Civilinė byla Nr. e2-2598-435/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20383-2020-0

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.6.1.5; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ atstovei advokatei G. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright Energy“ atstovei advokatei L. D.,

nedalyvaujant trečiojo asmens SIA „Wesemann“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bright Energy“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys SIA „Wesemann“ ir akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai, argumentai ir atsikirtimai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energosistemos“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Bright Energy“ (toliau – atsakovė) 28 924,46 Eur be PVM skolą už atliktus darbus, 4 884,89 Eur delspinigius, 3 872,00 Eur nuostolius, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. atsakovė, trečiasis asmuo ir ieškovė (toliau visos kartu – šalys arba partneriai, o po vieną – šalis, partneris) pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kurioje atsakovė yra vadovaujanti šalis. Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė kooperuodamos savo turtą, darbuotojų darbą, žinias ir patirtį, veikti bendrai dalyvaujant konkurse „Šilumos tiekimo tinklų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Kaune rekonstravimo darbai“, kurį paskelbė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ (toliau – ir / ar Užsakovė) ir atliekant paskelbtame konkurse nurodytus darbus (Jungtines veiklos sutarties 1.1 punktas).

1.2       2019 m. balandžio 24 d. tiekėjų grupė, susidedanti iš ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens, atstovaujama atsakovės, su Užsakove AB „Kauno energija“ pasirašė Viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis) darbų pagal techninį darbo projektą „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo šilumos kameros (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) iki šilumos kameros (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune“ atlikimui. Bendra sutarties kaina 3 025 000,00 Eur plius 21 proc. PVM – 635 250,00 Eur, bendra sutarties kaina su PVM – 3 660 250,00 Eur (Rangos Sutarties 3.1 punktas).

1.3       2019 m. gegužės 27 d. Jungtinės veiklos sutarties šalys sudarė susitarimą dėl 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 26 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo ir Rangos sutarčių vykdymo (toliau – Susitarimas), kurio 3.3.1 punkte buvo sutarta, kad ieškovė įsipareigoja atlikti objekto atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Kaune visus šilumos tinklų su kameromis rekonstravimo darbus su pasijungimu į (duomenys neskelbtini) (atliekant šios kameros tik specialiuosius darbus: vamzdynų ir sklendžių sumontavimą ir apskardinimą). įskaitant reikiamų medžiagų komplektavimą ir visos dokumentacijos parengimą/pridavimą Užsakovei. Ieškovės atliekamų darbų vertė (kaina) bendroje Sutarties apimtyje sudaro 1 700 000 Eur be PVM (Susitarimo 3.3.1 punktas).

1.4       2020 m. rugsėjo 11 d. ieškovė pilnai atliko pagal projektą „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo šilumos kameros (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) iki šilumos kameros (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune“ ieškovei priskirtoje objekto atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Kaune visus šilumos tinklų su kameromis rekonstravimo darbus su pasijungimu į (duomenys neskelbtini) ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 11 bei PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, tačiau atsakovė 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nesutinka priimti darbų pagal pateiktą atliktų darbų aktą ir prašė atliktų darbų aktą pakoreguoti, įtraukiant į jį realiai atliktų darbų kiekius.

1.5       2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pateikė ieškovei AB „Kauno energija“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. protokolą, kuriame nurodyta „(i) atkarpose (duomenys neskelbtini) iki taško (duomenys neskelbtini) ir nuo taško (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numatytos šaligatvio plytelės dangos nebetiesti, bet įrengti plytelių dangos pagrindus; (ii) atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) likusios nepaklotos šaligatvio asfalto dangos nebeatstatyti, o vietoj šių darbų likusią nepakloto šaligatvio asfalto dangą pakloti atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. išasfaltuojant pilnai (ilgiu ir pločiu) įvažiavimą, kuris ne visas buvo įtrauktas į projekto atstatymo plotą“. Vadovaujantis minėtu protokolu atsakovė siūlė šiuos darbus atlikti ieškovei atitinkamai papildant 2019 m. gegužės 27 d. susitarimo 3.3.1. punktą nuostatomis, kad papildomai atsiradusius 610 kv. m. įvažiavimo asfalto dangos atstatymo darbus atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. atliks ieškovė. Ieškovė su tokiu Susitarimo pakeitimu nesutiko, nes visus jai priklausytinus darbus jau buvo atlikusi iki 2020 m. rugsėjo 11 d.

1.6       2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė įteikė ieškovei raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad darbus, kuriuos atsisakė atlikti ieškovė, atliks atsakovė ir trečiasis asmuo ir Susitarimo pakeitimą su atsakovės ir trečiojo asmens parašais, kurio ieškovė nepasirašė.

1.7       2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad AB „Kauno energija“ pasirašė galutinius atliktų darbų aktus Nr. 11 ir 11.1 už 2020 m. rugsėjo mėnesį. Rašte buvo nurodyta, jog atsakovė atsisako priimti ieškovės 2020 m. spalio 8 d. siųstą atliktų darbų aktą Nr. 12 už rugsėjo mėnesį ir PVM sąskaitą – faktūrą, kadangi atliktų darbų akto Nr. 12 eilutėje Nr. 11 nurodytų „Gerbūvio atstatymo darbai ir objekto pridavimas“ darbų ieškovė neatliko. Taip pat šiame rašte buvo prašoma ieškovės pakoreguoti atliktų darbų aktą Nr. 11 už 2020 m. rugpjūčio mėn., atliktų darbų aktą Nr. 12 už rugsėjo mėn., įtraukiant į juos tik realiai atliktų darbų kiekius bei pateikti atitinkamai perrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sumažinant jose kainą neatliktų gerbūvio atstatymo darbų suma, kas sudaro 28 975 Eur.

1.8       Atsakovė nepasirašė ieškovės teikto atliktų darbų akto už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių atliktus darbus. Ieškovė 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, jog pasirašo 2020 m. rugpjūčio 31d. atliktų darbų aktą Nr. 11 ir 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 12 vienašališkai.

1.9       2020 m. gruodžio 1d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo, kad atliko apmokėjimą už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 11 ir 12. Priešingai nei nurodo atsakovė rašte, buvo apmokėta ne visa suma už atliktus darbus, tačiau tik 120 148,67 Eur, todėl neapmokėta skolos dalis yra 28 924,46 Eur, kas reiškia, kad dėl šios sumos ir yra kilęs ginčas šioje byloje.

1.10       Laiko, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovei prašomą sumą, kadangi visus reikalingus darbus pagal Rangos sutartį objekto atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), įskaitant ir gerbūvio atstatymo darbus, ieškovė atliko realiai, pilnai ir be trūkumų. Tai patvirtina užsakovės paskirto Statybos techninės priežiūros vadovo R. S. įrašai Statybos darbų žurnale dėl aktuotų darbų 2019 m. gruodžio ir 2020 m. liepos mėnesiais, nurodyti žurnalo 26-29 psl. Gerbūvio darbai atlikti 2020 m. rugpjūčio mėnesį (2020 m. rugpjūčio 31d. atliktų darbų aktas Nr. 11 133 263,57 Eur be PVM) ir 2020 m. rugsėjo mėnesį (2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 12 24 447,71 Eur) taip pat atlikti be trūkumų ir buvo aktuojami juos tinkamai pridavus Užsakovui. Tai patvirtina Užsakovės paskirto Statybos techninės priežiūros vadovo R. S. įrašai Statybos darbų žurnale. Gerbūvio darbai nurodyti statybos darbų žurnalo įrašuose 94-99 psl.

1.11       Remiantis Susitarimo 10 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsniu, ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius už vėlavimą atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas faktūras, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4 884,89 Eur dydžio delspinigių suma pagal pridedamą delspinigių skaičiavimo pažymą.

1.12       Taip pat paaiškino, kad Jungtinės veiklos sutarties šalių (partnerių) keitimasis informacija yra esminis jungtinės veiklos santykių aspektas, kadangi, jungtinės veiklos sutartis yra grindžiama didžiausio pasitikėjimo principu. Su ieškiniu pateikiami ieškovės raštai patvirtina, jog atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, neteikė informacijos, duomenų ieškovei, nederino su ieškove veiksmų, ką įgalino daryti jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo nuostatos, todėl pažeidė šias bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas.

1.13       Ieškovė turi teisę reikalauti atsakovės atlyginti tiesioginius nuostolius (išlaidas teisiniai pagalbai), kurias ji patyrė dėl to, kad atsakovė pažeidė esmines sutarties informacijos keitimosi, bendradarbiavimo ir kooperacijos sąlygas. Ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos, rengiant raštus atsakovei bei atsakymus į atsakovės raštus, ko pasėkoje, patyrė 3 872,00 Eur sumą nuostolių, susijusių su teisine pagalba, ką patvirtina teikiama advokato PVM sąskaita – faktūra ir atliktas apmokėjimas advokatui, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

1.14       CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

1.15       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pilnai palaikė savo reikalavimus prašė ieškinį tenkinti.

