Civilinė byla Nr. 3K-3-547/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03199-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija 34.4.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. A. B., atstovaujamo pagal įgaliojimą S. B., kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. (V. M.) ir S. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuoti asmenys: V. M., Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 7-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 15-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, L. A. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo tvarką ir terminus (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjai yra 2006 m. birželio 16 d. mirusios V. M. sutuoktinis ir duktė. Šeima gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Mirus motinai ir sutuoktinei pareiškėjai teigia faktiškai priėmę mirusiosios palikimą, taip pat toliau vykdė prisiimtą pareigą išlaikyti jos tetą E. A., kuri su V. M. 2005 m. gruodžio 28 d. buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau nepareiškė notarui apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, nes V. M. mirties dieną jos vardu nebuvo registruoto turto. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad apie išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sužinojo iš G. B., kuri rado sutartį E. A. bute po jos mirties. Dėl to pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą 2006 m. birželio 16 d. mirusios pareiškėjo sutuoktinės ir pareiškėjos motinos palikimui priimti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas pripažino neįrodyta aplinkybę, kad, esant normaliems šeimos santykiams, V. M. neinformavo sutuoktinio apie sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nepateikė šios sutarties egzemplioriaus sutuoktiniui, o sutarties vieną egzempliorių pareiškėjas rado savo namuose tik po E. A. mirties. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl V. M. palikimo priėmimo, o ir pasibaigus šiam terminam neatliko jokių veiksmų, patvirtinusių, jog pareiškė apie savo valią priimti sutuoktinės ir motinos palikimą. Pareiškėjų teiginius, kad V. M. turtas buvo negausus ir todėl jie nematė reikalo priimti palikimą, teismas nepripažino svarbia termino atnaujinimo priežastimi; priešingai, teismo teigimu, tokia aplinkybė suponavo faktą, jog įpėdiniai po palikimo atsiradimo neišreiškė noro priimti jos palikimą. Teismas taip pat atsižvelgė į suinteresuoto asmens L. A. B., kuris per įstatyme nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sesers E. A. palikimą, interesus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, 2011 m. birželio 15 d. nutartimi jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir pratęsė pareiškėjams terminą palikimui priimti. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nepareiškė notarui apie palikimo priėmimą, nes palikėjos mirties dieną nebuvo mirusiosios vardu registruoto turto. Kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatavo, kad palikėjos V. M. šeimos nariai iš karto po jos mirties faktiškai priėmė palikimą – priėmė saugoti mirusiosios asmeninius daiktus, šeimos nariai toliau naudojosi santuokos metu įgytu šaldytuvu, automobiliu, televizoriumi, kaip savo turtu; mirus V. M., išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nebuvo nutraukta, t. y. rentos mokėtojo pareigas perėmė V. M. įpėdiniai, kuriems nebuvo būtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nepaneigta, jog V. M. įpėdiniai iš karto po jos mirties faktiškai priėmė palikimą, sprendė, kad, nepaisant to, priežastis, lėmusi, jog įpėdiniai nerašė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, buvo ne dėl to, kad jie buvo apsisprendę nepriimti palikimo, o todėl, jog manė, kad palikėjos vardu nebuvo registruoto turto, dėl kurio reikėtų kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Kolegija pareiškėjų nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažino svarbiomis; taip pat atsižvelgė į tai, kad palikimo atsiradimo metu S. M. buvo nepilnametė.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo L. A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį. Kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.50, 5.57 straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė neteisingas išvadas, jog nežinojimas apie palikimą pripažintinas svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z., Varėnos 2–asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktą, kad pareiškėjai palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, pareiškėjai nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kasatoriaus teigimu, turtą paveldėti faktiškai pradėjus valdyti palikimą galėjo tik E. A., nes ji gyveno bute, kurį norėjo paveldėti pareiškėjai. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 329 straipsnį, nepateikė motyvų dėl suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytų argumentų, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi remtis prieš trečiuosius asmenis galima tik tada, jei ši registruota Registrų centre; nagrinėjamoje byloje sutartis nebuvo įregistruota, todėl ja negalėjo būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju – pareiškėjus). Be to, V. M. negalėjo teikti išlaikymo tetai, nes jos nebuvo Lietuvoje, o S. M. buvo nepilnametė.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 5.51 ir 5.57 straipsnių aiškinimo
Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1864, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.) įstatymo atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju V. M. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėjai, būdami palikėjos sutuoktinis ir duktė, yra pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje teismai svarstė pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis ir sprendė jų svarbos palikimui priimti klausimą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjų nurodytų termino praleidimo priežasčių, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai, po palikėjos mirties priėmę saugoti mirusiosios asmeninius daiktus, naudojosi automobiliu, šaldytuvu, televizoriumi, pareiškėjai toliau vykdė mirusiosios prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdinis turi materialinį teisinį interesą – įgyvendinti teisę paveldėti ir taip įgyti palikimą, todėl gali pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą. Vadinasi, įpėdiniai palikimą gali priimti pasirinkdami vieną iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų ir nepraleisdami įstatyme nurodytų terminų. Klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007), t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 320 straipsnio, nustatęs ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjai atliko veiksmus, reiškiančius, jog jie palikimą priėmė, pradėję turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis). Vadinasi, palikimą priėmus nurodytu būdu, nebeliko priežasties spręsti termino atnaujinimo klausimą, nes palikimas buvo priimtas pagal CK 5.51 straipsnio reikalavimus ir terminai palikimui priimti nebuvo praleisti.
Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir nustatė aplinkybę, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti, nors tokio reikalavimo pareiškėjai nepateikė, yra nepagrįstas, nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas konkrečioje byloje kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles spręsti dėl šių aplinkybių svarbos ir reikšmingumo, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes ir jomis remdamasis konstatavo, kad pareiškėjai palikimą priėmė pradėdami turtą faktiškai valdyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, remdamasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pareiškimo atmetimo, tačiau ne tokiais motyvais, kuriuos teismas išdėstė 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, o todėl, kad pareiškėjai palikimą buvo priėmę laiku faktiškai pradėję turtą valdyti (kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas). Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, tačiau su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 359 straipsnio 3 dalis). Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos vienodos teismų praktikos formavimui bei priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 45,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies tenkinus suinteresuoto asmens kasacinį skundą, atsižvelgiantį į bylos išsprendimo iš esmės rezultatą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo V. M. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį.
Priteisti iš pareiškėjo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,95 (keturiasdešimt penkis litus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Antanas Simniškis