Civilinė byla Nr. e2A-1203-912/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25028-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl kolektyvinio darbo ginčo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1-R-59, kuriuo patvirtinta Greitosios medicinos pagalbos įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarka (toliau – Tvarka); 2) įpareigoti atsakovę sprendimus dėl Greitosios medicinos pagalbos Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto (toliau – Punktas) darbo organizavimo, darbo tvarkos ir su tuo susijusių lokalinių aktų priimti įvykdžius konsultacijas su ieškove; 3) skirti atsakovei 1500 Eur baudą, ieškovės naudai; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė reguliariai iki balandžio 1 d. neteikė ieškovei informacijos apie atsakovės veiklą, ekonominę bei darbo santykių būklę, neinformavo apie planuojamą tvirtinti lokalinį aktą (Tvarką). Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė Tvarką patvirtintino 2018 m. birželio 11 d., bet iš tikrųjų Tvarka pradėta taikyti anksčiau, t. y. nuo 2018 m. birželio 1 d. Tada iš esmės pertvarkytas atsakovės padalinio – Punkto – darbas. Sumažintas Punkto darbo laikas. Iki 2018 m. birželio 1 d. Punktas dirbo kiekvieną dieną, šeštadienį ir sekmadienį bei švenčių dienomis nuo 7 val. iki 24 val. Nuo 2018 m. birželio 1 d. Punkto darbo laikas yra tik darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val. Taigi faktiškai Punktas priskirtas Bendriesiems padaliniams. Anksčiau jis buvo priskirtas Operatyvinių padalinių su sumine darbo laiko apskaita ir slenkančiu grafiku grupei. Be to, nuo 2018 m. birželio 1 d. sumažintas Punkto etatų skaičius (nuo 4,25 iki 3,5), todėl padidėjo Punkto darbuotojų darbo krūvis. Dispečerinės tarnybos darbuotojams padidėjo darbo apimtis, kadangi sugedusią įrangą turi keisti atsargine ne tik nakties metu, bet ir šeštadienį, sekmadienį, švenčių dienomis. Ūkio skyriaus darbuotojams padidėjo darbo apimtis, nes jie atsakingi už vaistų pristatymą. Įvykdytas struktūrinis pertvarkymas, pakeistos darbuotojų darbo sąlygos ir užimtumas. Atsakovė 2018 m. gegužės 29 d. formaliai atsiuntė ieškovei Punkto vidaus tvarkos projektą. Jis skiriasi nuo 2018 m. birželio 11 d. patvirtintos Tvarkos. Ieškovė tris kartus reikalavo pradėti konsultacijas dėl planuojamo Punkto darbo pertvarkymo (2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 28 d., 2018 m. birželio 1 d. raštai). Atsakovė konsultacijų nevykdė. Atsakovė nesuorganizavo susitikimų su atsakovės atstovais, neatsakė į klausimus, nepaaiškino priežasčių. Pagal Kolektyvinės sutarties 15.10 punktą, atsakovė turėjo kreiptis į ieškovės pirmininką, kad šis nurodytų atsakingą asmenį, su kuriuo atsakovė bendrautų.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 12 d. pradėjęs dirbti naujas Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas nustatė, kad nėra Punkto vidaus darbo tvarkos, nereglamentuotas Punkto darbo laikas, Punkto darbuotojai funkcijas atlieka vadovaudamiesi tik pareiginiais nuostatais. Buvo neužtikrintas Punkto darbas, darbų tęstinumas. Dėl to atsakovė nutarė parengti Punkto darbo ir laiko tvarką. Pagal Tvarką neatlikta struktūrinių pertvarkymų, nepakeisti darbuotojų pareiginiai nuostatai, nesumažinti etatai. Atsakovės vadovas 2017 m. spalio 31 d. sudarė darbo grupę. Į ją įtrauktas ieškovės tarybos narys E. T. (E. T.). Atsakovė nurodė, kad Punkte de facto buvo tokios pareigybės: vyr. farmacininkas (0,75 etato), vyr. bendruomenės slaugytojas (1 etatas), vyresnysis bendrosios praktikos slaugytojas (2 žmonės po 0,5 etato), bendruomenės (bendrosios praktikos) slaugytojas (1,5 etato), iš viso – 4,25 etato. Punkte po vieną darbuotoją dirbdavo kas trečią parą nuo 7 val. iki 24 val. Atsakovė nurodė, kad nepažeidė DK 206 straipsnyje nustatytos informavimo ir konsultavimosi pareigos. Atsakovės naujasis vadovas visų padalinių vadovams nurodė pateikti pasiūlymus dėl padalinių darbo optimizavimo. Tokį nurodymą gavo Punkto vyr. farmacininkė D. P.. Darbo grupė pateikė ataskaitą. Ją gavęs, atsakovės vadovas vienasmeniškai nepriiminėjo sprendimų. Priešingai, jis inicijavo darbo grupės ataskaitos aptarimą, vertinimą, prašė, kad pasiūlymus pateiktų padaliniai. Punkto darbuotojų 2018 m. kovo 12 d. susirinkime vyr. bendrosios praktikos slaugytoja V. S. įpareigota kreiptis į atsakovės vadovą, kad šis paaiškintų, kodėl Punktą reikia reorganizuoti. Ji yra ieškovės pirmininko pavaduotoja. Dėl to ieškovė žinojo apie rengiamą Tvarką. Kolektyvinėje sutartyje nenustatyta ieškovės ir atsakovės bendravimo tvarkos ir formos. Niekur nenustatyta, kad atsakovė privalo kreiptis į ieškovės pirmininką ir prašyti paskirti konkretų asmenį klausimams derinti. Gavusi ieškovės 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 28 d. raštus dėl konsultacijų, atsakovė 2018 m. gegužės 29 d. nusiuntė ieškovei elektroniniu paštu Tvarkos projektą ir paprašė iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti pastabas bei pasiūlymus. Taip pat atsakovė laiške nurodė, kad toks susirašinėjimas elektroniniu paštu yra rašytinės konsultacijos su ieškove. Pastaroji pateikė pasiūlymų. Atsakovė, tvirtindama Tvarką, atsižvelgė į du iš trijų ieškovės siūlymų. Ieškovės teiginiai dėl darbuotojų darbo krūvio padidėjimo, dėl pažeidžiamų jų teisių yra nepagrįsti įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) panaikino atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 1-R-59 ir juo patvirtintą VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarką su priedu Nr. 1; 2) įpareigojo atsakovę sprendimus dėl Įrangos ir vaistų komplektavimo punkto darbo tvarkos tvirtinti tik tinkamai įvykdžius informavimo ir konsultavimosi procedūras pagal DK 206 straipsnį; 3) skyrė atsakovei ieškovės naudai 500 Eur baudą; 4) priteisė ieškovei iš atsakovės 2994 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmesti kitą ieškinio dalį ir nurodė, kad, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, netenka galios Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. DGKS-3710 (darbo byla Nr. APS-36-1234).