II.       Atsakovės atsikirtimai, reikalavimai ir argumentai

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti, pripažinti negaliojančiais ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 11 už 2020 m. rugpjūčio mėn. ir atliktų darbų aktą Nr. 12 už rugsėjo mėn. dalyje nepriimtų gerbūvio atstatymo darbų 28 975 Eur be PVM sumai bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1       Ieškovė atliktų darbų akte Nr. 11 buvo nurodžiusi, jog ji atliko darbus atitinkamai 133 263,57 Eur be PVM sumai, iš kurių gerbūvio atstatymo darbai sudarė 100 237,92 Eur be PVM ir atliktų darbų akte Nr. 12 – 24 447,71 Eur be PVM sumai, iš kurių gerbūvio atstatymo darbai sudarė 14 683,58 Eur be PVM; viso visų darbų ieškovė buvo nurodžiusi, jog atliko už 157 711,28 Eur be PVM (133 263,57 Eur + 24 447,71 Eur). Atsakovė pagal šiuos aktus yra priėmusi darbų 128 736,28 Eur be PVM sumai. Likusių darbų 28 975 Eur be PVM sumai (157 711,28 Eur – 128 736,28 Eur) atsakovė nėra priėmusi, nes jie faktiškai nebuvo atlikti ir nebuvo priimti užsakovo. Todėl, atlikusi ieškovės priešpriešinių prievolių įskaitymą 8 587,61 Eur garantinio laikotarpio draudimo sumai, sumokėtą atsakovės už ieškovę, atsakovė ieškovei 2020 m. gruodžio 1d. pervedė 120 148,67 Eur be PVM (128 736,28 Eur – 8 587,61 Eur) ir pilnai atsiskaitė su ieškove.

2.2       Nurodė, kad AB „Kauno energija“ (užsakovas) 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė, kad atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t.y. būtent ieškovei priskirtoje atkarpoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje likusios nepaklotos šaligatvio asfalto dangos atstyti nereikia, o šios dangos ploto apimtį panaudoti įvažiavimo išasfaltavimui atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. Kitaip tariant, užsakovas konstatavo, kad ieškovės priskirtoje atkarpoje yra nepaklota šaligatvio asfalto danga, atsisakė ieškovei priskirtinoje atkarpoje dalies darbų (dalies šaligatvio asfalto klojimo darbų), kas reiškia, jog sumažėjo ieškovės atkarpoje numatytų darbų kiekis, ir šių neatliktų asfaltavimo darbų apimtimi turėjo būti atlikti asfaltavimo darbai kitoje vietoje, t. y. atsakovei ir trečiajam asmeniui SIA „Wesemann“ priskirtoje atkarpoje.

2.3       Atsakovė geranoriškai pasiūlė ieškovei kuo skubiau tą patį užsakovo atsisakytų darbų kiekį atlikti atsakovei ir trečiajam asmeniui priskirtoje atkarpoje, kad ieškovė neprarastų galimybės gauti visą sutartą 1 700 000 Eur be PVM kainą ir nesumažėtų ieškovei jos darbų procentas. Tačiau ieškovė 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovės pasiūlymas nepagrįstas, o ji visus savo atkarpoje darbus yra atlikusi pilnai ir turi teisę gauti visą 1 700 000 Eur be PVM sumą.

2.4       Ieškovei atsisakius atlikti asfaltavimo darbus, atsakovė atliko šių darbų pirkimą, su (duomenys neskelbtini) sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir už 610 kv. m. asfaltavimo darbus sumokėjo 28 975 Eur be PVM.

2.5       Atsakovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei susitarimą Nr. 3, kuriuo atsižvelgiant į užsakovo priimtus sprendimus ir ieškovei atsisakymą, pasiūlė pakoreguoti vidinį tarpusavio susitarimą šių darbų suma (28 975 Eur be PVM), ko pasėkoje, atitinkamai persiskirstytų darbų apimčių procentas bei kainos, t.y. ieškovės darbų apimčių procentas sumažėtų nuo 56,20 proc. iki 55,24 proc., kas sudarytų kainos sumažėjimą nuo 1 700 000 Eur be PVM iki 1 671 025 Eur be PVM, o atsakovei su trečiuoju asmeniu darbų apimtis atitinkamai padidėtų nuo 43,80 proc. iki 44,73 proc., kas sudarytų kainos padidėjimą nuo 1 294 750 Eur be PVM iki 1 353 975 Eur be PVM. Tačiau ieškovė ir su šiuo pasiūlymu nesutiko, susitarimo nepasirašė, ir toliau reikalauja 28 975 Eur be PVM sumos už darbus, kurių užsakovas ieškovės atkarpoje atsisakė ir perkėlė juo atlikti į atsakovės ir trečiojo asmens atkarpą, o už šią sumą darbus atliko atsakovė.

2.6       Taigi, šiuo atveju atsakovė neatliko 56,20 proc. darbų. Jos faktiškai atliktų darbų procentas yra 55,24, todėl ji neturi teisės prašyti 56,20 proc. atliktiems darbams tenkančios 1 700 000 Eur be PVM sumos.

2.7       Tai patvirtina, kad ieškovės vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktai Nr. 11 ir Nr. 12 28 975 Eur sumai, t. y. toje gerbūvio atstatymo darbų apimtyje, kurios nepriėmė atsakovė, ir kuriuos ji atliko vykdydama užsakovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, yra nepagrįsti, nes jie nebuvo atlikti, todėl šia apimtimi turi būti pripažinti negaliojančiais. Pažymėjo, kad atliktų darbų aktuose Nr. 11 ir Nr. 12 nurodyti likę darbai 128 736,28 Eur be PVM sumai atsakovės buvo priimti ir už juos buvo apmokėta. Atlikus įskaitymą už ieškovės atsakovei suėjusią mokėjimo prievolę pagal 2020 m. spalio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 587,61 Eur sumai, atsakovė ieškovei 2020 m. gruodžio 1 d. pervedė 120 148,67 Eur be PVM.

2.8       Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai laiko, jog šalių 2019 m. gegužės 27 d. susitarime nurodyta už ieškovės atliktus darbus 1 700 000 Eur be PVM kaina nekeičiama, dėl ko atsakovė negalėjo šios galutinės sumos sumažinti 28 975 Eur be PVM suma. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad net ir tuo atveju, kai jai tenkančių darbų dalies yra atsisakoma ir šie darbai numatomi atlikti kitoje vietoje, kuri pagal vidinį partnerių susitarimą patenka į kito partnerio darbų atkarpą, ji vis tiek turi teisę gauti visą sutartą kainą, nes tokiu atveju, ieškovė atsisakytų neatliktų darbų apimtyje „sutaupo“, o atsakovė ir trečiasis asmuo, atlikdami tuos darbus jam priskirtoje atkarpoje patiria papildomas išlaidas, kas reiškia, kad tokie neigiami padariniai atsiranda tik atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu.

2.9       Atsakovė nesutinka ir su ieškovės pozicija, kad atsakovė, priimdama iš ieškovės darbus, esant techninio prižiūrėtojo parašui, neturėjo teisės ir pagrindo dar kartą tikrinti akte nurodytų darbų ir jų nepriimti, nes darbų kokybė ir kiekiai buvo patikrinami techninės priežiūros atstovo. Visų pirma, šalys Jungtinės veiklos sutarties 3.1., 3.2. punktais susitarė, kad Jungtinei veiklai vadovaus atsakovė. Jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktu, šalys susitarė, kad apmokėjimą už darbus gaus atsakovė, kuri proporcingai šalių atliekamai darbų daliai užmokestį išmokės už faktiškai atliktus darbus pagal Rangos sutartį per 5 darbo dienas, kai apmokėjimas bus Užsakovo pervestas į vadovaujančios šalies, t. y. atsakovės, sąskaitą. 2019 m. gegužės 27 d. šalių pasirašytame susitarime buvo numatyta, kad pagrindinis partneris, t. y. atsakovė, įsipareigoja sumokėti partneriams už jų atliktus darbus per 3 darbo dienas nuo apmokėjimo gavimo iš Užsakovo. Taigi, kiekvienas partneris perduodavo jo atliktus darbus atsakovei, kuri savo ruožtu bendrai visų partnerių atliktus darbus atitinkame etape perduodavo užsakovui AB „Kauno energija“.

