Baudžiamoji byla Nr. 2K–448/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.29.1
2.1.7.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
išteisintiesiems I. B. ir V. Š.,
išteisintųjų gynėjams advokatams Gyčiui Kaminskui ir Piotrui Orlovui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį trisdešimčia parų arešto, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, areštą pakeičiant laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. Š. paskirta dveji metai laisvės atėmimo.
Taip pat šiuo nuosprendžiu I. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį trisdešimčia parų arešto, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė I. B. paskirta dveji metai laisvės atėmimo. Iš V. Š. ir I. B. solidariai priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriui 29 239,31 Lt turtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių; taip pat pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinta I. B., jai nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu V. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei I. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. įrašė juose neteisingus duomenis apie I. B. išmokėtą atlyginimą už darbą V. Š. antstolio kontoroje; taip I. B. sukčiavimo būdu įgijo teisę į nepagrįstai didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, būtent:
V. Š. ir I. B., veikdami bendrai, tyčia, V. Š. padedant I. B. sukčiauti, V. Š. į 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio apskaičiavimo–išmokėjimo žiniaraštį, 2008 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13, 2008 m. birželio 1–30 d. kasos lapą Nr. 6, 2008 m. birželio 30 d. pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilalės skyriui apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2–SD versija 01) įrašė žinomai neteisingus duomenis ir patvirtino savo parašu, kad I. B. 2008 m. birželio 10–30 d. laikotarpiu dirbo antraeilėse pareigose buhaltere antstolio V. Š. kontoroje, Tauragėje, (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, jog I. B. tokio darbo nedirbs, kad ji išdirbo 46 val. ir už tai jai buvo išmokėtas 10 000 Lt atlyginimas, kuris neatitinka realaus atlyginimo dydžio pagal darbo apmokėjimo praktiką už analogišką darbą, kurį atliko I. B. V. Š. suklastojus 2008 m. birželio mėn. priskaičiavimo–išmokėjimo žiniaraštį, 2008 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13, 2008 m. birželio 1–30 d. kasos knygos lapą Nr. 6 bei pateikus VSDFV Šilalės skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriame įrašyti duomenys apie I. B. darbo užmokestį, neatitinkantį realaus atlyginimo dydžio, I. B. apgaulės būdu už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 25 d. įgijo teisę gauti 125 936,47 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri yra 66 291,30 Lt didesnė, negu ji būtų apskaičiuota pagal darbą pagrindinėje darbovietėje (59 645,17 Lt); taip VSDF buvo padaryta didelė turtinė žala.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu V. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei I. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamoji nusižengimo požymių.
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimus.
Vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, prokuroras teigia, kad teismo sprendimai turi turėti objektyvų pagrindą, kuris susiformuoja tik išsamiai ištyrus ir patikrinus bylos duomenis. BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkte išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Taigi prokuroras daro išvadą, kad tais atvejais, kai ne visi galimi įrodymai ištirti ir ne visos reikšmingos aplinkybės išaiškintos, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kitaip negali būti nustatytas apeliacinių skundų pagrįstumas bei tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, privalo ištirti visus duomenis, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai išspręsti aplinkybes. Prokuroras įsitikinęs, kad visų šių BPK reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nesilaikė.
Kasatoriaus manymu, apygardos teismas nepagrįstai patikėjo V. Š. ir I. B. parodymais, kad I. B. dirbo antstolio V. Š. kontoroje ir per 48 val. sutvarkė keletą tūkstančių bylų. Tariamai I. B. atlikto darbo aktas nebuvo surašytas.
Be to, išteisintųjų parodymus iš dalies patvirtino tik antstolio V. Š. kontoros darbuotojos I. P. ir L. S. bei antstolio K. K. 2009 m. vasario 23 d. pažyma. Šioje pažymoje nurodyta, kad K. K. pagal archyvo perdavimo–priėmimo aktą iš V. Š. perėmė 5374 archyvines vykdomąsias bylas bei kitus dokumentus, o 2003–2006 m. įvykdytos 2925 vykdomosios bylos buvo sudėtos į archyvines dėžes pagal kategorijas ir saugojimo laiką. Tačiau archyvo perdavimo–priėmimo aktas prie baudžiamosios bylos nepridėtas. Liudytojos I. P. ir L. S. tik parodė, kad 2008 m. birželio mėn. buhalterės I. P. atostogų metu į darbą buhalterės pareigoms archyvui tvarkyti buvo priimta I. B. Pasibaigus jos darbo laikotarpiui, antstolio kontoros archyvas – 5000–6000 bylų – buvo sutvarkytas. Konkretus tariamai I. B. sutvarkytų bylų skaičius nenustatytas.
