Civilinė byla Nr. 2A–287/2010

Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 50.5.

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m.  gegužės 18 d.

Vilnius

             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui A. S.,

atsakovo atstovams G. P., advokatui Renaldui Baliūčiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Italbaltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-387-510/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tessilbaltic“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Italbaltic“ dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Patikslintu ieškiniu (T. 1, b. l. 29 – 32) ieškovas BUAB „Tessilbaltic“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Tessilbaltic“ 50950,49 Lt turto pagerinimo išlaidų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo. Nurodė, kad 2008 m. vasario 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas UAB „Tessilbaltic“ iškėlė bankroto bylą. Susipažinęs su BUAB „Tessilbaltic“ sandoriais, sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius nustatė, kad ieškovas 2005 m. rugsėjo 28 d. su UAB „Saugi zona“ buvo sudaręs sutartį, pagal kurią UAB „Saugi zona“ turėjo atlikti apšvietimo, jėgos tinklų bei apsauginės - priešgaisrinės signalizacijos montavimo darbus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir priklausančiose atsakovui, kurias pagal žodinį susitarimą atlikus patalpų remonto darbus iš atsakovo turėjo nuomotis savo veiklai ieškovas. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo apmokėti UAB „Saugi zona“ už atliktus darbus. UAB „Saugi zona“ atliko sutartyje numatytus darbus. 2005 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas ir išrašyta PVM sąskaita-faktūra SZ Nr. 00530 30400 Lt sumai. Ieškovas 2005 m. spalio 5 d. apmokėjo UAB „Saugi zona“ 5000 Lt, o 2006 m. sausio 13 d. - likusią 25400 Lt sumą. Atliekant remontą, taip pat buvo sumontuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantys įrengimai už 20 550,49 Lt. Šios patalpos buvo ruošiamos ieškovo gamybinei veiklai vykdyti. Įrengus ir sumontavus įrangą, tarp šalių turėjo būti pasirašyta patalpų nuomos sutartis, tačiau ji nebuvo pasirašyta. Ieškovas į šias patalpas neįsikėlė. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, paaiškėjo, kad įrengimai, kurių likutinė vertė sudaro 20550,49 Lt, yra atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Šių įrengimų išmontuoti, nepadarant nuostolių pastatui, neįmanoma. 2008 m. kovo 18 d. administratorius, vykdydamas savo pareigą, raštiškai kreipėsi į atsakovą, pranešdamas, kad jo patalpose yra ieškovo įrangos už 20 550,49 Lt, ir paprašė, kad atsakovas iki 2008 m. balandžio 4 d. šiuos įrengimus išmontuotų ir pristatytų į ieškovo nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės šiuos įrengimus pristatyti, sumokėtų jų vertę. 2008 m. balandžio 10 d. buvo gautas iš atsakovo atsakymas, kad jis nusprendė grąžinti visus įrengimus, išskyrus elektros skydinę, tačiau ieškovas turi apmokėti visus išmontavimo darbus. 2008 m. balandžio 10 d. atsakovui buvo pranešta, kad elektros skydinės kaina, perkant ją atskirai, yra 25690,56 Lt. Su šiuo pasiūlymu atsakovas nesutiko. Šalims nesusitarus, ieškovas patyrė 50950,49 Lt nuostolį, o atsakovas praturtėjo šia suma. Ieškovo nuomone, byloje taikytina CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad asmuo, pagerinęs svetimą daiktą, turi teisę į turėtų šiam tikslui išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Tessilbaltic“ iš atsakovo UAB „Italbaltic“ 36000 Lt pagerinimo išlaidoms atlyginti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad 2006 m. gruodžio 15 d. raštu (T. 1, b.l. 83) UAB „Tessilbaltic“ direktorė G. P. pareiškė sutinkanti, jog visos išlaidos, susijusios su nuomojamų patalpų pritaikymu ieškovo veiklai ir patalpų pagerinimu, bus kompensuotos šešių mėnesių nuomos mokesčiu. Šiame rašte pažymėta, kad nuomos mokestis bus po 6000 Lt kas mėnesį. G. P., kuri teismo posėdžio metu kaip įmonės vadovė atstovavo atsakovą UAB „Italbaltic“, patvirtino, kad dėl šių sąlygų ji sutarė su ankstesne UAB „Italbaltic“ vadove D. K.. Taigi pati atsakovo atstovė pripažino, kad minėtu 2006 m. gruodžio 15 d. ieškovo raštu (T. 1, b.l. 83) buvo iš esmės įformintas šalių susitarimas, pagal kurį nuomos mokesčio įskaitymo forma atsakovas turėjo sumokėti ieškovui už sumontuotą įrangą 36000 Lt (6000 Lt X 6 mėn.). Kadangi atsakovas įsipareigojo ieškovui už sumontuotą įrangą atlyginti, darytina išvada, kad šalys susitarė, jog įranga pasiliks pas atsakovą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas neturi teisės reikalauti, kad ieškovas ją išsimontuotų ir pasiimtų sau.