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė pareigą raštu reguliariai (kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d.) informuoti ieškovę (profesinę sąjungą) apie įstaigos veiklą, ekonominę padėtį, darbo santykių būklę įmonėje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors DK 205 straipsnyje nustatyta, jog reguliarus informavimas ir konsultavimas vykdomas darbo tarybai pateikus darbdaviui reikalavimą, bet, pagal 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (toliau – Direktyva), reguliarusis informavimas vykdomas privalomai net ir nesant reikalavimo, o konsultavimas – pareikalavus. Kolektyvinės sutarties 15.11 punkte įtvirtinta, kad darbdavys įsipareigoja nuolat teikti informaciją profesinei sąjungai apie ekonominę, socialinę padėtį, strateginį veiklos planą, GMPS vykdomus projektus bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį. Teismas sprendė, kad tai, jog atsakovė kvietė ieškovės atstovus į administracijos susirinkimus, darbo grupes, darbuotojas teikė informaciją, nereiškia, kad atsakovė reguliariai informavo ieškovę. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė pareigą informuoti atsakovę (DK 205 straipsnis). Kadangi ieškovė buvo netinkamai informuota apie numatomas permainas, ji negalėjo tinkamai nuspręsti, ar būtina pradėti konsultacijas su darbdaviu.