Antstolis K. K. teisme neapklaustas. Tariamai I. B. sutvarkytos archyvinės bylos iš antstolio kontoros nepaimtos ir neapžiūrėtos, t. y. teismas nepatikrino, ar darbas, kurį, apeliantų teigimu, atliko I. B., buvo padarytas: kokių, kiek ir kaip sutvarkyta bylų, ar, kaip nurodo apeliantai, tokios apimties darbą įmanoma fiziškai atlikti per 48 val.; net ir darant prielaidą, kad I. B. sutvarkė mažiausiai 2925 vykdomąsias bylas, vienai bylai sutvarkyti – sunumeruoti lapus, atspausdinti užrašus, juos užklijuoti ant viršelio, neskaičiuojant laiko, skirto dėžių lankstymui, užrašų ant dėžių spausdinimui bei klijavimui ant jų ir pan., – tenka tik 0,943 min.). Akivaizdu, kad tokio darbo per tokį trumpą laiką neįmanoma atlikti, todėl prokuroras mano, kad I. B. sutvarkė tik dalį archyvo arba visai jokio darbo nedirbo.
Taip pat prokuroras tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolio kontoros archyvas nebuvo tvarkytas nuo jo veiklos pradžios – 2003 m. ir jį V. Š. privalėjo sutvarkyti, nes tokį nurodymą gavo 2006 m. spalio 13 d. jo veiklos patikrinimo metu. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. spalio 13 d. antstolio V. Š. darbo organizavimo eilinio patikrinimo akto matyti, kad vykdomosios bylos tvarkingos, o antstoliui tik nurodyta iki 2007 m. sausio mėn. įrengti antstolio archyvo patalpas, kad jos atitiktų Lietuvos archyvų departamento patvirtintus reikalavimus dokumentų saugykloms. Apeliacinės instancijos teismas kito nurodymo ar įsakymo dėl būtinumo antstoliui V. Š. sutvarkyti archyvines bylas nepareikalavo ir nesiaiškino, kodėl V. Š., pasak jo, archyvinių bylų netvarkė net iki 2008 m. birželio mėn.
Pagal byloje esančią 2008 m. birželio 10 d. darbo sutartį Nr. 4 I. B. antstolio V. Š. kontoroje privalėjo dirbti kiekvieną darbo dieną nuo 17.15 iki 19.15 val., šeštadieniais nuo 9.00 iki 15.00 val. Pagal Viešosios policijos apsaugos tarnybos Tauragės skyriaus pateiktus duomenis antstolio V. Š. kontoros signalizacija laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 30 d., po 17 val. ir šeštadieniais, išskyrus birželio 28 d., kuri Vyriausybės nutarimu buvo darbo diena, nebuvo išjungta. V. Š. parodė, kad kontorą sudaro dvi atskiros patalpos: darbo kabinetai (Nr. 218) ir atskirai pastato antro aukšto koridoriuje esantis archyvas (Nr. 212), kurie sujungti bendra signalizacija. Tam, kad, neišjungiant bendros signalizacijos, būtų galima patekti į archyvo patalpas, V. Š., pasak jo, skuduru uždengė archyve esantį signalizacijos daviklį ir atsuko vieną magnetinį kontaktą nuo įėjimo durų. Tą jis patvirtino eksperimento metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokiame pastate yra antstolio kontora, kaip į šį pastatą galima patekti po darbo valandų ir poilsio dienomis. Šie duomenys yra svarbūs tam, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti apeliantų teiginį, jog tuo metu I. B. dirbo antstolio kontoroje. Iš patalpų apžiūros protokolo matyti tik tai, kad antstolio kontora yra Tauragėje, (duomenys neskelbtini), pastato Nr. (duomenys neskelbtini) antrame aukšte.
Taip pat prokuroras teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ta aplinkybė, kad darbo sutartyje ir kituose dokumentuose I. B. pareigybė įvardinta kaip buhalterės, nors realiai tokio pobūdžio darbo ji nedirbo, dokumento klastojimu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę, nelaikytina. Apygardos teismas netyrė tos aplinkybės, ar VSDFV Tauragės skyriaus Valstybės tarnautojų prašymų išduoti leidimą dirbti kitą darbą ir informacijos nagrinėjimo komisija bei VSDFV Tauragės skyriaus direktorius būtų išdavę leidimą I. B. dirbti kitą, o ne buhalterės darbą antstolio V. Š. kontoroje.
