smūgis suduotas smūgis nebuvo, D. B. minėtą vietą buvo suėmęs ranka, dėl ko D. B. taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuvykus pas specialistą, nukentėjusioji patvirtino užduotyje nurodytas aplinkybes. Iš specialisto išvados nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste, kaklo dešinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka, kumščiu, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2023 m. birželio 24 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji vis tik buvo sužalota kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, o ne kitur ir ne kitu laiku, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji būtų susižalojusi kitomis aplinkybėmis. Įvertinus liudytojos parodymus, byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiosios D. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamasis vis tik smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. B. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą, kokiais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas), jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus kelioms dienoms po įvykio. Prieš duodant parodymus teisme nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o 2023 m. birželio 26 d., prieš duodant parodymus, ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (2 t., b. l. 143–144). 

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad D. B. 2023 m. birželio 24 d. apie 2.00 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu sutuoktinei D. B. į kaktą, sugriebė už dešinės rankos bei kaklo, padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešiniame žaste, kaklo dešinėje, taip sukėlė D. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, turėjo suprasti ir suprato, jog suduodamas nukentėjusiajai į kaktą nenustatytu objektu, sugriebdamas už dešinės rankos ir kaklo, sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis D. B. būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius – poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste ir kaklo dešinėje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina ir specialisto išvada. Taigi tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Pažymėtina, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kartu, todėl D. B. pagrįstai laikytina kaltinamojo šeimos nariu.

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

Kaltinamasis D. B. savo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ir teigė, kad namo nepadegė. Jis buvo antrame namo aukšte, miegamajame ir pro plastikinių durų apačią pamatė dūmus. Iš namo iššoko per antro aukšto langą, tada įėjo pro pirmame aukšte esančias duris į namus, pasiėmė piniginę, raktus, batus, dar norėjo pasiimti pinigus iš spintos, bet nespėjo ir išvažiavo. Jo telefonas buvo išsikrovęs, todėl pagalbos neiškvietė, kaimynų ar pašalinių asmenų taip pat neprašė, kad iškviestų pagalbą. Tuo metu, ko gero, dėl streso taip pasielgė. Su automobiliu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), tada apsisuko, grįžo atgal ir iš tolo matė degantį namą. Mano, kad namas užsidegė dėl elektros instaliacijos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. B. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku nebuvo namuose, su vaikais buvo išvykusi pas savo mamą liudytoją V. S.. Kaltinamasis jai vakare siuntė įvairias žinutes, vėliau parašė atsisveikinimo žinutę. Po kiek laiko jai paskambino liudytojai S. B. ir R. R. ir pasakė, kad kaltinamasis su jais atsisveikino, galimai ketina žudytis. Paskui jai paskambino kaimynai ir pasakė, kad dega namai.

Taigi byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku jau buvo priimtas Kauno apylinkės teismo spendimas nutraukti kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuoką, tačiau jis buvo neįsiteisėjęs. Pagal tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytą vedybų sutartį, namas, priklausė nukentėjusiajai asmeninės nuosavybės teise, pagal teismo sprendimą, po santuokos nutraukimo namas liko nukentėjusiosios asmenine nuosavybe. 2023 m. birželio 24 d. nukentėjusioji su vaikais išvažiavo pas savo motiną liudytoją V. S. ir kilus gaisrui namuose nebuvo. Jai išvykus iš namų ir negrįžtant kaltinamasis buvo namuose, siuntė įvairaus pobūdžio žinutes nukentėjusiajai, skambino liudytojui S. B., taip pat liudytojui R. R. ir su jais bandė atsisveikinti, šie suprato, kad kaltinamasis galimai ketina nusižudyti. Apie 23 val. nukentėjusiajai paskambino kaimynai ir pranešė apie kilusį gaisrą. Byloje ginčo dėl to, kad kilus gaisrui kaltinamasis buvo namuose, iššoko pro antro aukšto langą ir automobiliu išvažiavo iš namų, nėra. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytoja R. R. parodžiusi, kad 21.50 val. kaltinamojo automobilis buvo namuose, o per gaisrą automobilio nebuvo. Kaltinamojo D. B. artimieji ieškojo dvi dienas, manė, kad jis nusižudė. Visgi, jam atsiradus buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai G. Š., R. R., E. B., M. G., S. B., V. S. parodė, kad gaisrą galėjo sukelti kaltinamasis D. B., nes jis yra anksčiau sakęs, kad tą padarys ar tokias kalbas girdėjo iš aplinkinių. Liudytojas R. R. parodė, kad įvykio naktį kaltinamasis skambino jam, sakė, kad padegs namus, bet jis (R. R.) liepė kaltinamajam eiti miegoti, o vėliau kaltinamasis teigė, kad namas užsidegė nuo elektros instaliacijos. Kitų asmenų, kurie būtų matę įvykį, byloje nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas N. B. parodė, kad labiausiai buvo išdegusi nuo kalno ir gatvės esanti namo pusė, todėl mano, kad gaisro židinys galėjo būti nuo kalno pusės. Apžiūrėjo gaisravietę, tačiau gaisro židinio zonoje nerado trumpo jungimo laidų ar degaus skysčio. Taip pat nenustatė, kad būtų padegta nuo padangų. Tuomet apklausė liudytojus, nukentėjusiąją ir pagal jų parodymus priėmė išvadą, kad gaisras galimai kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio (galimai tyčinės žmonių veiklos). Šie liudytojo N. B. parodymai apie tai, kad nerado padangų degimo požymių paneigia liudytojos R. R. parodymus, kad gaisras kilo toje vietoje, kur buvo sudėtos padangos, o gaisrininkai rado vielas nuo padangų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai A. S. ir K. B. parodė, kad labiausiai buvo išdegusi fasadinė namo siena. Gaisro židinio zoną parodė tyrėjas (liudytojas N. B.), jis ir aplinkybę dėl pašalinio ugnies šaltinio (galimai tyčinės žmonių veiklos) nurodė. Jų funkcija buvo paimti grunto pavyzdžius, kad patikrintų ar jame liko degiųjų medžiagų, tą jie ir padarė, tačiau protokolo nerašė, jokių išvadų nedarė, jie tik pasirašė protokole. Jokių pašalinių daiktų, kas galėjo sukelti gaisrą nerado. Gaisro kilimo priežasties jie nenustatinėja.