Kaip minėta, pagal Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, turėdamas atsakovo leidimą, sumontavo atsakovo patalpose įrangą, ir kad buvo šalių susitarimas, kuriuo atsakovas už ją įsipareigojo sumokėti ieškovui 36000 Lt. Kadangi ieškovas atsakovo patalpose nepradėjo vykdyti veiklos, šalių susitarimas dėl 36000 Lt kompensavimo liko neįvykdytas, ir atsakovas už jo patalpose likusią įrangą su ieškovu nėra atsiskaitęs, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 36 000 Lt (CK 6.501 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Italbaltic“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo BUAB „Tessilbaltic“ patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. 2006 m. gruodžio 15 d. ieškovas pateikė atsakovui konkretų atsakymą su nuomos sąlygomis, o atsakovas su šiomis sąlygomis (išlaidos, susijusios su patalpų pagerinimu ir pritaikymu ieškovo reikmėms, kompensuojamos 6 mėnesių nuomos mokesčiu, įskaitant jį kaip apmokėjimą už patirtas minėtas išlaidas) sutiko ir tokiu būdu šalys įgijo atitinkamas teises ir pareigas.

2. Patalpos nuomai ieškovui buvo perduotos nuo 2007 m. sausio 1 d., o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patalpos nebuvo laiku perduotos dėl atsakovo kaltės. Tokiu būdu ieškovas neįrodė, kad atsakovas neperdavė ieškovui patalpų nuomai. Atitinkamai ieškovo administratorius teisme patvirtino, kad 2007 m. sausio 1 d. patalpos buvo tinkamos nuomai. Tuo tarpu tai, kodėl ieškovas realiai nesinaudojo patalpomis savo veiklai, atsakovui nėra žinoma, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad taip atsitiko dėl atsakovo kaltės ar kitų objektyvių priežasčių ir kodėl jis savo veiklą perkėlė į kitą vietą (Pramonės g. 1, Alytus).

3. Atsakovas neturi jokio suinteresuotumo pasisavinti ieškovui priklausančio turto, buvo suteikęs visas galimybes atvykti ir išsimontuoti bei išgabenti patalpose likusią techniką. Tuo tarpu ieškovas, sudarydamas 2005 m. birželio 20 d. nuomos sutartį, prisiėmė riziką dėl patalpų pagerinimo. Atitinkamai ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sumontuotos įrangos jis negali išmontuoti ir išsigabenti.

4. Teismas neturėjo pagrindo priteisti 36 000 Lt kompensaciją, kadangi nuomos mokesčio įskaitymas yra taikomas tik tada, kai patalpos yra nuomojamos ir nuomos mokestis įskaitomas, o šiuo atveju pats ieškovas nusprendė perkelti savo veiklą į kitą vietą (CK 6.501 str. 1 d.), o taip pat pripažino, kad papildomai negalės reikšti jokių pretenzijų (T. 1, b. l. 83). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo motyvai, jog atsakovo direktorė pripažino, kad atsakovas turėjo sumokėti ieškovui už sumontuotą įrangą 36 000 Lt, kad įranga liks pas atsakovą, kad buvo šalių susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 36 000 Lt, yra pagrįsti vien prielaidomis ir spėjimais.