6.       Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė DK 206 straipsnį, nes neinformavo ieškovės apie planuojamą patvirtinti Tvarką (vietinį norminį aktą). Nurodytą išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovė turinį iki 2018 m. gegužės 29 d. neinformavo atsakovės apie tai, kad parengtas Tvarkos projektas, nuo 2018 m. birželio 1 d. ėmė taikyti naują tvarką (parengtas darbo grafikas darbuotojams 2018 m. birželio mėn. atitiko Tvarką, nors ji patvirtinta 2018 m. birželio 11 d. Atsakovė informavo ne profesinės sąjungos atstovus, bet darbuotojus. 2018 m. kovo 12 d. susirinkime darbuotojams pateikta informacija tik apie naują Punkto darbo laiką, bet neiškelti kiti klausimai, susiję su pakeitimais (darbo barų klausimai).

7.       Teismas nustatė, kad atsakovės sudarytoje darbo grupėje E. T. dalyvavo kaip darbuotojas, bet ne kaip ieškovės atstovas. V. S. 2018 m. kovo 12 d. darbuotoju susirinkime dalyvavo kaip darbuotoja, bet ne kaip ieškovės atstovė. Ieškovės pirmininkas T. R. 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 28 d. raštais prašė atsakovės pradėti konsultuotis. Atsakovė 2018 m. gegužės 29 d. pateikė ieškovei Tvarkos projektą, paprašė iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti pastabas ir siūlymus. Ieškovė iki nurodytos datos pateikė pastabas dėl Tvarkos projekto. Ieškovė 2018 m. birželio 8 d. dar kartą pareikalavo atsakovę pradėti konsultuotis ir pateikti visus su Tvarkos projektu susijusius dokumentus. Atsakovė 2018 m. birželio 11 d. rašte nurodė, kad Punkto darbo tvarkos derinimą ji laiko konsultacijomis raštu ir pridėjo papildomus dokumentus – įsakymą dėl darbo grupės sudarymo, darbo grupės atsakymą. Tvarką ir jos priedus atsakovė pateikė ieškovei bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl to teismas sprendė, kad, neturėdama visos informacijos, ieškovė negalėjo tinkamai dalyvauti konsultacijose. Jei profesinė sąjunga pageidauja konsultacijų žodžiu, bet ne raštu, įstaiga privalo jas vykdyti susitikdama su profesinės sąjungos atstovais, juos išklausydama, žodžiu pateikdama ir pagrįsdama atsakymus į užduodamus klausimus.

8.       Teismas nepasisakė dėl ginčijamu įsakymu patvirtintos Tvarkos turinio, nes nurodė negalįs revizuoti darbdavio sprendimo turinio, motyvų, uždrausti darbdaviui priimti sprendimus.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė teiginių, jog ieškovė, keldama ginčą, atstovauja ne darbuotojų interesus, bet veikia ieškovės pirmininko pavaduotojos V. S. labui. Teismas rėmėsi 154 įstaigos darbuotojų pasirašyta peticija dėl nesutikimo su nauja Tvarka.

