Civilinė byla Nr. 2A–291/2010
Procesinio sprendimo kategorija 114.11
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo UAB „“FF Lizingas“ atstovui Zigmui Vaišvilai,
atsakovo BAB „Žeimena“ administratoriaus UAB „Divingas“ atstovei S. D.,
atsakovo UAB „Svirka“ atstovui V. B.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „FF Lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinio dalis atmesta, o kitoje dalyje byla nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-1326-565/2009 pagal ieškovo UAB „FF Lizingas“ ieškinį atsakovams BAB „Žeimena“, UAB „Svirka“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais pirkimo – pardavimo sandorius, kuriais atsakovas BAB „Žeimena“ pardavė atsakovui UAB „Svirka“: 1) katilinės įrengimus pagal BAB „Žeimena“ 2008 m. liepos 22 d. varžytinių protokolą Nr. 24 ir 2008 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 3860405; 2) teritorijos gerbūvį, 6 vežimėlius, 4 metalinius stalus, suvirinimo aparatą, gręžimo stakles, 30 kėdžių, palečių keltuvą ir 25 gesintuvus pagal 2008 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 3860378; 3) stelažus - lentynas ir padėklų komplektą pagal 2008 m. liepos 22 d. varžytinių protokolą Nr. 23 ir 2008 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 3860404 (44-49).
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas žodiniu pareiškimu atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo atsakovas BAB „Žeimena“ pardavė atsakovui UAB „Svirka“ katilinės įrengimus pagal BAB „Žeimena“ 2008-07-22 varžytinių protokolą Nr. 24 ir 2008-07-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3860405. Ieškovas rašytiniu pareiškimu atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo atsakovas BAB „Žeimena“ pardavė atsakovui UAB „Svirka“ stelažus-lentynas ir padėklų komplektą pagal 2008-07-22 varžytinių protokolą Nr. 23 ir 2008-07-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3860404, taip pat dalies reikalavimo dėl 6 vežimėlių, suvirinimo aparato ir gręžimo staklių pardavimo pagal 2008-07-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3860378.
Ieškovas nurodė, kad parduotas teritorijos gerbūvis, jei iš viso toks yra, gali būti tiesiogiai susijęs su ieškovo kaip valstybinės žemės, nuomininko teisėmis, nes valstybinės žemės nuomos sutartyje apie jokį gerbūvį, kuris priklausytų atsakovams, neužsimenama. Gerbūvis ir kitas BAB „Žeimena“ priklausantis turtas parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, kas pažeidžia ieškovo, kuris yra BAB „Žeimena“ kreditorius, teises į kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Be to, šis turtas yra ieškovui priklausančiose patalpose, todėl jis gali priklausyti nežinomiems tretiesiems asmenims, kurie vėliau gali reikšti pretenzijas ieškovui, kaip patalpų savininkui.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB “FF lizingas” ieškinį atsakovams BAB “Žeimena”, UAB “Svirka” dėl pirkimo – pardavimo sandorio, kurio metu buvo parduotas teritorijos gerbūvis, 4 metaliniai stalai, 30 kėdžių, palečių keltuvas ir 25 gesintuvai, pripažinimo negaliojančiu. Be to, teismas nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais pirkimo – pardavimo sandorius, kuriais atsakovas BAB „Žeimena“ pardavė atsakovui UAB „Svirka“ katilinės įrengimus, stelažus - lentynas, padėklų komplektą, 6 vežimėlius, suvirinimo aparatą ir gręžimo stakles.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, nors ieškovas teigė, kad ginčo turtą atsakovas BAB „Žeimena“ pardavė per pigiai, taip pažeisdamas ieškovo, kaip BAB „Žeimena“ kreditoriaus, interesus, tačiau nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Iš byloje esančių duomenų apie ginčo turtą, atsakovų atstovų paaiškinimų matyti, kad atsakovui UAB „Svirka“ parduoto ginčo turto maksimalūs nusidėvėjimo normatyvai yra 2 – 3 metai (Ūkio ministro ir Finansų ministro 1999-12-24 įsakymu Nr.428/301 patvirtinti normatyvai, materialaus ilgalaikio turto 5, 10 grupės), tačiau ginčo turtas naudojamas žymiai ilgiau, pagal savo įsigijimo vertę ginčo turtas priskirtinas mažaverčiam turtui, rankinis palečių keltuvas buvo sugedęs, gesintuvų galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo turto pardavimo kainą, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad minėtas turtas atsakovui UAB „Svirka“ buvo parduotas už akivaizdžiai per žemą kainą.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra tretiesiems asmenims priklausantis turtas, analogiškas atsakovo BAB „Žeimena“ parduotam turtui, už kurio išsaugojimą ieškovas yra prisiėmęs atsakomybę. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad ginčo turtas buvo ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.). Tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui BAB „Žeimena“ nuosavybės teise taip pat priklauso vienas iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (62-67 b. l.). Iš atsakovų atstovų paaiškinimų matyti, kad ginčo turtas yra parduotas atsakovui UAB „Svirka“, byloje nėra įrodymų, kad tretieji asmenys yra pareiškę reikalavimus į šį turtą.