Taigi iš bylos medžiagos nustatyta, kad liudytojas N. B. buvo pirmasis įvykio vietą apžiūrėjęs specialistas, kurio pareiga buvo nustatyti galimą gaisro židinio zoną bei priežastis. Tuo tarpu liudytojai A. S. ir K. B. atvyko paimti dirvos pavyzdžius. Tęsiantis tyrimui, siekiant nustatytą gaisro kilimo vietą ir priežastis, papildomą įvykio vietos apžiūrą atliko Gaisrinių tyrimo centro vyriausieji ekspertai R. B. ir E. D..

Teisiamojo posėdžio metu apklausti Gaisrinių tyrimų centro vyriausieji ekspertai E. D. ir R. B. parodė, kad tiksli gaisro židinio vieta nebuvo nustatyta, todėl įrašė, kad gaisro židinio zona yra visas namas. Galimai gaisro židinio zona buvo pirmame namo aukšte (pusrūsyje), nes toje vietoje buvo labiausiai deformuoti lubų profiliai. Iš tos vietos paėmė kabelių, nes įvertinę kabelius matė, kad galimai yra trumpo jungimo pėdsakai. Mano, kad ugnis išplito į viršų. Visgi, tyčinės žmonių veiklos pėdsakų jie neaptiko, tyrė aplinką tiek namo viduje, tiek aplink namą, tačiau degių skysčių požymių nerado. Šiuos Gaisrinių tyrimų centro vyriausiųjų ekspertų parodymus patvirtina ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad lubose/perdengime matyti smarkiai išbyrėjęs betono sluoksnis, atsivėrusi armatūra, o tai parodo, kad šioje vietoje galėjo būti ilgalaikė itin aukšta temperatūra. Pagal lubų/perdengimo profilių deformacijas matyti, kad galimai ugnis išplito iš rūsio (pirmo aukšto) patalpų.

Taigi įvertinus liudytojų N. B., A. S., K. B., E. D. ir teismo eksperto R. B. parodymus ir specialistų pateiktus įvykio vietos apžiūros protokolus matyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiajam specialistui liudytojui N. B. atlikus pirminę įvykio vietos apžiūrą ir padarius išvadą, kad galima gaisro židinio vieta yra namo pietrytinė išorinė siena, o gaisras galimai kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio (galimai tyčinės žmonių veiklos), vėliau Gaisrinių tyrimų centro vyriausiesiems ekspertams R. B. ir E. D. atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą, liudytojo N. B. išvada nebuvo patvirtinta, t. y. tiksli gaisro židinio vieta nenustatyta, gaisro židinio zona – visas namas, tyčinės žmonių veiklos pėdsakai neaptikti. Byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvados patvirtina, kad pateiktuose tirto grunto pavyzdžiuose degiųjų skysčių pėdsakų nerasta, elektros instaliacijos laiduose trumpo jungimo ar kitokio avarinio darbo režimui būdingų pėdsakų nerasta. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog gaisro židinio vieta buvo namo pietrytinė išorinė dalis, o gaisro kilimo priežastis buvo tyčinė kaltinamojo veikla, o būtent – namo pietrytinės išorinės dalies padegimas nenustatytu ugnies šaltiniu. Tuo tarpu priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiojo specialisto liudytojo N. B. išvada apie tai, kad tikėtina gaisro kilimo priežastis yra pašalinis ugnies šaltinis (galimai tyčinė žmonių veikla) paremtas gaisravietėje buvusių ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų ir nukentėjusiosios samprotavimais bei prielaidomis, kurios nepatvirtina tyrimo metu surinkti objektyvūs duomenys. Vien tai, kad kaltinamasis praeityje yra teigęs sudeginsiąs namus, tą rašė siunčiamose trumposiose žinutėse savo sutuoktinei, užfiksuota jų pokalbiuose, analogišką aplinkybę kaltinamasis nurodė ir įvykio išvakarėse liudytojui R. R., nesant jokių objektyvių duomenų, nepatvirtina, kad kaltinamasis padarė inkriminuojamą nusikaltimą.

Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis prisipažino jai, ką padarė, o vėliau paneigė, kad padegė namus, tačiau detalesnių aplinkybių nukentėjusioji negalėjo nurodyti. Iš byloje esančių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų nustatyta, kad atvykusiems pareigūnams kaltinamasis nurodė, kad gulėjo lovoje, rūkė cigaretę ir užsidegė. Vis tik šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kūno kamerų vaizdo įraše užfiksuotu laiku buvo praėję dvi dienos po gaisro, kaltinamasis galimai buvo neblaivus, sunkiai paėjo dėl sužalotų kojų, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paneigė rūkęs lovoje, teigė, kad to niekada nedaro. Be to, tokius kaltinamojo pareigūnams išsakytus teiginius paneigia teismo eksperto R. B. nurodomos aplinkybės, kad gaisras galėjo išplisti iš apačios į viršų, iš pusrūsio (pirmo aukšto) į antrąjį, nes toje vietoje labiausiai deformuoti lubų profiliai ir būtent iš šių lubų profilių padėties sprendė dėl gaisro išplitimo būdo. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad gaisras galėjo kilti nuo kaltinamojo rūkymo lovoje ar kitokio neatsargaus elgesio, byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad atvykę pagal iškvietimą, su kaltinamuoju rado jau atvykusius policijos pareigūnus, apžiūrėjo kaltinamąjį. Kaltinamasis nurodė jam, kad padegė namą, tačiau mano, jog kaltinamasis tą galėjo pasakyti dėl patirto šoko, kadangi įvykis buvo neseniai ir kaltinamasis galėjo nesuprasti ką kalba, juolab kaltinamojo psichikos būklė nebuvo tirta. Paminėtas liudytojas taip pat parodė, kad jautė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą, tačiau blaivumas nebuvo nustatinėjamas. Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis liudytojui nedetalizavo gaisro kilimo aplinkybių. Iš šių duomenų objektyviai spręsti, kad kaltinamasis prisipažino būtent dėl tyčinio namo padegimo, o ne dėl, pavyzdžiui, savalaikio specialiųjų tarnybų neiškvietimo ar išvykimo iš namų gilus gaisrui, negalima.  

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tyčia. Teismas vertina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis tyčia, nenustatytu ugnies šaltiniu, padegė namo pietrytinę išorinę dalį. Šios aplinkybės nepatvirtina ir nukentėjusiosios D. B., liudytojo A. R. parodymai ar paties kaltinamojo policijos pareigūnams nurodyti duomenys. Šiuo atveju Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas nustatė galimą pirminę gaisro židinio vietą, tačiau įvykio vietą apžiūrėję Gaisrinių tyrimų centro vyriausieji specialistai tikslios gaisro židinio vietos nenustatė, degių skysčių pėdsakų nerasta, trumpojo jungimo požymių taip pat nenustatyta, o namui esant visiškai sudegusiam, kilusių abejonių pašalinti nėra galimybės. Visos abejonės dėl gaisro kilimo vietos, priežasčių, kurių negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi byloje nesant objektyvių duomenų, kad buvo padaryta kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, taip pat nesant objektyvių duomenų apie galimai neatsargų svetimo turto sunaikinimą, kaltinamasis D. B. išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; motyvus ir tikslus, – veikos padarytos pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į kaltinamojo asmenybę – neteistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 2 kartus (2 t., b. l. 72–73), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare gydytas nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d. (2 t., b. l. 91–93), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale penkerių metų laikotarpyje dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 94), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 99), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, nėra nuolatinis priešingų teisei veiklų vykdytojas, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, byloje nėra, šiuo metu nedirba, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos artimos vidurkiui laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, D. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 31 d. veika) numatytą nusikaltimą skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 24 d. veika) numatytą nusikaltimą skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje pridedant dalį (4 mėnesius) švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir D. B. paskirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bendrinant bausmes, pridedamos bausmės dalis (4 mėnesiai) parinkta atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, veikų padarymą sąlyginai trumpu laikotarpiu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir dėl 96 231,16 Eur turtinės žalos (3 t., b. l. 2–19, 167–171). Civiliniame ieškinyje ir patikslintame reikalavime nurodyta, kad draudimo bendrovė išmokėjo išmoką nukentėjusiajai D. B., todėl išmokėtą sumą prašo priteisti iš kaltinamojo D. B..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Kadangi D. B. yra išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, be to, byloje buvo pareikštas regresinis reikalavimas, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 145–148), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina. 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 

trys skaitmeninės laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 61, 128; 2 t., b. l. 10), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje;

degėsių likučiai ir laidai su trumpo jungimo pėdsakais, supakuoti į pakuotes, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus daiktų saugojimo patalpoje (2 t., b. l. 64–65), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir D. B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

tris skaitmenines laikmenas, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

degėsių likučius ir laidus su trumpo jungimo pėdsakais, supakuotus į pakuotes, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja            Vilma Tamošaitienė