10.       Teismas sprendė, kad ginčijamas įsakymas ir juo patvirtinta Tvarka naikintini, o atsakovei skirtina 500 Eur bauda. Toks baudos dydis pakankamas, proporcingas, veiksmingas, adekvatus ir pagrįstas, atgrasantis darbdavę – viešąją įstaigą – nuo teisės aktų pažeidimų ateityje (DK 209 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Direktyvoje 2002/14/EB nenustatytos informavimo ir konsultavimosi forma, tvarka ir eiga. Tai reglamentuota vidaus teisėje. Dėl to teismas turėjo remtis DK 205 straipsniu. Atsakovė nurodė, kad DK 205 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad darbdavio pareiga pateikti informaciją darbo taryboms atsiranda po to, kai darbo tarybos to pareikalauja. Teismo pateiktas DK 205 straipsnio 1 dalies išaiškinimas, kad informaciją darbdavys turi vykdyti be darbo tarybos pareikalavimo, neatitinka šios normos ir Direktyvos 2002/14/EB turinio. Kolektyvinės sutarties 15.11 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į DK nuostatas, negali joms prieštarauti. DK yra kitų nuostatų, susijusių su reguliariu informavimu. Visose jose įtvirtinta ta pati sąlyga – darbuotojų atstovų pareikalavimas. Ieškovė nebuvo pateikusi reikalavimo informaciją teikti reguliariai.

11.2.                      Atsakovės atstovas aktyviai dalyvauja ir kviečiamas atvyksta į ieškovės renginius, juose skaito pranešimus apie įstaigos veiklos ir ateitis planus. Atsakovės vadovas skaitė pranešimą ir atsakė į darbuotojų klausimus 2018 m. kovo 20 d. susirinkime.

11.3.                      Teismas padarė įrodymu visuma nepagrįstą išvadą, kad ieškovė netinkamai informuota apie ketinimus rengti Tvarką, joje reglamentuoti Punkto darbo laiką. Atsakovės vadovo 2017 m. spalio 31 d. sudarytos darbo grupės dėl Punkto darbo organizavimo nariu buvo ieškovės tarybos narys E. T.. Atsakovės vadovas tai žinojo. Profesinės sąjungos vidinė komunikacija – ne darbdavio kompetencija. Ieškovės vadovo pavaduotoja V. S. žinojo, kad nurodytoje darbo grupėje dalyvauja E. T. ir Punkte dirbantis A. V.. Ieškovės vadovas 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. kovo–balandžio mėn. žinojo atsakovė ketina reglamentuoti Punkto darbą. Dėl to ieškovė dėl papildomos informacijos pateikimo į atsakovę kreipėsi praleidusi 3 dienų terminą (DK 206 straipsnio 3 dalis).

11.4.                      Teismas nepagrįstai sudvejino V. S., kaip darbuotojos ir kaip profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos, asmenį, nes padarė išvadą, kad ji iš atsakovės pareikalavo duomenų įgaliota darbuotojų, bet ne kaip profesinės sąjungos narė. Negali būti taip, kad nurodytas asmuo žinojo informacija ir atliko tam tikrus veiksmus kaip darbuotoja, bet nežinojo tos pačios informacijos kaip profesinės sąjungos atstovė. Ieškovės vadovas teismo posėdyje pripažino, kad V. S. veikė kaip ieškovės atstovė. Ieškovės vadovas yra išvažiuojamosios brigados gydytojas, todėl žinojo apie diskusijas apie Punkto darbo laiką. teismas neįvertino išvardytų aplinkybių.

11.5.                      Atsakovė 2018 m. kovo–balandžio mėn. negalėjo pateikti ieškovei Tvarkos projekto, nes tuo metu nebuvo sprendinių, vyko diskusijos. Parengusi Tvarkos projektą, atsakovė 2018 m. gegužės 29 d. iškart jį išsiuntė ieškovei.

11.6.                      Ieškovė turėjo galimybių teikti paklausimus, prašymus, užklausas iki 2018 m. birželio 11 d. Atsakovė konsultavosi su ieškove raštu. Nei DK, nei atsakovės vidiniuose dokumentuose nenustatyta, kad konsultacijos turi būti vykdomos žodžiu. Ieškovė neprašė su ja konsultuotis žodžiu ar susitikti. Ieškovė, prašiusi teismo išreikalauti atsakovės veiklos dokumentus, kvestionavo darbdavio organizacinių sprendimų turinį.