Sutartis galioja, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Viena iš esminių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų yra sutarties dalykas (daiktas (prekė)), kuriuo gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės (CK 6.305 str. 1 d.). Teritorijos gerbūvis atsakovui UAB „Svirka“ buvo parduotas išrašant 2008 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą - faktūrą LAA 3860378 (b. l. 10). Nors sąskaitoje šis pirkimo – pardavimo sutarties dalykas nėra išsamiau detalizuotas, tačiau jo apibūdinimas ir atsakovo atstovų paaiškinimai leidžia nustatyti, kad buvo parduoti atsakovo BAB „Žeimena“ atlikto aplinkos tvarkymo metu sukurti (pasodinti) objektai ir panaudotos medžiagos (veja, želdiniai, plytelės, bordiūrai). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovai, sudarydami teritorijos gerbūvio pirkimo – pardavimo sutartį, susitarė dėl šios sutarties dalyko (CK 6.306 str. 4 d.).
Ieškovas taip pat teigė, kad teritorijos gerbūvio pirkimas – pardavimas pažeidžia jo teises, nes ieškovas yra valstybinės žemės sklypo, kuriame yra gerbūvis, nuomininkas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, ieškovas yra 17 681 kv.m. ploto valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, likusios 444 kv.m. ploto valstybinio žemės sklypo dalies nuomininkas yra atsakovas BAB „Žeimena“ (57, 58, 59-61 b.l.). Ieškovo atstovas paaiškino, kad valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, nei kokia valstybinės žemės sklypo dalimi ieškovas naudojasi, nei kokie teritorijos gerbūvio objektai pažeidžia ieškovo teises (CPK 178 str.).
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „FF Lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
1. Ieškovas be teismo iniciatyvos negalėjo pateikti įrodymų, kuriais disponuoja atsakovas ir kiti asmenys, todėl negalėjo pateikti įrodymų, kad turtas galėjo priklausyti tretiesiems asmenims.
2. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas AB „Žeimena“ galėjo parduoti atsakovui UAB „Svirka“ turtą, kuris nepriklausė pačiam atsakovui AB „Žeimena“, o ieškovas pateikė byloje įrodymus, kad AB „Žeimena“ atsisako pateikti ieškovui parduoto turto įsigijimo dokumentus ir inventorizacijos aktus, kurie patvirtintų ginčo turto priklausomybę atsakovui, bet AB „Žeimena“ nevykdo ir teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimo už akių dėl informacijos pateikimo UAB „FF Lizingas“.
3. Teismas tenkino tik dalį ieškovo prašymų ir 2009 m. protokoline nutartimi įpareigojo AB „Žeimena“ pateikti prašomus turto inventorizavimo dokumentus, katilinės ir gerbūvio įsigijimo bei jų apmokėjimo faktus patvirtinančius dokumentus, tačiau argumentuodamas tuo, kad šis turtas galėjo būti įsigytas ir kitais būdais, nepagrįstai, visiškai nemotyvuotai (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.) atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išreikalauti analogiškus dokumentus dėl kito kilnojamojo turto, kurį kažkodėl pripažino atsakovu turtu. Tuo tarpu pats ieškovas visas procesines galimybes įrodymams gauti išnaudojo, o faktas, kieno turtą pardavė AB „Žeimena“, liko nenustatytas. Atitinkamai turto, kuris buvo AB „Žeimena“ į bylą pateiktuose inventorizavimo aktuose, atžvilgiu (išskyrus gerbūvį) ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų, o ieškovui nesuprantama, kodėl teismas nusprendė išsireikalauti iš atsakovo tik įrodymus, patvirtinančius dalies parduoto turto nuosavybę.
4. Teismo argumentas, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui AB „Žeimena“ nuosavybės teise taip pat priklauso vienas iš pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nieko neįrodo, nes diskusijos vyko dėl kilnojamojo turto, kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui.(atsakovas UAB „Svirka“ iš ieškovo patalpų nori pasiimti iš AB „Žeimena“ pirktą ginčo turtą).
5. Teismas be pagrindo turtą pripažino mažareikšmiu, nes atsakovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo paties teiginius dėl turto mažareikšmiškumo, o Ūkio ir Finansų ministro 1999 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 428/301 mažareikšmio turto sąvoka neminima. Tuo tarpu AB „Žeimena“ nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio šioje įmonėje ilgalaikiam turtui taikytas amortizavimo normas, kokiai grupei koks ilgalaikis turtas priskirtas. Atitinkamai teismas dėl neaiškių priežasčių neišreikalavo administratoriaus perimto AB „Žeimenos“ turto vertinimą patvirtinančių duomenų.