2.10       Laiko, kad ieškovės ir atsakovės darbų perdavimo santykyje, atsakovė veikė kaip užsakovas ieškovės atžvilgiu. Kitaip tariant, darbų perdavimas ir priėmimas buvo vykdomas 2 etapais: ieškovė perduodavo atsakovei, o ji – užsakovui. Todėl atsakovė, priimdama darbus iš ieškovės, veikė kaip užsakovas, o perduodama darbus užsakovei AB „Kauno energija“ – kaip rangovas. Todėl atsakovei priimant iš ieškovės jos atliktus darbus, šių darbų priėmimui taikytinos visos CK teisės normos, kurios taikytinos užsakovui priimant darbus, t. y. priimamų darbų apžiūrėjimą, darbų priėmimą ar nepriėmimą nustačius jų trūkumus, informavimą apie nustatytus trūkumus (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis).

2.11       Tačiau ginčas tarp ieškovės yra kilęs dėl apmokėjimo už ieškovės apskritai neatliktus darbus, kas reikštų, jog jei atsakovė, nepatikrinusi darbų, būtų pasirašiusi ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, kurie faktiškai nebuvo atlikti, tokiu atveju atsakovė prisiimtų šių neatliktų darbų sumai riziką, o ieškovė, neatlikusi darbų, ir gavusi už juos apmokėjimą, nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėtų atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu.

2.12       Taigi, byloje esant pakankamai įrodymų, kad ieškovė neatliko tiek darbų, pagal kurių apimtį jai buvo apskaičiuotas 1 700 000 Eur užmokestis, ji negali reikalauti apmokėjimo už neatliktus darbus.

2.13       Nurodė, kad ieškovė neteisingai interpretuoja Jungtinės veiklos sutarties 2.6. punkto ir 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimo 5 punkto nuostatas, nes šalys, šiais punktais tarėsi dėl atsakomybės tuo atveju, jei papildomos išlaidos vykdant sutartinius įsipareigojimus atsirastų dėl paties rangovo netinkamo darbų kiekio ir apimties įvertinimo bei jų kainos apskaičiavimo, nenumatytų darbų atsiradimo, kai tokius darbus buvo galima numatyti tiekiant pasiūlymą ir pan. Šiuo atveju, darbų pakeitimas buvo sąlygotas užsakovo sprendimu juos atlikti tiesiog kitoje vietoje, nesant nei bendros darbų apimties, nei Rangos sutarties kainos pagal 2019 m. balandžio 24 d. Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), padidinimui ar sumažinimui. Kitaip tariant, užsakovui priėmus sprendimą, kad dalyje atliekamų darbų atkarpoje nebereikia šaligatvio asfalto dangos ir vietoj jos šaligatvio asfalto dangą reikalinga pakloti kitoje vietoje (nekeičiant atsisakomų darbų kiekio) bendra darbų apimtis ir kaina pagal Rangos sutartį nepasikeitė; pasikeitė partnerių „vidinis“ įsipareigojimų ir darbų pasidalijimas pagal 2019 m. gegužės 27 d. susitarimą, t.y. ieškovės numatytų darbų apimtis, o kartu ir kaina, sumažėjo, ir atitinkamai darbų apimtis ir kaina padidėjo atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu.

2.14       Todėl Jungtinės veiklos sutarties 2.6. punktas ir susitarimo 4, 5 punktai aiškintini kartu su Jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktu, numatančiu, kad užmokestis už darbus tarp šalių pasidalinamas proporcingai šalių atliekamai darbų daliai ir išmokamas už faktiškai atliktus darbus pagal Rangos sutartį, bei susitarimo 9 punktu, numatančiu, kad apmokėjimas atliekamas už partnerių atliktus darbus. Juo labiau, ir pats Jungtinės veiklos sutarties 2.6. punkto turinys labai aiškiai apibrėžia šalies atsakomybę atsiradus papildomoms išlaidoms vykdant kiekvienos šalies prisiimtus įsipareigojimus. Kitaip tariant, kiekviena šalis yra atsakinga už papildomas išlaidas, kurios atsirado vykdant prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovė 2019 m. gegužės 27 d. susitarimu nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų nei dėl dalies šaligatvio asfaltavimo dangos įrengimo ieškovei priskirtoje objekto atkarpoje, nei dėl stovėjimo aikštelės ir įvažiavimų asfalto dangos įrengimo jai priskirtoje atkarpoje. O tai reiškia, kad atsiradusios papildomos išlaidos dėl 610 kv. m. asfaltavimo dangos paklojimo nėra tos papildomos išlaidos, už kurių atsiradimą yra atsakinga atsakovė Jungtinės veiklos sutarties 2.6. punkto kontekste.

2.15       Laiko, kad, šiuo atveju, atsakovei ir trečiajam asmeniui atsirado papildomos išlaidos, susijusios ne su jų prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, o dėl užsakovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimto sprendimo, ko pasėkoje, pasikeitė šalių sutartas atliekamų darbų pagal pradinį techninio darbo projektą procentas ir šalių susitarta darbų kaina. Ir nors ieškovė, atsiradus pakeitimams, atsisakė pakeisti 2019 m. gegužės 27 d. susitarimu sutartą darbų procentą ir kainą, tačiau net ir esant nepakeistam susitarimui, ji neįgijo teisės į neatliktų darbų apmokėjimą.

2.16       Nurodė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo delspinigius už pavėluotą apmokėjimą pagal jos išrašytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 4 884,89 Eur dydžio sumoje ir pateikė savo paskaičiavimus. Be to, delspinigiai susidarė ne dėl atsakovės kaltės, o buvo sąlygoti pačios ieškovės veiksmų.

2.17       Nesutiko su ieškovės prašomais priteisti nuostoliais, kadangi ieškovės nurodyti neva bendradarbiavimo pažeidimai nepatenka į Jungtinės veikos sutarties 3.5. ir 3.6. punktų taikymą. Be to, net jei ir būtų pripažinta, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, tai tokios pareigos pažeidimai, kuriuos nurodo ieškovė, niekaip nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirtomis išlaidomis advokatui už jo teisinį ginčo įvertinimą ir raštų rašymą. Kaip matyti iš advokato K. P. 2020 m. spalio 20 d. PVM sąskaitos faktūros, ieškovė nepatyrė advokato išlaidų dėl kokių tai dokumentų ar informacijos, ką traktuoja kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, išreikalavimo iš atsakovės. Priešingai, kaip matyti iš advokatų atliktų darbų, jokių kliūčių jam parengti raštus dėl kilusio ginčo, nebuvo, o visą tokiems raštams parengti informaciją ir dokumentus, turėjo. Pasisakydama dėl nuostolių dydžio nurodė, kad iš suteiktų paslaugų aprašymo matyti, jog advokatas parengė 8 raštus, kurių rengimui sugaišo net 28 darbo valandas, nors pavyzdžiui, Pretenzija dėl skolos parengimo yra iš 7 sakinių ir sudaro tik pusę puslapio, tačiau tokios pretenzijos parengimui buvo sugaišta net 3 val. Kitų raštų apimtis pagrinde 1 psl. ir tokios apimties rašto parengimui advokatas sugaišo net 3 val. Akivaizdu, kad šios išlaidos yra nepagrįstai uždidintos, juo labiau, kad ir pati ieškovė naudojosi advokatų pagalba ir raštų parengimas kainavo 2 kartus pigiau.

2.18       Laiko, kad ieškovė neįrodė, kad jos patirtos išlaidos advokatui dėl raštų rengimo, buvo sąlygotos bendradarbiavimo pareigos pažeidimų.

2.19       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.

III. Trečiųjų asmenų pozicija

3.       Trečiasis asmuo SIA „Wesemann“ teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, iš esmės tapačiais motyvais kaip ir atsakovė, ir prašė ieškinį atmesti.

4.       Trečiasis asmuo  AB „Kauno energija“ teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės planuojamus vykdyti (duomenys neskelbtini) Kaune dangų ir šaligatvio remonto darbus, 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė šaligatvio asfalto dangos atstatymo darbų atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., ir nurodė atsakovei šių neatliktų darbų apimtimi atlikti asfaltavimo darbus kitoje vietoje, atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. Įvertinus tai, buvo atliktas projekto pakeitimas ir asfaltavimo darbai atlikti atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. išasfaltuojant pilnai (ilgiu ir pločiu) įvažiavimą, o atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. likusi nepaklota šaligatvio asfalto danga neatstatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs tarp jungtinės veiklos sutarties partnerių dėl tarpusavio atsiskaitymų ir išlaidų pasidalinimo pagal 2019 m. gegužės 27 d. susitarimą, ieškinio pagrįstumo klausimą trečiasis asmuo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

5.       Byloje pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar vykdant Rangos sutartį, užsakovui atsisakius dalies darbų ieškovei priskirtoje objekto atkarpoje juos perkeliant į atsakovei ir trečiajam asmeniui priskirtą atkarpą, ieškovė turi teisę į Susitarimu sulygtą visą darbų kainą. Ginčas kilo dėl to, jog šalys skirtingai vertino ginčo santykių teisinį pagrindą bei skirtingai aiškino jų pasirašytų sutarčių ir Susitarimo nuostatas.