5. Teismas ieškovui priteisė ne būtinąsias išlaidas (CK 6.501 str. 1 d.), o pagerinimus, kurių priteisti jis negalėjo, nes UAB „Tessilbaltic“ visus pagerinimus įsipareigojo padengti savo lėšomis ir dėl to atsakovui nereikšti jokių pretenzijų (. t. 1, b. l. 83), o atsakovas sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus. Be to, teismas priteisė pagerinimo išlaidas nedetalizuodamas, ar tai yra už įrengimus bei įrangą, ar už UAB „Saugi zona“ atliktus darbus, nes ieškinio suma susideda iš dviejų dalių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepateistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nors atsakovas teigia, kad patalpos buvo nuomojamos, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų (priėmimo – perdavimo akto, sąskaitų – faktūrų ar pan.), o taip pat nėra įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.480 str.). Tuo tarpu atsakovo direktorė G. P. nutylėjo priežastis, dėl kurių patalpos nebuvo išnuomotos. Atitinkamai, ieškovo administratoriaus žiniomis (sužinojo iš buvusių UAB „Tessilbaltic“ darbuotojų), patalpos nebuvo išnuomotos dėl to, kad UAB „Italbaltic“ akcininkas nusprendė jas parduoti, o sandoris neįvyko dėl padidintos patalpų pardavimo kainos. Atitinkamai UAB „Tessilbaltic“ tuo metu jau buvo išsinuomojusi kitas patalpas ir ten vykdė savo veiklą.

2. Ieškovas sutinka dėl 36 000 litų priteisimo kaip kompensacijos už neišnuomotas patalpas, tačiau nesutinka dėl sumontuotų įrengimų palikimo atsakovui, nes įrengimai buvo pirkti būtent toms patalpoms ir per visą neterminuotos nuomos sutarties galiojimo laiką būtų susidėvėję.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bankrutuojančios bendrovės ,,Tessibaltic“ ieškinys susideda iš dviejų dalių: prašymo priteisti 20 550,49 Lt už ieškovui priklausančią ir atsakovo patalpose likusią įrangą ir prašymo priteisti 30 400 Lt už atsakovo patalpų ieškovo atliktus pagerinimo darbus - apšvietimo, jėgos tinklų bei apsauginės-priešgaisrinės signalizacijos montavimo darbus.

Iš dalies patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas nei vienos iš ieškovo prašomų sumų nepriteisė, bet priteisė jo naudai 36 000 Lt. Tačiau priimant tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas ne tik išėjo už ieškinio ribų, bet ir padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms.

Nurodytą sumą teismas apskaičiavo remiantis 2006 m. gruodžio 15 d. paties ieškovo raštu atsakovui, kuriuo ieškovas sutiko, kad visos išlaidos, susijusios su nuomojamų patalpų pritaikymu jo vykdomai veiklai bei patalpų gerinimui, bus kompensuotos šešių mėnesių nuomos mokesčiu, įskaitant jį kaip apmokėjimą už minėtas patirtas išlaidas. Šio rašto bei atsakovo atstovės G. P. ginčo teisinių santykių metu buvusios UAB ,,Tessibaltic“ direktorės paaiškinimų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė, kad įranga pasiliks pas atsakovą, dėl ko jis neturi teisės reikalauti, kad ieškovas ją išmontuotų ir pasiimtų sau. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų (jų nekonkretizuodamas) visuma leidžia teigti, kad tarp šalių buvo sutarta, jog atsakovas įsipareigoja sumokėti už atsakovo patalpose sumontuotą įrangą 36000 Lt (6000 Lt vieno mėnesio nuomos mokestis x 6), kuriuos ir priteisė ieškovui.

Tačiau sutikti su tokia išvada negalima, nes, kaip iš jau paminėto 2006 m. gruodžio 15 d. rašto, taip ir iš 2005 m. birželio 20 d. susitarimo matyti, kad šalys, visų pirma, susitarė dėl atsakovui priklausiusių patalpų nuomos neterminuotam terminui, pradedant nuo 2007 m. sausio 1 d. ir mokant po 6000 Lt nuomos mokestį už vieną mėnesį. Būtent vykdant šį susitarimą atsakovas leido ieškovui atlikti patalpose darbus tikslu paruošti jas siuvimo veiklai. Tačiau nei 2007 m. sausio 1 d., nei vėliau ieškovas veiklos atsakovui priklausančiose patalpose nepradėjo, nuomos sutarties nesudarė bei nemokėjo atsakovui nuomos mokesčio, ką, be kita ko, atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino ir ieškovas. Ieškinyje taip pat šios aplinkybės neginčijamos, dar daugiau, net nenurodoma, kad tai įvyko dėl atsakovo atsisakymo sudaryti nuomos sutartį (T. 1, b. l. 4). Tačiau kokie nors patikimi įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas atsisakė sudaryti su ieškovu nuomos sutartį, byloje nepateikti. Priešingai, atsakovo rimtus ketinimus tokią sutartį sudaryti patvirtina tai, kad jis leido ieškovui atlikti darbus pritaikant jam priklausančias patalpas siuvyklos veiklai, sumontuoti įrangą bei, kaip matyti iš ieškovo buvusios direktorės G. P. paaiškinimų, atvežti į patalpas siuvimo mašinas. Tuo tarpu ieškovas savo įsipareigojimo neribotam terminui išsinuomoti iš atsakovo patalpas mokant už nuomą po 6000 Lt per mėnesį, neįvykdė. Taigi, neįvykdžius savo įsipareigojimų bei neįrodžius, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės (apeliacinės instancijos teismui buvusi ieškovo direktorė paaiškino, kad sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovas geresnėmis sąlygomis išsinuomojo kitas patalpas, ką patvirtina ir byloje esanti 2007 m. balandžio 11 d. ieškovo sudaryta patalpų nuomos sutartis (T. 1, b. l. 128-131)), ieškovas, nebūdamas atsakovo nuomininku, negali pretenduoti į patalpų pagerinimo išlaidų kompensavimą (CK 1.5 str., 6.501 str.). Juo labiau ieškovas negali pretenduoti ir į 36000 Lt priteisimą, nes šią sumą atsakovas turėjo kompensuoti ieškovui tik nuomos sutarties sudarymo atveju ir tik neimant šešių mėnesių nuomos mokesčio. Tuo tarpu pats ieškovas nurodė, kad papildomai jis negalės reikšti jokių pretenzijų dėl patalpų gerinimo išlaidų kompensavimo (T. 1, b. l. 83).

Atsakovas neginčija, kad ieškinyje išvardinti įrengimai (T. 1, b. l. 4) nuosavybės teise priklauso ieškovui. Pats ieškovas neteigia, kad atsakovas šalių susitarimu, kaip tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įsipareigojo sumokėti už juos ieškovui 36 000 Lt. To neleidžia teigti ir byloje surinkti įrodymai, įskaitant 2005 m. birželio 20 d. šalių susitarimą, ieškovo 2006 m. gruodžio 15 d. raštą, šį raštą pasirašiusios ieškovo buvusios direktorės G. P. paaiškinimus. Ieškovas savo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už paminėtą įrangą priteisimo motyvavo tuo, kad juos išmontuoti be žalos atsakovo patalpoms neįmanoma. Tačiau toks ieškovo teiginys byloje patikimais įrodymais nepagrįstas. Tiesa, byloje yra 2008 m. vasario 1 1d. ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktas, kuriame tuometinė ieškovo direktorė G. P. nurodė, kad ginčo įrengimų be nuostolių išmontuoti negalima (T. 1, b. l. 13, 14). Tačiau apeliacinės instancijos teismui G. P. paaiškino, kad toks įrašas buvo padarytas neįsigilinus į esamą situaciją. Tuo tarpu tai, kad ieškovas jam priklausančius įrengimus gali išmontuoti ir išvežti, patvirtina kaip byloje esančios nuotraukos, taip ir paties atsakovo raginimas atsiimti įrangą (T. 1, b. l. 18, 20).

Taigi ieškovui neįrodžius, kad jis negali išmontuoti įrengimų, reikalavimas dėl kompensacijos už juos priteisimą taip pat atmestinas (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši iš būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Atitinkami iš ieškovo turėtų būti priteisiamas ir žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 14), tačiau vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl atsakovo sumokėta 1080 Lt suma atsakovui grąžintina iš valstybės. Be to, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas pagal analogiją taikomas ir dėl žyminio mokesčio už prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl atsakovui iš valstybės grąžintina ir 63 Lt žyminio mokesčio, sumokėto bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (T. 1, b. l. 84; CPK 93 str. 4 d.). Atitinkamai iš ieškovo priteistina 900 Lt atsakovo išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (T. 2, b. l. 33; CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ė:

 

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Tessilbaltic“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Tessilbaltic“ (į. k. 300087360) atsakovui UAB „Italbaltic“ (į. k. 300113008) 900 Lt (devynis šimtus litų) išlaidoms advokato pagalbai atlyginti.

Grąžinti iš valstybės atsakovui UAB „Italbaltic“ 1143 lt (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt tris litus) sumokėto žyminio mokesčio.

 

Teisėjai                                                                                                         Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                                     Gintaras Pečiulis

 

                                                                                                                     Marytė Mitkuvienė