6. Atsakovai ginčo turtą pardavė vienas kitam (tai sprendime konstatavo ir teismas) pažeisdami ne tik patalpų savininko UAB „FF Lizingas“ 2008 m. liepos 24 d. draudimą, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį, todėl, ieškovo nuomone, teismas šiuo klausimu turėjo priimti atskirąją nutartį.
7. Nagrinėjant bylą iš esmės, AB „Žeimena“ atstovas pripažino, kad šiuo atveju (t. y. taip vadinamo gerbūvio atveju) nežino, ką pardavė ir 2009 m. rugpjūčio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu paprašė ieškinį dalyje dėl taip vadinamo gerbūvio tenkinti. Be to, AB „Žeimena“ pripažino, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių tokio turto įsigijimą. Ieškinyje taip pat buvo nurodyta, kad minėtas turtas neturi jokio inventorizavimo numerio, o numerio vietoje yra tik įrašas „TURT“, tačiau toks įrašas yra ne prie vieno turto vieneto, todėl konkrečiu atveju identifikuoti turto neįmanoma, o tai patvirtina, kad tokio ilgalaikio materialaus turto AB „Žeimena“ apskaitoje nėra ir nebuvo.
8. Atsakovo UAB „Svirka“ atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, ką šiuo atveju jis nusipirko (galbūt medžiai, veja, asfaltas, bordiūrai ar pan.), tačiau UAB „Svirka“ net nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, joks turtas „gerbūvio“ pardavimu iš viso nebuvo parduotas (teismas trumpalaikio turto sąrašų iš atsakovo nepareikalavo).
9. AB „Žeimena“ nuosavybės teisėmis valdo vieną teismo sprendime minimą nekilnojamojo turto vienetą, o ieškovui kaip likusių nekilnojamojo turto vienetų savininkui valstybė išnuomojo proporcingą dalį į visą žemės sklypą, neatidalijus jo nuo AB „Žeimena“ valdomo turto, todėl kiekvienas iš nekilnojamojo turto savininkų šiame sklype turi teisę į visą neatidalintą tarpusavyje sklypą, nes jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta ir bet kokioje šio sklypo dalyje esantis bet koks turtas proporcinga dalimi pažeistų tiek UAB „FF Lizingas“, tiek AB „Žeimena“ interesus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo BAB „Žeimena“ administratorius prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantas skunde pats nurodo, kad UAB „FF Lizingas“ atsisakė ieškinio reikalavimų (išskyrus gerbūvio atžvilgiu) iki ieškinio pateikimo parduotam AB „Žeimena“ turtui.
2. Gerbūvis – tai sutvarkyta aplinka (pasodinti medžiai, žolė, padaryti takai ir pan.), tačiau tai padaryta daugiau kaip prieš keliasdešimt metų ir todėl reikalauja didelių investicijų, o įmonės apskaitoje tuo metu nebuvo išvardinta, kiek ko buvo atlikta, todėl į įmonės balansą įtraukta tiesiog turto vertė ir kasmet skaičiuotas nusidėvėjimas.
3. Bankrutavusios įmonės turtas, t. y. gerbūvis, buvo parduotas LR bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir kaina, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintojas.
4. UAB „FF Lizingas“ neturi teisės aiškintis dėl jam nepriklausančio mažaverčio turto priklausomybės, menamų ir nesamų trečiųjų asmenų pretenzijas į tą turtą ar tvirtinti apie lūkesčius patenkinti savo kreditorinį reikalavimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinį skundą byloje pateikė ieškovas, kuris prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Tačiau iš skundo motyvų bei ieškovo atstovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad apeliantas sprendimo dalies dėl bylos dalies nutraukimo neskundžia, o skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas. Todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Motyvuodamas skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumą apeliantas nurodo, kad atsakovas galėjo parduoti UAB ,,Svirka“ ginčo turtą, kuris jam nepriklausė, o galėjo priklausyti tretiesiems asmenims. Tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad kokie nors tretieji asmenys įgaliojo jį ginti jų pažeistas teises atsakovui neteisėtai pardavus jiems priklausiusius metalinius stalus, kedės, keltuvą ir gesintuvus. Pats ieškovas neteigia, kad šis parduotas turtas priklauso jam. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad minėtas turtas buvo atsakovo UAB ,,Žeimena“ nuomotose patalpose ir įrodymų, kad šis turtas priklauso ne atsakovui, o kam nors kitam, byloje nėra, taip pat ieškovo atstovas patvirtino, kad dėl ieškovo patalpose buvusių ir bendrovės ,,Žeimena“ parduotų daiktų grąžinimo į ieškovą iki šiol joks tretysis asmuo nesikreipė, nors daiktai buvo parduoti daugiau negu prieš pusantrų metų.