6.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).

7.       Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė. Pasikeitus aplinkybėms, sutarties šalys turi teisę bendra valia arba teismine tvarka keisti sutarties sąlygas.

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė, atsakovė, kuri yra jungtinės veiklos sutarties vadovaujanti šalis, ir trečiasis asmuo susitarė, kooperuodamos savo turtą, darbuotojų darbą, žinias ir patirtį, veikti bendrai dalyvaujant AB „Kauno energija“ paskelbtame konkurse „Šilumos tiekimo tinklų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Kaune rekonstravimo darbai“ ir Darbų atlikimo Užsakovui tikslu (Sutarties įžanginė dalis; 1.1. punktas). Šia sutartimi šalys be kita ko susitarė, kad jų įnašai į Jungtinę veiklą yra dalinami šiomis proporcijomis: montavimo darbai su medžiagomis ir bendrastatybiniai darbai – UAB „Bright Energy – 40 %; SIA „Wessemann“ – 30 % ir UAB „Energosistemos“ – 30 % (Sutarties 2.2 punktas). Užmokestis už darbus tarp šalių pasidalinamas proporcingai šalių atliekamai darbų daliai ir išmokamas už faktiškai atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Šalies užmokesčio dalis bus išmokėta per 5 darbo dienas po to, kai apmokėjimas už atliktus darbus iš užsakovo bus pervestas į vadovaujančios šalies sąskaitą (Sutarties 4.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad kiekviena šalis yra atsakinga už išlaidas, susijusias su jos prisiimtų įsipareigojimų (atliktinų darbų) vykdymu ir pilnai jas padengs pati. Šalis nereikalaus iš kitos šalies iš dalies ar pilnai padengti jos patirtas išlaidas vykdant prisiimtus įsipareigojimus (atliktinus darbus) net ir tuo atveju, jeigu jos faktiškai patirtos išlaidos viršys jos prisiimtų pareigų (atliktinų darbų) kainą, įtvirtintą šioje sutartyje ar jos faktiškai patirtų išlaidų dalis bendroje šalių išlaidų sumoje viršys tos šalies prisiimtų įsipareigojimų dalį, įtvirtintą šioje sutartyje (Sutarties 2.6 punktas).

9.       Konkursą Jungtinės veiklos sutarties šalys laimėjo, todėl 2019 m. balandžio 24 d. partnerės (tiekėjų grupė, Sutartyje vadinamos Rangovu), atstovaujamos atsakovės, su AB „Kauno energija“ (Užsakove) pasirašė Viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) darbų pagal techninį darbo projektą „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo šilumos kameros (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) iki šilumos kameros (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune“ atlikimui. Rangos sutartyje buvo sutarta fiksuota darbų kaina 3 025 000,00 Eur plius 21 proc. PVM – 635 0250,00 Eur, bendra sutarties kaina su PVM – 3 660 250,00 Eur (Rangos Sutarties 3.1. punktas).

10.       Šia sutartimi Užsakovas įsipareigojo už visus Sutartyje numatytus darbus sumokėti bendrą Sutarties kainą, jeigu faktinė darbų apimtis nesiskiria daugiau kaip 15 %, skaičiuojant nuo bendros Sutarties kainos (sutarties 3.3 punktas). Taip pat buvo numatyta, kad atliktus Rangovo darbus Užsakovas priims kiekvieną mėnesį, Rangovui pateikus pažymą apie atliktų darbų vertę, Atliktų darbų aktus, PVM sąskaitą faktūrą, kurią Užsakovas apmokės: už Priežiūrą per 30 dienų, o Rekonstravimą per 60 dienų (Sutarties 3.4.1 punktas); Atliktų darbų aktai yra tik juose nurodytų darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai, o visų Rangovo atliktų darbų (kaip vientiso, technologiškai neatskiriamo statybos darbų proceso) tinkamas įvykdymas ir darbų kokybė patvirtinamas tik Galutiniu atliktų darbų aktu. Tai, kad buvo apmokėta už atliktus darbus (jų dalį) nereiškia, kad iki apmokėjimo dienos atlikti darbai (jų dalis) buvo tinkamai atlikti, patvirtinti bei priduoti Užsakovui, jie laikomi tinkamai atliktais tik kai patvirtinamas ir pasirašomas Galutinis atliktų darbų aktas (Sutarties 3.4.2. punktas). Teisė tikrinti atliekamų darbų eigą kiekį ir kokybę bei sudaryti Darbų priėmimo komisiją arba įgalioti asmenį, dalyvaujant Rangovo atsakingam asmeniui priimti darbus numatyta Užsakovui (Sutarties 4.2.4.; 4.2.7. punktai). Rangovas, be kitų pareigų, turi pareigą atlikus darbus įforminti darbų vykdymo dokumentaciją bei techninę vykdomąją dokumentaciją bei ją pateikti Užsakovo atstovams, pasirašant Darbų perdavimo – priėmimo aktą (Sutarties 4.3.23. punktas), o baigus visus darbus pagal Sutartį, pildyti Galutinį atliktų darbų aktą, įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos Užsakovui (Sutarties 4.3.28. punktas). 

11.       Po Rangos sutarties pasirašymo, 2019 m. gegužės 27 d. partnerės sudarė Susitarimą dėl 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 26 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo ir Rangos sutarčių vykdymo. Šio Susitarimo įžanginėje dalyje yra nurodyta eilė priežasčių, sąlygojusių tokio Susitarimo pasirašymą – pasirašytos dvi Jungtinės veiklos sutartys, laimėti du konkursai dėl tam tikrų darbų atlikimo, sudarytos dvi Rangos sutartys ir to pasėkoje, Partneriai detalizavo ir suderino tolesnio bendradarbiavimo ir Rangos sutarčių vykdymo sąlygas, pakeitė darbų pasidalinimą tarp partnerių bei turi siekį tinkamai ir laiku įvykdyti Rangos sutartyse numatytus darbus ((vii) punktas). 

12.       Susitarimu šalys nustatė, jog privalo būti laikoma, kad šį Susitarimą sudaro – šis Susitarimas ir jo priedai, Jungtinės veiklos sutartys ir Rangos sutartys su Užsakovu, bei jų priedai, kurie yra suprantami ir aiškintini kaip šio Susitarimo sudedamosios dalys. Taip pat šie dokumentai turi būti traktuojami kaip paaiškinantys vienas kitą ir tuo tikslu šiame Susitarime galioja toks dokumentų svarbos eiliškumas: a) šis Susitarimas ir jo priedai, išvardinti 15 punkte žemiau; b) Jungtinės veiklos sutartys; c) Rangos sutartys su Užsakovu ir jų priedai.

13.       Susitarimo 3 punkte partneriai susitarė dėl Objektų darbų apimčių pakeitimo ir pasidalinimo aiškiai įvardindami 3 punkto papunkčiuose kuris iš partnerių, kokioje konkrečioje objekto atkarpoje atliks konkrečius darbus bei nustatė tų darbų vertę (kainą) ir atitinkamų objektų atliktinų darbų dalį procentine išraiška.

14.       Susitarimo 4 punktu šalys susitarė ir pareiškė, kad Pagrindinis partneris ir Partneris II, vykdydami Jungtinės veiklos sutartį II ir Rangos sutartį II atliks visus šiose Sutartyse numatytus darbus. Partneris I šių sutarčių pagrindu jokių darbų Objekte II neatlikinės, jokių įsipareigojimų neprisiima. Pagrindinis partneris ir Partneris II atitinkamai pretenzijų dėl šių sutarčių vykdymo Partneriui I dabar ir ateityje nereikš. Partneris I šių sutarčių pagrindu jokių darbų neatlikinės ir pretenzijų dėl darbų apimčių dabar ir ateityje nereikš.

15.       Susitarimo 5 punktu šalys susitarė, kad Partnerių vykdomų darbų kaina yra nekeičiama ir pastovi suma, kuriai netaikomos jokios korekcijos, išskyrus pakeitimų, nurodytų Rangos sutartyje atveju ar perskaičiuojant Rangos sutarties kainą pagal joje nurodytas nuostatas. Partneriai nebus atsakingi už bet kokio pobūdžio kito partnerio sąnaudų padidėjimą vykdant šį Susitarimą nepriklausomai ar taip atsitinka dėl mokesčių, infliacijos ar kitų priežasčių.

16.       Susitarimo 9 punktu Pagrindinis partneris įsipareigojo sumokėti Partneriams už atliktus darbus per 3 darbo dienas nuo mokėjimo gavimo iš Užsakovo. Jeigu iš Užsakovo gaunamas tik dalinis sąskaitos apmokėjimas, gauta mokėjimo suma bus paskirstyta šalims proporcingai atliktiems darbams pagal gautą mokėjimą.