Toliau kasatorius nurodo, kad iš 2008 m. birželio mėn. priskaičiavimo–išmokėjimo žiniaraščio matyti, jog buhalterei I. B. išmokėta 7376,80 Lt, buhalterei I. P. – 660,80 Lt, raštinės vedėjai L. S. – 676,80 Lt, t. y. antstolio V. Š. kontoros darbuotojoms buvo mokami tik minimalūs atlyginimai, o duomenų apie paties V. Š. gautas pajamas byloje nėra.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007 m. rugsėjo 28 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti V. Š. iš antstolio pareigų nuo 2007 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 8 d. priėmė V. Š. skundą dėl šio ministro įsakymo panaikinimo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė ministro įsakymo galiojimą. Duomenų apie faktinį V. Š. atleidimo iš antstolio pareigų laiką byloje nėra. Iš antstolio K. K. 2009 m. vasario 23 d. pažymos matyti, kad jis iš V. Š. archyvą perėmė 2008 m. gruodžio 12 d. Prokuroro manymu, šie duomenys duoda pagrindą manyti, kad antstolio V. Š. veikla 2008 m. birželio mėnesį vyko neintensyviai, todėl kyla abejonių, ar V. Š. turėjo pakankamai lėšų išmokėti I. B. 10 000 Lt dydžio atlyginimą. Šioms abejonėms pašalinti apeliacinės instancijos teismas turėjo ir privalėjo pavesti atlikti antstolio V. Š. kontoros ūkinės–finansinės veiklos patikrinimą už 2008 m.
Apibendrindamas kasacinio skundo teiginius, prokuroras pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo pasinaudota BPK 287 straipsnio 1 dalyje ir 324 straipsnio 7 dalyje teismui suteiktomis teisėmis ir galimybėmis išsiaiškinti visas, kiek tai įmanoma, turinčias reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje įrodymų tyrimo neatliko ir, nors nuteistųjų V. Š. ir I. B. apeliacinius skundus patenkino, baudžiamosios bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Teisėjų kolegija skubotai padarė nepagrįstą išvadą, kad V. Š. ir I. B. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių.
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Išanalizavusi kasacinio skundo motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai nagrinėjo bylos duomenis ir todėl padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies bei 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde prokuroras nurodo argumentus, kurie išimtinai susiję su naujų procesinių veiksmų atlikimu, naujų prokuroro iškeltų versijų patikrinimu ir, tikėtina, naujų faktinių aplinkybių išaiškinimu, galbūt galėsiančių paneigti apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu I. B. ir V. Š. išteisinti. Taigi prokuroro pateikti motyvai daugiausia susiję su naujų įrodymų rinkimu, jų pakankamumu ir iš esmės sudaro apeliacinio, o ne kasacinio nagrinėjimo dalyką. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio bylos nagrinėjo metu prokuroras neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir jis nebuvo atliekamas.
Kolegijos vertinimu, prokuroro kasacinio skundo teiginiai – dėl nesurašyto išteisintosios I. B. atlikto darbo akto, nepaimtų ir neapžiūrėtų archyvinių bylų, kurias tariamai, prokuroro manymu, tvarkė I. B., prie bylos nepridėto archyvo perdavimo antstoliui K. K. akto – nepaneigia apeliacinio teismo išvadų, kad I. B. antstolio V. Š. kontoroje vis dėlto dirbo ir sutvarkė keletą tūkstančių bylų. Nors, kaip teigia prokuroras, ir nebuvo surašytas išteisintosios I. B. atliktų darbų aktas, tačiau vien dėl to negalima tvirtinti, kad ji kontoroje nedirbo. Tai, kad I. B. tvarkė antstolio archyvą ir sutvarkė keletą tūkstančių bylų, patvirtino pati I. B., V. Š., liudytojos I. P ir L. S., taip pat šias aplinkybes patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei antstolio K. K. pažyma. Kolegijos nuomone, nekilus jokių prieštaravimų ir neaiškumų dėl to, ar I. B. iš tikrųjų atliko sutartą darbą, teismui nebuvo būtinybės apklausinėti antstolio K. K. Be to, atlikti šią apklausą teisme neprašė ne tik gynyba, bet ir byloje kaltinimą palaikęs prokuroras.
Išteisintasis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visada tvirtino, kad jam reikėjo sutvarkyti archyve buvusias vykdomąsias bylas, kurių jis netvarkė nuo 2003 m., t. y. savo veiklos pradžios. Apie tokią būtinybę tvarkyti archyvą parodė ir antstolio V. Š. kontoroje tuo metu dirbusios I. P. bei L. S. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolis turėjo pasiruošti savo veiklos pabaigai ir archyvo perdavimui kitam antstoliui. Skunde prokuroras, remdamasis tuo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. spalio 13 d. antstolio V. Š. darbo organizavimo eilinio patikrinimo akte nurodyta, jog vykdomosios bylos tvarkingos, o antstoliui tik nurodyta iki 2007 m. sausio mėn. įrengti antstolio archyvo patalpas, iš esmės teigia, kad antstoliui nebuvo reikalo imtis archyvo tvarkymo darbų. Kolegija su tokia skunde išdėstyta pozicija nesutinka ir pripažįsta, kad byloje esantis antstolio veiklos patikrinimo aktas nepaneigia kitų bylos duomenų, patvirtinančių, jog antstoliui V. Š. reikėjo atlikti archyvo tvarkymo darbus, t. y. sutvarkyti archyve buvusias vykdomąsias bylas. Kasaciniame skunde iškeltas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl V. Š. archyvinių bylų netvarkė net iki 2008 m. birželio mėn., yra nereikšmingas ir šios aplinkybės išsiaiškinimas byloje esančios situacijos vertinimui negalėtų turėti esminės įtakos.
