Administracinė byla Nr. eAS-218-552/2021        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00422-2021-6        Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) vado 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 47SD-45 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos vado vidaus tarnybos majoro R. P. nušalinimo nuo pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo atlikimo; 2)  įpareigoti Tarnybą nušalinti R. P. nuo pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo vykdymo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. V. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nurodė, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes. Tokiu atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių (t. y. materialaus pobūdžio) pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Iš kartu su skundu pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad Tarnybos vado 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 47V-1009 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo D. V. atžvilgiu, tačiau pareiškėjas 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė Tarnybai prašymą nušalinti nuo jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo vykdymo Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos vadą vidaus tarnybos majorą R. P.. Tarnyba 2021 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 47SD-45 „Dėl prašymo“, kuriuo, be kita ko, atmetė pareiškėjo prašymą dalyje dėl Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos vado vidaus tarnybos majoro R. P. nušalinimo nuo pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo atlikimo, ir  būtent dėl šios sprendimo dalies panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Teismas konstatavo, kad toks atsisakymas nušalinti asmenį nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, be to, sprendimas nenušalinti asmens nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo iš esmės akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių, t. y. materialaus pobūdžio, pasekmių.

Teismas pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir suteikiant vienam iš šio santykio dalyvių galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio atlikto veiksmo, susidarytų ydinga situacija, kuri iš esmės nepagrįstai sunkintų viešojo administravimo subjekto veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybai atlikus tarnybinio patikrinimo tyrimą ir priėmus galutinį sprendimą, sukeliantį pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes, pvz., paskyrus jam tarnybinę nuobaudą ar pan., teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, patikrintų ir procedūrų teisėtumą, įskaitant ir atsisakymo nušalinti asmenį pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju tokio sprendimo (atsisakyti nušalinti) ginčijimas administraciniame teisme yra negalimas, ir vien tai, kad gautame atsakyme neteisingai nurodyta, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nelemia tokio sprendimo nagrinėjimo teisme būtinumo.

III.

Pareiškėjas D. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis teigia, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto – atsakovo – kilo konfliktas dėl atsakovo priimamo sprendimo, kuriuo realiai neįgyvendinama pareiškėjui Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas), nustatyta teisė. Nurodo, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas atmestas grubiai pažeidus procedūrines teisės normas, pats Sprendimas neatitinka jokių įstatymais keliamų turinio reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, , prie jų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, kurie apibrėžiami kaip valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Nurodo, kad šiuo atveju nekyla ir negali kilti abejonių, jog pareiškėjo ginčas su atsakovu nagrinėtinas administraciniame teisme, pareiškėjo pateiktas skundas atitinka visus administraciniam teismui teikiamo procesinio dokumento reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skundą priimti nagrinėti administraciniame teisme.

Pabrėžia, kad pareiškėjo teisė reikšti nušalinimą tikrintojui prieš jį pradėtame tarnybiniame patikrinime yra aiškiai įtvirtinta Statuto 39 straipsnyje, numatančiame, kad pareigūnas ir iš vidaus tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę: pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą. Pareiškėjas nurodo, kad atmetus pareiškėjo pareikštą nušalinimą, tarnybinį patikrinimą ir toliau vykdo asmuo, dėl kurio šališkumo pareiškėjui kyla abejonių, t. y. tai daro įtaką pareiškėjo teisėms ir pareiškėjui kyla realios pasekmės.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skundą teikia „dėl bet kurio atlikto veiksmo“ ir taip nepagrįstai apsunkina atsakovo veiklą. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju teikia skundą dėl atsakovo veiksmų, įvardintų Statute ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), t. y. įgyvendina teisės aktuose nustatytą teisę. 

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Tvarkos aprašo 44 punkto nuostatas Tvarkos apraše nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Statuto 71 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Nurodo, kad lingvistiškai aiškinant šią normą, Tvarkos aprašas suteikia teisę skųsti tokius atsakovo veiksmus, dėl kurių pagal Tvarkos aprašą turi būti priimamas sprendimas, tarp jų – ir sprendimą dėl tikrintojo nušalinimo / nenušalinimo, ir toks sprendimas gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo administracinės veiklos neapsunkinimas šiuo atveju neturėtų būti svarbesnis už asmens teisę į teisminę gynybą ir galimybės pasinaudoti šia teise užtikrinimą.

Pareiškėjas kritiškai vertina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad procedūrinių sprendimų, priimtų atliekant tarnybinį patikrinimą, teisėtumas yra tikrinamas nagrinėjant ginčą dėl atlikto tarnybinio patikrinimo tyrimo ir priėmus galutinį sprendimą, sukeliantį pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam turint teisę skųsti tiek sprendimą dėl tikrintojo nenušalinimo, tiek ir skųsti galutinį sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos (jei toks būtų priimtas), būtent pareiškėjas turi diskrecijos teisę rinktis kaip šiomis teisėmis naudotis. Teismas, net ir turėdamas nuomonę, kad pareiškėjas turėtų skųsti vieną, o ne kitą sprendimą, neturi teisės riboti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą..

Pareiškėjas pažymi, kad skųsdamas sprendimą dėl nušalinimo, siekia išspręsti visas kylančias abejones dėl tarnybinį patikrinimą vykdančio tikrintojo galimo šališkumo, bei siekia užtikrinti objektyvų tarnybinio patikrinimo atlikimą ir išvengti tarnybinės nuobaudos paskyrimo apskritai, taigi išvengti ir naujo ženkliai didesnės apimties ginčo nagrinėjimo teisme. Pažymi, kad tarnybinės nuobaudos nepaskyrimas apskritai negali būti prilyginamas nepagrįstai paskirtos nuobaudos nuginčijimui teismine tvarka (tokiu atveju įrašai asmens byloje lieka), todėl pareiškėjas šiuo skundu siekia savo teisių užtikrinimo.

Pareiškėjas nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, jog vien tai, kad gautame atsakyme neteisingai nurodyta, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka nelemia tokio sprendimo nagrinėjimo teisme būtinumo, bei pabrėžia, kad nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka lemia teisę (galimybę) Sprendimą skųsti, tokios nuomonės laikosi atsakovas, nurodęs šio Sprendimo apskundimo tvarką ir taip patvirtindamas neabejotiną tokios pareiškėjo teisės buvimą, o tuo pačiu ir nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti teisme pareiškėjo skundą, nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. V. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiamas Sprendimas jam nesukelia teisinių pasekmių, kadangi Sprendimas atitinka visus administracinio sprendimo požymius.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020).

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 47V-1009 buvo pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu. 2020 m. gruodžio 9 d. pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pareiškėjui buvo nurodytas tyrimą atliekantis asmuo (tikrintojas), paaiškintos jo teisės (tarp jų – ir teisė pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinio nusižengimo tyrimą įgaliotiems atlikti asmenims dėl jų galimo šališkumo, ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą). Pareiškėjas, pasinaudodamas minėta teise, pareiškė nušalinimą jo tarnybinį nusižengimą tiriančiam asmeniui (tikrintojui) R. P., motyvuodamas tuo, kad šis asmuo yra tiesioginis pareiškėjo vadas, turintis iš anksto susidarytą nuomonę (nebūtinai teigiamą) apie pareiškėją, todėl R. P. atliekant tyrimą, tyrimas galėtų būti šališkas. Atsakovas skundžiama Sprendimo dalimi pareiškėjo prašymo dėl tikrintojo nušalinimo netenkino.

Statuto 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurį pavedama atlikti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, arba sudarytai komisijai šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba pavedama tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Statuto 39 straipsnio 91 dalyje nurodytos pareigūno, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, teisės, tarp jų – ir būti raštu informuotu apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo prašymu susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą; pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą; baigus tarnybinį patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą.

Tvarkios aprašo 20 punkte nustatyta, kad tikrinamam pareigūnui pareiškus motyvuotą nušalinimą tikrintojui dėl jo galimo šališkumo, vadovas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pagrįsto nušalinimo pareiškimo, priima sprendimą nušalinti tikrintoją ir paskirti kitą tikrintoją arba, įvertinęs pirmiau nurodyto tikrinamo pareigūno motyvuoto nušalinimo metu išdėstytas aplinkybes kaip nepagrįstas, priima sprendimą šio tikrintojo nenušalinti. Tikrinamas pareigūnas tikrintojo veikimą ar neveikimą skundžia vadovui. Šie skundai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų gavimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimą ir sprendimų priėmimą reglamentuoja Tvarkos aprašo III skyrius, o Tvarkos aprašo 44 dalis nustato, kad Tvarkos apraše nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Statuto 71 straipsnyje ir ABTĮ nustatyta tvarka. 

Įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad teisės aktai nenumato tiesioginės galimybės skųsti teismui tarpinius procedūrinius sprendimus, priimamus atliekant tarnybinį patikrinimą. Todėl nesutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurs gali būti skundžiamas teismui. Pažymėtina, kad Sprendimas nenušalinti tikrintojo nuo pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo vykdymo yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, priimtas atliekamo tarnybinio patikrinimo eigoje, o ne vykdant įstaigos viešojo administravimo funkcijas, šiuo Sprendimu pareiškėjui nesuformuluojamos jokios materialinės teisės ar pareigos (pareiškėjo nurodomos galimos šio Sprendimo pasekmės (kad galbūt nebus užtikrintas objektyvus tarnybinio nusižengimo tyrimas) yra hipotetinio pobūdžio), todėl skundžiamas Sprendimas nevertintinas kaip individualus administracinis aktas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su tarpiniu procedūriniu sprendimu, asmuo savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nuobaudos skyrimo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino, kad pareiškėjo skundžiama Sprendimo dalis yra nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Tarnybą nušalinti Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos vadą vidaus tarnybos majorą R. P. nuo pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo vykdymo, yra vertintinas kaip išvestinis reikalavimas iš pirmojo pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo dalies panaikinimo, todėl atsisakius priimti  pirmąjį pareiškėjo reikalavimą, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti nagrinėjamas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.  Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

        Teisėjai         Laimutis Alechnavičius

                Ramūnas Gadliauskas

                Arūnas Sutkevičius