11.7.                      Anksčiau atsakovės aktuose nereglamentuotos Punkto darbo valandos ir laikas. Punkto darbuotojai kiekvieną mėnesį dirbdavo pagal skirtingą grafiką, atskirai sudaromą kiekvienam mėnesiui. Tai, kad 2018 m. birželio mėn. darbo grafikas galėjo sutapti su 2018 m. birželio 11 d. patvirtintoje Tvarkoje nustatytuoju, nereiškia, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio 1 d. taikė naują Tvarką. Atsakovė atsižvelgė ne į visas ieškovės pastabas, bet tai nereiškia, kad nebuvo konsultuotasi.

11.8.                      Teismas neteisingai nustatė tikrąsias ginčo priežastis, jos – vienos darbuotojos V. S. nepasitenkinimas tuo, kad sumažintas etatas, kuriuo ji dirbo, o krūvis padidėjo.

11.9.                      Teismas pasisakė ne dėl visu ieškovės ir atsakovės argumentų, todėl nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas. Dispečerinės darbo krūvis nepadidėjo.

11.10.                      Nustatęs DK 205, 206 straipsnių pažeidimą, teismas neturi pareigos naikinti darbdavio sprendimų. Tai padaryti ir skirti baudą teismas gali įvertinęs pažeidimų mastą, pobūdį, padarinius.

12.       Atsiliepime ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Ieškovė nurodė, kad Direktyvoje 2002/14/EB nenustatyta, kad informavimas vykdomas tik darbuotojų atstovams pareikalavus. Atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovę pagal Kolektyvinės sutarties 15.11 punktą. Kolektyvinė sutartis galiojo iki 2019 m. sausio 1 d. Atsakovė privalėjo reguliariai raštu informuoti ieškovę įstaigos būklę, nepaisant to, kad ieškovė to nepareikalavo.

12.2.                      Ieškovės ir atsakovės santykiuose buvo praktika, kad atsakovė teikė ieškovės pirmininkui teikė lokalinių aktų projektus ir informaciją ir prašė skirti deleguotą asmenį. Ieškovė abejoja darbo grupės 2018 m. sausio 5 d. atsakymu, nes liudytojai paaiškino skirtingas jo atsiradimo ir pasirašymo aplinkybes. Ieškovė negavo nurodyto atsakymo. E. T. ir V. S. galėjo būti pateikta ne visa informacija. Šie asmenys nebuvo profesinės sąjungos pirmininkais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė visą informaciją apie Tvarkos projektą ieškovės pirmininkui.

12.3.                      2018 m. kovo 12 d. susirinkime darbuotojams pateikta tik dalis informacijos, t. y. informacija apie darbo trukmę, bet nekelti darbo barų klausimai.

12.4.                      Ieškovė nepraleido DK 206 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų dienų termino, nes jis skaičiuojamas nuo momento, kai darbdavys pateikia išsamią informaciją. Ieškovė 2018 m. gegužės 17, 28 d., 2018 m. birželio 1 d. reikalavo vykdyti informavimą ir konsultavimąsi. Dalį informacijos atsakovė ieškovei pateikė 2018 m. gegužės 29 d., faktiškai priėmusi sprendimą dėl Tvarkos.

12.5.                      Konsultavimasis turi trukti ne trumpiau kaip 5 darbo dienas. Tai, kad atsakovė atsižvelgė į dalį ieškovės pastabų, nereiškia, kad konsultavimasis buvo tinkamas. Atsakovė nuo 2018 m. birželio 1 d. pradėjo taikyti Tvarką, dar jos nepatvirtinusi, nepasikonsultavusi su ieškove.

12.6.                      Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas kolektyvinis. Jo priežastis – darbdavio pareiga informuoti ir konsultuotis su darbdavio atstovais.