Svarbu yra ir tai, kad ieškovas savo reikalavimą dėl paminėtų daiktų pirkimo - pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais iš esmės grindė tik prielaidomis, kad šis turtas gali priklausyti ne atsakovui, o tretiesiems asmenims, tačiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bendrovė ,,Žeimena“ pardavė ne jai priklausantį turtą (CPK 178 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo parduoti stalai, kėdės, palečių keltuvas, gesintuvai nebuvo nauji, nusidėvėję, dalis turto buvo sugedę, o gesintuvų galiojimo laikas pasibaigęs. Be to byloje nepateikta patikimų įrodymų, kad šio turto reali vertė yra didesnė negu jų pardavimo kaina. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį dėl paminėtų daiktų pirkimo - pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti (CPK 178 str.).
Atmesdamas ieškovo reikalavimo dalį dėl tarp atsakovų sudaryto gerbūvio pirkimo -pardavimo sandorio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jį sudarant šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl sutarties dalyko, tačiau sutikti su tokia išvada negalima. Iš pirkimo - pardavimo dokumente (bendrovės ,,Žeimena“ sąskaitoje faktūroje) esančio įrašo „teritorijos gerbūvis“, negalima spręsti, koks konkrečiai turtas parduodamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, kas buvo parduota, leidžia nustatyti atsakovo atstovų paaiškinimai teisme, tačiau vien tai, kad tokiai esminei sutarties sąlygai kaip sutarties dalykas nustatyti reikia jos šalių paaiškinimų, parodo, kad sudarant sutartį sutarties dalykas nebuvo identifikuotas. Be to, sutarties dalyką šalys interpretuoja skirtingai. Antai apeliacinės instancijos teisme pirkėjo UAB ,,Svirka“ atstovas paaiškino, kad, be kita ko, jo bendrovė įsigijo teritorijoje esančius medžius, tačiau ieškovo atstovė paaiškino, kad medžiai parduoti nebuvo (b. l. 178 - 179), o pirmosios instancijos teisme medžių neminėjo ir pats BAB „Žeimena“ administratoriaus atstovas (b. l. 141). Pastebėtina, kad skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog ginčo sandoriu buvo parduota veja, želdiniai, plytelės, bordiūrai, tačiau jų kiekio nenurodė, nes sutarties šalių atstovai tokių paaiškinimų nedavė. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties dalykas nebuvo nustatytas (CK 306 str. 3, 4 d.). Be to, minėtas turtas buvo parduotas už 2 Lt be PVM, t. y. už kelis kartus mažesnę kainą negu, pavyzdžiui, vieno gesintuvo kaina (15 Lt). Sutinkant su atsakovų paaiškinimais, kad buvo parduotos plytelės, bordiūrai ir t. t., tokia kaina akivaizdžiai neatitinka parduoto turto realios kainos ir tai pažeidžia tiek ieškovo, tiek ir kitų bendrovės ,,Žeimena“ kreditorių interesus.
Pastebėtina, kad ginčijamo gerbūvio pirkimui atskira pirkimo – pardavimo sutartis iš viso nebuvo sudaryta ir įregistruota, o buvo tiesiog išrašyta sąskaita faktūra (b. l. 10), todėl pagal sandorio formą spręstina, kad parduotas kilnojamasis daiktas. Tačiau, kaip matyti iš ginčo sandorio šalių paaiškinimų, parduotas turtas yra visoje teritorijoje (žemės sklype, kuris išnuomotas ne tik turto pardavėjui - bendrovei ,,Žeimena“, - bet ir ieškovui). Tačiau sudarant sutartį nebuvo aptarta, kaip šiuo turtu naudosis (nukels) naujasis savininkas.
Dėl nurodytų priežasčių skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas teritorijos gerbūvio pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), gerbūvio pirkimo - pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.71, 1.78, 1.80, 6.305 str. 4 d., 6.306, 6.192, 6.311 str., LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.). Be to, gerbūvio pirkimo – pardavimo sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija (CK 6.145) ir atsakovui BAB „Žeimena“ grąžintini pagal sandorį gauti pinigai (b. l. 10).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „FF Lizingas“ ieškinio reikalavimas dėl gerbūvio pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Pripažinti gerbūvio, esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą tarp BAB „Žeimena“ ir UAB „Svirka“, negaliojančiu (PVM sąskaita faktūra serija LAA Nr. 3860378).
Priteisti iš atsakovo UAB „Svirka“ (į. k. 7865574) 2,36 Lt (du litus 36 ct) atsakovui BAB „Žeimena“ (į. k. 148660350).
Kitos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalies nekeisti.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Konstantinas Gurinas
Egidijus Žironas