17.       Sprendžiant klausimą dėl ginčo santykių teisinės kvalifikacijos pažymėtina, jog ieškinys buvo grindžiamas tiek jungtinę veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, tiek ir rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis; ieškovė savo reikalavimą grindė PVM sąskaitomis – faktūromis išrašytomis jos vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš dalies pakeitė ieškinio teisinį pagrindą nurodydama, jog ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis išimtinai jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.969 – 6.982 straipsniai), nes šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai;  rangos teisiniai santykiai egzistavo tik tarp Užsakovės ir Rangovo, t. y. partnerių, o tarp pačių partnerių jokie rangos teisiniai santykiai niekada neegzistavo, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo turėtų būti vadovaujamasi šalių pasirašytų Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo nuostatomis.

18.       Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuostatos, kad ieškovės ir atsakovės darbų perdavimo santykyje, atsakovė veikė kaip Užsakovas ieškovės atžvilgiu. Kitaip tariant, darbų perdavimas ir priėmimas buvo vykdomas 2 etapais: ieškovė perduodavo darbus atsakovei, o pastaroji – Užsakovui. Atsakovė, priimdama darbus iš ieškovės, veikė kaip Užsakovas, o perduodama darbus Užsakovei AB „Kauno energija“ – kaip Rangovas. Todėl atsakovei priimant iš ieškovės jos atliktus darbus, šių darbų priėmimui taikytinos visos CK teisės normos, kurios taikytinos Užsakovui priimant darbus, t.y. priimamų darbų apžiūrėjimą, darbų priėmimą ar nepriėmimą nustačius jų trūkumus, informavimą apie nustatytus trūkumus (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis). Atsakovei priėmus darbus, konstatuotina, kad darbai yra atlikti be trūkumų ir tokiu atveju atsakovei atsiranda prievolė už juos atsiskaityti, atsisakius juos priimti, prievolės atsiskaityti už nepriimtus darbus nėra.

19.       Nagrinėjamam ginčui aktualios yra 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimo 8 punktas), 2019 m. balandžio 24 d. Viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Rangos sutartis I) (Sprendimo 9, 10 punktai) ir 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimas (Sprendimo 11–16 punktai). Tiek Jungtinės veiklos sutarties I, tiek ir Susitarimo nuostatomis yra nustatyti / apibrėžti santykiai tarp jungtinės veiklos partnerių, o Rangos sutartimi I – santykiai tarp Užsakovo (AB „Kauno energija“) ir Rangovo (tiekėjų grupės, susidedančios iš UAB „Bright energy“, SIA „Wesemann“ ir UAB „Energosistemos“).

20.       Nors jungtinės veiklos partnerių susitarimu atsakovė tapo vadovaujančiu partneriu, šalys susitarė, kad vadovaujanti šalis atstovauja Jungtinei veiklai ir atstovauja šalis kasdieniuose santykiuose su Užsakovu (Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punktas), kas reiškia, kad tarp jų pripažintini egzistuojantys atstovavimo santykiai (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Šalys susitarė, kad vadovaujančios šalies direktorius ar jo įgaliotas asmuo vadovauja Jungtinei veiklai iki Rangos sutarties pasirašymo, o laimėjus konkursą Jungtinės veiklos partnerių vardu pasirašo Rangos sutartį (Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punktas.); taip pat sutarta, kad apmokėjimas už atliktus darbus bus pervedamas į vadovaujančios šalies sąskaitą, kuri per 5 darbo dienas atitinkamai išmokės jį kiekvienai šaliai (Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktas). Nors kaip minėta, 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimu šalys pakeitė darbų pasidalinimą tarp partnerių ir prisiimtų darbų kainą (Sprendimo 11, 13 punktai) (CK 6.976 straipsnio 1 dalis) bei iš dalies pakeitė vadovaujančio (pagrindinio) partnerio atsiskaitymo su kitais partneriais tvarką (Susitarimo 9–12 punktai), jokių kitokių (didesnių) teisių vadovaujančiam (pagrindiniam) partneriui suteikta nebuvo, priešingai, tiek Jungtinės veiklos sutartimi, tiek Susitarimu buvo įtvirtinta partnerių teisių ir pareigų lygybė.

21.       Atsakovės argumentai, kad pagal Rangos sutarties 4.3.23 punktą, rangovas įsipareigojo pasirašyti atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą, o pagal sutarties 4.3.28 punktą – pabaigus visus darbus pagal sutartį pildyti Galutinį atliktų darbų aktą ir perduoti jį užsakovui, teismo nuomone, atsakovei didesnių galių partnerių atžvilgiu, nei jų atstovavimas, nesuteikė, kadangi visus atliktus rangovo darbus priimti, tikrinti atliekamų darbų eigą kiekį ir kokybę įsipareigojo užsakovas (Sprendimo 9 punktas).

22.       Šalims jokiuose susitarimuose nenumačius, kad vadovaujantis partneris kito partnerio atliktus darbus priiminės atliktų darbų aktais, tuo pačiu tikrins jų kokybę ir kiekį, vien tik aplinkybė, kad ieškovė savo atliktus darbus Užsakovo priėmimui perduodavo vadovaujančiai partnerei Atliktų darbų aktais, pati savaime nesukūrė tarp partnerių (ieškovės ir atsakovės) rangos santykių, kas reiškia, kad jiems, šiuo atveju, netaikytinos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos, šie aktai negali būti tapatinami su CK 6.694 straipsnyje reglamentuojamo darbų priėmimo – perdavimo akto reikšme, galia ir sukuriamomis pasekmėmis. Įvertinus Rangos sutartyje įtvirtintą išimtinai užsakovo teisę priimti rangovo atliktus darbus konstatuotina, kad tarp Jungtinės veiklos partnerių rangos santykiai neatsirado ir ieškovės Atliktų darbų aktai aktualūs tik tiek, kiek juose atsispindi ieškovės perduodamų darbų kiekis atsakovei, tikslu įtraukti juos į Rangovo perdavimo – priėmimo aktą.

23.       Sprendžiant klausimą ar Užsakovui atsisakius dalies darbų ieškovei priskirtoje objekto atkarpoje juos perkeliant į atsakovei ir trečiajam asmeniui priskirtą atkarpą, ieškovė turi teisę į Susitarimu sulygtą visą darbų kainą teismas vadovaujasi jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.969–6.982 straipsniai) ir šalių pasirašytomis sutartimis.

24.       Nustatyta, kad AB „Kauno energija 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) Užsakovas nutarė įpareigoti Rangovą atlikti projekto pakeitimą numatant, kad atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje (ieškovei priskirtoje atkarpoje) likusios nepaklotos šaligatvio asfalto dangos atstatyti nereikia, o šios dangos ploto apimtį panaudoti įvažiavimo išasfaltavimui atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. plotą, kuris nevisas buvo įtrauktas į projekto atstatymo plotą. Užsakovas šiuo pakeitimu konstatavo, kad ieškovės priskirtoje atkarpoje yra nepaklota šaligatvio asfalto danga, atsisakė ieškovei priskirtinoje atkarpoje dalies darbų (dalies šaligatvio asfalto klojimo darbų), kas reiškia, jog sumažėjo ieškovės atkarpoje numatytų darbų kiekis, ir šių neatliktų asfaltavimo darbų apimtimi turėjo būti atlikti asfaltavimo darbai kitoje vietoje, t. y. atsakovei ir trečiajam asmeniui SIA „Wesemann“ priskirtoje atkarpoje (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)).

25.       Šalys sutarė, kad tokiu Užsakovo projekto pakeitimu darbų kiekiai nepasikeitė, t. y. Užsakovas neatsisakė dalies šaligatvio asfaltavimo darbų, nes kaip buvo numatyta išasfaltuoti 1 853 kv. m., tiek ir buvo išasfaltuota. Bendroje darbų apimtyje neįvyko joks asfaltavimo darbų kiekio pasikeitimas, faktinė darbų apimtis nesumažėjo, nesumažėjo ir šių darbų kaina. Pasikeitė tik dalies darbų atlikimo vieta.

26.       Ieškovė neginčijo, kad ji konkrečiai šiuos Užsakovo perkeltus darbus iš ieškovės atkarpos į atsakovės ir trečiojo asmens atkarpą atlikti atsisakė ir tokį savo atsisakymą motyvavo šalių pasirašytais susitarimais, kurie garantuoja jai pilną sutartą atlygį. Atsakovė laikė, kad ieškovei atsisakius atlikti darbus užsakovo perkeltoje vietoje, ieškovė neatliko visų prisiimtų darbų, todėl jai nepriklauso atlygis už neatliktus darbus. Taigi, ginčas kilo dėl atsiskaitymo tarp jungtinės veiklos partnerių.

27.       CK 6.976 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato sutartis. Taigi partnerių įnašų proporcijos, įnešto turto nuosavybė, pelno, išlaidų bei nuostolių paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei šalys nesusitaria kitaip.

