Administracinė byla Nr. eI-2259-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00878-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 24.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Jolitos Rasiukevičienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietkompexim“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja UAB „Lietkompexim“ kreipėsi į teismą su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-2259-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–7), kuriuo prašoma: 1) panaikinti  Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos (toliau – Administracija) Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2018-02-14 atsakymo Nr. A51-12205/18(3.3.2.26E-UK) dalį (toliau – Administracijos 2018-02-14 atsakymas), kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjos prašymą ir panaikinti dėl klaidos į Administracijos direktoriaus 2016-11-08 įsakymu Nr. 30-2501 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą (toliau – 2017 m. Sąrašas) įtrauktą 21 punktą, kuriame nurodyta pareiškėjos valdoma patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpa); 2) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausanti Patalpa, kuri nėra nekilnojamojo turto mokesčio objektas, pažeidus norminių teisės aktų reikalavimus, buvo įtraukta į 2017 m. Sąrašą. Pareiškėja Administracijai išdėstė argumentus bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Patalpa į 2017 m. Sąrašą buvo įtraukta per klaidą, o padaryta klaida negalėjo būti operatyviai nustatyta, nes pareiškėja net nebuvo informuota apie Administracijos atstovų vykdytus veiksmus bei priimtus sprendimus dėl Patalpos apmokestinimo. Pareiškėja tik 2017-10-26 elektroniniu paštu gavo Administracijos pranešimus: 2016-11-18 raštą Nr. A51-86902/16(2.14.1.45-FN3) „Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, mokesčio tarifo nustatymo“ (toliau – 2016-11-18 pranešimas) ir 2017-09-18 pranešimą Nr. A51-61487/17(2.14.1.44-FN3) „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatymo. Tik gavusi minėtus pranešimus pareiškėja sužinojo, kad Patalpa yra įtraukta į 2017 m. Sąrašą, jai taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas bei padidintas žemės nuomos mokesčio tarifas žemės sklypui. Abu pranešimai nebuvo siunčiami pareiškėjai elektroniniu paštu, kuris Administracijai žinomas, ar buveinės adresu, o išsiųsti klaidingu adresu (T. Š. g. 16, Vilnius). Pareiškėja 2017-10-28 Administracijai pateikė prašymą kartu su papildomais dokumentais, pagrindžiančiais pareiškėjai priklausančios Patalpos įtraukimo į 2017 m. Sąrašą nepagrįstumą. Akivaizdu, kad pareiškėja negalėjo praleisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimu Nr. 1-479 (toliau – Savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimas) patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ir/ar neprižiūrimas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 15 punkte nustatyto 30 dienų termino įrodymams ir dokumentams pateikti, nes pareiškėja juos pateikė per dvi dienas nuo pranešimų gavimo. Atsakovės parengto atsakymo išvados prieštaringos, o egzistuojančios klaidos neištaisymas grindžiamas išimtinai tik formaliu argumentu dėl praleisto termino. Pareiškėja valdo sąlyginai nedidelę pastato (apie 1/5), kuriame yra Patalpa, dalį, tačiau negavo jokio pranešimo, paklausimo, nebuvo Administracijos specialistų vizito, kurie leistų įtarti, kad Patalpa gali būti įtraukta į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą. Pareiškėjos atstovui tik 2018-01-04 buvo pateikta 2016-07-20 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr.A32-1600/16 (2.1.15-UK9) (toliau – Patikrinimo aktas) kopija, kurio pagrindu Patalpa buvo įtraukta į 2017 m. Sąrašą. Pagal Aprašo 3 punkto nuostatas, į 2017 m. Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris: 1) pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 4 straipsnį yra pripažįstamas nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir mokestis) objektu; ir 2) atitinka vieną arba kelis iš kriterijų – nevykdomo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos pareigos; faktiškai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Patalpa negalėjo būti įtraukta į 2017 m. Sąrašą, nes ji nepripažintina mokesčio objektu, kadangi buvo atliekamas jos kapitalinis remontas, kuris baigtas tik 2017 m. gegužės mėn. Patalpa neatitinka ir kitų kriterijų, Patikrinimo akte nėra nurodyta, kokius Aprašo kriterijus atitinka Patalpa. Šiame akte nurodyta, kad Patalpa nebaigtos statybos, nenaudojama. Tačiau Patalpa buvo aktyviai tvarkoma, tai pagrindžia dokumentai, darbai atlikti planingai, laikantis nustatytų reikalavimų. Patikrinimo aktas surašytas atsainiai, neįvardinta, kokios konkrečiai pastato patalpos buvo tikrintos, prie akto pridėta pastato fasado nuotrauka ir Nekilnojamojo turto registro išrašai. Pareiškėja nurodo, kad vienas iš pastato bendraturčių neprižiūrėjo patalpų, todėl tikėtina, kad atsakovės atstovas siekė įvardinti būtent kito asmens valdytas, bet neprižiūrėtas patalpas. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad pastatas apžiūrėtas tik iš išorės, Patalpa realiai net nebuvo apžiūrėta, nes patikrinimą atlikęs asmuo net nebuvo užėjęs į pastato vidų. Šiame akte iš viso nenurodoma, kokios patalpos buvo tikrinamos, neaišku, kokiu pagrindu buvo atrinktos ir į 2017 m. Sąrašą įtrauktos 3 (trys) iš 7 (septynių) nurodytų pastato aukštų patalpų. Pareiškėja nebuvo informuota apie vykdytą patikrinimą, negavo patikrinimo išvadų, nebuvo informuota apie nustatytus trūkumus (iki šios dienos nėra aišku kokie Patalpos trūkumai buvo nustatyti, nes jie nėra įvardinti), negavo ir reikalavimų nustatytiems trūkumams pašalinti. Akivaizdu, kad toks patikrinimas negali būti laikomas objektyviu ir atliktu tinkamai bei sąlygoti pareiškėjai neigiamus padarinius.

3. Atsakovė Administracija  atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 54–58) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo 1.3. punktu nustatė 3 proc. tarifą faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc.; nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas. Minėtu sprendimu taip pat buvo patvirtintas Aprašas, kuris reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo bei keitimo procedūrą. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo ir priežiūros poskyris atliko nebaigtos statybos objektų, esančių adresu Gedimino pr. 37, Vilniuje (pagal pridėtus Nekilnojamojo turto registro išrašus), patikrinimą vietoje ir 2016-07-20 surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodyta patikrinimo išvada – patalpos 2–4 aukštuose nenaudojamos, nebaigtos statyti, neprižiūrimos patalpos, įskaitant ir pareiškėjai priklausančią ginčo Patalpą. Atsakovės teigimu, ji atitiko Aprašo 3.1. punkte nustatytus kriterijus ir turi būti įtraukta į sąrašą patalpų, kurios apmokestinamos 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifu. Pareiškėja neskundė Administracijos direktoriaus 2016-11-08 įsakymo Nr. 30-2501, kuriuo patvirtintas 2017 m. Sąrašas. Bendrovei 2016-11-18 informacinis pranešimas buvo išsiųstas įmonės adresu, kuris nurodytas viešai prieinamoje įmonių kontaktinių duomenų svetainėje www.rekvizitai.lt, be to, visas 2017 m. Sąrašas viešai prieinamas visiems nekilnojamojo turto savininkams ir yra įkeltas į Savivaldybės interneto svetainės Finansų ir turto dalies Mokesčių ir paramos skiltį. Administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas minėtas sąrašas taip pat yra viešai skelbiamas Savivaldybės internetinėje svetainėje teisės aktų skiltyje. Nepaisant to, kad pareiškėja, kaip yra nustatyta Apraše, buvo informuota raštu apie nustatytą mokesčio tarifą, ji galėjo pasitikrinti taikytiną nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagal pateikiamą viešą informaciją. Pareiškėja į Administraciją per Aprašo 15 punkte nustatytą terminą nesikreipė, nepateikė dokumentų, kurių pagrindu Administracijoje būtų svarstomas pareiškėjai priklausančių patalpų išbraukimas iš 2017 m. Sąrašo. Aplinkybė, kad Administracija nusprendė patalpomis užimamai žemei netaikyti 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, nereiškia, kad Patalpos turi būti išbrauktos iš 2017 m. Sąrašo. Šiuos klausimus reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Aprašas nenumato galimybės Administracijai išbraukti nekilnojamąjį turtą iš sąrašo, kai pareiškėjas dėl šio turto kreipėsi praleidusi Apraše nustatytą terminą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2018-02-14 atsakymo dalies, kuria atsisakyta išbraukti Patalpą iš 2017 m. Sąrašo, t. y. Patalpa 2017 metais apmokestinta padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

5.1. Savivaldybės taryba 2016-05-25 sprendimo 1.3. punktu nustatė nekilnojamajam turtui, esančiam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, 2017 metams 3 proc. tarifą faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. (1.3.1 punktas); nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas (1.3.2. punktas); šio Savivaldybės tarybos sprendimo 2 punktu patvirtino Aprašą (e. bylos 1 t., b. l. 69–70).

5.2. Administracijos direktorius 2016-11-08 įsakymu Nr. 30-2501 patvirtino 2017 m. Sąrašą, į kurį buvo įtraukta pareiškėjos Patalpa (e. bylos 1 t., b. l. 32–35). Administracija 2016-11-18 pranešimu informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimu ir Aprašo 14 punktu, jos nuosavybės teise valdomas turtas atitinka Aprašo 3 punkte nustatytą kriterijų ir įtrauktas į 2017 m. Sąrašą; išaiškino pareiškėjai teisę per 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 3.1–3.3 punktuose išvardintų kriterijų (e. bylos 1 t., b. l. 37). Pareiškėja, atsakydama ir į Administracijos 2016-11-18 pranešimą, 2017-10-28 raštu informavo, kad jai priklausančios patalpos yra avarinės būklės esančiame pastate, nuo 1993 metų atliekamas patalpų avarinės būklės likvidavimas, pareiškėjos Patalpos neturi avaringumo požymių, kritinės būklės pastato dalių rekonstrukcija užtruko dėl bendraturčių ginčų; pareiškėja prašė dėl techninės klaidos į 2017 m. Sąrašą įtrauktas patalpas iš jo išbraukti, netaikyti 3 proc. padidinto mokesčio tarifo, netaikyti padidinto 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifo; prie rašto, be kita ko, pridėjo Statinio dalies ekspertizės akto Nr. 2-17T kopiją, kitus dokumentus (e. bylos 1 t., b. l. 91–92). Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017-10-28 raštą, 2017-12-20 rašte Nr. A51-89787/17(3.3.2.26E-UK) (toliau – Administracijos 2017-12-20 raštas) nurodė, kad baigėsi 30 kalendorinių dienų numatytas terminas, per kurį asmenys dėl į 2017 m. Sąrašą įtraukto nekilnojamojo turto gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad Patalpa neatitinka nustatytų kriterijų, todėl pareiškėjos prašymas nebus nagrinėjamas (e. bylos 1 t., b. l. 89–90). Pareiškėja 2018-01-08 skundu (toliau – 2018-01-08 prašymas) (e. bylos 1 t., b. l. 9–14) Administracijos 2017-12-20 raštą apskundė Administracijos direktoriui, analogiškais argumentais kaip ir skunde teismui prašė išnagrinėti ankstesnį prašymą ir išbraukti pareiškėjos valdomus nekilnojamojo turto objektus iš padidintu mokesčio tarifu apmokestinamo nekilnojamojo turto sąrašų, be kita ko, Patalpą išbraukti iš 2017 m. Sąrašo.

5.3. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius skundžiamu 2018-02-14 atsakymu (e. bylos 1 t., b. l. 44–46) nurodė pareiškėjai, kad Patalpų įtraukimo į 2017 m. Sąrašą pagrindas yra 2016-07-20 Patikrinimo aktas, tarnybiniu raštu iš Mokesčių skyriaus gavo informaciją, kad pareiškėja 2016-11-18 pranešimu buvo informuota apie 3 proc. mokesčio tarifo nustatymą Patalpai, pranešimas buvo išsiųstas įmonės adresu, kuris nurodytas viešai prieinamoje įmonių kontaktinių duomenų svetainėje www.rekvizitai.lt, kad 2017 m. Sąrašas viešai skelbimas Savivaldybės interneto svetainėje, todėl pareiškėja galėjo pasitikrinti informaciją apie jai priklausančio nekilnojamojo turto apmokestinimą. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2018-02-14 atsakyme nurodyta ir tai kad šis skyrius neturi galimybės išbraukti Patalpos iš 2017 m. Sąrašo, Vadovaujantis Aprašo 15 punkto nuostatomis, kuriame nurodyta, kad asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą (arba pakeistą) sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 3.1 ir 3.2 punktuose išvardytų kriterijų arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1–4.3 punktuose išvardytų aplinkybių.

6. Pareiškėja iš esmės nesutinka su 2018-02-14 atsakymo dalimi, kuria Administracija atsisakė išbraukti Patalpą iš 2017 m. Sąrašo. Pareiškėjos nuomone, atsakovė formaliai vadovavosi Aprašo 15 punktu, kuriame nustatytas terminas informacijai, susijusiai su apmokestinamo nekilnojamojo turto būkle pateikimu, padarė procedūrinių pažeidimų, nes netinkamai informavo pareiškėją apie Patalpų įtraukimą į 2017 m. sąrašą, faktiškai netikrino patalpų, o pastatą apžiūrėjo tik išoriškai. Pareiškėjos teigimu, Patalpa apskritai negali būti nekilnojamojo turto mokesčio objektas pagal NTMĮ 4 straipsnio 1 punktą, nes vyko jų kapitalinis remontas. Atsakovės esminis argumentas šiame ginče siejamas su Aprašo 15 punkte nustatytu teisniu reguliavimu ir tuo, kad pareiškėja praleido jame nustatytą 30 dienų terminą nuo 2016-11-18 pranešimo išsiuntimo pateikti įrodymais pagrįstą informaciją, paneigiančią Patalpos apmokestinimo padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu pagrindą. Atsakovės teigimu, net ir 2016-11-18 pranešimo išsiuntimas pareiškėjai galimai klaidingu adresu nekliudė pastarajai laiku sužinoti apie jos valdomo nekilnojamojo turto apmokestinimą, nes 2017 m. Sąrašas paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja NTMĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01), Savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimas ir juo patvirtintas Aprašas.

7.1. Pagal NTMĮ 3 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnio 1 punktas). Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus) (5 straipsnio 1, 2 dalys).

7.2. Savivaldybės taryba 2016-05-25 sprendimo 1.3. punktu 2017 metams nustatė 3 proc. mokesčio tarifą faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. (1.3.1 punktas); nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas (1.3.2. punktas). Savivaldybės taryba, įgyvendindama jai NTMĮ 6 straipsniu suteiktą diskreciją, 2016-05-25 sprendimu patvirtino Aprašą, kuris reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (t. y. 2017 m. Sąrašas) sudarymo bei keitimo procedūrą (1 punktas). Aprašo tikslas yra nustatyti nekilnojamąjį turtą, kuris yra apleistas ir/arba neprižiūrimas, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo ar jų užimamos teritorijos tvarkymo bei apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu nustatyta tvarka į sąrašą įtrauktus objektus (2 punktas).

7.3. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad į sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal NTMĮ 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų: patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Statybos įstatymo 40 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį (3.1. punktas): naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; Statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neorganizuoja ir (ar) neatlieka statinio techninės priežiūros; neremontuoja, nerekonstruoja arba nenugriauna statinių, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (3.1.1.–3.1.4. punktai); faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka (3.2 punktas). Aprašo 4 punkte išvardinti atvejai, kada į sąrašą neįrašomas nekilnojamasis turtas, nors ir atitinka 3.1. ir 3.2. punktuose nustatytus kriterijus. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai nekilnojamąjį turtą, kuris atitinka Aprašo 3.1 punkte nurodytus kriterijus, tikrina vadovaudamiesi Taisyklėmis (Administracijos 2015-12-28 įsakymu Nr. 30-3983 „Dėl Statinių naudojimo priežiūros taisyklių tvirtinimo“). Aprašo 8 punkte nustatytos priežiūros specialistų pareigos ir surašomų dokumentų turinio reikalavimai, kai tikrinama, ar nekilnojamasis turtas priskirtinas naudojamiems nebaigtiems statyti statiniams (Aprašo 3.2. punkto atvejai). Sudarydamas sąrašą Miesto ūkio ir transporto departamentas surenka šiuos duomenis apie nekilnojamąjį turtą: adresą, objekto unikalų numerį (jeigu žinomas), savininką (jeigu žinomas), techninės priežiūros būklę (nenaudojamas, avarinis ir netvarkomas, sudegęs ar pan.) bei prideda Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus ir turimą vaizdinę medžiagą (apžiūros aktus, nuotraukas ir pan.) (10 punktas). Įrašytų į sąrašą nekilnojamojo turto objektų valdytojams (nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojams) Mokesčių skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po sąrašo patvirtinimo praneša apie jų valdomų objektų įrašymą į sąrašą, informuodamas juos apie 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo konkrečiam objektui nustatymą (14 punktas). Asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą (arba pakeistą) sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Miesto ūkio ir transporto departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 3.1 ir 3.2 punktuose išvardytų kriterijų arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1–4.3 punktuose išvardytų aplinkybių (15 punktas).

8. Nurodytą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos šios išvados: savivaldybėms suteikta teisė padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestinti ne visą juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, o tik apleistą, nenaudojamą, naudojamą ne pagal paskirtį ar neprižiūrimą turtą; tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas atitinkančiu Aprašo 3 punkte įtvirtintu nepriežiūros, nenaudojimo, naudojimo ne pagal paskirtį ar kitus požymius, Aprašo 7–8 punktuose nustatytų priežiūros specialistų ir nustatyta tvarka šis turtas privalo būti apžiūrėtas, įvertinta jo būklė, faktiniai duomenys ir žodiniai paaiškinimai užfiksuoti raštu patikrinimo akte; patikrinimo aktas, kuriame pateikiamos išvados apie nekilnojamojo turto būklę, su užfiksuota vaizdine medžiaga ir kitais duomenimis vertintini kaip viešojo administravimo subjekto surinkti įrodymai, kurie nulemia nekilnojamojo turto įtraukimą į 2017 m. Sąrašą, o kartu ir šio turto apmokestinimo dydį.

9. Skundžiamu 2018-02-14 atsakymu Administracija, be kita ko, atsisakė svarstyti pareiškėjos prašymą išbraukti Patalpą iš 2017 m. Sąrašo, t. y. pareiškėjos Patalpai 2017 metų mokestiniu laikotarpiu buvo taikomas padidintas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Vadinasi, skundžiamas 2018-02-14 atsakymas yra individualus administracinis aktas, o Administracija vykdydama savo funkcijas, susijusias su nekilnojamojo turto apmokestinimu, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje nurodytų principų ir gero administravimo imperatyvų.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pripažįstama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012-04-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, 2017-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Taip pat LVAT praktikoje pripažįstama, kad vienas pagrindinių gero administravimo principo elementų įgyvendinant administracinę procedūrą – asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisės būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, užtikrinimas. Ši teisė turi būti reali, o jos įgyvendinimas siejamas inter alia (lot. k. be kita ko) su protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymu. Protingu terminu paaiškinimams pateikti laikytinas įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rūpestingas asmuo turi realią galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiškinti.

11. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015-12-12 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

12. Gero administravimo principas taip pat reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo ir suformuotos teismų praktikos kontekste, konstatuoja, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos 2018-01-08 prašymą, nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo, todėl skundžiama Administracijos 2018-02-14 atsakymo dalis negali būti laikoma atitinkančia VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

14. Atsakovė skundžiamame 2018-02-14 atsakyme nurodė, kad Patalpos įtraukimo į 2017 m. Sąrašą pagrindas yra Patikrinimo aktas. Šio akto turinys (žr. e. bylos 1 t., b. l. 22–23) patvirtina, kad Administracijos darbuotojas 2016-07-20 patikrino nebaigtos statybos objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, kad nebaigtos statybos patalpos aptrauktos tinklu, patalpos 2–4, aukštuose nenaudojamos, nebaigtos statyti, neprižiūrimos, aktą pasirašė darbuotojas, atlikęs patikrinimą, kiti suinteresuoti asmenys patikrinime nedalyvavo, prie Patikrinimo akto pridėta pastato fasado nuotrauka, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie Patalpą (žr. e. bylos 1 t., b. l. 24–29). Pareiškėjos Administracijai kartu su 2017-10-28 prašymu pateikta Ekspertizės akto ( žr. e. bylos 1 t., b. l. 169–176) kopija patvirtina, kad Patalpoje 2016-07-20, t. y. patikrinimo vietoje metu, buvo atliekamas kapitalinis remontas statybą leidžiančio dokumento pagrindu (žr., e. bylos 1 t., b. l. 95–96). Teismo vertinimu, šių pareiškėjos 2018-01-08 skunde nurodytų aplinkybių turėjo pakakti, kad Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektas, kuriam pavesta imperatyvaus pobūdžio teisės aktais nustatyti padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą apleistam, neprižiūrimam, ne pagal paskirtį naudojamam turtui, įvertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir nuspręsti, ar, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo 1.3 punktu ir Aprašo 3 punktu, pareiškėjos Patalpa gali būti apmokestinama 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu. Šiuo aspektu sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Patikrinimo aktas nėra išsamus, jo turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad Administracijos įgaliotas atstovas faktiškai patikrino Patalpos būklę, naudojimą ir kitas reikšmingas Patalpos įtraukimui į 2017 m. Sąrašą aplinkybes.

15. Skundžiamame 2018-02-14 atsakyme ir atsakovės atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos prašymas išbraukti Patalpą iš 2017 m. Sąrašo negalėjo būti svarstomas, nes ji į Administraciją kreipėsi praleidusi Aprašo 15 punkte nustatytą terminą. Atsakovės nuomone, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jai priklausančios Patalpos įtraukimą į 2017 m. Sąrašą, nes pats 2017 m. Sąrašas buvo paskelbtas viešai Savivaldybės interneto svetainėje. Šie atsakovės argumentai vertintini kritiškai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2016-11-18 pranešimą apie Patalpos įtraukimą į 2017 m. Sąrašą, Administracija nusiuntė klaidingu, ne Juridinių asmenų registre nurodytu pareiškėjos buveinės adresu. Aprašo 14 punkte imperatyviai ir vienareikšmiškai nurodoma, kad įrašytų į sąrašą nekilnojamojo turto objektų valdytojams ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo 2017 m. Sąrašo patvirtinimo pranešama apie jų valdomų objektų įrašymą į šį sąrašą. Aprašo 15 punkte nustatyto 30 dienų termino, kai suinteresuoti asmenys turi teisę paneigti didesnį statinio apmokestiną nulėmusias aplinkybes, pradžia siejama su Aprašo 14 punkte pranešimo išsiuntimu, o ne kitomis aplinkybėmis, pvz., 2017 m. Sąrašo viešu paskelbimu. Apie privalomą Administracijos direktoriaus 2016-11-08 įsakymu Nr. 30-2501 patvirtinto 2017 m. Sąrašo viešą paskelbimą nenurodoma nei pačiame įsakymo tekste (žr. http://www.vilnius.lt/lit/teises_aktai/895), nei Apraše, kuris nustato Sąrašo sudarymo ir tvirtinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, atsakovės 2018-02-14 atsakymo dalis, kuria atsisakyta svarstyti pareiškėjos kreipimąsi dėl Patalpos išbraukimo iš 2017 m. Sąrašo vien dėl to, kad pareiškėja kreipėsi per vėlai, nors ir nebuvo apie Patalpos įtraukimą į 2017 m. Sąrašą informuota Apraše nustatyta tvarka, negali būti pripažįstama atitinkančia VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, teisėtumo, gero administravimo imperatyvus.

16. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Administracijos 2018-02-14 atsakymo dalį, kuria atsisakoma išbraukti Patalpą iš 2017 m. Sąrašo, tenkintinas, o Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018-01-08 prašymą. Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Administraciją išbraukti Patalpą iš 2017 m. Sąrašo. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus statinių apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu srityje, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę išbraukti Patalpą iš 2017 m. Sąrašo netenkintinas. Pareiškėja ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

17. Pareiškėja teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie skundo pridėjo teisinės pagalbos sutartį (e. bylos 1 t., b. l. 42). Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos pateikta teisinės pagalbos sutartis, teismo vertinimu, nėra pareiškėjos bylinėjimo išlaidas pagrindžiantis dokumentas, todėl pareiškėjai išaiškintina, kad įrodymais pagrįstą prašymą dėl faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ji turi teisę teikti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietkompexim“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2018-02-14 atsakymo Nr. A51-12205/18(3.3.2.26E-UK) dalį, kuria nuspręsta nesiūlyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-11-08 įsakymu Nr. 30-2501 patvirtino Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo išbraukti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018-01-08 skundo „Dėl nepagrįsto atsisakymo nagrinėti pateiktą prašymą“ dalį, kurioje reiškiami prašymai dėl patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Rytis Krasauskas

                                                                      Iveta Pelienė

                                                                      Jolita Rasiukevičienė