12.7.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patvirtinus Tvarką atsirado tam tikrų pokyčių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė akcentavo, kad teismas negali kvestionuoti vietinio norminio akto turinio. Teismas įvertino, kad atsakovės pažeidimai negali būti laikomi formaliais.

12.8.                      Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Dispečerinės ir Ūkio ar transporto skyriaus darbuotojų darbo krūvis padidėjo. Pagal Tvarkos priedą Nr. 1 pasikeitė darbuotojams paskirstyti darbai. Jie yra kitokie negu nustatyti pareiginiuose nuostatuose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Nagrinėjamoje byloje keliamas darbdavio pareigos informuoti profesinę sąjungą ir su ja konsultuotis tinkamo vykdymo klausimas.

14.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės direktorius Z. S. 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu paprašė kiekvieno GMPS padalinio vadovo išnagrinėti savo padalinio darbuotojų darbo krūvį, poreikį, atliekamas funkcijas ir iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikti siūlymus dėl savo padalinio darbo optimizavimo. Nurodytas prašymas pateiktas Punkto vyr. farmacininkei D. P.. Ji 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė siūlymus. Atsakovės direktorius 2017 m. spalio 12 d. pavedė GMPS direktoriaus pavaduotojai V. P., Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovui I. L. ir Punkto vyr. farmacininkei D. P. iki 2017 m. spalio 20 d. išanalizuoti ir pateikti vaistų laikymo sąlygas pastotėse, išnagrinėti narkotinių medžiagų laikymo, naudojimo ir nurašymo tvarką ir pateikti siūlymus dėl jos tobulinimo. Atsakovė 2017 m. spalio 20 d. pirmiau nurodytų asmenų atsakymą. Atsakovės direktorius 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-R-75 sudarė darbo grupę dėl GMPS pastočių aprūpinimo vaistais, deguonimi, medicinine įranga, Punkto darbo organizavimo. Darbo grupė įpareigota iki 2017 m. lapkričio 15 d. pateikti pasiūlymus dėl darbo organizavimo. Ji 2018 m. sausio 5 d. pateikė atsakymą dėl pastočių aprūpinimo vaistais, deguonimi, medicinine įranga ir Punkto darbo. GMPS Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas I. L. ir GMPS direktoriaus pavaduotoja V. P. 2018 m. vasario 26 d. pateikė siūlymus dėl Punkto darbo. 2018 m. kovo 12 d. įvyko Punkto darbuotojų susirinkimas. Punkto vyr. bendrosios praktikos slaugytoja V. S. 2018 m. kovo 12 d. pateikė atsakovės vadovui prašymą, kuriuo prašė raštu paaiškinti, kodėl reikia reorganizuoti Punkto darbą. GMPS Teisės skyriaus vadovė N. J. ir GMPS direktoriaus pavaduotoja V. P. 2018 m. kovo 14 d. ir  2018 m. kovo 20 d. pateikė pasiūlymus dėl Punkto darbo. Ieškovė 2018 m. gegužės 17, 28 d., pareikalavo pradėti konsultacijas dėl planuojamo Punkto darbo pertvarkymo. Atsakovė 2018 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei Punkto darbo tvarkos projektą ir paprašė iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti pastabas bei siūlymus. Juos atsakovė gavo 2018 m. birželio 4 d. Atsakovės direktorius 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-R-59 patvirtino Tvarką. Ieškovė 2018 m. birželio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašė įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Darbo ginčų komisija 2018 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą (darbo byla Nr. APS-36-1234).

16.       Šalių pozicijos nagrinėjamoje byloje išsiskyrė dėl to, vykdė atsakovė reguliarųjį informavimą ir konsultavimą, ar ne.

17.       DK 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis.

18.       DK 205 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas, suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba, darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.

19.       Pagal DK 205 straipsnio 4 dalį, kad, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos.

20.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmiau įvardytomis DK 205 straipsnio nuostatomis įgyvendinama Direktyva 2002/14/EB. Pagal ją reguliarusis informavimas turi vykti nepaisant darbuotojų atstovų (nagrinėjamoje byloje – profesinės sąjungos) iniciatyvos, t. y. pareikalavimo. Konsultavimo pareigos atsiradimas priklauso nuo to, pareikalavo profesinė sąjunga darbdavio konsultuotis ar ne (DK 205 straipsnio 2 dalis). Kitų DK nuostatų, kuriomis remiasi atsakovė ir kuriose reglamentuotas reguliarusis informavimas, aiškinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes jos šios bylos šalių ginčui netaikomos, todėl dėl su šiomis DK nuostatomis susijusių atsakovės argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

21.       Byloje reikšminga tai, kad, pagal atsakovės įmonėje sudarytos kolektyvinės sutarties 15.11 punktą, kad darbdavys įsipareigoja nuolat teikti informaciją profesinei sąjungai apie ekonominę, socialinę padėtį, strateginį veiklos planą, ieškovės vykdomus projektus bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį. DK 204 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga raštu teikti informaciją darbuotojų atstovui. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą raštu reguliariai (kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d.) informuoti ieškovę apie įstaigos veiklą, ekonominę ir darbo santykių būklę. Atsakovė nurodytos pareigos nevykdė – į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė raštu iki 2018 m. balandžio 1 d. gavo informaciją apie rengiamą Tvarką, iniciatyvas, pasiūlymus, priežastis ir eigą. Dėl to apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, kad atsakovė pažeidė DK 205 straipsnį.

22.       Bylos šalių pozicijos išsiskyrė taip pat dėl ieškovės informavimo ir konsultavimo tvirtinant vietinį norminį aktą – Tvarką. DK 206 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.

23.       Pagal DK 206 straipsnio 2 dalį, apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.

24.        DK 206 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas, suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba, dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai.

25.        DK 206 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.

26.        DK 206 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.

27.       Nagrinėjamoje byloje ginčijamu įsakymu patvirtintus Tvarką, pasikeitė Punkto darbo laikas. Anksčiau Punktas dirbo kiekvieną dieną, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis, nuo 7 val. iki 24 val. Pagal Tvarką, Punktas dirba darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val. Taip pat patvirtinus Tvarką pasikeitė Punkto etatų skaičius. Anksčiau buvo 4,25 etato, dabar – 3,5 etato. Pagal Tvarką pasikeitė Dispečerinės tarnybos darbas. Dispečerinė tarnyba sugedusią įrangą keisdavo Punkto ne darbo metu. Šiuo metu, sutrumpinus Punkto darbo laiką, Dispečerinė tarnyba sugedusią įrangą turi keisti ilgiau. Be to, patvirtinus tvarką, pasikeitė Ūkio skyriaus darbuotojų darbas, nes jiems priskirta pareiga pristatyti vaistus. Iš bylos duomenų (šalių paaiškinimų raštu, atstovų ir liudytojų paaiškinimų) nustatyta, kad apie tai, kad atsakovė ketina keisti Punkto darbo organizavimą ieškovė žinojo. Tačiau atsakovė neteikė šios informacijos ieškovės pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Gindamasi nuo pareikšto ieškinio, atsakovė laikosi pozicijos, kad į 2017 m. spalio 31 d. sudarytą darbo grupę, kuri išsiaiškintų poreikius ir padėtų parengti Tvarką, buvo įtrauktas ieškovės tarybos narys.

28.        Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, jis nurodė, kad darbo grupėje dalyvavo kaip darbuotojas, bet ne profesinės sąjungos atstovas. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu tai, kad vidiniai profsąjungos atstovavimo santykiai buvo su trūkumu, t. y. profsąjungos pirmininkas nebuvo įgaliojęs nurodyto tarybos nario atstovauti profesinę sąjungą darbo grupėje. Atsakovė manė, kad profesinės sąjungos tarybos narys yra tinkamas ieškovės atstovas. Nustačius, kad vidiniai atstovavimo santykiai turėjo trūkumų, o ieškovės pirmininkas nepatvirtino tokio atstovavimo fakto, darytina išvada, kad toks ieškovės tarybos nario veikimas nesukelia ieškovei teisinių padarinių (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).