Prokuroro kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokiame pastate yra antstolio kontora ir kaip į šį pastatą galima patekti po darbo valandų bei poilsio dienomis. Kolegijos vertinimu, šis klausimas visų pirma buvo ikiteisminio tyrimo dalykas ir pirmiausia prokuroras jį turėjo aiškintis. Byloje esančiame patalpų apžiūros protokole neužfiksuota jokių duomenų, kad būtų tam tikrų kliūčių patekti į pastatą, kuriame buvo įkurta antstolio kontora. Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų ir teismai nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad išteisintoji I. B. negalėjo patekti į pastato, esančio Tauragėje, (duomenys neskelbtini), antrą aukštą, kur buvo įkurta antstolio V. Š. kontora. Priešingai, byloje nustatyta, kad V. Š. I. B. buvo sudaręs visas galimybes nekliudomai patekti į archyvą. Tą neginčijai patvirtino ne tik V. Š., bet ir ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas bei liudytojas R. E., dirbęs Viešosios policijos tarnybos Tauragės skyriuje stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio specialistu, kuriam kaip saugomas objektas buvo priskirta antstolio kontora. Prokuroro kasaciniame skunde nepateikiama jokių duomenų, leidžiančių bent suabejoti tuo, kad I. B. galėjo patekti į pastatą, kuriame buvo įkurta antstolio kontora. Taigi prokuroro prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pagrįstas iš esmės spėlionėmis apie galimas kliūtis patekti į pastatą.
Taip pat nepagrįstai prokuroras tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti antstolio V. Š. kontoros ūkinės–finansinės veiklos patikrinimą, siekiant išsiaiškinti, ar V. Š. turėjo pakankamai lėšų išmokėti I. B. 10 000 Lt atlyginimą. Kolegijos vertinimu, byloje nebuvo reikalingas tokio pobūdžio tyrimas. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie tai, kad antstolis V. Š. turėjo pakankamai lėšų sumokėti I. B. 10 000 Lt atlyginimą. Tą įrodo byloje esantis kasos knygos lapas (T. 2, b. l. 135), kuriame užfiksuota, jog 2008 m. birželio 1 d. kasos likutis buvo 514 909,80 Lt. Be to, pažymėtina, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo metu prokuroras neprašė atlikti antstolio V. Š. ūkinės–finansinės veiklos patikrinimo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinio teismo išvadų vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindu teismas nustatė, jog I. B. ir V. Š. darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, todėl jie nepadarė sukčiavimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Abu išteisintieji iš tiesų susitarė dėl V. Š. kontoros archyvo tvarkymo darbų ir I. B. realiai šiuos darbus vykdė. Darbo sutartyje sulygtas 10 000 Lt atlyginimas, nors ir galėtų būti ginčijamas bei vertinamas kaip per didelis už iš esmės techninio pobūdžio darbą, kurį atliko I. B., tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.
Kasaciniame skunde prokuroras nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog darbo sutartyje ir kituose dokumentuose I. B. pareigybė įvardyta kaip buhalterės, nors realiai tokio pobūdžio darbo ji nedirbo, dokumento klastojimu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę, nelaikytina.
Teisėjų kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą ir laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, tinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį.
Nors I. B. ir V. Š. pripažino, kad I. B. priėmė į darbą antstolio kontoroje buhaltere ir susitarė, jog ji tvarkys archyvą, o ne buhalterinius dokumentus, taigi darbo sutartyje iš esmės neteisingai nurodė jos pareigas, tačiau, kolegijos nuomone, vienų pareigų nurodymas vietoj kitų nagrinėjamu atveju nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių ir esmingai neiškraipė paties juridinio fakto – I. B. įdarbinimo – prasmės. Be to, išteisintieji tokiais savo veiksmais nesiekė suklaidinti kitų asmenų ar institucijų dėl I. B. pareigų atlikimo ir nesikėsino pažeisti BK 300 straipsniu saugomos vertybės – teisinės apyvartos funkcionalumo bei jos patikimumo. Tokį savo elgesį jie pasirinko tik dėl to, kad V. Š. kontoros buhalterė atostogavo ir V. Š. buvo patogu jos atostogų metu įdarbinti I. B. buhaltere, o ne sukurti naują pareigybę trumpalaikiams archyvo tvarkymo darbams atlikti.
Taigi, esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad, skirtingai nei nurodo prokuroras, I. B. ir V. Š. veiksmuose nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumento klastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) požymių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Antanas Klimavičius