28.       Nagrinėjamu atveju, minėta, kad jungtinės veiklos partneriai tarpusavio santykius apibrėžė Jungtinės veiklos sutarties I ir Susitarimo nuostatomis nustatydami jų pasirašytų dokumentų svarbą pagal eiliškumą – 1) Susitarimas ir jo priedai, 2) Jungtinės veiklos sutartys; 3) Rangos sutartys ir jų priedai (Sprendimo 12 punktas).

29.       Kaip nurodyta šio Sprendimo 8 punkte, Jungtinės veiklos sutartimi šalys be kita ko susitarė kokiomis proporcijomis bus dalinami jų įnašai į Jungtinę veiklą, kaip paskirstomas užmokestis už atliktus darbus ir kokia tvarka bus atsiskaitoma už juos. Susitarimu šalys pakeitė ir detalizavo Jungtinės veiklos sutartį dalyje dėl Objektų darbų apimčių pakeitimo ir pasidalinimo aiškiai įvardindami kuris iš partnerių, kokioje konkrečioje objekto atkarpoje atliks konkrečius darbus bei nustatė tų darbų vertę (kainą) ir atitinkamų objektų atliktinų darbų dalį procentine išraiška (Sprendimo 13 punktas).

30.       Pagal Susitarimo 3.3 punktą ieškovė įsipareigojo atlikti visus šilumos tinklų su kameromis rekonstravimo darbus su pasijungimu į (duomenys neskelbtini) Objekto I atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o atsakovė ir trečiasis asmuo pagal Susitarimo 3.1 punktą – tuos pačius darbus Objekto I atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taigi, šalys susitarė atlikti iš esmės tuos pačius darbus skirtingose Objekto I atkarpose. Ieškovės Objekto I dalis sudarė 1 700 000 Eur (ir kaina), kas sudaro 56,20% (Sutarties 3.3.1. ir 3.3.2. punktai). To paties Susitarimo 5 punktu šalys susitarė, kad partnerių vykdomų darbų kaina yra nekeičiama ir pastovi suma, kuriai netaikomos jokios korekcijos ir kad partneriai nebus atsakingi už bet kokio pobūdžio kito partnerio sąnaudų padidėjimą vykdant šį Susitarimą nepriklausomai ar taip atsitinka dėl mokesčių, infliacijos ar kitų priežasčių.

31.       Tokio susitarimo pagrindu ieškovė ir grindė savo reikalavimą priteisti jai visą Susitarimu sutartą darbų atlikimo kainą, nepaisant to, kad dalies darbų jos prisiimtoje Objekto I atkarpoje užsakovas atsisakė, o atsakovės ir trečiojo asmens prisiimtoje Objekto I atkarpoje ta dalimi darbų padaugėjo.

32.       Aiškindama šalių pasirašytus susitarimus atsakovė laikė, kad pagal Jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktą šalys susitarė, kad užmokestis už darbus tarp šalių pasidalinamas proporcingai šalių atliekamai darbų daliai ir išmokamas už faktiškai atliktus darbus pagal Rangos sutartį, o Susitarimo 9 punktas numato, kad apmokėjimas atliekamas už partnerių atliktus darbus.

33.       Vertinant nurodytus atsakovės argumentus pažymėtina, jog kaip jau minėta, Susitarimu šalys ne tik susitarė dėl šio dokumento prioritetinės reikšmės, bet juo iš dalies pakeitė ir detalizavo tam tikras Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, tame tarpe ir 4.1 punkte išdėstytą jungtinės veiklos rezultato paskirstymą, kuris reglamentuotas Susitarimo 3 punkte ir jo papunkčiuose bei 9 punkte. Šalims susitarus atlikti darbus skirtingose Objekto I atkarpose (Sprendimo 29 punktas), teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pagal Susitarimo 9 punktą neatliko dalies darbų dėl ko negali gauti apmokėjimo, nes Susitarimo 5 punkte šalys įtvirtino nuostatą, kad partneriai nebus atsakingi už bet kokio pobūdžio kito partnerio sąnaudų padidėjimą, vykdant šį Susitarimą nepriklausomai ar taip atsitinka dėl mokesčių, infliacijos ar kitų priežasčių.

34.       Tai, kad šalys Susitarimu griežtai susitarė dėl tam tikrų darbų atlikimo tam tikrose vietose (atkarpose) ir partneriai neprisiėmė jokių įsipareigojimų ne jiems priskirtose dalyse patvirtina ir Susitarimo 4 punktas, kuris nors nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi reglamentuoja šalių įsipareigojimus dėl Objekto II, tačiau papildo partnerių buvusį susitarimą pasiskirstyti darbus griežtai pagal teritorijas, tuo pačiu numatant sąlygą jokiu atveju nevykdyti darbų kitam partneriui paskirtoje atkarpoje.

35.       Teismas pažymi, jog nei Jungtinės veiklos sutartyje, nei šalių pasirašytame Susitarime šalys nenumatė jokių sąlygų tuo atveju, jei užsakovas tam tikroje dalyje pakeičia projektą, Susitarimo pakeitimo ieškovė nepasirašė, todėl pagal Susitarimo 5 punkte išdėstytą nuostatą, nepriklausomai dėl kokių priežasčių kito partnerio sąnaudos padidėjo vykdant šalių pasirašytą Susitarimą, t. y. atliekant darbus šalių pasirinktose Objekto I atkarpose, kiti partneriai dėl to nėra atsakingi ir nepraranda teisės į Susitarimu sutartą ir nekeičiamą kainą, nes jokie Rangos sutarties pakeitimai atliekami nebuvo ir Rangos sutarties kaina nebuvo perskaičiuota.

36.       Minėta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019).

37.       Atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, kad dėl Užsakovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimto sprendimo atsakovei atsiradusios papildomos išlaidos dėl 610 kv. m. asfaltavimo dangos paklojimo nėra tos papildomos išlaidos, už kurių atsiradimą yra atsakinga atsakovė Jungtinės veiklos sutarties 2.6. punkto kontekste, kadangi atsakovė Susitarimu nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų dėl 610 kv. m. šaligatvio asfaltavimo dangos įrengimo ieškovei priskirtoje objekto atkarpoje. Teismui konstatavus, kad šalys susitarė dėl visų darbų atlikimo tam tikrose atkarpose, laikytina, kad šalys susitarė ne dėl darbų kiekio, o dėl darbų vietos, kas reiškia, kad šalys prisiėmė įsipareigojimus atlikti visus darbus, kurie turi būti atlikti joms priskirtose atkarpose.

38.       Vertinant Jungtinės veiklos sutarties 2.6. punkto nuostatą matyti, kad jis iš esmės atkartotas Susitarimo 5 punkte, kas reiškia, kad šalys nuo pat pradžių buvo susitarę atriboti šalių atsakomybę dėl bet kokio pobūdžio kitos šalies padidėjusių išlaidų.

39.        Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl 28 924,46 Eur be PVM skolos už atliktus darbus priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

40.       Ieškovės atliktų darbų aktų pagrindu ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių tris – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), anot ieškovės, atsakovė vėlavo apmokėti. Susitarimo 9 punkte ir 10 punkte šalys susitarė, jog pagrindinis partneris įsipareigoja sumokėti partneriams už jų atliktus darbus per 3 darbo dienas nuo apmokėjimo gavimo iš Užsakovo; atsakovei uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus laiku, ji moka 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos pagal pateiktus aktus kainos ir atlygina dėl to patirtus nuostolius. Ieškovė pateikė delspinigių paskaičiavimo Pažymą, kurios pagrindu prašė priteisti iš atsakovės 4 884,75 Eur delspinigių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė delspinigių paskaičiavimo lentelę 3 589,48 Eur sumai, t. y., atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes pakeitė apmokėjimo ieškovei terminus, ko pasėkoje sutrumpėjo praleistų dienų skaičius ir tuo pačiu delspinigių suma.

41.       Atsakovė su delspinigių paskaičiavimu nesutiko tais motyvais, kad 1) pagal sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 54 855 Eur sumai darbai Užsakovo nurodymu negalėjo būti įtraukti į Užsakovui teikiamą 2020 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą; 2) pagal sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – kadangi atsakovė nepriėmė dalies ieškovės nurodytų darbų pagal pateiktus aktus, ji nepripažino ieškovės pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos darbų kainos.

