Administracinio nusižengimo byla Nr. II-81-903/2018
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00160-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.10.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2018 m. gegužės 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,
sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,
vertėjai Vidai Rimkienei,
dalyvaujant Institucijos surašiusios nutarimą atstovei E. K.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jos atstovui advokatui A. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 2018-01-01 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. B. 2018-01-01 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2018-01-29 18.00 val. iki 2018-01-01 14.39 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 127, 222 punktų reikalavimus, vairuodama automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį V. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistės F. R. 2018-01-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje paskirta 11 Eur bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paskirta 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių, bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 850 Eur bauda.
A. S. skundu prašo neskirti vairavimo teisės atėmimo ir sumažinti paskirtą 850 eurų piniginę baudą. Skunde nurodyta, kad administracinės nuobaudos yra per griežtos ir neadekvačios jos padaryto nusižengimo pavojingumui. Vairuodama automobilį tamsiu paros metu, esant prastoms oro sąlygoms, lyjant stipriam lietui, ji kliudė šaligatvio bortelį, pramušė padangą ir, kaip vėliau pasirodė, kliudė kitą stovintį automobilį. Pasimetusi tokioje situacijoje, nuvažiavo dar kelis šimtus metrų. Buvo šoko būsenoje, nežinodama, ką daryti, paskambino telefonu tėvui, o po to - bendrosios pagalbos centro operatoriui telefonu 112. Pati nuėjo ieškoti įvykio vietos, nes tamsoje tiksliai nesuprato, kur įvyko kontaktas su šaligatviu ir kitu automobiliu. Atvykus policijos darbuotojams, parašė paaiškinimą, kad yra kalta dėl autoįvykio ir labai dėl to pergyvena. Alkoholio jos organizme nerasta. Nurodytos bei pareigūnų užfiksuotos aplinkybės liudija, kad ji neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ar kitaip bandyti išvengti atsakomybės. Pati iškvietė pareigūnus, tačiau nutarime administracinio nusižengimo byloje tai neįvardinta kaip lengvinanti aplinkybė. Tai, kad iš inercijos ir sutrikimo po kontakto pavažiavo dar kelis šimtus metrų, negali būti vertinama kaip pabėgimas iš autoįvykio, nes tokio tikslo neturėjo, ir apie tai liudija visos aplinkybės. Nuobaudą skyrusi pareigūnė formaliai atsižvelgė į įvykio aplinkybes ir nepritaikė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kas prieštarauja ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei ANK 35 straipsnio 2 daliai. Skunde taip pat nurodyta, kad padariusi pažeidimą, padėjo išaiškinti ir užfiksuoti šį įvykį, būdama Darbo biržos įskaitoje, negauna jokių socialinių išmokų, vyras dirba pagal nepastovius kontraktus, iš jo pajamų išlaiko 2005 metais gimusią dukrą moksleivę bei studentą sūnų, vairuodama automobilį, dažnai lankosi dukros mokykloje, kuri yra toli nuo namų, taip pat dažnai lanko tėvus, kurie gyvena kitame miesto gale, be to, ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už tokio pobūdžio pažeidimą nebūtina taikyti vairavimo teisės atėmimą.
Institucija priėmusi skundžiamąjį nutarimą - Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašo A. S. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą 2018-01-01 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodyta, kad A. S. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodama transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tokios aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl A. S. skunde nurodytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos. A. S. skunde nurodyti dėl paskirtos nuobaudos asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. skundą palaikė, paaiškino, kad ji jokio sąmoningo tikslo neteisėtai pasielgti neturėjo, buvo blogos oro sąlygos, ji iš įvykio vietos nenuvažiavo, o tik sustojo kiek toliau. Ji pati iškvietė policiją, prisipažįsta, kad atsitrenkė į kitą automobilį. 2018-01-01, 4.00 val. ryte, jai reikėjo važiuoti iš (duomenys neskelbtini)gatvę. Ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Tą dieną labai smarkiai lijo ir buvo tamsu. Vairuoja jau 16 metų ir tai pirma avarija. Pravažiavus Baltijos laivų statyklą, ji ratu atsitrenkė į bordiūrą. Kaip ji atsitrenkė, ar užvažiavo ant šaligatvio ir kaip toliau nuvažiavo, neatsimena, pamena, kad kelioms sekundėms užmerkė akis. Po stipraus smūgio ji pasimetė ir nuvažiavo apie 500 metrų toliau. Paskui ji išgirdo, kad jos automobilis pradėjo skleisti keistus garsus. Sustojo senamiestyje - (duomenys neskelbtini) gatvėje, pradėjo verkti, vėliau truputį apsiramino, išlipo iš mašinos. Iš susijaudinimo ji nežinojo kokioje gatvėje yra. Tai, kad ji yra (duomenys neskelbtini) gatvėje jai pasakė atvažiavę policijos pareigūnai. Automobilį ji dar 3 metrus patraukė toliau, nes sustojusi užstatė vartus. Kiek aprimusi ir pamačiusi, kad jos automobilio ne tik prakirstas ratas, bet yra ir kiti pažeidimai, suprato, kad greičiausiai kliudė kitą automobilį. Ji nuėjo ieškoti to automobilio Sukilėlių gatve, nes manė, jog ten atsitrenkė. Ieškojo kelias valandas. Neradusi paskambino 112. Įvykis įvyko prieš penkias ryto, nes ji iš namų išėjo apie 4.00 val., o iki ten nuvažiuoti reikia apie 15 minučių. Ji mano, kad tiesiog jos automobilio padanga sprogo, nes buvo sprogimo garsas ir pradėjo automobilį mėtyti į šonus. Policijai paskambino apie 7.00 val., kai suprato, kad neras kito automobilio. Paskambinus į policiją, ji pranešė, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir jo neranda. Policijos laukė ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, o (duomenys neskelbtini) gatvėje prie šviesoforo. Atvykęs policijos pareigūnai viską fotografavo ir bandė ieškoti to automobilio. Neradę jai pasakė, kad nėra jokio pranešimo apie įvykį. Ji pūtė į alkotesterį, buvo nuliai, bet to protokole neužfiksavo. Ji pasirašė pareigūnų duotame žurnale. Jos neblaivumą tikrino F. R.. Su tyrėju M. B. ji nebendravo, jo įvykio vietoje nebuvo. Atvažiavusi buvo tik viena F. R.. Paskui ją paleido namo. Apie 14.30 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad rado apgadintą automobilį. Atvažiavus prie apgadinto automobilio, jai davė pasirašyti paruoštą protokolą ir nutarimą. Ji pamačiusi tą kitą apgadintą automobilį policijos pareigūnų paklausė, ar jie tikrai įsitikinę, kad tai ji šį automobilį apgadino. Policininkai atsakė, kad taip, nes ten liko jos automobilio dažų. Jai nieko neaiškino, tik pasakė, kad tai jos antras nusižengimas, todėl paskirta tokia nuobauda. Visa tai užtruko kokias 3 minutes Su nukentėjusiuoju ji bendravo po to, kai ji pasirašė dokumentus, jis paklausė, ar ji nieko nenori jam pasakyti. Ji pasakė – „atsiprašau“. Paaiškinimą ji rašė 7.00 val. savo automobilyje. Surašyti jai padėjo, nes ji pati blogai lietuviškai rašo. Ką rašė paaiškinime, nepamena. Į stulpą ji tikrai neatsitrenkė, o kai pradėjo mėtyti mašiną, ji pamanė, kad sprogo padanga. Jai tą net pareigūnė sakė.
Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovas advokatas A. I. kelis kartus tikslino skundo reikalavimus, kol baigiamojoje kalboje dėl skundo paprašė bylą dalyje dėl ANK 426 straipsnio nutraukti, o jei teismas nuspręs, kad nėra pagrindo nutraukti bylą šioje dalyje, tada sumažinti paskirtą 850 eurų baudą ir neskirti vairavimo teisės atėmimo. Paaiškino, kad šiuo atveju A. S. tyčios padaryti ANK 426 straipsnyje numatytą nusižengimą nebuvo, nes ji pati iškvietė policijos pareigūnus, pranešė jiems, policijos pareigūnai atvyko, nebuvo apsunkintas pažeidimo nustatymas, todėl A. S. pagal šį straipsnį patraukta administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Be to, nėra nustatytas tikslus žalos dydis, kuris leistų tiksliai kvalifikuoti A. S. veiksmus.
Teismo posėdžio metu Klaipėdos AVPK atstovė E. K. nurodė, kad iš esmės teikdami atsiliepimą jie visas faktines aplinkybes išdėstė. Nesutinka, kad A. S. veiksmuose nėra pasišalinimo iš įvykio vietos. A. S. nurodė, kad 4.00 val. atsitrenkė į automobilį ir nuvažiavo į Tomo g. (automobilis rastas Tomo g.), o į BPC paskambino tik 6.47 val., t. y. praėjus 2 valandom. Taip pat atvykus policijos pareigūnams, ką nurodo ir tyrėjas M. B. savo tarnybiniame pranešime, A. S. bandė suklaidinti pareigūnus, .t.y. ji nurodė, kad atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) g. ir jai sugrįžus ieškoti to automobilio, jis buvo pasišalinęs. Tą patį ji nurodė ir apklausiama kovo mėn., kad pati pajuto smūgį (duomenys neskelbtini) g., o pareigūnams nurodė ieškoti (duomenys neskelbtini) g. Jos kaltė įrodyta, tą rodo ir automobilių apgadinimai bei pateiktos byloje nuotraukos. Dėl perkvalifikavimo iš 426 straipsnio 2 dalies į 426 straipsnio 1 dalį palieka spręsti teismui, nes atstovui pavyko įrodyti, jog žala padaryta iki 750 eurų.
Teismas
konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Iš skundo turinio matyti, kad A. S. dėl nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ginčo nekelia, todėl teismas dėl šio administracinio nusižengimo plačiau nebepasisako.
Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. S. administracinius nusižengimus padarė laikotarpiu nuo 2018-01-29 18.00 val. iki 2018-01-01 14.39 val., t.y. atsižvelgiant į G. K. paaiškinimą. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patikimai paneigiančių A. S. versiją, kad eismo įvykį ji sukėlė tikslią dieną, t.y. 2018-01-01, laike nuo 4.00 val. iki 6.47 val., kai apie tai pranešė policijai. Todėl teismas sprendžia klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo A. S. už būtent 2018-01-01, laike nuo 4.00 val. iki 6.47 val., padarytus pažeidimus.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur), užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tų pačių taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Vėlgi pažymėtina tai, kad A. S. neneigia savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio, t.y. kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Ir nors ji teigia, kad iš įvykio vietos nuvažiavo dėl streso net nesupratusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau teismo nuomone, tokia jos versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais. Iš byloje esančių eismo įvykio schemos (13 b. l.), foto nuotraukų, kuriuose užfiksuoti tiek A. S. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės dalies, tiek kito automobilio V. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai (41-45, 60-64 b. l.), taip pat iš liudytojo automobilio V. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuomečio valdytojo G. K. teisme duotų parodymų teismas daro išvadą, kad A. S. vairuojamas automobilis pakankamai stipriai atsitrenkė į kitą automobilį ir tokia trajektorija, kad neturėjo galimybės, nesustojusi ir nepavažiavusi atgal, važiuoti toliau ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taigi teismui nekyla abejonių, kad A. S. šioje situacijoje suvokė ir suprato, kad jog sukėlė eismo įvykį ir dėl jo padarė turtinę žalą, apgadindama kitą automobilį, ir, akivaizdžiai nesant jokių galimybių apie tai pranešti nukentėjusiajam, privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau to nepadarė, priešingai, iš eismo įvykio nuvažiavo, automobilį pastatė painiose senamiesčio gatvėse. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, A. S. kaltė dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nekelia abejonių.
Nepaisant išdėstyto, byloje yra iškilęs tinkamo A. S. administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas dėl tiksliai nenustatyto padarytos turtinės žalos dydžio.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad 2017-12-29 jis pastatė savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2018-01-01, apie 14.30-15.00 val., atėjęs prie automobilio pamatė, kad automobilis apgadintas. Automobilį aikštelėje pastatė prie pat bortelio. Atėjus matė, kad automobilis buvo pastumtas į priekį nuo bortelio apie 40 cm. Jo nuomone, į jo automobilį kitas automobilis trenkėsi kampu tiesiai priekine dešine puse į jo automobilio dešinį kampą. Pagal apgadinimus, jo nuomone, kitas automobilis toliau važiuoti negalėjo, nes, jei būtų važiavęs į priekį, būtų likę slystamieji pažeidimai per šoną. Jo automobiliui buvo sulankstytas galinis dešinės pusės sparnas, galinis žibintas, galinis buferis, bagažinės dangtis, užspaustos galinės durelės. Paskambino 112. Policijos pareigūnai atvažiavo, apžiūrėjo įvykio vietą ir pasakė, kad įtaria kas tai galėjo padaryti. Jis pats ir nepastebėjo kokios spalvos buvo kitas automobilis. Policijos pareigūnai paėmę šukę pridėjo prie jo automobilio ir lygino spalvas. Spalva buvo tamsiai mėlyna, gan panaši jį jo automobilio. Kol pildė dokumentus, tą pačią dieną atvažiavo įvykio kaltininkė, ją iškvietė policijos pareigūnai. Jis priėjo prie kaltininkės ir paklausė, gal ji nori atsiprašyti. Ji kaip ir atsiprašė. Policija jam davė vieną lapą, kurį jis turėjo pateikti draudimo bendrovei. Dokumentus pateikė kaltininkės draudimo bendrovei „Compensa“. 2018-01-03 atvažiavo draudimo atstovas, apžiūrėjo automobilį ir sakė laukti atsakymo. Jiems atlygino apie 762 eurus. Pinigus pervedė į mamos sąskaitą, nes automobilis yra jos. Žala atlyginta, jokių reikalavimų ir pretenzijų jis neturi. Automobilis jau sutvarkytas, jį tvarkėsi pats iki išmokos gavimo. Jis automobilio remontui išleido apie 500 eurų, bet dar nėra tvarkytas sparnas, t. y. jis nešpakliuotas, nedažytas. Šie darbai daug kainuoja. Mano, kad turėtų įsitekti į draudimo bendrovės išmokėtą sumą. Jis vien automobilio nugabenimui iki remonto vietos sumokėjo 130 eurų. Yra ir kitų išlaidų kaip degalai, dėl važinėjimo ir ieškojimo, kur gali susiremontuoti automobilį, laiko gaišinimas. Nuvažiavus į autoservisą jam pasakė, kad už tokią sumą, kurią apskaičiavo draudimo bendrovė, suremontuoti neįmanoma. Keitė žibintą už 70 eurų, bamperį už 80 eurų, dar buvo sulinkusios automobilio konstrukcijos, kurias ištampė. Sparno pakeisti neįmanoma, nes jis yra vientisos konstrukcijos su automobiliu. Dangčio nekeitė ir netvarkė. Pirkimo kvitų neturi.
Iš aptartų liudytojo parodymų akivaizdu, kad nustatyti realią automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto kainą nebėra galimybių, todėl spręsti apie padarytos turtinės žalos dydį, reikšmingą administracinio nusižengimo kvalifikavimui, pagal į bylą pateiktus teorinius draudimo kompanijos paskaičiavimus, pagal kuriuos atlyginta 762,49 Eur turtinė žala (53, 70-77 b.l.), teismas neturi pakankamo pagrindo. Juolab, kad iš A. S. atstovo teismui pateikto 2018-04-25 UAB „Auremas“ remonto sąmatos Nr. 4693 matyti, kad pagal tą pačią metodiką, kurią taikė draudimo bendrovė apskaičiuodama žalą, galima automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 736,54 eurai (134-138 b. l.).
Esant išdėstytam, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. eismo įvykio, iš kurio pasitraukė, metu padarė didesnę nei penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur) turtinę žalą, todėl A. S. administracinis nusižengimas iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotinas pagal 426 straipsnio 1 dalį, ir skirtina nuobauda, atitinkanti šį administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kita vertus, anksčiau nėra bausta administracine tvarka už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, augina du vaikus, nedirba, pragyvena iš vyro uždirbamų pajamų, prižiūri sunkiai sergančius tėvus. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad A. S. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. S. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Kaip jau minėta, A. S. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, nors vėliau pranešė apie eismo įvykį, tačiau nenurodė, kur jis įvyko, policijos pareigūnams taip pat nepavyko iškart rasti automobilio, į kurį A. S. atsitrenkė. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms – tą pačią dieną apie sugadintą automobilį pranešė automobilio valdytojas, jis buvo apžiūrėtas ir surinkti reikšmingi duomenys, policijos pareigūnams pavyko nustatyti A. S. padarytus administracinius nusižengimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad A. S. turi prisiimti neigiamas tokio savo neteisėto elgesio pasekmes, todėl jai skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, nustatant ženkliai mažesnį nei numatytas minimalus ANK 426 straipsnio 7 dalies sankcijoje jo dydį (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Teismo nuomone, 600 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams paskyrimas A. S. yra pakankamas, kad ji pajaustų neigiamas padarytų nusižengimų pasekmes.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r ė:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-01-01 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį paskirta 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių, bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 850 Eur bauda.
Perkvalifikuoti A. S. administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalies pagal 426 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Gintaras Stonkus