29.       Dėl tos pačios priežasties atsakovė neteisi, teigdama, kad ieškovės pirmininko pavaduotoja V. S., pasikreipusi į atsakovę buvo tinkama ieškovės atstovė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ji, prašydama informacijos iš atsakovės, nebuvo įgaliota ieškovės pirmininko. Dėl to tai, kad atsakovė nurodytai darbuotojai suteikė informacijos, nelaikytina tinkamu profesinės sąjungos informavimu DK 206 straipsnio prasme. Nustačius atstovavimo santykių trūkumą, nepagrįsti atsakovės argumentai apie V. S. statuso, kaip darbuotojos ir kaip ieškovės atstovės, dualizmą. Byloje atsakovės atstovas paaiškino, kad direktorius patvirtino, jog įstaigoje pusmetį iki Tvarkos patvirtinimo kalbėta apie naują Punkto darbo tvarką, nuo 2018 m. birželio 1 d. pradėta taikyti nauja tvarka, parengtas darbuotojų darbo grafikas atitiko Tvarką. Atsakovė ieškovės pirmininkui 2018 m. gegužės 29 d. atsiuntė Tvarkos projektą, bet nepateikė jos priedo, kuris patvirtintas kartu su tvarka 2018 m. birželio 11 d. Taigi atsakovė pateikė ne visą informaciją ieškovei, todėl netinkamai įvykdė pareigą informuoti apie rengiamą ir planuojamą tvirtinti vietinį norminį aktą (DK 206 straipsnis).

30.       Atsakovė teigia, kad tinkamai įvykdė pareigą konsultuoti ieškovę apie ketinamą priimti vietinį norminį aktą, nes konsultacijas vykdė raštu, t. y. susirašinėjimu su ieškovės pirmininku. Pirmiau nurodyta, kad atsakovės vadovas 2018 m. gegužės 29 d. pateikė ieškovės pirmininkui ne visus dokumentus (tik Tvarkos projektą be Tvarkos priedo). Ieškovė 2018 m. birželio 1 d. pateikė pastabas ir pasiūlymus bei priminė, kad negavo atsakovės pozicijos dėl konsultacijų pradžios. Tai, kad atsakovė 2018 m. birželio 11 d. patvirtino ginčijamą Tvarką ir tos pačios dienos raštu atsakė ieškovei, jog Tvarkos derinimą apsikeičiant raštais laiko konsultacijomis raštu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma tinkamu konsultavimu tvirtinant vietinį norminį aktą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidė DK 206 straipsnyje nustatytą darbdavio pareigą informuoti ir konsultuoti ieškovę tvirtinant vietinį norminį aktą (t. y. Tvarką).

31.       Darbdaviui pažeidus informavimo ir konsultavimosi pareigas, taikomi teisiniai padariniai, nustatyti DK 209 straipsnio 1 dalyje, DK 217 straipsnio 2 dalyje.  Pagal pastarąją darbo teisės normą, nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3000 Eur baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

32.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skyrė atsakovei 500 Eur baudą, įvertinęs atsakovės ir ieškovės santykių pobūdį, pažeistų informavimo ir konsultavimosi pareigų pobūdį, reikšmę šalims, taip pat abiejų šalių elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nurodyto dydžio bauda neadekvati pareigų pažeidimams, kuriuos padarė atsakovė.

33.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

34.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

36.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1452 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgusi į šalių ginčo pobūdį, bylos apimtį, įvertinusi atsiliepimo turinį, tai, kad advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių išlaidų dydis per didelis, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 1000 Eur (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojami maksimalūs advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžiai (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinei sąjungai (kodas 124466356) iš atsakovės  VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties (kodas 124369537) 1000 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.