42.       Vertinant atsakovės argumentus dėl sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 54 855 Eur sumai, pažymėtina, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad Užsakovo 2020 m. liepos 30 d. el. laišku buvo prašoma neaktuoti gerbūvio, tačiau iš tolimesnio tos pačios dienos el. susirašinėjimo, kuriame tariamasi dėl kokio kiekio darbų procentine išraiška turėtų būti įrašyta gerbūvio eilutė, nėra galimybės nustatyti, ar būtent tokiai sumai buvo prašoma neaktuoti gerbūvio. Kita vertus, atsakovės atstovo 2020 m. rugsėjo 3 d. el. laiškas leidžia daryti išvadą, kad jei darbai 54 855 Eur sumai ir nebuvo aktuoti liepos mėnesį, tai reiškia, kad tai buvo padaryta per klaidą. Esant byloje tokiems įrodymams, teismas laiko, kad atsakovė neįrodė, kad pagal sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) darbai 54 855 Eur sumai Užsakovo nurodymu buvo neįtraukti į Užsakovui teikiamą 2020 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą, kaip ir neįrodė aplinkybės, kad jei jie buvo neįtraukti – tai buvo padaryta pagrįstai.

43.       Teismui pripažinus, kad ne atsakovė, o Užsakovas turėjo teisę priimti atliktus darbus ir vertinti jų kiekį, atsakovės argumentai, kad ji sprendė kuriuos darbus priimti ir perduoti Užsakovui, o kuriuos nepriimti ar perduoti Užsakovui kitu metu, nepaneigia ieškovės nurodytų darbų atlikimo atitinkamomis datomis fakto ir tuo pagrindu surašytų PVM sąskaitų – faktūrų, nuo kurių pasirašymo/perdavimo dienos ieškovė skaičiuoja delspinigius. Nesant tai paneigiančių įrodymų bei vertinant tai, kad visgi atsakovė iš dalies sumokėjo ieškovei pagal tas pačias PVM sąskaitas – faktūras, ieškinys dalyje dėl 3 589,48 Eur delspinigių priteisimo tenkintinas taip pat. 

Dėl nuostolių priteisimo

44.       Ieškovė prašymą priteisti nuostolius grindė Jungtinės veiklos sutarties 3.5 ir 3.6 punktų pažeidimais ir CK 6.200 straipsnio 2 dalies ir 6.973 straipsnio pažeidimais. Nurodė, kad dėl to ieškovė buvo priversta sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu K. P., kurios pagrindu advokatas teikė ieškovei teisines paslaugas, rengiant raštus atsakovei bei atsakymus į atsakovės raštus, konsultuojant ieškovę visais ginčo klausimais, ir tai patvirtina teismui pateikta atstovavimo sutartis bei pateikta sąskaita ir apmokėjimas už teisines paslaugas.

45.       Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014; , 38 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. e3K-3-429-701/2017 ).

46.       Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 38 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

47.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. 

48.       Jungtinės veiklos sutarties 3.5 punkte numatyta, kad sprendimai, susiję su bendrais šalių reikalais, priimami bendru šalių sutarimu; visi sprendimai dėl Sutarties įgyvendinimo ir Rangos sutarties, jei tokia bus sudaryta, darbų vykdymo bei jų finansavimo, priimami bendru šalių susitarimu vadovaujantis geros valios ir tarpusavio supratimo principais bei atsižvelgiant į sutarties tikslus, o 3.6 punkte – visų sutarčių bei dokumentų projektai, kurie pagal Sutartį pasirašomi šalių vardu, iki juos pasirašant aptariami šalių bendrame susirinkime, o visi reikalingi sprendimai paskelbiami, kai juos pasirašo visos šalys.

49.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodinėjo kaip konkrečiai pasireiškė Jungtinės veiklos sutarties 3.5 ir 3.6 punktų pažeidimai, kokie sutarčių ar dokumentų projektai, kurie pagal Sutartį pasirašomi šalių vardu, iki juos pasirašant nebuvo aptarti šalių bendrame susirinkime, kokie sprendimai, susiję su bendrais šalių reikalais, nebuvo priimti bendru šalių sutarimu, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais savo procesiniuose dokumentuose tiek ir teismo posėdžio metu, jog ieškovė neteikė informacijos, duomenų, nederino su ieškove veiksmų, todėl pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas.

50.       Byloje esančios 2020 m. sausio 3 d. Atstovavimo sutartis ir 2020 m. birželio 29 d. Teisinių paslaugų sutartis patvirtina jog ieškovė su advokatu K. P. jau nuo 2020 m. sausio mėnesio buvo sudariusi atstovavimo sutartį dėl ieškovės atstovavimo teismuose LR valstybės, savivaldybės įstaigose ir organizacijose, taip pat santykiuose su kitais LR fiziniais ar bet kokios rūšies juridiniais asmenimis, tame tarpe – pasirašyti ir teikti prašymus, pareiškimus, prieštaravimus, skundus, pretenzijas, pasiūlymus ir kitus dokumentus; nuo 2020 m. birželio 29 d. – teisinių paslaugų sutartį. El. susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo direktorių patvirtina, jog jau 2020 m. balandžio 28 d. ieškovės direktorius patvirtino atsakovės direktoriui, jog advokatas K. P. yra UAB Energosistemos advokatas, kuris pagal sutartį yra įgaliotas atstovauti ieškovę sutarčių klausimais. Šie įrodymai leidžia daryti teismui išvadą, kad ieškovė naudojosi advokato K. P. teisinėmis paslaugomis žymiai nuo anksčiau nei prasidėjo tarp šalių nesutarimai ir savo iniciatyva, o ne dėl to, jog atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigas.

51.       Vertinant advokato pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą pažymėtina, kad dėl dalies suteiktų advokato paslaugų nėra galimybės nustatyti, už kokių raštų parengimą ar susipažinimą yra suteiktos paslaugos, t. y. kaip jos susijusios su atsakovės nebendradarbiavimu. Dalis paslaugų, tokių kaip Susipažinimas su atsakovės raštais, atsakymų, pretenzijų rengimas, susipažinimas su įvairiomis Sutartimis, konsultavimas, teismo nuomone, yra suteikta pagal Atstovavimo ir Teisinių paslaugų sutartis. Be to, raštai, kuriuos galima nustatyti iš PVM sąskaitos – faktūros iš esmės yra susiję su šalių ginču dėl tam tikrų darbų neįtraukimu į perduodamus Užsakovui bei su vėlavimu apmokėti atliktus darbus, kas niekaip nesusiję su Jungtinės veiklos sutarties 3.5 ir 3.6 punktų nuostatomis. 

52.       Ieškovė neįrodinėjo kaip advokato suteiktos paslaugos priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės nebendradarbiavimu (CK 6.247 straipsnis), kas reiškia, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

53.       Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54.       Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

55.       Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju aktualūs 2020 m. II ketvirčio (1 398,50 Eur), 2020 m. III ketvirčio (1 454,80 Eur), 2020 m. IV ketvirčio (1 524,20 Eur), 2021 m. I ketvirčio (1 517,40 Eur), 2021 m. II ketvirčio (1 566,40 Eur) mėnesiniai bruto darbo užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 8 punkte nurodyti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atskirus atliekamus procesinius veiksmus.

56.       Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro:

52.1.                      790,00 Eur žyminis mokestis (ieškinio CBP-26306 priedai) už ieškinį ir 38,00 Eur žyminis mokestis už antrąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas;

52.2.                      242,00 Eur avansas rengiant ieškinį, 774,40 Eur už ieškinio parengimą, strategijos derinimą, dokumentų analizę (ieškinio CBP-26306 priedai), 254,10 Eur už ieškinio parengimą (dokumento DOK-106430 priedas), taigi bendra suma už ieškinio parengimą – 1 270,50 Eur. Tokia suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į byloje nagrinėtų klausimų pobūdį laikytina pagrįsta; 

52.3.                      363,00 Eur už atskirojo skundo parengimą – įvertinus aplinkybę, kad šis skundas netenkintas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi, šios bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos;

52.4.                      254,10 Eur už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą (dokumento DOK-152117 priedas), išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis;

52.5.                      847,00 Eur už susipažinimą su atsiliepimais į ieškinį, rašytinio dokumento parengimą (dokumento DOK-106430 priedai), 1 131,35 Eur už dubliko parengimą, konsultaciją, susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį, taigi iš viso už dubliko parengimą – 1 978,35 Eur. Nurodyta suma gerokai viršija išlaidas, kurias ieškovė patyrė už ieškinio parengimą, todėl spręstina, kad tokios išlaidos yra per daug uždidintos ir nors jos neviršija Rekomendacijų 8.3 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau turi būti vertinamos proporcingai išlaidoms, kurias ieškovė turėjo už ieškinio parengimą. Teismas sprendžia, jog pagrįsta suma už dubliko parengimą šiuo atveju galėtų būti apie 1 000,00 Eur;

52.6.                      592,90 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl tripliko parengimą – vertinant šias bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad įstatyme yra numatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo) (CPK 227 straipsnis), todėl papildomų paaiškinimų teikimas šiuo atveju nebuvo būtinas, teismas nebuvo įpareigojęs ieškovės teikti rašytinius paaiškinimus dėl tripliko, todėl tokios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos vertinamos kaip perteklinės ir nebūtinos nagrinėjant civilinę bylą, todėl negali būti priteisiamos iš priešingos šalies; 

