Baudžiamoji byla Nr. 1-2882-961/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40509-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,
dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,
kaltinamajam M. K. (M. K.), jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,
laiduotojai K. S.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
M. K. 2020 m. spalio 9 d., apie 16.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu M. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad prieš kelias dienas turėjo nemalonų incidentą darbe, ryte buvo nepavalgęs ir pamiršęs išgerti vaistų nuo spaudimo. Iš pažįstamų girdėjo, kad spaudimą galima sureguliuoti brendžiu, todėl nusprendė atsidaryti butelį ir dar išgėrė valerijono apie du buteliukus, nes alkoholis nesuveikė taip, kaip norėjo. K. jo tą dieną darbe nematė. Jis nesiruošė niekur važiuoti, viskas vyko apie 17 valandą, darbe turėjo pasilikti iki 22 valandos. Keitė alaus statinę ir susižalojo pirštą, apsipylė krauju, ir vietoj to, kad bėgtų į vaistinę, jam kažkodėl šovė mintis važiuoti namo, nes kraujas buvo ant jo megztinio, kurį dovanojo jo draugė. Suprato, kad tai idiotiškas poelgis, jis prieš tokius dalykus, jis yra net inicijavęs neblaivaus vairuotojo sulaikymą, tačiau neteisina savęs nei kiek. Labai gailisi, sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir visuomenei, padarė neigiamą dalyką šeimai, verslui, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tai pirmas ir paskutinis kartas, neturi kuo pasiteisinti, neteisina savęs, pilnai pripažįsta, kad yra kaltas
. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. M. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. K. savo katę pripažino pilnai ir parodė, kad turi savo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir yra baro (duomenys neskelbtini). Šių metų kovo mėnesį dėl Covid infekcijos buvo paskelbtas karantinas. (duomenys neskelbtini) baras buvo uždarytas, darbuotojus teko siųsti į prastovą. Valstybės žadėtą piniginę paramą gavo vėlai. Teko darbuotojams mokėti atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) lėšų. Teko imti paskolą, kad atsiskaitytų su darbuotojais. Visą laikotarpį patiria didžiulę įtampą ir stresą. Labai padidėjo kraujospūdis, teko kreiptis į gydytojus. Kiekvieną dieną jaučia pastovų stresą ir įtampą. 2020 m. spalio 9 d. ryte išvažiavo į darbą, pamiršo išgerti vaistų nuo spaudimo. Darbe pažįstamas jam patarė, kad sumažinti kraujospūdį padeda alkoholis, tiksliau konjakas. Jis išgėrė apie maždaug 150-200 g konjako. Konjaką gėrė, kadangi manė, jog namo grįš tik apie 22 val. Konjaką vartojo būdamas nevalgęs. Konjakas jam nepadėjo, jautėsi blogai. Po to vaistinėje jis nusipirko du buteliukus valerijono lašų. Darbe susižeidė pirštą ir labai smarkiai bėgo kraujas. Jis visas išsikruvino ir nusprendė važiuoti namo. Nesijautė apsvaigęs, tik buvo labai susinervinęs. Važiavo sugyventinės K. S. automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Važiuojant, apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustabdytas policijos ekipažo. Pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. Buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Pirmu pūtimu į alkotesterį įpūtė 2,16 promilės, o antru – 2,06 promilės. Negalėjo patikėti, kad galėjo tiek pripūsti promilių, tačiau su alkotesterio duomenimis sutiko. Neneigia, kad vartojo alkoholį. Pareigūnas paaiškino, kad jo automobilis bus nuvežtas į saugojimo aikštelę, o jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio jis labai gailisi ir kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė kad 2020 m. spalio 9 d., apie 17.00 val. ėjo kartu su savo draugu M. iš (duomenys neskelbtini) esančio parkelio pro ,, (duomenys neskelbtini)“' parduotuvę. Beinant pamatė, kaip iš parduotuvės išėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, jo judesiai buvo visiškai nekoordinuoti. Tas asmuo nuėjo link savo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nepamena. Asmuo, nuėjęs link automobilio, atsisėdo į automobilį, jį užsikūrė. Tas vyras kelias minutes pasėdėjo automobilyje užkurtu varikliu, paskui pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Kai tik asmuo atsisėdo ir užkūrė automobilio variklį, jis nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotoją. Po to, kai pranešė apie neblaivų vairuotoją, kartu su draugu nuėjo iki namų. Maždaug po kelių valandų jam paskambino iš policijos, pasakė, kad informacija apie neblaivų vairuotoją pasitvirtino, kvietė į apklausą (b. l. 14).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. N. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., apie 16.55 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu V1710, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu V. V. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), praeivis pranešė, kad mato, kaip iš aikštelės išvažiuoja automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Važiuojant link minėto adreso, per radijo ryšio stotį budėtojas pranešė, kad minėto automobilio vairuotojas išvažiavo iš aikštelės ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat OVS budėtojas nurodė, kad automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir pasukus link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtą automobilį. Įjungę tarnybinio automobilio garsinį ir šviesios signalus automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio vairuotojo durelių ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą buvo nustatyta, kad automobilį vairavo M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, dėl to įtarę, kad jis vairavo automobilį neblaivus, nusprendė patikrinti jo girtumą. Taip pat vairuotojui išlipus iš automobilio paklausė, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad prieš valandą laiko jis gėrė konjaką, taip pat išgėrė du buteliukus valerijono. Alkotesteriu (ALCOTEST 7510, patikros sertifikato Nr. 129648) 17.12 val. M. K. buvo nustatytas 2,16 promilės girtumas, o 17.33 val. buvo nustatytas 2,06 promilės girtumas. Kadangi jų darbo laikas jau buvo pasibaigęs, į įvykio vietą atvažiavo policijos ekipažas V1722, kurie perėmė iš jų įvykio įforminimą. Įvykis buvo filmuotas BodyCam 1723 (vaizdo medžiaga saugoma Vilniaus AVPK). Daugiau apie įvykį nieko paliudyti negali (b. l. 9).
Alkotesterio patikros duomenys patvirtina, kad M. K. 2020 m. spalio 9 d., 17.12 val. nustatytas 2,16 promilės girtumas (b. l. 17). 2020 m. spalio 9 d., 17.33 val. nustatytas 2,06 promilės girtumas (b. l. 18).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. spalio 9 d., 17 val. M. K. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą M. K. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali; M. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, jam buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 17.12 val., nustatytas 2,16 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 17.34 val., kurio metu nustatytas 2,06 promilės girtumas (b. l. 16).
Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio ,, (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytoja yra K. S., o savininkas ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2020 m. spalio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ kaina Lietuvoje be PVM – 5677 Eur, su PVM – 6870 Eur (b. l. 28).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2020 m. spalio 9 d. ryte išvažiavo į darbą, pamiršo išgerti vaistus nuo spaudimo. Darbe pažįstamas jam patarė, kad sumažinti kraujospūdį padeda alkoholis, dėl to išgėrė apie maždaug 150-200 g konjako. Manė, jog namo grįš tik apie 22 val. Darbe susižeidė pirštą ir labai smarkiai bėgo kraujas. Jis visas išsikruvino ir nusprendė važiuoti namo. Važiuojant, apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustabdytas policijos ekipažo. Pirmu pūtimu į alkotesterį įpūtė 2,16 promilės, o antru – 2,06 promilės. M. K. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų D. K. ir K. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenų duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Teisme buvo gautas sugyventinės K. S. prašymas dėl M. K. perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog jie gyvena kartu. M. tikrai yra ramaus, gero būdo, sąžiningas. Jis visada įsiklauso į jos patarimus ir klausia jos nuomonės, nes jam jos nuomonė yra labai svarbi. Iki šiol jie kalbasi apie šį įvykį bei galėjusias įvykti pasekmes. Ji mano, kad M. K. tikrai suprato savo padarytą klaidą, jis nuoširdžiai gailisi, pergyvena iki šiol. Jam nėra būdingas toks lengvabūdiškumas ir toks elgesys – sėsti už vairo išgėrus. M. K. yra gėda ne tik prieš ją, bet ir prieš visus pažįstamus, draugus, artimuosius, darbovietę, kolegas. K. S. su M. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus ir veda bendrą ūkį, kiekvieną dieną dirba (duomenys neskelbtini) darbe, kur jai tenka pažinti M. ne tik kaip artimą žmogų, bet ir kaip kolegą. Jis yra geras ir sąžiningas (duomenys neskelbtini), pergyvenantis dėl (duomenys neskelbtini) verslo, darbuotojų, įmonės veiklos. Jie kartu tiek (duomenys neskelbtini), tiek asmeniniame gyvenime labai daug kalba, bendrauja, problemas bando spręsti kartu. Ji mano, kad jie problemas įveiks kartu, nes kitokiu atveju ji nebūtų jo laiduotoja. Ji anksčiau nėra teista, nėra įtariama padariusi nusikalstamą veiką (b. l. 100), anksčiau yra turėjusi keletą administracinių nuobaudų, bet jos visos buvo sumokėtos (b. l. 101 - 104), taip pat nėra įrašyta į įskaitą dėl alkoholio ar narkotikų žalos (b. l. 96), dirbanti (duomenys neskelbtini) įmonėje (b. l. 98), (duomenys neskelbtini) priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu turi leidimą eiti (duomenys neskelbtini) pareigas (b. l. 99). Dėl šių teigiamai charakterizuojančių savybių K. S. teismo prašo jai leisti laiduoti už M. K., netaikyti užstato.
Teisiamojo posėdžio metu K. S. nurodė, jog apie įvykį sužinojo iš skambučio, kai M. pasakė, kad nebeatvažiuos namo. Ji nežinojo, kad jis geria, o jeigu ir išgerdavo, jis niekada nevairuodavo, palikdavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ prekybos centro aikštelėje ir važiuodavo taksi. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Jie veda bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) įmonę, kurioje ji tik (duomenys neskelbtini), M. pats viską tiesiogiai (duomenys neskelbtini), derina, rūpinasi reikalais, bendrauja su klientais, tiekėjais. Jie daug kalbėjo apie įvykį, jai tai per didelis stresas, kalbėjo ir apie ateitį. Dabar jie yra labai sudėtingoje situacijoje, nes automobilis yra reikalingas baro veiklai, reikalingos teisės, visos problemos susikaupė į vieną: mirė M. (duomenys neskelbtini), uždarė dėl koronaviruso (duomenys neskelbtini) barą „(duomenys neskelbtini)“, į kurį investavo labai daug pinigų, viską prarado. M. paėmė paskolą, kad neliktų niekam skolingas. Ji nepateisina M. elgesio, jie daug apie tai kalbėjo, baras šalia jų namų, juk galima ir pėsčiomis grįžti arba taksi išsikviesti, bet matyt problemos savaip suveikė. Ji pilnai tiki, kad ateityje tai nepasikartos.
Teisme taip pat buvo gautas M. K. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis prašyme nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, nėra įrašytas į įskaitą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, yra sąžiningas bei atsakingas žmogus. Dėl šių priežasčių prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant K. S. Jie kartu (duomenys neskelbtini) metus veda bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) įmonėje ji yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ji yra darbšti, stropi, veikli, pareiginga, nėra teista, nėra įrašyta į priklausomybės ligų centrą, todėl, jo manymu, ji verta teismo pasitikėjimo ir tikrai atitinka laiduotojos savybes. Po šio įvykio jie daug kalbasi, K. S. jam paaiškino visas neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes. Jis tikrai visada įsiklauso į jos nuomonę, kadangi jam jos nuomonė yra labai svarbi, ji daro jam teigiamą įtaką. Taip pat M. K. su prašymu pateikė papildomus duomenis: apie įmonę, darbuotojus, apie tai, kad įmonei yra taikomos VMI ir SODRA mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (b. l. 77); pelno (nuostolių) ataskaitą, kad dėl karantino ženkliai sumažėjo veikla ir pajamos (b. l. 79-81), paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiama 6767 Eur paskola įgyvendinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, finansuojamą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų; bei paskolos grąžinimo grafiką (b. l. 82-86); 2020 m. spalio 12 d. sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, kuris patvirtina, kad M. K. atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 91); pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo apie tai, kad kaltinamasis 5 metų laikotarpyje nesigydė toje įstaigoje (b. l. 92); medicininio dokumento išrašą, iš kurio matyti, kad M. K. turi širdies sutrikimų (b. l. 93). Dėl šių priežasčių M. K. teismo prašo jam taikyti laidavimą, laiduotoja paskiriant jo draugę K. S.; taip pat paskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą kuo trumpesniam laikotarpiui bei nepriteisti visos automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginės vertės, nes tai būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 56), per pastaruosius trejus metus vieną kartą baustas administracine tvarka (2019 m.), paskirtą baudą yra sumokėjęs, nuobauda negaliojanti (b. l. 55). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, K. S. yra pateikusi prašymą perduoti M. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. K. S. neteista. Ji nurodė, kad jos ir M. K. santykiai yra labai artimi, M. K. dažnai jai padeda, jie daug bendrauja, mano, kad jie problemas įveiks kartu. Teismo įsitikinimu, K. S. charakterizuojantys duomenys, jos ir M. K. ryšys bei tarp jų susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį M. K. Taigi, įvertinus išdėstytą konstatuotina, jog K. S. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos pajamas, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
M. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaip minėta, M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, o ir baustas anksčiau buvo ne už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu jis išgyveno dėl savo poelgio ir nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kuri patvirtina, jog priešingas teisei elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, jis per 3 metus nebuvo padaręs nė vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas minimalus, numatytas BK 68 straipsnyje. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad M. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo valdytoja yra K. S. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas žinojo, kad ji bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, todėl automobilis nekonfiskuotinas.
Minėta, pagal BK 72 straipsnio nuostatas privalo būti konfiskuojamas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas arba jo vertė. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų patrinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Kasacinis teismas akcentavo, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė vertė su PVM yra 6870 eurų. Atsižvelgus į M. K. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos poveikio priemonės vertę pinigais. Tačiau, įvertinus teigiamą kaltinamojo asmenybę, jo tikrai nuoširdų gailėjimąsi, neblaivumo laipsnį, taip pat tai, kad jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jo turtinė padėtis vertintina kaip reikšminga, ir, teismo manymu, visos automobilio vertės, 6870 eurų, konfiskavimas būtų neproporcingas, neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų konfiskuotino turto vertės dalies – 2000 Eur konfiskavimas.
Teismo įsitikinimu, aptartų baudžiamojo poveikio priemonių pakanka motyvuoti kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių, o ypač įvertinus tai, kad viena iš skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių yra piniginio pobūdžio, – kitos baudžiamojo poveikio priemonės jam netaikytinos.
Dėl proceso išlaidų
Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius M. K. neblaivumą, 2020 m. spalio 9 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas) (b. l. 26), grąžinta savininkui buvo 2020 m. spalio 13 d. (b. l. 30-31). Kadangi M. K. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, už ką policijos įstaiga privalo atsiskaityti su paslaugos teikėju, t. y. šiuo atveju – sumokėti 15,00 Eur, yra pagrindas policijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. K. (M. K.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį K. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Priteisti iš M. K. 15,00 Eur (penkiolika eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (lėšos mokamos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; mokėjimo paskirtį nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą, pavardę).
M. K. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
K. S. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ilona Mateikienė