52.7.                      363,00 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad prašymas teismo buvo patenkintas, tokios išlaidos laikytinos pagrįstomis, jos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio;

52.8.                      121,00 Eur už teisines paslaugas – kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos iš teismui pateiktos ataskaitos nėra aišku, todėl tokios išlaidos taip pat vertinamos kaip perteklinės ir nebūtinos nagrinėjant civilinę bylą, todėl negali būti priteisiamos iš priešingos šalies;

52.9.                      1 627,45 Eur už procesinio dokumento ir priedų vertimus (dokumento DOK-108525 priedai), šios išlaidos buvo realiai patirtos, nes buvo būtina pateikti išverstus procesinius dokumentus trečiajam asmeniui, todėl laikomos pagrįstomis (CPK 89 straipsnio 2 dalis);

52.10.                      471,90 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje (dokumento DOK-106430 priedai), 1 318,90 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, už baigiamųjų kalbų parengimą (dokumento DOK-152117 priedas). Rekomendacijų 9 punkte nurodoma, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas). Nagrinėjamoje byloje 2021 m. rugpjūčio 31 d. posėdis truko 2 val. 15 min., 2021 m. lapkričio 30 d. posėdis – 1 val. 43 min. Bendra posėdžių trukmė – 3 val. 58 min., suapvalinus – 4 val. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą skaičiuotinas maksimalus dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas), kas šiuo atveju sudaro 156,64 Eur (1 566,40 Eur x 0,1), taigi maksimali už atstovavimą posėdžiuose suma – 626,56 Eur; už pasirengimą 2021 m. rugpjūčio 31 d. posėdžiui nurodyta suma 169,40 Eur, ji neviršija maksimalaus dydžio; už pasirengimą 2021 m. lapkričio 30 d. posėdžiui nurodyta 169,40 Eur suma taip pat neviršija maksimalaus dydžio; už baigiamosios kalbos parengimą nurodyta 847,00 Eur suma, tačiau nėra nurodyta, kiek laiko buvo sugaišta šios baigiamosios kalbos parengimui, todėl neįmanoma vertinti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir atitikties Rekomendacijų reikalavimams, todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma laikytina nepagrįsta.

52.11.                      Apibendrinus darytina išvada, kad ieškovės pagrįstos ir būtinos išlaidos šioje byloje sudaro 5 480,41 Eur (1 270,50 Eur + 254,10 Eur + 1 000,00 Eur + 363,00 Eur + 1 627,45 Eur + 626,56 Eur + 169,40 Eur + 169,40 Eur) bei 828,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

57.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro (dokumento DOK-154176 priedas):

53.1.                      145,20 Eur už susipažinimą su ieškiniu, 290,40 Eur už atsikritimų aptarimą, 726,00 Eur, 726,00 Eur, 435,60 Eur ir 290,40 Eur už atsiliepimo parengimą. Iš esmės visos šios išlaidos vertinamos kaip atsiliepimo parengimas, bendra atsakovės nurodoma suma – 2 613,60 Eur. Nurodyta suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, laikytina pagrįsta;

53.2.                      217,80 Eur už nuomonės į nuomonę parengimą ir 435,60 Eur už nuomonės dėl trečiojo asmens prašymo išversti procesinius dokumentus parengimą. Kaip minėta Sprendimo 56.6 punkte, paruošiamieji dokumentai byloje negali būti daugiau negu du. Šiuo atveju teismas nebuvo įpareigojęs atsakovės teikti nuomones ar paaiškinimus, atsikirtimus, atsakovė nurodytus dokumentus teikė savo iniciatyva, kaip minėta, įstatymas tokių procesinių dokumentų teikimo nenumato, todėl ir tokios turėtos bylinėjimosi išlaidos teismo vertintinos kaip nebūtinos, perteklinės, todėl iš priešingos šalies negali būti priteisiamos;

53.3.                      726,00 Eur už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – maksimaliai skaičiuotinas 0,4 dydis, kas šiuo atveju sudaro 581,92 Eur sumą (1 454,80 Eur x 0,4), todėl atsakovės nurodoma suma yra uždidinta, viršija nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintina iki pagrįstos 581,92 Eur sumos;

53.4.                      145,20 Eur už trečiojo asmens atsiliepimo analizę ir teisinę konsultaciją, 435,60 Eur už dubliko ir jo priedų analizę ir teisinę konsultaciją dėl dubliko, 435,60 Eur ir 435,60 Eur už tripliko parengimą. Iš esmės visos šios išlaidos turėtų būti vertinamos kaip išlaidos už tripliko parengimą, bendra suma – 1 452,00 Eur. Nurodyta suma neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina pagrįsta.

53.5.                      145,20 Eur už susipažinimą su ieškovės 2021 m. gegužės 20 d. prašymu ir atsiliepimo į prašymą parengimą. Kaip minėta, atsakovė nebuvo įpareigota teikti atsikirtimų, atsiliepimų į ieškovės prašymus, todėl tokios nurodomos išlaidos taip pat vertinamos kaip nebūtinos ir perteklinės, todėl iš priešingos šalies negali būti priteisiamos.

53.6.                      290,40 Eur už ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo analizę, teismo nutarties analizę, teisinę konsultaciją, 543,80 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą. Šios nurodytos išlaidos bendrai vertinamos kaip išlaidos už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, bendra suma – 834,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – maksimaliai skaičiuotinas 0,4 dydis, kas šiuo atveju sudaro 606,96 Eur sumą (1 517,40 Eur x 0,4), todėl atsakovės nurodoma suma yra uždidinta, viršija nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintina iki pagrįstos 606,96 Eur sumos;

53.7.                      400,00 Eur už pasirengimą 2021 m. rugpjūčio 31 d. posėdžiui, 290,40 Eur už atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje. Kaip minėta Sprendimo 56.10 punkte, maksimali suma už atstovavimo valandą – 156,64 Eur. Atsakovės nurodyta 690,40 Eur suma už 4,5 valandas (156,64 Eur x 4,5 val. = 704,88 Eur) neviršija maksimalaus dydžio, todėl laikytina pagrįsta. 1 597,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, nurodoma jog bendrai – 4 val., taigi maksimali priteistina suma galėtų būti 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,1 = 156,64 Eur; 156,64 Eur x 4 val.). Likusi suma – už baigiamosios kalbos parengimą, tačiau nėra nurodyta, kiek laiko buvo sugaišta šios baigiamosios kalbos parengimui, todėl neįmanoma vertinti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir atitikties Rekomendacijų reikalavimams, todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma laikytina nepagrįsta.

53.8.                      492,47 Eur už dokumentų vertimo paslaugas, šios išlaidos buvo realiai patirtos, nes buvo būtina pateikti išverstus procesinius dokumentus trečiajam asmeniui, todėl laikomos pagrįstomis (CPK 89 straipsnio 2 dalis).

53.9.                      Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovės pagrįstos ir būtinos išlaidos šioje byloje sudaro 7 063,91 Eur (2 613,60 Eur + 581,92 Eur + 1 452,00 Eur + 606,96 Eur + 690,40 Eur + 626,56 Eur + 492,47 Eur).

58.       Ieškinį patenkinus iš dalies (86 proc.) (32 513,94 Eur x 100 proc. / 37 681,35 Eur) atitinkamai paskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovės priteisiamos 4 713,15 Eur (5 480,41 Eur x 86 proc.) teisinės pagalbos išlaidos ir 712,08 Eur (828,00 Eur x 86 proc.) žyminio mokesčio, iš viso – 5 425,23 Eur bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai (14 proc.) atsakovei iš ieškovės priteisiamos 988,95 Eur (7 063,91 Eur x 14 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 4 436,28 Eur (5 425,23 Eur – 988,95 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

59.       Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tretieji asmenys byloje nereiškė, bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų teismui neteikė, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

60.       Vadovaujantis CPK 96 straipsniu byloje dalyvaujantys asmenys, kurie nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, turi atlyginti valstybės bylos nagrinėjimo eigoje patirtas išlaidas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Valstybė šioje byloje turėjo 28,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis pagal atmestų ieškinio reikalavimų dalį – 3,94 Eur, iš ieškovės nepriteisiama, nes nurodyta bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažesnė už minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Valstybei iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos 24,23 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energosistemos“, juridinio asmens kodas 304436304, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright Energy“, juridinio asmens kodas 302900033, 28 924,46 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 46 ct) be PVM skolą, 3 589,48 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 48 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (32 513,94 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 435,28 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright Energy“, juridinio asmens kodas 302900033, 24,23 Eur (dvidešimt keturių eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė